Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, jog 2022 m. kovo 29 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą. Ketinant įsitikinti deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis, su juo buvo atliktas pokalbis – interviu, kurio metu pareiškėjas neišsklaidė abejonių dėl tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Atsakovė akcentuoja, kad Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes jam kilo abejonių dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą deklaruojamo tikslo – mokytis Lietuvos aukštojoje mokykloje, todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas studijomis Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes jis nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (studijų Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi ji gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.

Iš bylos rašytinių duomenų nustatyta, kad 2022 m. kovo 29 d. pareiškėjas Lietuvos Respublikos ambasadai Turkijos Respublikoje pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodydamas ketinimą studijuoti Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė šiuos dokumentus: , tarpininkavimo raštą, priėmimo į studijas raštus, įsipareigojimo remti raštą, lėktuvo bilieto rezervaciją, pažymą dėl teistumo, darbovietės pažymą, gimimo liudijimą, motyvacinį laišką, gyvenimo aprašymą, savo ir studijų rėmėjo pasų kopijas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos parlamento ir tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2016/399 Dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos.

Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.

Pareiškėjas deklaravo vykstantis į Lietuvą studijuoti VDU logistikos ir komercijos bakalauro studijų programoje, nurodė, kad kilmės šalyje 2016 m. baigė mokyklą, tačiau diplomas turi klastojimo požymių: nuotrauka atrodo įklijuota, autentiškumą žymintis lipdukas yra už rėmelio ribų, o brūkšninių kodų, patvirtinančių pateikto dokumento autentiškumą, nuskaityti nepavyko; interviu - pokalbio metu nurodė nuo 2019 m. dirbantis Nigerijos kompanijoje „Joes Town Int Ventures ltd“ operacijų vadybininku, tačiau pateiktas darbovietės laiškas, skirtas patvirtinti, kad pareiškėjas dirba jų įmonėje, nepatvirtina šio fakto patikrinus asmeninės užsieniečio banko sąskaitos išrašą nėra nurodyta jokių darbo užmokesčio pavedimų (mokėjimų).

Pareiškėjas interviu - pokalbio su konsulu metu nepateikė svarių ir įtikinančių argumentų dėl aukštosios mokyklos Lietuvoje ir studijų programos pasirinkimo kriterijų, negalėjo nurodyti, kodėl nesiekia išsilavinimo kilmės ar kitose šalyse; nenurodė pridėtinės studijų vertės ateities profesinei karjerai; akcentavo, kad po studijų norintis įkurti verslą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl nepasirinko būtent verslo ar vadybos studijų; akcentavo, kad Lietuvą pasirinko dėl šios valstybės pigumo, tačiau negalėjo pateikti pragyvenimo (maisto, kuro, komunalinių mokesčių) kainų, visgi pripažino, kad tokių kainų nėra lyginęs; teigė domėjęsis studijomis ne tik Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, internete ieškojęs informacijos apie Berlyno universitetą, (interviu metu šį universitetą pamini didelis skaičius Nigerijos piliečių kai jų paklausiama apie žinojimą kitų valstybių universitetus); teigė, jog studijas Lietuvoje rinkosi ir dėl to, kad šalies žmonės yra draugiški, o pasiteiravus, kuo yra pagrįstas šis teiginys (ar asmeniškai pažįsta nors vieną Lietuvos pilietį, gal žino faktų, jog kitų ES šalių žmonės ne tokie draugiški) atsakyti negalėjo; pareiškėjas lėšų studijoms ir vykimui iš Lietuvos į kilmės ar kita valstybę neturi, už pareiškėją studijų įmoką atliko kitas asmuo. Prašyme nurodytas rėmėjas yra sesers sutuoktinis, gyvenantis Kanadoje, negalėjo atsakyti, kodėl studijų nefinansuoja šeima (tėvai, sesuo), kaip rėmėjui ketina grąžinti pinigus, išleistus pareiškėjo studijoms. Pareiškėjas nepateikė duomenų apie turimą nekilnojamąjį turtą, šeimos narius , taigi jo socialiniai ir ekonominiai ryšiai su kilmės šalimi yra silpni ir nestabilūs. Vizų kodeksas įpareigoja konsulinius pareigūnus įvertinti pavojų - ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją - tuo tikslu atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje. Nigerija yra politiškai nestabili vietovė, čia aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas.

Pareiškėjo konsului pateikti Prašymas išduoti vizą bei patvirtinamieji dokumentai ir informacija, liečianti jo socialinius ryšius, mokymosi planus Lietuvoje, gyvenimo sąlygas, pajamų turėjimą ir pan. konsulo buvo įvertinta kaip nepatikima, nes ji nebuvo konkreti, joje gausu nesutapimų, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, kad konsulinis pareigūnas, įvertinęs surinktą informaciją, pareiškėjo pateiktus dokumentus ir interviu metu pateiktą informaciją, nustatė, jog pareiškėjas nepagrindė savo atvykimo į Lietuvą tikslo bei sąlygų. Pareiškėjas nei konsului, nei teismui į bylą nepateikė konsulinio pareigūno nustatytas abejones paneigiančių objektyvių duomenų.