Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjai pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po palikėjo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2003 m. gegužės 7 d., jo sutuoktinė V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui gauti. Pareiškėjai pareiškimu nurodė, kad 2003 m. gegužės 7 d., būdamas santuokoje su V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iki mirties gyvenęs adresu (duomenys neskelbtini)., Paberžės sen., Vilniaus r. (paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta). Šias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas AA Nr. 159776, išduotas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos ir VĮ Registrų centro gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. 2015 m. spalio 26 d. mirė pareiškėjų motina V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) patvirtina Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos išduotas mirties liudijimas AA Nr. 823870. Santuokos tarp A. B. ir V. B. metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise buvo įgytas nekilnojamasis turtas - butas su jam priklausančiais ūkiniais pastatais, esantis adresu Vilniaus r. sav., Paberžės sen., Glitiškių k.. (duomenys neskelbtini), unikalus namo Nr. (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Remiantis Lietuvos Respublikos CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl po ½ dalį aukščiau minėto turto priklausė tiek mirusiajam A. B., tiek mirusiajai V. B.. Mirusieji A. B. ir V. B. testamento nebuvo sudarę, ką patvirtina pridedamas Testamentų registro išrašas ir Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro notarės L. Š. 2016-01-06 liudijimas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.11 straipsnio 1 dalį, palikėjų vaikai, t.y. pareiškėjai O. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir L. B., a/k (duomenys neskelbtini) yra pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Pareiškėjams po motinos V. B. mirties įstatymo nustatytu terminu kreipusis į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą dėl palikimo priėmimo paaiškėjo, kad po tėvo A. B. mirties pareiškėjų mama V. B. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, manydama, kad palikimas pereina kitam bendrasavininkui automatiškai. Pareiškėjai po tėvo mirties į notarą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė, nes nekilnojamas turtas nuosavybės teise buvo registruotas jų motinos - V. B. vardu, todėl manė, kad šis turtas jai ir priklausė. Po pareiškėjų tėvo A. B. mirties jų motina V. B. liko gyventi minėtame bute, jį išlaikė bei mokėjo visus mokesčius, patvirtina pridėtas elektros energijos mokėjimų sąskaitos išrašas, patvirtinantis, kad nuo 2003 m. gegužės 1 d. už elektrą buvo mokama pastoviai, įsiskolinimo nėra. Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Lietuvos A. T. savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai - įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis - tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-586/2007).Iš Centrinės hipotekos įstaigos išrašų matyti, kad palikėjo A. B., .k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo faktų nėra registruota (pridedamas testamentų registro išrašas). Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motina V. B. po palikėjo A. B., mirties atsiradusį palikimą priėmė pagal įstatymą, faktiškai pradedamą jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Juridinį faktą reikalinga nustatyti tikslu paveldėjimo bylai užvesti notarų biure ir realizuoti Pareiškėjų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į visą paveldėtą turtą. Kitokia tvarka Pareiškėjai, kaip mirusiojo A. B. įpėdiniai, negali gauti turto, likusio po A. B. mirties, palikimo priėmimo faktą patvirtinančių dokumentų. T. P. prašomas nustatyti faktas nustatytinas teismo sprendimu ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p. ir 445 str.).

Šalies argumentai

Pareiškėjai teismo posėdyje pareiškimo reikalavimą palaikė pareiškime nurodytais pagrindais. Teisme paaiškino, kad jų tėvai turėjo bendrasantuokinį turtą- butą su jam priklausančiais ūkiniais pastatais, esantį adresu Vilniaus r. sav., Paberžės sen., Glitiškių k.. Liepų al. 12-5. Kad pareiškėjos tėvai kartu gyveno nurodytame bute, kad po pareiškėjų tėvo - savo sutuoktinio A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1949-06-08, mirties data 2003-05-07, mirties nurodytame bute ir toliau liko gyventi pareiškėjų motina - V. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo data 1952-10-17, mirties data 2015-10-26, likusį po jų tėvo mirties jų bendrasantuokinį turtą prižiūrėjo pareiškėjų motina, gyvendama nurodytame pareiškėjų tėvų bute iki savo mirties, mokėdama nustatytus mokesčius, naudodamasi nekilnojamuoju turtu, likusiais namų apyvokos daiktais, asmeniais pareiškėjų tėvo daiktais po palikėjo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1949-06-08, mirties data 2003-05-07, mirties.