Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išmokėjimo pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimą, pareikštą atsakovui A. U.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Savo ieškinio reikalavime, taip pat teismo posėdžių metu ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovas įmonėje dirbo medienos smulkintoju. Pagal žodinį susitarimą su atsakovu, ieškovė pastarajam už atliktą darbą turėjo apmokėti sekančiai: už kiekvieną susmulkintą skiedrovežį ieškovė atsakovui turėjo mokėti po 50,00 Eur; už vieną remonto dieną – po 60,00 Eur. Pasak ieškovės atstovo, jis yra tinkamai atsiskaitęs su atsakovu. Atsakovas Panevėžio darbo ginčų komisijoje ginčijo, kad ieškovas už (duomenys neskelbtini) mėnesį jam nesumokėjo viso atlyginimo, nurodė, kad šį mėnesį jis susmulkino 51 skiedrovežį medienos, nors byloje pateikti važtaraščiai apie išvežtą mediena liudija, kad atsakovas susmulkino tik 31 skiedrovežį medienos. Panevėžio darbo ginčų komisija (duomenys neskelbtini) sprendimu iš ieškovės priteisė 945,00 Eur nesumokėto darbo užmokesčio, nors ieškovė su atsakovu yra pilnai atsiskaičiusi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Ieškinio reikalavimas atmetamas.

5. Civilinėje byloje surinkti rašytiniai duomenys patvirtina, kad atsakovas A. U. ieškovės įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo (duomenys neskelbtini) sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu vairuotoju. Darbo sutartimi jos šalys sutarė, kad darbuotojui bus mokamas mėnesinis darbo užmokestis – 850,00 Eur su 50 proc. nuo darbo užmokesčio papildoma dalimi už kilnojamojo pobūdžio darbą proporcingai dirbtam laikui, atlyginimą mokant vieną kartą per mėnesį – iki sekančio mėnesio 20 dienos. Nuo (duomenys neskelbtini) įsigaliojo šalių aptartas darbo sutarties pakeitimas, kuriuo darbdavys ir darbuotojas sutarė, kad darbuotojui bus mokamas 3 000,00 Eur mėnesinis darbo užmokestis su 30 proc. nuo darbo užmokesčio papildoma dalimi už kilnojamojo pobūdžio darbą proporcingai dirbtam laikui. Galimi papildomi priedai. Atlyginimas mokamas vieną kartą per mėnesį – iki sekančio mėnesio 20 dienos.

6. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė atsakovui (duomenys neskelbtini) bankiniu mokėjimu pervedė 1 725,00 Eur darbo užmokesčio už (duomenys neskelbtini) mėnesį.

7. Darbo sutartis su atsakovu nutraukta nuo (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 1 dalies pagrindu.

8. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio darbo ginčų komisijos (toliau – Panevėžio darbo ginčų komisija) (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovo A. U. naudai buvo priteista 945,00 Eur darbo užmokesčio už (duomenys neskelbtini) mėnesį.

Dėl civilinėje byloje kilusio daro ginčo esmės

9. Civilinės bylos šalis siejo sutartiniai darbo teisiniai santykiai, kurių pagrindu kilo ginčas dėl tinkamo apmokėjimo už darbą konkrečiu laikotarpiu. Ieškovė byloje ginčijo, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) mėnesį atliko mažiau darbo, nei yra nurodyta Panevėžio darbo ginčų komisijos sprendime, todėl laikė, kad yra visiškai atsiskaičiusi su darbuotoju. Atsakovas teismui įrodinėjo, kad jis darbo (duomenys neskelbtini) mėnesį yra atlikęs ženkliai daugiau, todėl darbdavys liko jam skolingas. Tokiu būdu, civilinės bylos nagrinėjimo ribas sudaro fakto klausimas ar ieškovė už (duomenys neskelbtini) mėnesį yra pilnai atsiskaičiusi su darbuotoju už jo faktiškai atliktą darbo kiekį.

10. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas ieškovės įmonėje faktiškai dirbo medienos smulkintoju, o šalys iš esmės žodiniu tarpusavio susitarimu buvo sutarę dėl atsakovui mokamo darbo užmokesčio. Konkrečiai, bylos šalys pripažino, jog buvo sutarę, kad ieškovė už kiekvieną atsakovo susmulkintą skiedrovežį, kurį sudaro 90 erdvinių metrų medienos, pastarajam mokės po 50,00 Eur, o už kiekvieną remonto dieną – po 60,00 Eur darbo užmokesčio. Tokio dydžio darbo užmokestis už atliekamą darbą atsakovui turėjo būti mokamas atskaičius mokėtinus mokesčius. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas jo darbo laikotarpiu ieškovės įmonėje buvo vienintelis medienos smulkintojas, ką patvirtino tiek pats ieškovės atstovas, tiek atsakovas, taip pat liudytoju byloje apklaustas įmonės vairuotojas R. Š. teismui patvirtinęs, kad būtent jis išveždavo atsakovo susmulkintą medieną ieškovės užsakovams pagal krovinio važtaraščius. Minėtas teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas, be kita ko, teismui patvirtino atsakovo byloje nurodomas faktines aplinkybes apie tai, kad atsakovas pagal įmonėje galiojusią tvarką vedė savo užrašus, kuriuose kiekvieną dieną žymėdavo susmulkintos medienos skiedrovežių skaičių, o ieškovė pagal šiuos užrašus mokėjo darbo užmokestį. Liudytojas R. Š. teismui taip pat patvirtino tai, kad jis vienas išveždavo ieškovės užsakovams atsakovo susmulkintą medieną, kurios likutį taip pat veždavo į ieškovės sandėlius.

11. Atsakovas A. U. Panevėžio darbo ginčų komisijai pateikė savo ranka atliktus įrašus apie tai, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį jis susmulkino 51 skiedrovežį medienos, 2 darbo dienas buvo remontuojamas automobilis, todėl pastarojo skaičiavimais ieškovė turėjo išmokėti 2 670,00 Eur dydžio darbo užmokestį. Ieškovės atstovas teismui aiškino, kad atsakovui darbo užmokestis buvo mokamas pagal krovinio važtaraščius, kurie patvirtina, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) mėnesį susmulkino 33 skiedrovežius, o remonte buvo 1,25 darbo dienos, todėl jo darbo užmokestis buvo paskaičiuotas teisingai ir sudarė 1 725,00 Eur.

12. Savo argumentams ir skaičiavimams pagrįsti ieškovė byloje pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ krovinio važtaraščius už (duomenys neskelbtini) mėnesį, kurių analizė teismui leidžia nepritarti pastarosios teiginiams apie atsakovo atliktą darbo kiekį ginčo laikotarpiu. Pagal ieškovės pateiktus krovinio važtaraščius (duomenys neskelbtini) mėnesį ieškovė užsakovams pristatė 2 930 erdvinius metrus medienos, kas sudaro 32,55 skiedrovežius. Duomenų apie tai, kiek darbo dienų buvo remontuojamas ieškovės sunkvežimis (duomenys neskelbtini) mėnesį, byloje nėra. Nepaisant nurodyto, teismo iniciatyva išreikalauti duomenys iš ieškovės užsakovų AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mėnesį ieškovė šiems užsakovams pristatė ir pardavė 3 913,58 erdvinius metrus medienos, t. y. 43,48 skiedrovežius. Konkrečiai, užsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pristatyti 445 erdviniai metrai medienos, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 720 erdviniai metrai medienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 810 erdviniai metrai medienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 180 erdviniai metrai medienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 360 erdviniai metrai medienos, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 520 erdviniai metrai medienos, AB „(duomenys neskelbtini)“ – 444,31 erdviniai metrai medienos, UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 434,27 erdviniai metrai medienos. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu smulkinta mediena buvo vežama ne tik užsakovams, tačiau jos likutis buvo pristatytas ir į ieškovės sandėlius. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas, liudytojas R. Š., jų nepaneigė ir ieškovės atstovas, nurodydamas, kad negali atsakyti ar (duomenys neskelbtini) mėnesį skaldytos medienos likutis buvo vežamas į sandėlius.

13. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2015 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015; kt.).

14. Teismas, vadovaudamasis šiomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų nekeisdamas, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad civilinės bylos šalys žodžiu buvo sutarę dėl kitokios darbo apmokėjimo sistemos, nei byloje nurodo ieškovė, o atsakovui darbo užmokestis buvo mokamas pagal jo kas mėnesį atliekamus skaičiavimus apie susmulkintos medienos kiekius, ką bylos nagrinėjimu metu patvirtino atsakovas A. U. bei apklaustas liudytoju R. Š., taip pat teismo iniciatyva išreikalauti rašytiniai duomenys iš ieškovės užsakovų, pirkusių smulkintą medieną iš ieškovės (duomenys neskelbtini) mėnesį ir patvirtinančių, kad ieškovė ginčo laikotarpiu užsakovams pardavė ženkliai didesnį smulkintos medienos kiekį, nei byloje yra pateikta krovinio važtaraščių. Darydamas būtent tokias išvadas, teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus – darbo ginčuose didesnė įrodinėjimo našta tenka darbdaviui. Darbuotojas darbo teisiniuose santykiuose laikomas silpnesniąja šalimi, turinčia ribotas galimybes byloje teikti įrodymus apie tam tikrų aplinkybių buvimą, ir būtent ieškovei, nagrinėjamu atveju, tenka pareiga rinkti ir teikti įrodymus pastarosios įrodinėjamoms aplinkybėms pagrįsti, kad atsakovas ginčo laikotarpiu atliko mažesnį kiekį darbo, nei jis pats nurodo. Konkrečiu atveju, ieškovė neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys atmetamas visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

15. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo įvalstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismui nusprendus, ieškovės reikalavimus atmesti, pastarosios byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš ieškovės valstybės naudai priteisiamos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

16. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dvi dienas negalėjo dirbti pilnos darbo dienos, todėl prašė iš ieškovės priteisti 120,00 Eur patirtų išlaidų. Atsakovui byloje nepateikus rašytinių įrodymų apie jo darbovietę bei gaunamo darbo užmokesčio dydį, teismas atsakovo reikalavimo dėl patirtų išlaidų priteisimo netenkina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 268 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinio reikalavimą atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 72,12 Eur (septyniasdešimt du eurus 12 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų, skaičiuojamų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą pateikiant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.