- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-22
- Bylos Nr.
- eI2-4622-535/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02031-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolitos Rasiukevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. (V. P.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovės 2022 m. balandžio 20 d. sprendima? (toliau – Sprendimas); 2) i?pareigoti atsakovę is? naujo nagrine?ti pareis?ke?jo pras?yma? de?l nacionalinės vizos gavimo.
Paaiškina, jog pareiškėjas su prašymu jam išduoti nacionalinę vizą kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Turkijos Respublikoje, nurodydamas tikslą – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje, pagrindas - studijos Vytauto didžiojo universitete.
Pareiškėjas pažymi, kad teikdamas prašymą dėl nacionalinės vizos gavimo, pateikė visus reikalaujamus dokumentus bei VDU tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas universitete mokysis nuo 2022-01-24 iki 2025-06-30. Pareiškėjo nuomone, jo pateikti dokumentai nacionalinei vizai gauti atitiko keliamus reikalavimus ir jam nepagrįstai atsisakyta išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka LR Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų administraciniam sprendimui. Sprendimas yra nemotyvuotas . Šiuo atveju skundžiamame Sprendime yra išvardinti LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 19 straipsnio punktai, kuriuose nurodyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, jos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai, tačiau kokiais duomenimis ir motyvais buvo vadovaujamasi nusprendžiant atsisakyti išduoti nacionalinę vizą , nebuvo nurodyta.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, jog 2022 m. kovo 29 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Ketinant įsitikinti deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, su juo buvo atliktas pokalbis – interviu, kurio metu pareiškėjas neišsklaidė abejonių dėl tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Atsakovė akcentuoja, kad Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes jam kilo abejonių dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą deklaruojamo tikslo – mokytis Lietuvos aukštojoje mokykloje, todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas studijomis Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes jis nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (studijų Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi ji gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje 2022 m. balandžio 20 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad 2022 m. kovo 29 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas ketinimą studijuoti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė šiuos dokumentus: , tarpininkavimo raštą, priėmimo į studijas raštus, įsipareigojimo remti raštą, lėktuvo bilieto rezervaciją, pažymą dėl teistumo, darbovietės pažymą, gimimo liudijimą, motyvacinį laišką, gyvenimo aprašymą, savo ir studijų rėmėjo pasų kopijas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12). Pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, sprendimas dėl atsisakymo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant kodekso VI priede nustatytą standartinę formą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-544-822/2015). Pabrėžtina, jog įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, taip pat kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad vien dokumentų Ambasadai pateikimas savaime nesuteikia užsieniečiui teisės gauti vizą. Turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, o vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. Nagrinėjamu atveju pareiga pateikti informaciją tenka pareiškėjui.
Pareiškėjas neginčija fakto, kad Ambasadai kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai, kuriais jis grindė savo vykimo ir buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas, todėl nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar pareiškėjo Ambasadai su prašymu pateikti dokumentai pagrindžia jo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą ir sąlygas.
Kaip minėta, pareiškėjas savo prašyme pagrindinį kelionės tikslą nurodė studijas VDU , todėl tokiu atveju būtent pareiškėjui tenka pareiga įrodyti numatomo buvimo Lietuvoje tikslą, o konsulinis pareigūnas privalo tinkamai įvertinti ir įsitikinti, kad užsieniečio vykimo į Lietuvą tikslas būtent studijos.
Bylos duomenimis nustatyta, jog pokalbio – interviu su konsulu metu pareiškėjas neišsklaidė abejonių dėl tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš Šengeno valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Pareiškėjas deklaravo vykstantis į Lietuvą studijuoti VDU logistikos ir komercijos bakalauro studijų programoje, nurodė, kad kilmės šalyje 2016 m. baigė mokyklą, tačiau diplomas turi klastojimo požymių: nuotrauka atrodo įklijuota, autentiškumą žymintis lipdukas yra už rėmelio ribų, o brūkšninių kodų, patvirtinančių pateikto dokumento autentiškumą, nuskaityti nepavyko; interviu - pokalbio metu nurodė nuo 2019 m. dirbantis Nigerijos kompanijoje „Joes Town Int Ventures ltd“ operacijų vadybininku, tačiau pateiktas darbovietės laiškas, skirtas patvirtinti, kad pareiškėjas dirba jų įmonėje, nepatvirtina šio fakto patikrinus asmeninės užsieniečio banko sąskaitos išrašą nėra nurodyta jokių darbo užmokesčio pavedimų (mokėjimų).
Pareiškėjas interviu - pokalbio su konsulu metu nepateikė svarių ir įtikinančių argumentų dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo kriterijų, negalėjo nurodyti, kodėl nesiekia išsilavinimo kilmės ar kitose šalyse; nenurodė pridėtinės studijų vertės ateities profesinei karjerai; akcentavo, kad po studijų norintis įkurti verslą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nepasirinko būtent verslo ar vadybos studijų; akcentavo, kad Lietuvą pasirinko dėl šios valstybės pigumo, tačiau negalėjo pateikti pragyvenimo (maisto, kuro, komunalinių mokesčių) kainų, visgi pripažino, kad tokių kainų nėra lyginęs; teigė domėjęsis studijomis ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, internete ieškojęs informacijos apie Berlyno universitetą, (interviu metu šį universitetą pamini didelis skaičius Nigerijos piliečių kai jų paklausiama apie žinojimą kitų valstybių universitetus); teigė, jog studijas Lietuvoje rinkosi ir dėl to, kad šalies žmonės yra draugiški, o pasiteiravus, kuo yra pagrįstas šis teiginys (ar asmeniškai pažįsta nors vieną Lietuvos pilietį, gal žino faktų, jog kitų ES šalių žmonės ne tokie draugiški) atsakyti negalėjo; pareiškėjas lėšų studijoms ir vykimui iš Lietuvos į kilmės ar kita valstybę neturi, už pareiškėją studijų įmoką atliko kitas asmuo. Prašyme nurodytas rėmėjas yra sesers sutuoktinis, gyvenantis Kanadoje, negalėjo atsakyti, kodėl studijų nefinansuoja šeima (tėvai, sesuo), kaip rėmėjui ketina grąžinti pinigus, išleistus pareiškėjo studijoms. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, šeimos narius , taigi jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi yra silpni ir nestabilūs. Vizų kodeksas įpareigoja konsulinius pareigūnus įvertinti pavojų - ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją - tuo tikslu atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje. Nigerija yra politiškai nestabili vietovė, čia aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas.
Pareiškėjo konsului pateikti Prašymas išduoti vizą bei patvirtinamieji dokumentai ir informacija, liečianti jo socialinius ryšius, mokymosi planus Lietuvoje, gyvenimo sąlygas, pajamų turėjimą ir pan. konsulo buvo įvertinta kaip nepatikima, nes ji nebuvo konkreti, joje gausu nesutapimų, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs surinktą informaciją, pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu pateiktą informaciją, nustatė, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Pareiškėjas nei konsului, nei teismui į bylą nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų.
Teismo vertinimu, konsulinis pareigūnas teisingai įvertino surinktus duomenis bei susiklosčiusią teisinę situaciją, nes pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, dėl galimos nelegalios migracijos, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tokiu būdu, pripažintinas pagrįstu konsulinio pareigūno atsisakymas išduoti vizą pareiškėjui.
Teismo įsitikinimu, pareiškėjo skundžiamą Sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Ambasada, pagrįstai priimdama ginčijamą sprendimą vertino pareiškėjo prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo ir jame pateiktą informaciją apie pareiškėjo vykimo tikslus ir sąlygas, su prašymu pateiktus dokumentus.
Teismas, vertindamas ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgia į nustatytas aplinkybes, kad vizą išduodantis subjektas ne tik formaliai, bet realiai ir išsamiai, nuodugniai nagrinėjo pareiškėjo prašymą, taigi, Ambasada priimdama ginčijamą sprendimą, vadovavosi nustatytų aplinkybių visuma.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Ambasada objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinių vizų išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, teismas nenustatė kitų ginčijamo spendimo panaikinimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje.
Darytina išvada, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Ambasados sprendimą yra nepagrįstas ir atmestinas. Antrasis pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl Lietuvos Respublikos vizos išdavimo – laikytinas išvestiniu skundo reikalavimu iš reikalavimo panaikinti sprendimą. Teismui konstatavus ginčijamo Ambasados sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjas V. P. (V. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.