Utenos apylinkės teismo nutartis

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Irena Vapsvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. J. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Valstybės įmonė „Turto bankas“, Švenčionių rajono 2-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. balandžio 10 d. pareiškėja gavo Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro pranešimą dėl paveldėjimo, kuriame notarė V. P. nurodė, kad pareiškėja yra palikėjo A. L. dukterėčia, kuri teismui atnaujinus terminą palikimui priimti arba nustačius juridinę reikšmę turintį faktą galėtų pretenduoti paveldėti mirusio dėdės A. L. turtą. Iki pranešimo gavimo dienos, pareiškėjai nebuvo žinoma, kad jos dėdė A. L. mirė. Paskutinį kartą pareiškėja savo dėdę matė sudarant jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio turto pirkimo pardavimo sutartį, tai yra 2019 m. rugsėjo 6 d. Vėliau A. L. jai nepranešė apie savo gyvenamąją vietą, turimas kontaktinis telefonas buvo nenaudojamas. Tik šiuo metu paaiškėjo, kad A. L. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo Adutiškio socialinės globos namuose, kuriuose jis ir mirė. Socialinės globos namai neturėdami jokių pareiškėjos kontaktų apie A. L. mirtį jai pranešti negalėjo. Apie patį mirties faktą pareiškėja sužinojo iš notarės V. P..

Testamentų registro išrašo duomenimis nustatytina, kad po A. L. mirties nebuvo įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, taip pat Testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų.

Suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono 2-ojo notarų biuro notarė V. P., gavusi pareiškimą, jo priedus ir teismo pranešimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atsiliepimo teismui nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Iš pateikto teismui pareiškimo ir prie pareiškimo pateiktų dokumentų matyti, jog 2022 m. gegužės 12 d. mirė A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Po jo mirties liko paveldimas turtas – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Testamentų registre nėra įregistruota palikėjo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, taip pat nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Vienintelė mirusiojo A. L. turto paveldėtoja – penktos eilės įstatyminė įpėdinė – dukterėčia S. J. (L), A. L. brolio A. L. dukra.

Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų atnaujintas praleistas įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Jeigu įpėdinis praleido terminą palikimui priimti, teismas gali jį pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo. Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

P. S. J. po palikėjo A. L. mirties (duomenys neskelbtini), per įstatymo nustatytą terminą nepadavė notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių (pareiškėjai nebuvo žinoma, kad jos dėdė A. L. mirė iki notarės V. P. pranešimo, jai taip pat nebuvo žinoma palikėjo gyvenamoji vieta, turimas kontaktinis telefonas buvo nenaudojamas, socialinės globos namai, kuriuose mirė A. L., neturėjo jokių pareiškėjos kontaktų).

Išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą, pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, buvo nepakankamai atidi ir rūpestinga. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatymo nustatytą terminą.

Teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, todėl pareiškėjos S. J. prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po A. L. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.50 straipsnio 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

S. J. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) atnaujinti trijų mėnesių terminą A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti, termino pradžią skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.