Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-07-11 · Administracinė byla Nr. eI2-8087-484/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-07-11Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-10-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-11
Bylos Nr.
eI2-8087-484/2024
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01072-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Arūnas Kaminskas
Pareiškėjas
B. K. U.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-8087-484/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01072-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 11 d.Vilnius

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo B. K. U. (B. K. U.) atstovei advokatei A. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. U. (B. K. U.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas B. K. U. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas ar Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. 24S72147 ,,B. K. U. panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 metais turėdamas ilgalaikę nacionalinę vizą, galiojusią nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2022 m. birželio 20 d. Nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2023 m. sausio 23 d. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, jam 2022 m. liepos 13 d. buvo išduotas Leidimas vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Migracijos departamentas jam išdavė 2022 m. balandžio 27 d. darbo pagrindu.

Pareiškėjas paaiškina, kad darbdavio ir darbo pobūdžio pakeitimą lėmė sveikatos problemos, kurios trukdė darbui statybose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsidarbino šios įmonės tarpininkavimo rašto pagrindu. Nurodo, kad darbdavys ne tik įsipareigojo jį įdarbinti, bet jį ir įdarbino. Minėtoje įmonėje tebedirba. Nuo 2023 m. lapkričio 3 d. jam buvo suteiktos nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 3 d. iki 2024 m. sausio 31 d. buvo išvykęs į kilmės valstybę dėl šeiminių priežasčių. Į Lietuvą grįžo 2024 m. vasario 15 d. ir toliau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane „M. H.“ ir gauna visus teisės aktų reikalavimus atitinkantį darbo užmokestį, kurio pakanka jam pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo tvirtinimu, ginčijamas Migracijos departamento Sprendimas neatitinka faktinės situacijos, yra priimtas neatlikus tinkamo patikrinimo, nenustačius ir argumentuotai nepagrindus Sprendime nurodytų pagrindų buvimo. Migracijos departamento padarytos išvados prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Todėl pareiškėjas tvirtina, kad Migracijos departamento Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Šalies argumentai

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Migracijos departamentas 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S123383 išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Pareiškėjui 2023 m. rugpjūčio 7 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 7 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. rugpjūčio 18 d.

Atsakovas atsiliepime pažymi, kad Migracijos departamentas, vykdydamas užsieniečių kontrolę, patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) informacinėje sistemoje esančius duomenis ir nustatė, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) įsidarbino 2023 m. rugpjūčio 21 d. Pareiškėjui prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir Bendrovės tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nurodytas darbo užmokestis buvo išmokėtas tik už 2023 m. rugsėjo ir spalio mėn. (1 500 eurų per mėn.). Atsakovo tvirtinimu, pareiškėjui 2023 m. lapkričio, gruodžio ir 2024 m. sausio mėn. darbo užmokestis nebuvo mokamas.

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo skundu, teigia, kad pareiškėjas gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo Bendrovėje pagrindu, Bendrovėje dirbo tik 2 mėnesius. Ši faktinė aplinkybė, anot atsakovo, patvirtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir nurodydamas, kad ketina dirbti Bendrovėje pagal darbo sutartį ir jo pragyvenimo lėšų šaltinis bus darbo užmokestis, gaunamas Bendrovėje, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės.

Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad jis Bendrovėje dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas mažesnis darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo ir tarpininkavimo rašte. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu nebuvo Lietuvoje, tik dar labiau patvirtina faktą, kad jis tuo metu nedirbo, nors jam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas darbo pagrindu.

Atsakovas atsiliepime atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – darbo užmokestis. Jokių kitų pajamų, reikalingų pragyvenimui Lietuvoje pareiškėjas nenurodė. Pareiškėjo pateikti duomenys apie gaunamas pajamas, anot atsakovo, nepatvirtina, kad jos visais mėnesiais buvo pakankamos, o tuo labiau reguliarios. Migracijos departamentas pripažįsta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo ir spalio mėn. turėjo pakankamai lėšų pragyventi Lietuvoje, tačiau atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio mėn. gavo 456,53 Eur už pavežėjo paslaugų teikimą.

Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikti dokumentai: prašymai dėl atostogų, pažymos, nepaneigia Migracijos departamento nustatytų faktinių aplinkybių, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu – nedirbo ir jam tuo laikotarpiu nebuvo mokamas sulygtas atlyginimas. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apie pasikeitusias darbo ir gyvenimo sąlygas Migracijos departamento neinformavo, o jo nemokamų atostogų trijų mėnesių trukmė viršijo jo dirbtą laiką Bendrovėje.

Atsakovo tvirtinimu, ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui pritaikytos poveikio priemonės motyvuotos. Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl mano, kad ginčijamas Sprendimas atitinka tiek VAĮ nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė skundą prašė tenkinti, vadovaudamasi skunde nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. 24S72147 „B. K. U. panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 5 d. priėmė sprendimą Nr. 24S72147 „B. K. U. panaikinti leidimą laikinai gyventi LR“, kuriuo, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760273780, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 7 d., išduotą pareiškėjui, nes duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neatitinka tikrovės ir pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytinos Įstatymo nuostatos. Įstatymo 26 straipsnyje (2006 m. lapkričio 28 d. įstatymo Nr. X-924 redakcija) nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas (2008 m. vasario 1 d. įstatymo Nr. X-1442 redakcija); 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) pateikia rašytinį pasižadėjimą, kad deklaruos savo gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, bus ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) ; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija); 6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija).

Pagal Įstatymo (redakcija, galiojusi leidimo išdavimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis atitinka šias sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius 5 metus, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus; c) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Pabrėžtina, kad vien formalus Įstatymo 44 straipsnyje numatytų sąlygų egzistavimas per se (lot. – savaime) nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba, kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui.

Įstatymo 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti (5 punktas).

Įstatymo 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. liepos 4 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, prašyme nurodydamas, kad ketina dirbti pagal darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ virėju (profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir jam nereikalingas Užimtumo tarnybos sprendimas dėl atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams profesija, kuri įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašus).

Kartu su prašymu pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas Bendrovėje dirbs virėju (512001 pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių), užsieniečio (-tės) turima kvalifikacija susijusi su atliktiniu darbu (toliau – Tarpininkavimo raštas). Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad su pareiškėju bus sudaryta neterminuota darbo sutartis, pareiškėjo numatoma įdarbinimo data nurodyta 2023 m. rugsėjo 15 d. ir pareiškėjui bus mokamas 850 Eur dydžio darbo užmokestis.

Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. rugpjūčio 3 d. priėmė sprendimą Nr. 23S123383, kuriuo nusprendė išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui B. K. U. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje dvejiems metams.

Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 7 d., išduotas 2023 m. rugpjūčio 7 d., pareiškėjui įteiktas 2023 m. rugpjūčio 18 d.

Remiantis Sodros informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbintas 2023 m. rugpjūčio 21 d. pagal terminuotą darbo sutartį (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Darbo sutartis Nr. 23/0818 (toliau – Darbo sutartis) su pareiškėju sudaryta 2023 m. rugpjūčio 18 d.

Pagal Darbo sutarties 2 punktą darbo sutartis terminuota, sudaryta dvejiems metas, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. iki 2025 m. rugpjūčio 7 d., nustatyta 40 valandų per savaitę suminė apskaita, darbas pagal grafiką.

Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – Tvarkos aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 minimalus mėnesinis atlyginimas (toliau – MMA).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1 punkte nustatyta, kad pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi: užsieniečiui, ketinančiam studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, – 0,5 MMA (1.1. punktas); užsieniečiui, neturinčiam 18 metų, – 0,5 MMA (1.2 punktas); kitiems užsieniečiams – 1 MMA (1.3 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimo Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, 2022 metais taikoma MMA – 730 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimo Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, 2023 metais (nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) taikoma MMA – 840 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. nutarimo Nr. 516 ,,Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 1 punktą, 2024 metais taikom MMA – 924 Eur.

Prašydamas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nurodė, kad jo vienintelis pragyvenimo lėšų šaltinis yra Bendrovės mokamas darbo užmokestis.

Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, Migracijos departamentas vertino pareiškėjo pajamas, gautas laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d., t. y. nuo įdarbinimo Bendrovėje (Sprendime nurodytas Bendrovės pavadinimas „UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytinas rašymo apsirikimu) pradžios iki 2024 m. vasario 1 d.

Sodros informacinės sistemos 2024 m. vasario 26 d. duomenimis nuo pareiškėjo įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d., pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas tik tris mėnesius, t. y. 2023 m. rugpjūčio mėn. – 613,62 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 1 500 Eur ir 2023 m. spalio mėn. – 1 500 Eur. Vėliau pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas.

Šie oficialios institucijos informacinės sistemos duomenys nepaneigti. Duomenis apie pareiškėjui mokamą darbo užmokestį Sodrai teikė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Todėl teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas šios aplinkybės iš esmės neginčija.

Tokios aplinkybės suformuotoje teismų praktikoje vertinamos kaip tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1364-629/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1556-662/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).

Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas negavo darbo sutartyje sulygto darbo užmokesčio, nes jam buvo suteikiamos nemokamos atostogos, teismas akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl analogiškų argumentų laikomasi pozicijos, kad, nepaneigiant asmens teisės į nemokamas atostogas, reikšminga aplinkybe pripažintina tai, jog užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2476-821/2022; 2024 m. sausio 31 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1141-525/2024; kt.).

Todėl nustačius, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui nebuvo mokamas prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nurodytas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, jog tokiais veiksmais buvo sistemingai nebuvo laikosi Įstatyme nustatytų sąlygų, kurios ir yra pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atitinkamai toks nuolatinis Įstatyme numatytų sąlygų pažeidimas negali būti pateisinamas teisės į nemokamas atostogas įgyvendinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024; 2024 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1621-520/2024 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad jis Bendrovėje dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Tarpininkavimo rašte. Apie pasikeitusias aplinkybes pareiškėjas Migracijos departamento taip pat neinformavo (Įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis, susijusius su jam mokėtinu darbo užmokesčiu ir tokiu būdu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kas sudarė pagrindą Migracijos departamentui panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Tokią išvadą teismui suponuoja ir tai, kad pareiškėjas gyvendamas Lietuvoje ir 2023 m. lapkričio mėnesį negaudamas sulygto darbo užmokesčio Bendrovėje, nurodytą mėnesį dirbo pavežėju ir iš šios paslaugos gavo pajamas. Ši aplinkybė nustatyta paties pareiškėjo pateiktu banko išrašu. Lietuvos transporto saugos administracija 2022 m. liepos 13 d. pareiškėjui išdavė Leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktas banko išrašas nėra informatyvus ir neapima kito Migracijos departamento vertinto laikotarpio, t. y. 2024 metų sausio ir vasario mėnesių.

Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui tik tris mėnesius buvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis, o vėliau pareiškėjas visą kitą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpį darbo užmokesčio negavo, pagrįstai Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, kuriais yra ginčijamos šios Migracijos departamento Sprendimo išvados, t. y. kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, teismas pažymi, jog Migracijos departamentas šią išvadą padarė įvertinęs Sodros informacinėje sistemoje pateiktus duomenimis, kuriais besąlygiškai nustatyta, kad nuo pareiškėjo įdarbinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjui darbo užmokestis buvo mokamas tik tris mėnesius, t. y. 2023 m. rugpjūčio mėn. – 613,62 Eur, 2023 m. rugsėjo mėn. – 1 500 Eur ir 2023 m. spalio mėn. – 1 500 Eur. Vėliau pareiškėjui darbo užmokestis nebuvo mokamas. Kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas nenurodė. Šios aplinkybės patvirtina išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas negavo pajamų, kurios laikytinos pakankamomis pragyventi Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 punktas).

Pažymėtina, kad užsienietis, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, visą šio leidimo galiojimo laikotarpį privalo atitikti imperatyvias sąlygas, kurių pagrindu buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentui nustačius, kad pareiškėjas 2023 m. metų lapkričio mėnesį, gruodžio mėnesį ir 2024 metų sausio mėnesį darbo užmokesčio negavo, yra pakankamas pagrindas konstatuoti esant Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą - (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje).

Ginčydamas šią Migracijos departamento išvadą, pareiškėjas nepateikė ją paneigiančių įrodymų.

Pareiškėjo pateikti duomenys apie nuo 2024 m. vasario 15 d. gaunamas pajamas nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi, nes nepatenka į Migracijos departamento vykdytos užsieniečio kontrolės laikotarpį.

Teismas pažymi, kad tokioje teisinėje padėtyje, kurioje iki leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo buvo pareiškėjas, tik aktyvūs paties pareiškėjo veiksmai siekiant bendradarbiauti su Migracijos departamentu ir pateikiant jam objektyvius duomenis apie ekstraordinarinę situaciją, susiklosčiusią dėl pareiškėjo ir jo artimųjų sveikatos būklės, tam tikrais atvejais galėtų būti pagrindas Įstatyme nustatų sąlygų nesilaikymo tolerancijai taikant proporcingumo principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1352-415/2024).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas išimtinių aplinkybių, kurios pateisintų asmenims, kuriems išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taikomų sąlygų sistemingą pažeidimą, nenurodė. Tokį vertinimą teismas grindžia vidiniu įsitikinimu, teisingumo ir protingumo kriterijais, paremtą byloje nustatytų aplinkybių visetu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalis).

Kaip matyti iš Migracijos departamento Sprendimo, Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendią, įvertino, kad pareiškėjui buvo išduota nacionalinė viza, kuri galiojo nuo 2021 m. birželio 21 d. iki 2022 m. birželio 20 d., kad jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Migracijos departamentas įvertino, kad pareiškėjas nuo 2021 m. liepos 7 d. iki 2023 m. sausio 23 d. dirbo UAB „Stagrema“, nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. – UAB „STATMV“.

Šios faktinės aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjas ilgalaikių ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje neturi. Bylos duomenimis pareiškėjas neturi ir šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Byloje duomenų apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra.

Teismas, įvertinęs Migracijos departamento Sprendimo turinį VAĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, daro išvadą, kad atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra tinkamai motyvuotas, juose nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės.

Teismas, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo, atsakovo Sprendimas pripažintinas pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Teisėjų kolegija, pasisakiusi dėl pagrindinių pareiškėjo byloje keltų klausimų bei argumentų, detaliai nepasisako dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, kurie jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atmetamas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 1–4 dalimis,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. K. U. (B. K. U.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo B. K. U. (B. K. U.) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičArūnas KaminskasIna Kirkutienė