Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2020-07-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-212-729/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-07-14Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-10Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
II-212-729/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00575-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-212-729/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00575-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 14 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui M. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. gegužės 18 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4993-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4993-2020 M. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 171 straipsnio 1 dalį 160 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. balandžio 5 d., 07:59 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Minijos – Lakštučių g. sankryžoje, vairavo automobilį su pritvirtintais laikinais valstybinio numerio ženklais, skirtais motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, neįrašęs įrašo VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-555 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-446 „Dėl laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 18.2 punkto reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2020 m. birželio 16 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. Ž. skundas, kuriame nurodo, kad nesutinka su priimtu nutarimu, kuris vyko jam nedalyvaujant, nors buvo pateikęs prašymą, kad nutarimas vyktų žodinio proceso metu. Į pateiktą prašymą jam buvo pranešta, jog bylos nagrinėjimas 2020 m. gegužės 18 d. nevyks bei, kad jis gali rinktis datą ir laiką birželio mėnesiui. Laiške nebuvo nurodyta iki kada turi nurodyti tikslų laiką ir datą, todėl nenurodė pasirinktos datos ir laiko, nes tuo metu dar negalėjo pasakyti tikslios birželio mėnesio datos, ketino tai padaryti tik sulaukęs savo darbo grafiko birželio mėnesiui. Todėl nesutinka, jog bylos nagrinėjimas vyko jam nedalyvaujant, dėl ko negalėjo pateikti paaiškinimo, kurio jam taip pat neleido pateikti policijos pareigūnai protokolo surašymo vietoje. Pareigūnai nurodė, jog paaiškinimą galės pateikti bylos nagrinėjimo metu. Todėl prašo panaikinti priimtą nutarimą.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su M. Ž. skundu nesutinka, jis yra nepagrįstas ir netenkintinas, paliekant galioti 2020 m. gegužės 18 d. priimtą nutarimą. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 2 d. M. Ž. elektroniniu paštu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, pageidaudamas, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka. 2020 m. gegužės 6 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos specialistas asmeniui elektroniniu paštu pateikė informaciją, jog dėl šalyje paskelbto karantino administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka nevyks, tačiau asmuo gali nurodyti tikslią datą ir laiką, kada pageidautų atvykti ir dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Kadangi po 2020 m. gegužės 6 d. jokių paaiškinimų ar kitos reikšmingos informacijos, kaip ir prašymų atidėti/perkelti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyboje negauta, 2020 m. gegužės 18 d. administracinio nusižengimo byla išnagrinėta asmeniui nedalyvaujant ir priimtas skundžiamas nutarimas. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-555 „Laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo“ 18 punkte numatyta, kad laikinuosius numerio ženklus naudoti ketinantis ūkio subjektas ar jo darbuotojas įsitikina, kad transporto priemonė, kurią ketinama ženklinti laikinaisiais numerio ženklais, yra techniškai tvarkinga, kad ji bus naudojama laikantis aprašo 3 punkte nustatytų sąlygų, apdrausta civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, sumokėti mokesčiai, susiję su transporto priemonės dalyvavimu viešajame transporte, taip pat įrašo informacinėje sistemoje laikinųjų numerio ženklų, kuriais ketinama ženklinti transporto priemonę, numerį, transporto priemonės gamybinę markę (gamintojo prekės pavadinimą), komercinį pavadinimą, identifikavimo numerį, spalvą, transporto priemonėje važiuojančio ūkio subjekto, ūkio subjekto darbuotojo vardą, pavardę, asmens kodą (gimimo datą), važiavimo transporto priemone tikslą, laikinųjų numerio ženklų naudojimo laikotarpį (jis negali būti ilgesnis kaip viena para), duomenų įrašymo datą ir laiką. Minėto teisės akto 18 punktas įpareigoja laikinųjų numerio ženklų naudotoją atlikti tam tikrus, aukščiau išvardintus veiksmus, susijusius su laikinųjų numerio ženklų naudojimu. Konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie VĮ „Regitra“ informacinės sistemos sutrikimą, o jeigu sistema ir būtų neveikusi, asmuo privalėjo vykdyti pareigą, būti rūpestingas ir sąmoningai nedaryti nusižengimo. Pareiškėjas neįvykdė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-555 „Laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo“ 18 punkte nurodytų reikalavimų, todėl jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 171 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pagrindo nėra. Nusižengimas įrodytas, veika kvalifikuota teisingai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta padaręs administracinio nusižengimo protokole nurodytus veiksmus, normaliomis sąlygomis sudarančius jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtį, tačiau proceso eigoje jam nebuvo sudaryta galimybė duoti paaiškinimą, dėl ko jis taip padarė, vadovaudamasis policijos pareigūno patarimu, jis tikėjosi žodinio proceso metu paaiškinti visas svarbias šiai bylai aplinkybes ir tuo pagrįsti būtinybę skirti jam mažesnę baudą, tačiau gavęs pranešimą, kad gegužės mėnesį posėdis nevyks, vyks birželio mėnesį, ir jis gali rinktis tinkamą datą, nesuprato, iki kada turi informuoti apie tokį pasirinkimą, juolab kad dėl pamaininio darbo pobūdžio gegužės mėnesį dar nežinojo, kaip bus užimtas darbe birželį, o kol galvojo, gavo 2020-05-18 be jo priimtą nutarimą..Nurodė, kad jo veikla yra susijusi su transporto priemonių pirkimu užsienyje ir pardavimu, todėl jam yra aktualios Lietuvos Respublikos teisės normos, reglamentuojančios galimybę naudoti laikinus transporto priemonių ženklinimo numerius, jis jas vykdė ir kiekvieną dieną, kai važiuodavo su tokia transporto priemone, į internetinę laikinųjų numerių naudojimo sistemą tai įregistruodavo. Leidimas dalyvauti eisme įregistravus į sistemą galioja 24 valandas, o pats valstybinio numerio ženklas, išduotas jo įmonei, galioja dvejus metus. Turi būti ir draudimas, kurį jis turėjo. Techninė apžiūra nebuvo privaloma, nes transporto priemonė dar nebuvo registruota Lietuvos Respublikoje. Paskutinis jam išduotas trumpalaikis leidimas galiojo iki 2020 m. balandžio 4 d. 07:17 val., o jį pareigūnai sustabdė 2020 m. balandžio 5 d. 07:59 val., grįžtantį iš naktinės pamainos. Jis neįregistravo šio numerio į sistemą ne dėl tyčios, o dėl to, kad valstybinio numerio ženklo galiojimas buvo pasibaigęs ir jo nebuvo įmanoma įregistruoti į sistemą, o jo pasikeisti nebuvo fizinės galimybės, nes buvo paskelbtas karantinas ir VĮ „Regitra“ nedirbo nuo kovo vidurio, fizinis kontaktas nebuvo įmanomas. Valstybinio numerio ženklą pasikeisti galima tik fiziniu būdu, t. y. atidavus seną valstybinio numerio ženklą, pateikus prašymą išduoti naują valstybinio numerio ženklą, pateikus Valstybinės mokesčių inspekcijos ir SODRA išrašus, kad nėra skoloje ir tada per 5 dienas išduodamas naujas valstybinio numerio ženklas. Dėl to jis valstybinio numerio ženklo ir nepriregistravo, nors valstybinio numerio ženklas priklauso jam, kaip įmonės atstovui, savininkui. VĮ „Regitra“ pradėjo priimti klientus fiziškai tik nuo 2020 m. balandžio 7 d. ir tik užsiregistravus iš anksto. 2020 m. balandžio 5 d. jis žinojo, kad vairuoja transporto priemonę su laikinu ženklu, kurio nėra nustatyta tvarka įregistravęs, tačiau tą dieną šiuo automobiliu turėjo grįžti iš darbo, o vėliau tikėjosi šį klausimą išspręsti, neplanavo nuolat važinėti su neįregistruotu valstybinio numerio ženklu. Kadangi tai buvo jo valstybinio numerio ženklas (ne svetimo automobilio ar pan.), nemano, kad tokiais veiksmais galėjo padaryti kam nors žalos. Visa tai ir būtų išaiškinęs žodinio proceso metu VĮ „Regitra“ puslapyje buvo nurodyta informacija, kad ši jam reikalinga paslauga karantino metu neteikiama, prisijungus per eRegitra nebuvo galimybės gauti jam reikiamos paslaugos. Prašo teismo atsižvelgus į prieš tai susidariusią situaciją, sumažinti nutarimu paskirtos baudos dydį. Turi 10 mėnesių sūnų, pinigų reikia jo išlaikymui, todėl paskirta160 Eur bauda yra neproporcinga nei jo turtinei padėčiai, nei padaryto pažeidimo sunkumui.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, Institucija apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką informuota tinkamai (b. l. 9). Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į visa tai byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad M. Ž. nubaustas pagal ANK 171 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. balandžio 5 d., 07:59 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Minijos – Lakštučių g. sankryžoje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz E320“ su pritvirtintu laikinu valstybinio numerio ženklu P050620, skirtu motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, neįrašęs įrašo VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-555 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-446 „Dėl laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 18.2 punkto reikalavimus. Institucija atsižvelgusi į atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančią aplinkybę M. Ž. nutarimu paskyrė 160 Eur baudą.

ANK 616 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. ANK 616 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. <...> Jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios. Iš rašytinės medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėti ne teismo tvarka buvo numatyta 2020 m. gegužės 18 d.; 2020 m. gegužės 2 d. M. Ž. Institucijos prašė, kad bylos nagrinėjimas vyktų žodinio proceso tvarka; 2020 m. gegužės 6 d. Institucija informavo M. Ž., kad posėdis 2020 m. gegužės 18 d. nevyks, prašė M. Ž. nurodyti tikslią datą ir laiką birželio mėnesiui, kada galėtų dalyvauti; 2020 m. gegužės 18 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant. Institucija nurodė atsiliepime, kad M. Ž. nenurodė Institucijai datos ir laiko kada pageidautų, kad būtų surengtas posėdis. Tą patvirtino ir pats M. Ž. teismo posėdžio metu, taip pat nurodė, kad negalėjo nurodyti tikslios datos, nes nežinojo savo darbo grafiko birželio mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei tai, kad žodinis posėdis gegužės mėnesį neįvyko dėl tuo metu buvusio paskelbto karantino, kurio metu asmenų tarpusavio kontaktas buvo ribojamas, darytina išvada, kad Institucijos padarytas procesinių teisės normų pažeidimas buvo ne esminis ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamo nutarimo.

Byloje ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 171 straipsnio 1 dalį dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. M. Ž. prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, asmenybė, šeiminė padėtis yra pakankami spręsti, jog jam už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 171 straipsnio 1 dalyje, paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam nusižengimui ir jo asmenybei ir, kad nuobaudos skyrimo tikslai gali būti ir bus pasiekti paskiriant švelnesnę baudą.

ANK 171 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekybos transporto priemonėmis ar numeruotais jų agregatais tvarkos arba transporto priemonių laikinųjų valstybinio numerio ženklų išdavimo, naudojimo ir apskaitos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Šis Teismas yra išaiškinęs, jog teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

M. Ž. padarytas nusižengimas vertinamas kaip sąlyginai nedidelio pavojingumo administracinis nusižengimas. Be to, kiekvienos veikos ir ją padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 6 punkte numatyta, kad karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00:00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24:00 val. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. Ž. nusižengimas padarytas 2020 m. balandžio 5 d., 07:59 val., t. y. karantino Lietuvoje laikotarpiu. Karantino metu valstybinės įmonės, tarp jų ir VĮ „Regitra“, teikė ribotas paslaugas. Iš VĮ „Regitra“ rašto „Dėl informacijos pateikimo“ nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. prekybinių numerių išdavimo paslauga buvo neteikiama; nuo 2020 m. balandžio 6 d. VĮ „Regitra“ padaliniuose buvo atnaujintas transporto priemonių registravimo paslaugų teikimas pagal išankstinę registraciją; nuo šios dienos buvo galima užsisakyti ir prekybinius numerius. Atsižvelgiant į byloje esančią rašytinę medžiagą, teismas neturi pagrindo abejoti M. Ž. nurodomomis aplinkybėmis, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-446 patvirtinto „Laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018 m. balandžio 1 d.) 17 punkte nurodytų reikalavimų jis negalėjo įvykdyti dėl karantino metu susiklosčiusios situacijos, kai VĮ „Regitra“ neteikė M. Ž. reikiamos paslaugos. Kita vertus, teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. Ž. vykdamas iš darbo suvokė, kad vairuoja transportą priemonę, kurios valstybinio numerio ženklui išduotas trumpalaikis leidimas dalyvauti eisme negalioja, t. y. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą.

Iš gimimo įrašo nustatyta, kad M. Ž. turi mažametį sūnų. M. Ž. yra dirbantis, nurodo, kad sūnų išlaiko, todėl nutarimu paskirtos baudos dydis nėra proporcingas jo turtinei padėčiai. M. Ž. baustas administracine tvarka, be kita ko ir pagal ANK 171 straipsnio 1 dalį, paskirtas baudas sumokėjęs. Teismas taip pat atsižvelgia į M. Ž. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. Ž. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas); bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tame pačiame ANK straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei teismų praktiką, sprendžia, kad M. Ž. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4993-2020 (ROIK: 20112883523) keičiamas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir M. Ž. skirtina mažesnė nei ANK 171 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda – 70 Eur bauda. Dar labiau švelninti pareiškėjui paskirtą nuobaudą ar išvis neskirti jam nuobaudos neatitiktų nei ANK nustatytų nuobaudų skyrimo principų, nei teisingumo ir protingumo reikalavimų, nei šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

skundą tenkinti.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4993-2020 (ROIK: 20112883523), ir M. Ž., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 171 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – 70 Eur baudą.

Kitą 2020 m. gegužės 18 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė