- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-08
- Bylos Nr.
- e2-170-894/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08555-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Urbanavičiūtė
- Ieškovas
- D. I. J.
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė, „Baltikums Vienna Insurance Group“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. I. J. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, akcinei bendrovei „Kauno energija“, dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys Kauno miesto savivaldybė, „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti solidariai iš atsakovių 1137,08 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. lapkričio 14 d. 19.15 val. jai priklausančiu automobiliu TOYOTA AYGO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodama iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, atsitrenkė į važiuojamojoje kelio dalyje esantį iškilusį metalinį šulinio dangtį. Įvykio metu apgadintas ieškovės automobilis (išsiskleidė oro pagalvės, sugadinti saugos diržai, suskilo priekinis automobilio stiklas, sugadinta automobilio važiuoklė). Eismo įvykis įvyko dėl virš kelio iškilusio šulinio dangčio ir aplink jį esančių duobių. Dėl šio įvykio ieškovė patyrė 1137,08 Eur nuostolį. Šulinys nebuvo aptvertas įspėjamaisiais ženklais.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Kauno energija“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad šulinys ir šulinio dangtis nuosavybės teise priklauso atsakovei AB „Kauno energija“. Įvykio metu šulinys buvo tvarkingas, su nuovaža, šulinys nebuvo iškilęs virš kelio paviršiaus tiek, kad keltų pavojų automobilių eismui. Atsižvelgiant į automobilio apgadinimo mastą, turėjo būti apgadintas ir šulinio dangtis, tačiau akivaizdaus šulinio apgadinimo nematyti. Atsakovė nurodo, kad ieškovė reikalauja atlyginti išlaidas, patirtas keičiant rato guolį, apiplovimo bakelio dangtelį, stabdžių diską ir kaladėles, stabdžių traukę, lemputę, kurios nėra susijusios su įvykiu ir nebuvo nurodytos Transporto priemonės vertinimo atsakaitos Atkūrimo kaštų nustatymo detalizacijoje. Atsakovės nuomone, automobiliui atsitrenkus į šulinį, turėjo būti apgadintas priekinis automobilio buferis, kuris yra žemiausia automobilio dalis, tačiau toks automobilio apgadinimas neužfiksuotas.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovė teigia, kad ji nėra tinkama atsakovė minėtoje byloje, kadangi ginčo šulinys nuosavybės teise priklauso atsakovei AB „Kauno energija“, o viešųjų kelių ir gatvių savininku laikytina Kauno miesto savivaldybė. Atsiliepime nurodoma, kad šulinys turi būti įrengtas taip, kad jo dangtis turi būti viename lygyje su gatvės danga, tačiau iš pateiktų fotonuotraukų tokios išvados padaryti negalima. Atsakovė pažymi, kad policijos nutarime neužfiksuotas šulinio aukštis, nei kokiu greičiu važiavo atsakovė. Atsižvelgiant į padarytus automobilio apgadinimus, atsakovei kyla abejonė, ar minėti apgadinimai galėjo kilti dėl ginčo įvykio.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ginčo šulinys nuosavybės teise priklauso atsakovei AB „Kauno energija“, todėl atsakove byloje turi būti tik AB „Kauno energija“. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė AB „Kauno energija“ galimai netinkamai vykdė šulinio priežiūrą, nes šulinys nebuvo įrengtas viename lygyje su kelio danga. Nurodė, kad nėra duomenų, kad automobilio sugadinimai buvo įtakoti būtent ginčo įvykio. Atsižvelgiant į padarytus automobilio apgadinimus, trečiajam asmeniui kyla abejonė, ar minėti apgadinimai galėjo kilti dėl ginčo įvykio.
Trečiasis asmuo „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Trečiojo asmens nuomone ieškovė neįrodė būtinųjų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Trečiasis asmuo teigia, jog sunkiai tikėtina, kad automobilio sugadinimai galėjo atsirasti dėl ginčo įvykio (atsitrenkimo į šulinį). Trečiojo asmens nuomone, ginčo įvykis yra nedraudiminis įvykis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis TOYOTA AYGO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei (1 t., b. l. 21). 2015 m. lapkričio 14 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas pranešimas kad (duomenys neskelbtini) išvažiuojant iš kiemo automobilis TOYOTA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) galimai kliudė nuotekų dangtį (1 t., b. l. 5). Ieškovės paaiškinime policijos pareigūnams buvo nurodyta tai, kad ieškovei tamsiu paros metu išvažiuojant iš kiemo, ji užkliudė šulinio dangtį. Tame pačiame paaiškinime ieškovė teigia, kad išvažiuodama iš kiemo ji važiavo 10 km/val. greičiu, likus 10-15 m. iki išvažiavimo iš kiemo, staiga sprogo apsauginės pagalvės, suskilo priekinis stiklas (1 t., b. l. 8). Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti ieškovei priklausančio automobilio apgadinimai: suskilo priekinis stiklas, iššovė 2 priekinės oro pagalvės, žymė ant kairės pusės priekinės šakės (1 t., b. l. 119). Objektas, su kuriuo susidūrė ieškovės vairuojamas automobilis – metalinis šulinio dangtis (1 t., b. l. 119). Policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio vietos schemą, surašė tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 5, 7). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. lapkričio 14 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, automobilio vairuotojo veiksmuose nenustačius kelių eismo taisyklių pažeidimo, įvykio kaltininko ir žalą padariusio asmens. Ieškovė kreipėsi į UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ dėl įvykio metu padarytos žalos automobiliui įvertinimo. UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ vertintojas S. J. (pažymėjimo Nr. 82), 2015 m. lapkričio 18 d. apžiūrėjęs automobilį, Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 1511A160 įvertino, jog patirtas nuostolis dėl transporto priemonės apgadinimo yra 1441,54 Eur (1 t., b. l. 49).
Dėl atsakovių tinkamumo
Ieškovė turtinę žalą kildino iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės administracijos ir AB ,,Kauno energija“ neveikimo - Kauno miesto savivaldybės administracijai nevykdant pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taip pat AB ,,Kauno energija“ neužtikrinant, kad jai priklausantis šilumos tiekimo tinklų statinio priklausinys – šulinys (šilumos kamera) ir jo dangtis, būtų tinkamai įrengtas ir prižiūrimas.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnis numato, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įskaitant ir kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas).
Ieškovė nepateikė įrodymų, dėl konkrečių stovėjimo aikštelės dangos trūkumų. Kita vertus, ieškinyje nurodyta, kad ieškovė atsitrenkė į važiuojamoje kelio dalyje esantį iškilusį šulinį (1 t., b. l. 1,2). Teismo posėdžio metu, ieškovės atstovai eismo įvykio mechanizmą teismo posėdyje apibūdino, kaip užvažiavimą ant šulinio, o ne automobilio įvažiavimą į duobę (2017 m. balandžio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 26 min. 35 s.).
Atsižvelgiant į CK 6.266 straipsnį, darytina išvada, kad byloje reikalavimas dėl galimai patirtos žalos gali būti keliamas ginčo šulinio savininkui. Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepime nurodė, kad ginčo šulinys jai priklauso nuosavybės teise (1 t., b. l. 81).
Ieškovė nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016 žala ieškovei buvo priteista iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Teismas pažymi, jog minimoje byloje priimtos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad žala ieškovei buvo priteista iš Vilniaus miesto savivaldybės, o ne Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Ieškovė taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2014, kurioje, kaip teigia, nurodyta, kad nesuformuoto žemės sklypo prie gyvenamojo namo, kaip vietinės reikšmės kelio, valdytoja yra savivaldybės administracija. Teismas atkreipia dėmesį, jog minėtoje byloje buvo sprendžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės atsakomybės klausimas dėl to, kad ieškovas susižeidė užkliuvęs už savavališkai ant šaligatvio prie gyvenamojo namo įrengto atitvaro. Teismas laikė, jog nesant suformuotam žemės sklypui prie gyvenamojo namo Vilniuje, ir jo nepriskyrus gyvenamajam namui, savivaldybės administracija yra šio vietinės reikšmės kelio valdytoja. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl ginčo šulinio, kuris yra ne namo kiemo, o šildymo sistemos priklausinys. Savo ruožtu šildymo sistema ir jos tinklai yra atskiras turto vienetas, priklausantis konkrečiam savininkui, kurio civilinės atsakomybės sąlygas įrodinėja ieškovė.
Netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas) arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas). Nagrinėjamu atveju, dėl pirmiau aptartų motyvų teismas laiko, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija nėra ginčo šulinio savininkė, todėl negali atsakyti pagal pareikštą reikalavimą ir laiko ją netinkamu atsakovu byloje.
Dėl civilinės atsakomybės sąlygų
Statinio (šulinio – šilumos kameros) savininko, ginčo atveju AB „Kauno energija“, atsakomybę reglamentuoja CK 6.266 straipsnis. Vertinant žalos atlyginimo sąlygas pagal CK 6.271 straipsnį, būtina pažymėti, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6.245 str. 1 d.)). Bendrajai civilinei atsakomybei atsirasti būtini keturi elementai: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).
Statybos techninio reglamento Nr. 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“ 371 punkto nuostatos numato, kad vandentiekio šulinių ar požeminių armatūrų antvožų dangčiai turi būti viename lygyje su gatvės danga. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktų šulinio fotonuotraukų (1 t., b. l. 26) matyti, kad šulinio dangtis jo apžiūros metu nebuvo viename lygyje su gatvės danga, ką patvirtino ir papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad šulinio aukštis – 10 cm, o nuovaža nuo šulinio įrengta tik iš vienos pusės (1 t., b. l. 22-26, 119). Darytina išvada, kad šulinys neatitiko jam keliamų techninių reikalavimų. Negana to, šulinys įvykio metu nebuvo pažymėtas įspėjamaisiais kelio ženklais ir nebuvo aptvertas. Teismas vertina, jog Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. lapkričio 14 d. nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (1 t., b. l. 19), eismo įvykio vietos schemos duomenys (1 t., b. l. 7), šulinio fotonuotraukos (1 t., b. l. 9-17, 22-26 ), automobilio sugadinimų fotonuotraukos (1 t., b. l. 13-17) patvirtina ieškinyje nurodytą eismo įvykio fakto kilimą, šio įvykio aplinkybes bei patirtus automobilio sugadinimus. Atsakovės AB „Kauno energija“ ir Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė teismui jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Pažymėtina, kad Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Tiek iš minėtų fotonuotraukų, tiek iš byloje pateiktos policijos komisariato eismo įvykio vietos schemos (1 t., b. l. 7) nėra pagrindo konstatuoti, kad be šulinio kieme, kuriame įvyko eismo įvykis, būtų buvę kitų kliūčių, kurios galėjo būti kilusios žalos priežastimi. Kauno apskrities VPK 2015 m. lapkričio 14 d. nutarimu nuspręsta, kad vairuotojo veiksmuose kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta (1 t., b. l. 19).
Teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog automobilio sugadinimus nulėmė būtent namo kieme esantis šulinys, automobiliui užvažiavus ant netinkamai įrengto, neįgilinto ir 10 cm iškilusio virš važiuojamosios dalies šulinio. Neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog atsakovė neužtikrino, kad jai priklausantis statinys atitiktų aukščiau nurodytų teisės aktų nustatytus reikalavimus. Teismas sprendžia, jog yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovės AB „Kauno energija“ veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos turtinės žalos. Darytina išvada, kad dėl atsakovės AB „Kauno energija“ neveikimo ieškovė patyrė žalą.
Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, konstatuotina, jog atsakovė AB „Kauno energija“ kaip statinio – šulinio (šilumos kameros) savininkė, nesiėmė veiksmų pašalinti statinio įrengimo trūkumų, įrengiant inžinierinių tinklų statinio dalį viename lygyje su gatvės danga. Dėl atsakovės AB „Kauno energija“ neteisėto neveikimo buvo sugadinta ieškovei priklausanti transporto priemonė, todėl jai kyla atsakomybė už neteisėtu neveikimu padarytą žalą (CK 6.279 str.).
Dėl atlygintinos žalos dydžio
Ieškovė prašo priteisti 1137,08 Eur nuostolių atlyginimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nuostolių sumą sudaro: Nepriklausomų ekspertų agentūros paslaugų kaina (100,00 Eur) (1 t. b. l. 20,49); UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ paslaugos (techninė ekspertizė – 66,94 Eur, M1 klasės lengvųjų automobilių techninė apžiūra – 11,94 Eur, papildoma procedūra automobilio dūmingumo techninė apžiūra – 3,10 Eur, iš viso 99,20 Eur (su PVM)) (1 t., b. l. 42); A. S. firmos paslaugos: guolis (38,11 Eur), stiklas (61,98 Eur), stiklo keitimas (33,47 Eur), dangtelis apipl. Bakelio (2,32 Eur), stabdžių diskas (51,46 Eur), priekinė stabdžių kaladėlė (23,40 Eur), stabdžių traukė (19,42 Eur), lemputė (0,40 Eur), oro pagalvė (130,00 Eur), oro pagalvė 110,00 Eur), saugos diržai (122,74 Eur), stabdžių diskų ir kaladėlių keitimas (20,66 Eur), stabilizatoriaus traukės keitimas (8,26 Eur), oro pagalvės sumontavimas (66,12 Eur), programavimas (37,19 Eur), rato guolio keitimas (24,79 Eur), suvedimas (24,79 Eur), iš viso 937,88 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 43-44).
CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi nukentėjusiajam yra atlyginamos tik būtinos ir protingos išlaidos, kurios šiam buvo privalomos dėl skolininko neteisėtais veiksmais ar neveikimu sukeltų padarinių šalinimu.
Atsakovė AB „Kauno energija“ nurodo, kad ieškovė reikalauja atlyginti išlaidas, patirtas keičiant rato guolį, apiplovimo bakelio dangtelį, stabdžių diską ir kaladėles, stabdžių traukę, lemputę, kurios nėra susijusios su įvykiu ir nebuvo nurodytos Transporto priemonės vertinimo atskaitos Atkūrimo kaštų nustatymo detalizacijoje. Atsakovės AB „Kauno energija“ nuomone, ieškovė tokiu būdu siekia pasipelnyti.
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyti ieškovei priklausančio automobilio apgadinimai: suskilo priekinis stiklas, iššovė 2 priekinės oro pagalvės, žymė ant kairės pusės priekinės šakės (1 t., b. l. 119).
UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ vertintojas S. J. (pažymėjimo Nr. 82), 2015 m. lapkričio 18 d. apžiūrėjęs automobilį, Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 1511A160 įvertino, jog keičiamos dalys yra: priekinis stiklas, dekoratyvinė stiklo apdaila, vairuotojo saugos pagalvė, dešinės pusės priekinė saugos pagalvė, kairės pusės priekinis saugos diržas, dešinės pusės priekinis saugos diržas, priekinės ašies sija, kairės pusės priekinio rato svirtis, remontai darbai: išardymo – surinkimo, pakeitimo darbai, pakabos geometrijos reguliavimas (1 t., b. l. 53).
Ekspertas – asmuo, turintis specialiųjų žinių, todėl siekiant nustatyti, kokią žalą patyrė ieškovė, teismas remiasi UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ vertintojo S. J. padarytomis išvadomis apie būtinas keisti ir remontuoti dalis (1 t., b. l. 53).
Nustatyta, kad po eismo įvykio būtina keisti priekinį automobilio stiklą (1 t., b. l. 13-14, 23, 53) – stiklo kaina (61,98 Eur), stiklo keitimo paslauga (33,47 Eur), iš viso 115,49 Eur (61,98 Eur + 33,47 Eur + 21 proc. PVM). Nustatyta, kad būtina keisti vairuotojo ir dešinės pusės priekinė saugos pagalvė (1 t., b. l. 13-14, 23, 53) – 2 vienetai oro pagalvių 290,40 Eur (240,00 Eur + 21 proc. PVM). Atkreiptinas dėmesys, kad paskaičiuojant mokestį už oro pagalvės sumontavimą, PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad suteiktos paslaugos kiekis – 4 vienetai. Pažymėtina, jog minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad montuojamos tik dvi oro pagalvės. Teismas sprendžia, jog montuojant dvi oro pagalves, už šią paslaugą gali būti priteisiama tik mokestis, skaičiuotinas už 2 oro pagalvių montavimą - 40,00 Eur (2 x 16,53 Eur + 21 proc. PVM), iš viso už oro pagalvių keitimą bei montavimą priteistina suma – 330,40 Eur (290,40 Eur + 40,00 Eur). Nustatyta, kad po eismo įvykio būtina keisti kairės pusės priekinį saugos diržą, dešinės pusės priekinį saugos diržą (1 t., b. l. 53) – saugos diržų kaina 148,55 Eur (122,74 Eur + 21 proc. PVM). Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad turi būti keičiama priekinės ašies sija, kairės pusės priekinio rato svirtis. Teismas sprendžia, jog minėtos automobilio dalys sudaro automobilio važiuoklę, todėl siekiant jas pakeisti ieškovė turėjo taip pat keisti ir guolį, stabdžių kaladėles bei stabdžių traukę, atlikti ratų geometriją (suvedimą) bei programavimą, ko pasekoje ieškovė patyrė 300,18 Eur (38,11 Eur + 51,46 Eur + 23,40 Eur + 19,42 Eur + 20,66 Eur + 8,26 Eur + 24,79 Eur + 24,79 Eur + 37,19 Eur + 21 proc. PVM). Šie darbai ir detalės buvo reikalingi automobilio atstatymui į prieš įvykį buvusią būklę. Teismas pažymi, jog PVM sąskaitoje faktūroje nurodoma, kad pakeistas apiplovimo bakelis ir lemputė. Pažymėtina, kad Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 1511A160 minėtos automobilio detalės nebuvo nurodytos kaip keistinos, todėl teismas sprendžia, jog minėtų detalių keitimas nėra susijęs su ginčo eismo įvykiu, todėl pinigų sumos reikalingos minėtų detalių pakeitimui ieškovei nepriteistinos.
UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ paslaugas teismas laiko būtinosiomis siekiant nustatyti automobilio apgadinimo mastą, keistinų automobilių dalių kiekį, jų nusidėvėjimą, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 100,00 Eur už UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ paslaugas (1 t., b. l. 20).
Pažymėtina, kad dėl ginčo eismo įvykio metu atsiradusių automobilio sugadinimų, buvo panaikinta automobilio TOYOTA AYGO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (1 t., b. l. 45-46). Siekiant gauti leidimą transporto priemonei dalyvauti viešajame transporte, ieškovė turėjo atlikti privalomąją techninę apžiūrą ir su tuo susijusias procedūras, kurių suma 99,20 Eur (su PVM). Teismas laiko, kad minėtos išlaidos buvo būtinos, atstatyti automobilį į iki ginčo eismo įvykio buvusią padėtį, todėl priteistinos ieškovei iš atsakovės.
Teismų praktikoje atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Ta pati taisyklė taikytina ir atlyginant faktiškai patirtas išlaidas - turi būti atlyginama tiek išlaidų, kiek būtina toks pačios kokybės daiktui atkurti, taigi atsižvelgiant į jų sugadinimo metu buvusį nusidėvėjimą. Iš į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų (1 t., b. l. 42-43) matyti, jog juose apskaičiuota suma sutampa su prašoma priteisti suma. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 1511A160 nurodoma, jog keičiamų detalių nusidėvėjimo laipsnis 30 proc. (1 t., b. l. 53). Pateiktose PVM sąskaitose faktūrose (1 t., b. l. 42-43) nėra duomenų, kad buvo įvertintas keičiamų detalių nusidėvėjimas. Žalos atlyginimo paskirtis yra atkurti daiktą (būseną) buvusią iki jo sužalojimo, bet ne pagerinti ją žalą padariusiojo sąskaita. Nustatant žalos dydį, atsižvelgtina į automobilio nusidėvėjimą, buvusį iki žalos padarymo (30 proc.) (1 t., b. l. 53). Suma, kurią sudaro keistinų automobilių dalių kaina yra 674,47 Eur (75,00 Eur (stiklo kaina su PVM) + 290,40 Eur (2 vienetai oro pagalvių su PVM) + 148,55 Eur (saugos diržai su PVM) + 46,11 Eur (guolis su PVM) + 62,27 Eur (stabdžių diskas su PVM) + 28,31 Eur (stabdžių kaladėlės su PVM) + 23,50 Eur (stabdžio traukė su PVM). Pritaikius 30 proc. nusidėvėjimo laipsnį, ieškovei iš atsakovės priteistina 472,13 Eur (674,47 Eur x 70 proc. : 100 proc.) už automobilio detales. Už atliktus automobilio remonto darbus ieškovei iš atsakovės priteistina – 196,19 Eur (40,50 Eur (stiklo keitimo paslauga su PVM) + 40,00 Eur (oro pagalvių montavimas su PVM) + 115,69 Eur su PVM (guolio, stabdžių kaladėles bei stabdžių traukės keitimas, ratų geometrija (suvedimas) bei programavimas su PVM). Bendra ieškovei iš atsakovės priteistina suma yra 867,52 Eur (472,13 Eur Eur už automobilio detales + 196,19 Eur Eur už remonto (montavimo darbus) + 99,20 Eur už techninę apžiūrą + 100,00 Eur už UAB „Nepriklausomų ekspertų agentūra“ paslaugas).
Dėl procesinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju, bei skatinti skolininką kuo greičiau vykdyti prievolę ar teismo sprendimą.
CK 6.210 straipsnyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (šio straipsnio 1 dalis), tačiau kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos (šio straipsnio 2 dalis).
Atsakovei praleidusiai terminą įvykdyti piniginę prievolę ir teismui priėmus dėl to teismo sprendimą, kyla piniginės prievolės neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme numatytas 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl tenkintina ir ši ieškinio dalis –iš atsakovės priteistina 5 proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (867,52 Eur) skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovė už teismui pateiktą ieškinį sumokėjo 26,00 Eur žyminio mokesčio.
Ieškovė pateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus: 2015 m. gruodžio 3 d. atstovavimo sutartį (1 t., b. l. 41), apskaitos kortelę – teisinių paslaugų ataskaitą (1 t., b. l. 39) 2016 m. balandžio 27 d. kasos pajamų orderį Nr. 160427 (1 t. b. l. 38), iš kurių matyti, kad advokato honoraras už siūlymą taikiai spręsti ginčą bei ieškinio parengimą 1049,00 Eur. Iš 2016 m. balandžio 27 d. kasos pajamų orderio Nr. 160427, patvirtinančio advokato teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimą, matyti, jog ieškovė jai suteiktas paslaugas apmokėjo advokatui, teikusiam ieškovei teisines paslaugas. Bendra bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė ieškovė, suma yra 1075,00 Eur (1049,00 Eur už advokato pagalbą + 26,00 Eur žyminis mokestis).
Ieškinio reikalavimas patenkintas 76 proc. (867,52 Eur x 100 proc. : 1137,08 Eur). Teismas pažymi, kad kai pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos dalyviams priteisimo, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta ieškinio dalis sudaro 76 proc., ieškovei iš atsakovės priteistina 76 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų – 817,00 Eur (1075,00 Eur x 76 proc. : 100 proc.). Ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 8,39 Eur. Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (8,39 Eur x 76 proc. : 100 proc.), 6,38 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai priteistinos iš atsakovės AB ,,Kauno energija“ (CPK 96 str.). Likusi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma – 2,01 Eur (8,39 Eur – 6,38 Eur) iš ieškovės valstybei nepriteistina, nes neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 92 - 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 - 287 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, ieškovei D. I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini), 867,52 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt septynių eurų 52 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (867,52 Eur), skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 817,00 Eur (aštuonis šimtus septyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės ,,Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, buveinės adresas Raudondvario pl. 84, Kaunas, valstybei 6,38 Eur (šešis eurus 38 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.