- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-10
- Bylos Nr.
- AN2-184-606/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00575-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Ž.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi M. Ž. administracinio nusižengimo bylą pagal laikinai atliekančios Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas, Erikos Kliaugienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu M. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 171 straipsnio 1 dalį 160 Eur bauda už tai, kad 2020 m. balandžio 5 d., 7.59 val., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį su pritvirtintais laikinais valstybinio numerio ženklais, skirtais motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, neįrašęs įrašo VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-555 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymo Nr. 1V-446 „Dėl laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 18.2 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartimi pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimas, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 171 straipsnio 1 dalį M. Ž. paskirta 70 Eur dydžio bauda.
3. Apeliaciniu skundu laikinai atliekanti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas, E. Kliaugienė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą, motyvuodama tuo, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, jog M. Ž. suvokė, kad vairuoja transporto priemonę, kuriai valstybinio numerio ženklui išduotas trumpalaikis leidimas dalyvauti eisme negalioja, t. y. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir pavojingumą. Analizuodama ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apeliantė mano, kad nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą M. Ž. taikyti šias nuostatas. Teigia, kad į tai, jog M. Ž. neneigė padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, į nusižengimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes buvo atsižvelgta, taip pat įvertintos visos reikšmingos aplinkybės administracinės nuobaudos skyrimo procese. Nurodo, kad M. Ž. buvo paskirta nuobauda ne didesnė negu ANK 171 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos vidurkis. Apeliantės nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę M. Ž. ir jo šeimos interesams, netinkamai įvertino byloje surinktą medžiagą, todėl nepagrįstai sušvelnino paskirtą nuobaudą.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam M. Ž. nepagrįstai taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir sušvelninta paskirta nuobauda, kadangi nenustatyta išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti šias nuostatas.
7. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracinių nuobaudų paskirtis yra 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
9. Mažesnės, nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
10.Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai. Tai reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
11.Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje taip pat ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
12.Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
13.Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8/2013 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4/2011).
14.Pažymėtina, kad tai, jog asmuo prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl vien šios aplinkybės konstatavimas nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reikia išlaikyti mažametį vaiką, šiuo atveju taip pat nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tačiau kartu akcentuotina, kad būtina vertinti visas aplinkybes ir jų visumą, ir būtent aplinkybių visuma gali sudaryti pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
15.Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Ž. pripažino faktą, kad jis vairavo transporto priemonę, kurios valstybinio numerio ženklui išduotas trumpalaikis leidimas dalyvauti eisme negaliojo. Aplinkybę, kad M. Ž., vykdamas iš darbo suvokė, jog vairuoja transporto priemonę, kurios valstybinio numerio ženklui išduotas trumpalaikis leidimas dalyvauti eisme negalioja, apylinkės teismas konstatavo ir skundžiamoje nutartyje, todėl padarė išvadą, kad sprendimas M. Ž. išvis neskirti nuobaudos, neatitiktų ANK nustatytų nuobaudos skyrimo principų ir teisingumo bei protingumo reikalavimų. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, taikydamas M. Ž. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Ž. 2020 m. balandžio 5 d. 7.59 val. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 171 straipsnio 1 dalyje, kai galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, jo 6 punkte numatyta, kad karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. kovo 16 d. 00.00 val. iki 2020 m. birželio 16 d. 24.00 val. Lietuvos teritorijoje paskelbus karantiną, iš esmės visos valstybinės įmonės, tarp jų ir VĮ „Regitra“, teikė ribotas paslaugas. Atsiliepime į M. Ž. skundą apylinkės teismui teigiama, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog buvo sutrikusi VĮ „Regitra“ informacinė sistema ar ji neveikė, kad M. Ž. nebūtų galėjęs laikino valstybinio numerio ženklo įrašyti VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad visiškai nepaneigtas M. Ž. paaiškinimas teismo posėdyje, kad jis neįregistravo laikino valstybinio numerio VĮ „Regitra“ informacinėje sistemoje ne dėl tyčios, o dėl to, kad apskritai buvo pasibaigęs valstybinio numerio ženklo galiojimas, jo galiojimas pasibaigė 2020 m. balandžio 4 d. 7.17 val., jo pasikeisti nebuvo fizinės galimybės, nes buvo paskelbtas karantinas ir VĮ „Regitra“ nedirbo, o valstybinio numerio ženklą pasikeisti galima tik fiziniu būdu, t. y. atidavus seną valstybinio numerio ženklą, pateikus prašymą išduoti naują valstybinio numerio ženklą bei pateikus kitus reikalingus duomenis. Pažymėtina, kad ši aplinkybė neneigiama ir apeliaciniame skunde, teigiant tik tai, jog apylinkės teismas nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę M. Ž. ir jo šeimos interesams. Tai, kad VĮ „Regitra“ nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. neteikė prekybinių numerių išdavimo paslaugos, patvirtina ir VĮ „Regitra“ rašte nurodyta informacija, t. y. kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. balandžio 5 d. prekybinių numerių išdavimo paslauga VĮ „Regitra“ buvo neteikiama; nuo 2020 m. balandžio 6 d. VĮ „Regitra“ padaliniuose buvo atnaujintas transporto priemonių registravimo paslaugų teikimas pagal išankstinę registraciją; nuo šios dienos buvo galima užsisakyti ir prekybinius numerius. Kaip jau minėta, M. Ž. administracinį nusižengimą padarė 2020 m. balandžio 5 d. Todėl, nors administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Ž. ir vairavo transporto priemonę, kurios valstybinio numerio ženklui išduotas trumpalaikis leidimas dalyvauti eisme negaliojo, tačiau šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas M. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-446 patvirtinto Laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo 18.2 punkto reikalavimus (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. liepos 17 d. įsakymo Nr.1V-555 redakcija), nes dėl karantino metu susiklosčiusios situacijos, kai VĮ „Regitra“ neteikė M. Ž. reikiamos paslaugos, šiuo atveju jis iš esmės negalėjo įvykdyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 1V-446 patvirtinto Laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarkos aprašo 17.2 punkto reikalavimų (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1V-446 redakcija). Pažymėtina, kad šiuo atveju laikinas negaliojantis valstybinio numerio ženklas, kaip įmonės atstovui ir savininkui, priklausė M. Ž.. Todėl kartu nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo vertinimu, kad M. Ž. padarytas administracinis nusižengimas laikytinas kaip nedidelio pavojingumo administracinis nusižengimas.
16.Įvertinęs nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į tai, kad laikino valstybinio numerio ženklas iki 2020 m. balandžio 4 d. 7.17 val. dar galiojo ir buvo įrašytas į VĮ „Regitra“ informacinę sistemą, jis priklausė kaip įmonės savininkui pačiam M. Ž., o M. Ž. administracinio nusižengimo padarymo metu šalyje buvo paskelbtas karantinas, ir dėl to VĮ „Regitra“, kaip ir kitos valstybinės įmonės ir įstaigos, teikė asmenims ribotas paslaugas, todėl M. Ž. negalėjo dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių pateikti prašymo dėl naujo laikino valstybinio numerio ženklo išdavimo, be to, kad M. Ž. padarytas administracinis nusižengimas jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, todėl iš esmės nėra didelio pavojingumo administracinis nusižengimas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, apygardos teismas šiuo konkrečiu atveju konstatuoja, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti M. Ž. pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskyrus švelnesnę baudą negu numatyta ANK 171 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
17.Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir laikinai atliekančios Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus viršininko funkcijas, Erikos Kliaugienės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.