Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1279-821/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-01-02
Bylos Nr.: I-1279-821/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03403-2014-0
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Iveta Pelienė, Jolita Rasiukevičienė, Violeta Petkevičienė
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas: Ž. Č.
Trečiasis asmuo: Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcija

Kategorijos

1.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
3.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1279-821/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03403-2014-0Procesinio sprendimo kategorija 1.9.10; 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Č. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcija dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Ž. Č. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2014 m. liepos 7 d. skundu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 7–8), prašydamas: 1) panaikinti / pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VMI) 2014 m. birželio 27 d. raštą Nr. (21.3-32-3)-R-4900 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. (21.3-32-3)-R-4900), kuriame neatsakyta į konkretų klausimą dėl išeitinių duomenų, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas akcizas; 2) įpareigoti atsakovę pateikti išsamų, konkretų atsakymą, kaip nustatytas vandens kiekis akcizinėje medžiagoje, kurios svoris su vandeniu (nustatyta drėgna) buvo 3009,1 kg, o jeigu neįvertinta, tai kuo remiantis taip padaryta, kai vanduo yra ne akcizinė prekė.

Pareiškėjas paaiškino, kad kreipėsi į VMI su prašymu pateikti duomenis dėl akcizo apskaičiavimo. VMI, atsakydama į jo prašymą, rėmėsi Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriame nurodyta, kad akcizinė medžiaga – tabakas – buvo palaida, tabakas buvo sudrėkęs, supiltas į purvinus polietileninius maišus, įvertinus polietileninių maišų svorį, akcizinės medžiagos kiekis yra 3 009,11 kg. Iš bendro kiekio drėgmė (vanduo) neeliminuota. Pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi į mokesčių administratorių, siekdamas išsiaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas akcizas, t. y. kaip buvo įvertintas tabakas ir kaip buvo įvertinta jo drėgmė (vanduo), tačiau mokesčių administratorius tik lakoniškai atsako, kad buvo remtasi Kauno apygardos teismo baudžiamuoju įsakymu. Pareiškėjas su klausimu, kaip buvo nustatytas vandens kiekis akcizinėje prekėje, į mokesčių administratorių 2014 m. gegužės 28 d. kreipėsi pakartotinai, tačiau mokesčių administratorius 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. (21.3-32-3)-R-4900 vis tiek neatsakė į klausimą dėl duomenų, kuriais remiantis buvo apskaičiuotas akcizas.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 13–14) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas paaiškino, kad Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Tauragės AVMI), remdamasi Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 20 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/2007, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalyje, surašė 2008 m. balandžio 15 d. patikrinimo aktą Nr. 14-15-10, kuriuo papildomai apskaičiavo sumokėti į biudžetą 334 011 Lt akcizo ir 43 689 Lt akcizo delspinigių. Patikrinimo aktas buvo patvirtintas Tauragės AVMI 2008 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. 5-3-6. Mokestinis ginčas dėl šio sprendimo baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-646/2010. Pareiškėjas 2012 m. spalio 2 d. kreipėsi į Tauragės AVMI, prašydamas pagrįsti 2008 m. birželio 4 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 5-3-6 nurodytas sumokėti akcizo sumas. Pareiškėjui buvo atsakyta VMI 2012 m. spalio 30 d. raštu Nr. (19.20-10)-R-9064. Dėl šio rašto pareiškėjas inicijavo teisminį ginčą, prieštaraudamas, kad į pareiškėjo 2012 m. spalio 2 d. prašymą, kuriuo buvo prašoma patikslinti muitinės vertės paskaičiavimą, atkreipiant dėmesį į medžiagos kiekį, nustatytą be papildomos medžiagos (vandens), pareiškėjui buvo atsakyta netinkamai. Ginčas buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1664-561/2014, pareiškėjo skundą atmetant. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. sprendimo teisėtumas buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2048/2013. Po šios nutarties priėmimo pareiškėjas su 2014 m. gegužės 28 d. prašymu pakartotinai kreipėsi į atsakovą. VMI pareiškėjui atsakė skundžiamu 2014 m. birželio 27 d. raštu Nr. (21.3-32-3)-R-4900 (toliau – ir 2014 m. birželio 27 d. raštas). Šiame kontekste VMI atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nesutikimo su 2014 m. birželio 27 d. raštu aplinkybes grindžia tais pačiais motyvais, kaip ir Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I-1664-561/2014, t. y. nurodo, jog akcizinės prekės drėgmė turėjo reikšmės prekių svoriui ir atitinkamai mokėtino akcizo dydžiui. Tačiau, atsakovo nuomone, mokestinis ginčas dėl akcizo sumų jau yra pasibaigęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-646/2010, o pareiškėjo keliamas ginčas dėl drėgno tabako buvo galutinai išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A442-2048/2013, todėl mokesčių administratorius neturi teisės dar kartą svarstyti šiose nutartyse išdėstytų aplinkybių. VMI teigimu, pareiškėjo keliamais klausimais galėtų būti pasisakoma tik atnaujinus administracinės bylos procesą.

Pareiškėjas ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė posėdžio metu pareiškėjo skundą prašė atmesti. Palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Pareiškėjo skundas išnagrinėtas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl VMI 2014-06-27 rašto Nr. (21.3-32-3)-R-4900 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo VMI atsakė į pareiškėjo 2014-05-28 prašymą „Dėl informacijos pateikimo iš 2008 m. balandžio 5 d. patikrinimo akto Nr. 1415-11“, teisėtumo bei pagrįstumo.

Įvertinus teismo posėdžio metu pareiktus paaiškinimus, rašytinius bylos ir prijungtų bylų įrodymus, nustatyta, jog Tauragės AVMI, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo 2007-08-20 baudžiamąjį įsakymą, priimtą baudžiamojoje byloje Nr. 1-181-114/07, kuriuo pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 1 dalyje ir nubaustas bauda, 2008-04-15 patikrinimo akte Nr. 14-15-10 pareiškėjui papildomai apskaičiavo sumokėti į biudžetą 334 011 Lt akcizo ir 43 689 Lt akcizo delspinigių, o 2008-06-04 sprendimu Nr. 5-3-6 patvirtino patikrinimo akte Nr. 14-15-10 apskaičiuotas papildomo akcizo mokesčio ir delspinigių sumas bei paskyrė pareiškėjui 100 203 Lt akcizo baudą (prijungta administracinė byla Nr. I-1664-561/2013, b. l. 5).

Žemesnės instancijos teismas

Pareikėjo skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) bylą pagal pareiškėjo Ž. Č. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2008-10-29 sprendimo Nr. S-237(7-226/2008), kuriame patvirtintas VMI 2008-08-14 sprendimas Nr. 68-203, panaikinimo, Tauragės AVMI 2008-06-04 sprendimo Nr. 5-3-6 dėl patikrinimo akto tvirtinimo panaikinimo ir naujo sprendimo – skundą tenkinti, o sprendimus panaikinti, – priėmimo, 2009-04-27 sprendime administracinėje byloje Nr. I-815-580/2009 pareiškėjo skundą atmetė (prijungta byla Nr. I-815-580/2009 (b. l. 94–101)). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010-04-12 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A556-646/2010, nurodytą VAAT sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė (prijungta byla Nr. I-815-580/2009, b. l. 126–133). 2011-02-19 nutartimi administracinėje byloje Nr. P442-12/2011 LVAT atsisakė atnaujinti procesą pagal pareiškėjo prašymą (prijungta byla Nr. I-815-580/2009, b. l. 172–176).

VMI, atsakydama į pareiškėjo 2012-10-02 prašymą, 2012-10-30 rašte Nr. (19.20-10)-R-9064 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė pareiškėjui, kad centrinis mokesčių administratorius neturi pagrindo nagrinėti jo prašymo dėl muitinės vertės apskaičiavimo patikslinimo, nes mokestinis ginčas dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių (akcizo, akcizo delspinigių ir akcizų baudos) yra pasibaigęs LVAT 2010-04-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-646/2010 (prijungta administracinė byla Nr. I-1664-561/2013, b. l. 4). Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl šio rašto panaikinimo ir VMI įpareigojimo išnagrinėti jo skundą pateikti pagrįstus apskaičiavimus, VAAT 2013-04-22 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-1664-561/2013, administracinės bylos dalį dėl 2012-10-30 rašto Nr. (19.20-10)-R-9064 „Dėl informacijos pateikimo“ panaikinimo nutraukė, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė (prijungta byla Nr. I-1664-561/2013, b. l. 52–55). Teismo sprendimas minėtoje byloje įsiteisėjo LVAT 2013-12-16 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A442-2048/2013 atmestus pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikus nepakeistą VAAT 2013-04-22 sprendimą (prijungta byla Nr. I-1664-561/2013, b. l. 70–73).

Pareiškėjas 2014-05-28 prašymu (b.l. 18) kreipėsi į Tauragės AVMI prašydamas: „pateikti konkrečią informaciją, kaip ir kokiu būdu buvo priskaičiuoti mokesčiai, <...> pateikti pradinę informaciją dėl medžiagos kiekio, kuriais, būtent remiantis buvo priskaičiuoti mokesčiai ar buvo įvertinta drėgmė ir t.t.“, „ pateikti informaciją apie medžiagą, kokios būklės (tabakas) buvo pasverta ar buvo perskaičiuotas kiekis įvertinant drėgnumą“, taip pat prašė „pateikti duomenis dėl įpakavimo“.

Tauragės AVMI 2014-06-03 raštu Nr. (1.21)R-2223 (b. l. 17) pareiškėjo prašymas buvo persiųstas nagrinėti VMI. Inspekcija 2014-06-27 raštu Nr. (21.3-32-3)-R-4900 (b. l. 16), kuris skundžiamas šioje byloje, nurodė, jog duomenų, kaip buvo nustatytas pareiškėjo gabento tabako svoris, kuris nurodytas Baudžiamajame įsakyme, neturi, todėl pateikti pareiškėjui tokią informaciją nėra galimybės (b. l. 3, 16). Minėtame rašte, be kita ko, nurodyta, jog Tauragės AVMI pagal 2007-11-27 Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus rašte Nr. 16T-7.33/22-1256 pateiktą informaciją 2008-04-15 atliko pareiškėjo mokestinį patikrinimą, kurio metu patikrino akcizų apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo teisingumą laikotarpiu nuo 2007-05-23 iki 2007-05-31. Mokestinio patikrinimo metu įvertinta Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus pateikta informacija: Muitinės laboratorijos specialisto 2007-05-25 išvados Nr. 7C0037, Kauno teritorinės muitinės 2007-06-19 rašto Nr. 1 B-19.5/12-8829 ir 2007-08-20 Kauno apygardos baudžiamojo įsakymo kopijos, kuriose nurodyta, kad pareiškėjas 2007-05-23 disponavo 3 009,11 kg perdirbto tabako. Tauragės AVMI, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu ir 29 straipsnio 2 dalimi, apskaičiavo 334 011 Lt akcizų, vadovaudamasi MAĮ 96 straipsnio 2 dalimi – 43 689 Lt akcizų delspinigių, taip pat skyrė 100 203 Lt baudą už neteisėtai įgytus ir gabentus 3 009,11 kg perdirbto tabako pagal įsiteisėjusiame 2007-08-20 Kauno apygardos baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr.1-181-114/07, nurodytas baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Taip pat pareiškėją informavo, jog visi išvardyti raštai, kuriais remdamasi Tauragės AVMI apskaičiavo akcizus, delspinigius ir baudą, pareiškėjui buvo pateikti kaip priedai prie patikrinimo akto Nr. 14-15-11.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjo skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-01-12 sprendimu (b. l. 71–77) jį tenkino, panaikino VMI 2014-06-27 raštą Nr. (21.3-32-3)-R-4900 „Dėl informacijos pateikimo“ bei įpareigojo atsakovą pateikti pareiškėjui išsamų, konkretų atsakymą į jo 2014-05-28 prašymą.

Atsakovas apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2016-10-07 nutartimi administracinėje byloje Nr.A-2978-575/2016 (b.l. 97-101), Inspekcijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016-01-12 sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartyje apeliacinė teikėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėjas prašė pateikti informaciją apie tabako svorio nustatymo procedūrą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad negali pateikti pareiškėjo prašomos informacijos, nes tokių duomenų neturi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas tokią informaciją gali pateikti. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad visapusiškai patikrinusi bylą, nenustatė duomenų, patvirtinančių minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą. Taip pat pažymėjo, jog teismas iš esmės nevertinio tokio atsakovo atsisakymo teisėtumo ir pagrįstumo kitais aspektais bei visiškai nepasisakė dėl minėto rašto atitikimo kitiems viešojo administracinio subjekto individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2014-06-27 rašte išdėstyto atsisakymo pateikti pareiškėjo 2014-05-28 prašyme nurodytą informaciją bei Inspekcijos įpareigojimo pateikti pareiškėjui išsamų, konkretų atsakymą. Atsakovo pareiškėjui pateiktas raštas, atsakant į jo prašymą, vertintinas tuo aspektu, ar VMI teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog negali pateikti pareiškėjo prašomą informaciją, ar jos atsakymas yra aiškus ir atitinkantis individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, taip pat Viešojo administravimo įstatymas. Teisiniai santykiai dėl asmens teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei jį įgyvendinančių kitų teisės aktų. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims, jis sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams (1 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, taip pat jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašė pateikti informaciją, kaip ir kokiu būdu buvo apskaičiuoti mokesčiai, pateikiant pradinę informaciją apie akcizinės medžiagos (tabako) kiekį, kuris buvo pagrindas mokesčiams apskaičiuoti, ar buvo įvertintas medžiagos drėgnumas, taip pat pašė pateikti duomenis dėl įpakavimo.

Pareiškėjas prašydamas panaikinti ginčijamą atsakovo raštą nepagrįstai nurodo, jog Inspekcija nenurodė kaip ir kokiu būdu buvo apskaičiuotas akcizas. Atsakydamas į šį pareiškėjo prašymą atsakovas nurodė, jog mokestinio patikrinimo metu buvo įvertinta Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus pateikta informacija, t.y. Muitinės laboratorijos specialisto 2007-05-25 išvada Nr. 7C0037, Kauno teritorinės muitinės 2007-06-19 raštas Nr. 1 B-19.5/12-8829 ir 2007-08-20 Kauno apygardos baudžiamojo įsakymas, kuriuose nurodyta, kad pareiškėjas 2007-05-23 disponavo 3 009,11 kg perdirbto tabako. Įvertinus šią atsakovo pateiktą informaciją darytina išvada, jog atsakovas dar kartą pareiškėjui nurodė kokiuose dokumentuose pateikta informacija apie 3 009,11 kg perdirbto tabako, kuriuo disponavo pareiškėjas. Taip pat ginčijamame rašte atsakovas pareiškėjui pateikė informaciją, kokiomis konkrečiomis Akcizų įstatymo (2 str., 8 str. 1 d. 8 p. ir 29 str. 2 d.) ir Mokesčių administravimo įstatymo (96 str. 2 d.) nuostatomis vadovaudamasis apskaičiavo akcizų mokesčio ir su juo susijusias delspinigių ir baudų sumas už pareiškėjo neteisėtai įgytus ir gabentus 3 009,11 kg perdirbto tabako pagal įsiteisėjusiame 2007-08-20 Kauno apygardos baudžiamajame įsakyme, priimtame baudžiamojoje byloje Nr.1-181-114/07, nurodytas baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Įvertinus šią ginčijame rašte pateikiamą informaciją darytina išvada, jog pareiškėjui buvo pateikta informacija apie medžiagos kiekį, t.y. 3 009,11 kg perdirbto tabako, pagal kurį buvo paskaičiuota mokesčių suma.

Dėl pareiškėjo prašymo pateikti informaciją apie tai, kaip buvo nustatytas pareiškėjo gabento tabako svoris (kokios būklės medžiaga (tabakas) buvo pasverta, ar buvo įvertintas drėgnumas), atsakovas nurodė negalintis pateikti šios informacijos, kadangi tokių duomenų Inspekcija neturi. Kaip matyti iš ginčijamame rašte pateikiamos informacijos ir bylos medžiagos, mokesčių administratorius mokestinę bazę nustatė pagal baudžiamojoje byloje nustatytas ir baudžiamajame įsakyme nurodytas faktines aplinkybes. Pateikdama ginčijamą atsakymą Inspekcija pažymėjo, jog visi raštai, kuriais remdamasi Tauragės AVMI apskaičiavo akcizus, delspinigius ir baudą, pareiškėjui buvo pateikti kaip priedai prie patikrinimo akto Nr. 14-15-11. Iš atsakovo pateikiamos informacijos galima spręsti, jog jis nedisponuoja kitokia informacija, nei pareiškėjui buvo pateikta mokestinio ginčo metu (prijungta VAAT administracinė byla Nr. I-815-580/2009) bei nurodyta Inspekcijos 2012-10-30 rašte pateiktame atsakyme, kuris pareiškėjo buvo ginčijamas prijungtoje VAAT išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-1664-561/2013. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamu raštu Inspekcija pagrįstai ir teisėtai pareiškėjui atsakė, kad duomenys apie akcizais apmokestinamos prekės svorį buvo gauti vadovaujantis įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nurodė neturinti informacijos, kaip ikiteisminio tyrimo metu buvo apskaičiuotas tabako svoris, nurodytas minėtame baudžiamajame įsakyme.

Skunde teismui pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Muitinės laboratorija 2008-11-11 raštu Nr.2B-28-445 patvirtino, jog tabako drėgnumas turi įtakos jo svoriui. Taip pat teigia, jog mokesčių administratorius akcizus paskaičiavo remiantis institucijos (muitinės) duomenimis, kuri neturi teisės atlikti finansinių patikrinimų, ir pateikia argumentus dėl Mokesčių administravimo įstatymo 72 str. taikymo. Teisėjų kolegija pažymi, jog mokestinis ginčas dėl pareiškėjui paskaičiuotų akcizo mokesčio sumų pasibaigė VAAT administracinėje byloje Nr. I-815-580/2009. Mokestinį ginčą nagrinėjęs VAAT 2009-04-27 sprendime (prijungta byla Nr. I-815-580/2009, b.l. 94-101) pasisakė dėl MAĮ 72 str. taikymo ir nurodė, jog „įsiteisėjusio teismo nuosprendžio įrodomoji galia mokestiniuose santykiuose esmingai skiriasi nuo kitų valstybės institucijų aktų, kuriais mokesčių administratorius gali remtis sutinkamai su MAĮ 72 str. 1 d. Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai neturi būti tikrinami papildomai, t.y. jų atžvilgiu neturi būti taikoma MAĮ 72 str. 3 d.“ Minėtame teismo 2009-04-27 sprendime detaliai išanalizuota baudžiamosios bylos medžiaga dėl medžiagos svėrimo ir įpakavimo aplinkybių, todėl teisėjų kolegijos vertinimu ši informacija pareiškėjui jau yra žinoma.

Teisėjų kolegija pažymi, jog skunde vėl pateikdamas šiuos argumentus, kurie jau buvo vertinti mokestinio ginčo nagrinėjimo metu ir vėliau pareiškėjo inicijuotoje byloje, pareiškėjas vėl siekia peržiūrėti faktus dėl mokesčių paskaičiavimo, kurie buvo nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pažymėtina, kad procesinės teisės normos įtvirtina teismo sprendimo res judicata galią (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p., 96 str. 4 d., 101 str. 2 p.), taip pat nustato teismo sprendimu nustatytų faktų prejudicinę reikšmę (ABTĮ 58 str. 2 d.). Pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Teismas, nagrinėdamas bylą, neturi teisės revizuoti jau įsiteisėjusio teismo sprendimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kitose bylose galima remtis teismo nustatytais prejudiciniais faktais, jeigu nustatyti faktai buvo konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2186/2012).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog skundžiamas atsakovo raštas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, pasirašytas įgaliotų asmenų, juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl jis atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Teisės aktuose yra numatyta atsakovo darbuotojų pareiga nagrinėti pareiškėjų skundus, pareiškimus ar prašymus jam priskirtos kompetencijos ribose. Atsakovas įvykdė jam priskirtas funkcijas, t.y. gavęs pareiškėjo prašymą pateikti informaciją, pradėjo administracinę procedūrą, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą, pateikė Inspekcijos turimą informaciją ir paaiškinimus. Atsakovo atsakymas yra aiškus, objektyvus, juo yra atsakyta į visus pareiškėjo keliamus klausimus, taip pat argumentuotai nurodyta, kodėl atsakovas negali pateikti dalies pareiškėjo prašomos informacijos. Ginčijamas raštas pripažintinas teisėtu, pagrįstu ir jo naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Ž. Č. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Iveta PelienėVioleta PetkevičienėJolita Rasiukevičienė