Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „NEO Finance“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 5 446,85 EUR skolą už negrąžintą kreditą, 501,17 EUR tarpininkavimo mokesčio, 1 710 EUR administravimo mokesčio, 552,44 EUR mokėjimo palūkanų, 14,61 EUR sutartinių palūkanų, 20 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 5 446,85 EUR kredito sumą nuo 2018-03-21 iki visiško kredito grąžinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai (ieškinio, jo priedų kopijos ir CPK 142 straipsnio 1 dalies pagrindu priimtas teismo pranešimas) buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2017 m. birelio 1 d. šalys per tarpusavio skolinimo platformą sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K844958459 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovas atsakovui suteikė 5 615,17 EUR kreditą 60 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir periodinėmis įmokomis mokėti palūkanas, tarpininkavimo bei administravimo mokestį. Atsakovas kredito sumą bei palūkanas įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. birželio 14 d. Kadangi atsakovas tinkamai nevykdė sutartinių įsipareigojimų, t. y. delsė mokėti įmokas, ieškovas 2017 m. gruodžio 15 d. siuntė pranešimą dėl Sutarties nutraukimo, ragindamas atsakovą padengti susidariusį įsiskolinimą, o šiam nepadengus skolos, ieškovas 2018 m. sausio 18 d. vienašališkai nutraukė Sutartį su atsakovu. Byloje duomenų, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs, nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2017 m. birželio 1 d. vartojimo kredito išdavimo sutarties pagrindu tarp šalių buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai.

CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku įvykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Kadangi atsakovas savo pareigos grąžinti paimto kredito dalį ir tinkamai nevykdė, remiantis CK 6.38 straipsniu, 6.63 straipsniu, 6.200 straipsniu, 6.205 straipsniu, 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 6.870 straipsnio 1 dalimi, 6.873 straipsnio 1 ir 2 dalimis, iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 5 446,85 EUR negrąžinto kredito, 552,44 EUR mokėjimo palūkanų.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 14,61 EUR sutartinių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas taip pat prašo 552,44 EUR mokėjimo (sutartinių, pelno) palūkanų. 14,61 EUR sutartinių palūkanų ieškovas niekaip nepagrindžia, nepaaiškina, kaip jos skaičiuojamos, todėl teismas vertina, kad jos yra nepagrįstos ir nepriteistinos.

Ieškovas prašė priteisti 1 710 EUR sutarties administravimo mokesčio. Sutarties 5.14 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas. Todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma, t. y. prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė.

Taigi, nagrinėjamu atveju už Sutarties pažeidimą atsakovui buvo pritaikytos kompensuojamosios palūkanos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti kitų netesybų ar nuostolių. Įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir jokios kitos netesybos ar mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad už Sutarties pažeidimą atsakovui pritaikius kompensuojamąsias palūkanas, papildomos netesybos jokia forma nebegali būti priteisiamos, nes tai prieštarautų imperatyviosioms Įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatoms. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti 1 710 EUR sutarties administravimo mokesčio netenkintinas.

Ieškovas taip pat prašė priteisti 501,17 EUR tarpininkavimo mokesčio.

Pažymėtina, kad Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – 526,64 EUR. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punktą tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei (ieškovui) ir kuris apskaičiuojamas Sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Sutarties 5.3 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas tokia tvarka: tai yra Specialiosiose sąlygose numatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotos vėlavimo palūkanų sumos, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas. Specialiosiose vartojimo kredito sąlygose tarpininkavimo mokesčio procentinis dydis – 5,90 proc.

Pažymėtina, kad iš Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte esančio mokesčio apibrėžimo (sąvokos) nėra aiški tokio mokesčio paskirtis. Nors ieškovas nurodė, kad šis mokestis skaičiuojamas, nes ieškovas teiki tarpusavio skolinimo paslaugą ir dėl to patiria išlaidas, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie patirtas 501,17 EUR išlaidas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad komisinio (tarpininkavimo) mokesčio sąvoka tapati 1.30 punkte nurodytai administravimo mokesčio sąvokai. Tai yra mokesčiai, mokami ieškovo bendrovei, tačiau vartotojui nenurodyta, už ką jis privalės sumokėti kredito davėjui tokį mokestį. Šalių teisinius santykius reglamentuojančiame Įstatyme numatyta, kad tam tikri asmenys gali teikti vartojimo kredito tarpininko paslaugas ir už tai gauti atitinkamą atlyginimą. Tačiau šiuo atveju ieškovas nurodo, jog veikia kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kreditus teikia savo vardu. Taigi ieškovas neatitinka Įstatymo 2 straipsnio 23 punkte pateiktos vartojimo kredito tarpininko apibrėžties.

Pagal Įstatymo 25³ straipsnio 6 dalį tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamas atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų (ne grąžintinų) įmokų. Įvertinus Bendrųjų sąlygų 5.3. punkte numatytą komisinio (tarpininkavimo) mokesčio apskaičiavimo metodą matyti, kad jis neatitinka Įstatymo 25³ straipsnio 6 dalyje nurodyto atlyginimo skaičiavimo būdo, juolab neaišku, kokia atsakovui apskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio paskirtis. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nurodyta, jog vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, sutarties administravimo mokestį ir komisinį mokestį. Tuo tarpu tarpininkavimo mokesčio, kaip mėnesinės kredito grąžinimo įmokos dalies, Sutartyje nenurodyta. Atsakovas, būdamas silpnesnioji Sutarties šalis, dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos, sudarydamas Sutartį, turėjo ribotas galimybes tinkamai įvertinti ieškovo pasiūlytas Sutarties sąlygas, daryti įtaką jų turiniui. Pažymėtina, kad vienas vartojimo sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo kriterijams aspektų – vertinimas, ar tokios sutarties sąlygos yra skaidrios, t. y. ar sutarties sąlygos yra aiškios ir suprantamos vartotojui, ar verslininkas pateikė vartotojui visą sutarčiai sudaryti reikšmingą informaciją. Neskaidrios sutarties sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis, nes vartotojas, kuris nesupranta sutarties ar neturi visos informacijos, reikalingos apsispręsti – sudaryti sutartį ar ne ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti, negali priimti tinkamo sprendimo. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga skiriama siekiant išvengti stipresniosios šalies primestų sąlygų, taip siekiant išlaikyti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, jog ieškovo prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio paskirtis nėra aiški, pripažįsta Sutarties sąlygas dėl tarpininkavimo mokesčio atsakovui taikymo nesąžiningomis, todėl negaliojančiomis, o reikalavimą dėl tokio mokesčio priteisimo atmeta kaip nepagrįstą.

Remiantis CK 6.874 str. 2 d., jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui šio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų šio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Pagal sutarties sąlygas, metinė palūkanų norma – 20 proc. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 20 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos kredito sumos (5 446,85 EUR) nuo 2018 m. kovo 21 d. iki viso kredito grąžinimo ieškovui dienos. Šis ieškovo reikalavimas tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinos 20 proc. palūkanos, nuo negrąžinto kredito sumos (5 446,85 EUR) nuo 2018 m. kovo 22 d., o ne 2018 m. kovo 21 d., nes iki 2018 m. kovo 21 d. imtinai palūkanos jau yra priteistos, iki viso kredito grąžinimo dienos (CK 6.874 straipsnio 2 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 999,29 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 72,39 procentai reikalavimų), iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 340,24 EUR bylinėjimo išlaidų.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnis, 279 straipsnis, 285 – 286 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „NEO Finance“, į. k. 303225546, naudai 5 446,85 EUR skolą už negrąžintą kreditą, 552,44 EUR mokėjimo palūkanų, 20 proc. dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 5 446,85 EUR kredito sumą nuo 2018-03-21 iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 999,29 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-03-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 340,24 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.