- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- eA-988-815/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00045-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. J. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Panevėžio miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Socialinių reikalų skyriaus 2022 m. vasario 23 d. raštą Nr. Sr-600(25.2.23E) „Dėl geriamojo vandens išlaidų kompensacijos“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti (priteisti) atsakovą sumokėti pareiškėjui negautą kompensaciją už šaltą vandenį regreso tvarka už 95 mėnesius.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Savivaldybės teikia kompensacijas šaltam, karštam vandeniui ir šildymui Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio pagrindu. Pagal savo socialiai remtino asmens statusą pareiškėjas turėjo teisę į kompensaciją nuo 2010 m. iki šiol. Dėl to, kad Panevėžio miesto savivaldybė nesprendė arba sprendė nepakankamai kokybiškai, susidarė įsiskolinimas už šaltą vandenį ne dėl pareiškėjo kaltės. Pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Aukštaitijos vandenys“ (toliau – ir Bendrovė) pažymą nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 11 d. (72 mėnesiai) už šaltą vandenį pareiškėjas apmokėjo pilna kaina, t. y. nėra gavęs kompensacijos ir tuo jam buvo padaryta žala. Šiai dienai šis apmokėjimas dar padidėjo nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2022 m. sausio 31 d. (95 mėnesiai). Skolai išnykus – 2022 m. vasario, kovo mėnesiams Socialinių reikalų skyrius suteikė kompensaciją šaltam vandeniui.
2.2. Kadangi Įstatymas nenumato kada galima gauti kompensaciją, kai apmokama už vandens tiekimą, o bendras 10 metų senaties terminas nesuėjęs, jis turi teisę prašyti kompensacijos už šaltą vandenį už periodą nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2021 m. sausio 31 d., t. y. už 95 mėnesius regreso tvarka (atgręžtinio reikalavimo teisė) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip negautą socialinę naudą ir padarytą žalą. Priešingu atveju laikytina, kad Panevėžio miesto savivaldybė netaikė Įstatymo 7 straipsnio visą 95 mėnesių laikotarpį, pažeidė pareiškėjo konstitucinę teisę į socialinę rūpybą.
2.3. Panevėžio miesto savivaldybė nagrinėjo pareiškėjo pateiktą prašymą, remdamasi tik Įstatymu, bet netaikė tam tinkamų įstatymų. Įstatymas nesprendžia regreso klausimo už negautą kompensaciją už šaltą vandenį, tam taikomos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 2 punktas, 20 straipsnio 2 punkto 5 dalis ir CK 6.280 straipsnio 1 dalis. Tačiau Socialinių reikalų skyrius į tai nekreipė dėmesio, todėl skundžiamas Raštas naikintinas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris privalo veikti tik įstatymo suteiktų įgaliojimų ribose. Raštas parengtas, vadovaujantis Įstatymo, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2019 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 1-13 „Dėl Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 1-68 pripažinimo netekusiu galios“ patvirtinto Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis, yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, kompensacija skiriama nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio pirmos dienos ir (ar) už 2 praėjusius mėnesius, už kuriuos asmuo turi teisę į kompensaciją, kai įvykdytas Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas, t. y. apmokėtas įsiskolinimas už geriamąjį vandenį. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 11 d. iki 2020 m. vasario 26 d. buvo įsiskolinęs UAB „Aukštaitijos vandenys“ už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą. Taigi jis neatitiko Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų reikalavimų. Įsiskolinimą už šaltą vandenį apmokėjo ne pareiškėjas, o Administracija. Todėl pareiškėjo reikalavimas jam sumokėti negautą kompensaciją regreso tvarka už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2022 m. sausio 31 d., t. y. už 95 mėnesius, yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjas negalėjo patirti žalos, nes vadovaujantis Aprašo nuostatomis paskyrus periodinę pašalpą, buvo padengta visa pareiškėjo skola už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2022 m. vasario 1 d., todėl net ir teorinė galimybė skaičiuoti kompensacijas būtų neteisėtas praturtėjimas.
II.
5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo V. J. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 15 d. elektroniniu laišku kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių dėl šalto vandens kompensacijos skyrimo regreso tvarka už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2022 m. sausio 31 d., t. y. už 95 mėnesius. Socialinių reikalų skyrius 2022 m. vasario 23 d. Raštu netenkino pareiškėjo prašymo dėl geriamojo vandens išlaidų kompensavimo. Raštas parengtas, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis.
7. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis Įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jeigu vienas gyvenantis asmuo kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turi teisę gauti kompensacijas.
8. Teismas pažymėjo, kad Įstatymas nenumato didesnio kompensacijos skyrimo laikotarpio nei 2 praėję mėnesiai nuo prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, kai asmuo įgijo teisę į kompensaciją, todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti (priteisti) Panevėžio socialinės rūpybos skyrių sumokėti pareiškėjui negautą kompensaciją regreso tvarka už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2022 m. sausio 31 d., t. y. už 95 mėnesius (70 mėn. už 2 kub. m. šalto vandens ir 25 mėn. už 3,55 kub. m. šalto vandens).
9. Iš UAB „Aukštaitijos vandenys“ 2021 m. gruodžio 1 d. pažymos Nr. 2.2-2003 teismas nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimą už šaltą vandenį už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 11 d. apmokėjo Panevėžio miesto savivaldybė pagal sąskaitas: 2021 m. rugpjūčio 18 d. (120 Eur), 2021 m. rugsėjo 9 d. (120 Eur), 2021 m. spalio 8 d. (105 Eur), 2021 m. lapkričio 26 d. (120 Eur). Vadovaujantis Aprašo 75.3.4 papunkčiu Socialinių reikalų skyriaus 2021 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 22166; 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 30562; 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu Nr. 33907; 2022 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. 857 pareiškėjui buvo skiriama periodinė pašalpa, kuri buvo pervedama UAB „Aukštaitijos vandenys“. Taip buvo apmokėtos pareiškėjo sąskaitos už patiektą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2022 m. vasario 1 d.
10. Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismas konstatavo, kad Raštas yra teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti. Atmetęs pagrindinį skundo reikalavimą, teismas atmetė ir pareiškėjo išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
III.
11. Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimą (apeliaciniame skunde nurodomi sprendimo metai – 2020 m., laikytini rašymo apsirikimu), kaip nepagristą ir nesąžiningą; tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl regreso tvarkos taikymo visa apimtimi; šį skundą ir bylą prijungti prie 2022 m. lapkričio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamos bylos, nes dalyvauja tos pačios šalys, keliami giminingi reikalavimai ir nagrinėti jį iš esmės.
Atsiliepimas
12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių argumentų, kodėl netaikyta regreso tvarka. Atsakovas savo atsiliepime rašė, jog regresas galimas tik už 2 mėnesius, su kuo pareiškėjas nesutinka, tačiau teismas to nepaisė. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad po kiekvieno 120 Eur sumokėjimo Panevėžio miesto savivaldybė privalėjo kreiptis į Bendrovę dėl regreso taikymo, taip būtų susidariusi permoka už apmokėtą periodą ir jis būtų užskaitytas į Bendrovės sąskaitą pareiškėjo naudai už tolimesnius periodus. Kitaip tariant, tų mokėjimų po 120 Eur būtų buvę ženkliai mažiau ir būtų taupomas Panevėžio miesto savivaldybės biudžetas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties. Pareiškėjo teigimu, nušalinti visą teisėjų kolegiją jis neturi galimybės dėl to, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nėra daugiau teisėjų, jo bylai nagrinėti parenkami tie patys teisėjai.
13. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, papildomai pažymi, kad apeliaciniame skunde nėra aiškiai suformuluotų ir nurodytų argumentų, dėl kurių, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas iš esmės išdėsto savo nuomonę, kad turėtų būtų taikoma regreso tvarka, tačiau nenurodo jokio teisinio pagrindo ar argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, be kita ko, dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo; pareiškėjas taip pat prašė pirmosios instancijos teismo įpareigoti (priteisti) atsakovą sumokėti pareiškėjui negautą kompensaciją už šaltą vandenį regreso tvarka už 95 mėnesius. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo.
16. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad ši byla turėjo būti sujungta su 2022 m. lapkričio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjama byla, nes dalyvauja tos pačios šalys, keliami giminingi reikalavimai. Taip pat pažymėjo, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties: pareiškėjo teigimu, nušalinti visą teisėjų kolegiją jis neturi galimybės dėl to, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nėra daugiau teisėjų, jo bylai nagrinėti parenkami tie patys teisėjai. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių argumentų, kodėl netaikyta regreso tvarka.
17. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Paminėtina, kad, pareiškėjo teigimu, byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties, nes, pasak pareiškėjo, nušalinti visą teisėjų kolegiją jis neturi galimybės dėl to, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose nėra daugiau teisėjų, jo bylai nagrinėti parenkami tie patys teisėjai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2022 m. spalio 11 d., garso įrašą, nustatyta, kad pareiškėjas nušalinimų pirmosios instancijos teismo teisėjoms nereiškė. Apeliaciniame skunde pareikštas teiginys, jog pareiškėjo bylas nagrinėja tie patys teisėjai, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta neteisėtos sudėties. Pabrėžtina, jog teisėjų užduotis – nagrinėti bylas nešališkai, tačiau nešališkumo principo nepažeistų tai, jeigu tie patys tiesėjai nagrinėtų tų pačių proceso šalių skirtingas bylas. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teisėjos buvo šališkos.
19. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad ši byla turėjo būti sujungta su 2022 m. lapkričio 9 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjama byla, nes dalyvauja tos pačios šalys, keliami giminingi reikalavimai. Paminėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eP-81-442/2022 atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-312-552/2022 pagal pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai ir Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės žalos atlyginimo. Taigi, šio pareiškėjo prašymo nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti.
20. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra jokių argumentų, kodėl netaikyta regreso tvarka, paminėtina, kad pareiškėjo įsiskolinimą už šaltą vandenį už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 11 d. apmokėjo Panevėžio miesto savivaldybė (žr. šios nutarties 9 punktą), taigi, pareiškėjas 2022 m. vasario 15 d. elektroniniu laišku kreipdamasis į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrių dėl šalto vandens kompensacijos skyrimo regreso tvarka už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2022 m. sausio 31 d., t. y. už 95 mėnesius, žinojo, kad nebėra skolingas už šaltą vandenį už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 11 d. iki 2020 m. vasario 11 d.: taigi, ne pareiškėjas atsakovui, o atsakovas galėtų reikšti reikalavimus pareiškėjui, jeigu nebūtų Įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo. Pareiškėjo argumentai, kaip stokojantys teisinio pagrindimo, negali sudaryti pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, nes pagal Įstatymo 7 straipsnio (2020 gegužės 7 d. redakcija) 1 dalies 2 punktą pareiškėjas galėtų reikalauti kompensacijos, jeigu būtų skolingas už vandenį, tačiau jo skolos, kaip minėta, buvo padengtos.
21. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.