Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, sekretoriaujant Jurgitai Čepulienei, dalyvaujant ieškovei A. Š. –V., ieškovės atstovui advokato padėjėjui Petrui Navardauskui, atsakovo Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei K. V. , atsakovo R. S. S. atstovui advokatui Artūrui Sebeikai, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. –V. ieškinį atsakovams Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir R. S. S. ir tretiesiems asmenims A. I. ir L. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai ieškinio nepripažino. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pažymėjo, kad galiojantys teisės aktai neįpareigoja derinti naudojimosi žemės sklypu tvarką su jo naudotojais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 str. 1 d. namo, buto at kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Atsakovas laiko, kad susitarimu nustatyta konkreti dalis, kuria naudosis R. S. S., nepažeidžia žemės sklype esančių statinių naudotojų teisių ir teisėtų interesų ir užtikrina, kad šiame žemės sklype esančių pastatų ir kitų statinių, jų dalių ar juose esančių patalpų savininkams ir kitiems teisėtiems naudotojams bus sudarytos visos galimybės pateikti prie jų valdomų pastatų ar kitų statinių (jų dalių ar juose esančių patalpų) buitiniams, ūkiniams ir eksploataciniams poreikiams tenkinti, taip pat juos aptarnauti ir eksploatuoti. Atsakovas nurodo, kad susitarimo neatskiriamoje dalyje, žemės sklypo plane M 1:500 (planas parengtas UAB „Orkanas“ 2011-05-30) yra nustatytos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , dalys, kuriomis turi teisę naudotis žemės sklypo naudotojai. Žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A ir taškais 1-2-3-4-5-6-7-18-29-28-27-26-25-24-23-22-21-20-10-31-11-12-13-14-1 yra bendro naudojimo, todėl užtikrinama galimybė šiame žemės sklype esančių pastatų ir kitų statinių (jų dalių ar juose esančių patalpų) savininkams ir kitiems teisėtiems naudotojams patekti prie jų valdomų pastatų ar kitų statinių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovei A. Š. – V. nuo 2000 m. gruodžio 18 d. nuosavybės teise priklauso 57,37 kv. m negyvenamoji patalpa- kavinė – baras, esanti adresu (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11, 29). Atsakovui R. S. S. name (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso 726885/1000000 dalys pastate esančių negyvenamųjų (rūsio) patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamoji patalpa (butas(duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji patalpa (butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 113-120). Tarp atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos kaip pardavėjo ir R. S. S. kaip pirkėjo 2011-03-08 buvo sudaryta 292/444 dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 450 (b.l.38-41), 2011-03-24 tarp atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos kaip nuomotojo ir R. S. S. kaip nuomininko buvo sudaryta 0,0038 ha ploto žemės sklypo dalies nuomos sutartis Nr. 49/2011-65 (b.l. 35-37). Nuo 2011-03-16 atsakovai yra minėto žemės sklypo bendraturčiai, atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai priklauso nuosavybės teise 152/444 dalys, o atsakovui R. S. S. – 292/444 dalys minėto žemės sklypo. Atsakovai 2011-06-02 notarine forma sudarė susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi, valdymo ir disponavimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 str. (b.l. 30-34).

Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 str. 4 p. (įstatymo Nr. VIII-370, 97.07.02 redakcija, galiojusi privatizavimo sandorio sudarymo metu) numatė, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), taip pat yra buvusių dvarų sodybų - istorijos ir kultūros paminklų teritorijose, išskyrus šiose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių. Galiojantys teisės aktai nepateikia detalios namų valdos sąvokos, tačiau iš Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. – 4 d., 13 str. 4 p. nurodytų namų valdos požymių nėra pagrindo daryti išvadai, jog namų valda laikytinas tik viešajame registre įregistruotos gyvenamosios paskirties pastato eksploatavimui būtinas žemės sklypas. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 str. 4 d. numato, kad prie namų valdos statinių priskirtini ne tik gyvenamieji namai, bet ir kiti statiniai. Taigi tokia įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog minėtoje teisės normoje numatyta išimtis, susijusi su žemės sklypų, esančių miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą), leidimu privatizuoti, taikytina gyvenamosios paskirties statinių ir jų priklausinių eksploatavimui būtino žemės sklypo atžvilgiu, nepriklausomai nuo to, ar minėti statiniai nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti kaip gyvenamieji, ar kaip kitos paskirties. Pastato paskirties registravimą nekilnojamojo turto registre reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, kurio 6.1 p. 2 d. numato, kad kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (maitinimo, sporto, mokslo ir t.t.), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį. Įvertinęs minėtu teisės aktu reglamentuotą pastato paskirties registravimo tvarką, teismas laiko, jog Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 str. 4 d. numatyta išimtis, leidžianti privatizuoti žemės sklypus, turi būti taikoma įvertinant faktinę, o ne nekilnojamojo turto registre įregistruotą privatizuojamame žemės sklype esančių pastatų paskirtį. Priešingu atveju tai neatitiktų minėtos teisės normos paskirties, būtų pažeista pastatų savininkų teisė privatizuoti gyvenamosios paskirties statinio dalies eksploatavimui būtiną žemės sklypą.

Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) , yra mišrios paskirties pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame atskirais nekilnojamaisiais daiktais yra suformuotos 3 negyvenamosios paskirties patalpos ir 4 gyvenamosios paskirties patalpos. Pagal ginčijamą žemės sklypo privatizavimo sandorį atsakovas privatizavo žemės sklypo dalį, proporcingą jam nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų plotui.

Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad žemės sklypas neturi patvirtinto detalaus plano, todėl žemės sklypo dalies nuomos sutartis ir žemės sklypo dalies pardavimo sutartis bei po to sekęs susitarimas tol, kol nebus patvirtintas žemės sklypo detalusis planas, apskritai negalėjo būti sudaryti. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. nustato, kad miestų teritorijose esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį suformuoti žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės nustatyta tvarka ir patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus, yra prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , planas suformuotas ir patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010-08-06 įsakymu Nr. A30-634 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų nustatymo bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010-09-3 įsakymu Nr. A30-1166 „Dėl administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010-08-06 įsakymo Nr. A30-634 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini)duomenų nustatymo“ pakeitimo“. Minėti individualaus pobūdžio administraciniai aktai pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 21 str. 3 d. 1 p. reikalavimus prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams. Ieškovė minėtų aktų teisėtumo įstatymo nustatyta tvarka neginčijo, o taip pat ir šioje civilinėje byloje nenurodė ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių minėtų aktų neteisėtumą. Todėl teismas neturi pagrindo laikyti šiuos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus neteisėtais ir neatitinkančiais įstatymų reikalavimų, numatytų teritorinio planavimo dokumentams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 str. 1 d. namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčių teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. To paties straipsnio 2 d. numatyta, jog jeigu šiame straipsnyje nurodytas susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Ieškovė nėra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendraturtė, o galiojantys teisės aktai nenumato bendraturčių pareigos derinti naudojimosi bendru daiktu tvarką su jo naudotojais. Ieškovė neįrodė, jog minėtas susitarimas pažeidžia ieškovės, kaip žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , naudotojos teises, t. y. jog šiuo susitarimu yra varžoma ieškovės teisė naudoti žemės sklypą jai nuosavybės teise priklausančių patalpų eksploatavimui: įvažiuoti su automobiliu į vidinį kiemą, privažiuoti prie įėjimo į ieškovei priklausančias patalpas ir kt. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. numatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles įrodyti minėtas aplinkybes privalo ieškovė, nes būtent ji šiomis aplinkybėmis grindžia ieškinio reikalavimus. Ieškovės teiginiai, jog įvažiavimas į kiemą yra per siauras, jog atsakovas R. S. S. namo kieme neteisėtai pastatė tvorą, jog atsakovų susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu plane nustatyta bendro naudojimo žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A ir taškais 1-2-3-4-5-6-7-18-29-28-27-26-25-24-23-22-21-20-10-31-11-12-13-14-1, yra nepakankama tam, kad būtų užtikrintos žemės naudotojų teisės bei suteikta galimybė patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas, taip pat jas eksploatuoti. Nors ieškovė teigia, jog ji taip pat turinti teisę išsinuomoti ar įsigyti nuosavybėn minėto žemės sklypo dalį, tačiau ji nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčijami sandoriai šią jos teisę apriboja arba jos įgyvendinimą daro neįmanomu. Ieškovė nenurodė žemės sklypo dydžio ir dalies, į kurią ji pretenduotų įgyti nuosavybę ar nuomos teisę.

Ieškovė atsakovų sudarytos žemės sklypo nuomos sutarties neteisėtumą grindžia aplinkybe, jog atsakovui R. S. S. žemės sklype (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise nepriklauso statinių, kuriems eksploatuoti reikalinga būtų išnuomoti valstybinę žemę. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog atsakovui R. S. S. be gyvenamųjų patalpų name (duomenys neskelbtini) , taip pat nuosavybės teise priklauso ir negyvenamosios paskirties (rūsio) patalpos, kas paneigia ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovas jam išnuomotą žemės sklypo dalį naudoja ne pagal tikslinę paskirtį, t. y. negyvenamųjų patalpų eksploatavimui.

Ieškovė neįrodė, jog atsakovui R. S. S. parduotos ir išnuomotos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) , dydis yra netinkamas atsakovui nuosavybės teise priklausančių patalų eksploatavimui, ieškinyje nurodytos aplinkybės nepatvirtina, jog sudarant ginčijamus sandorius buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei ieškovės kaip to paties žemės sklypo naudotojos teisės, todėl ieškinys atmetamas.

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovo R. S. S. naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3700,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės valstybės naudai (LR CPK 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 264 str., 265 str., 268 str., 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės A. Š. – V. atsakovo R. S. S. 3700,0 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės A. Š. – V. valstybės naudai 41,65 Lt (keturiasdešimt vieną litą, šešiasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto trečiąjį apylinkės teismą.