- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-13
- Bylos Nr.
- eI3-6879-554/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01206-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Algis Markevičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- G. Z.
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Registrų centras, VĮ Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybės administracija, V. K., I. C. V., G. V., O. S., A. M., B. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. S., R. V., J. B.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. skundą atsakovui VĮ Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys: Kauno miesto savivaldybės administracija, V. K., I. C. V., G. V., O. S., A. M., B. M., UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. S., R. V., J. B.) dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 9 d. patikslintu skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:
1) panaikinti 2021 m. vasario 1 d. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyriaus sprendimą Nr. S-11588(14.1);
2) panaikinti 2021 m. balandžio 23 d. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą „Dėl Kadastro tvarkytojo priimto sprendimo Nr. CSPR-108“;
3) 2021 m. sausio 20 d. prašymą Nr. AK-2249 dėl klaidos ištaisymo perduoti nagrinėti iš naujo VĮ Registrų centrui.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiškėjo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad viešajame registre yra įregistruotas žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi 848,83 kv. m bendro ploto keturių aukštų pastatas-gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas). Gyvenamajame name yra suformuotos ir įregistruotos dvi patalpos: 813,28 kv. m. bendrojo ploto butas-gyvenamosios patalpos (aprašymas: nuo R-l iki R-11; nuo 1-1 iki 1-12; nuo 2-1 iki 2-4; nuo 3-1 iki 3-4, nuo 3-6 iki 3-12; nuo 4-1 iki 4-4; nuo 5-1 iki 5-11; nuo 6-1 iki 6-5; nuo 7-1 iki 7-11; nuo 8-1 iki 8-9; nuo 10-1 iki 10-4; a-1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamosios patalpos) ir 35,55 kv. m. bendrojo ploto negyvenamoji patalpa-patalpos (aprašymas: nuo IX-2 iki IX-5), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini) (toliau – Negyvenamoji patalpa). Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 24325/243984 dalys Gyvenamųjų patalpų.
Pabrėžė, kad dar 1938 m. kovo 15 d. buvo išduotas Statybos leidimas Nr. 1663, kuriuo leido B. ir A. S. statyti mūrinį 4 aukštų gyvenamąjį namą prie (duomenys neskelbtini) (dabar – (duomenys neskelbtini)). Name turėjo būti 9 butai (27 kambariai). Taigi, šis Gyvenamasis pastatas yra pastatytas kaip daugiabutis pastatas. Namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), valdė A. S., iš kurio ji buvo nacionalizuota (duomenys neskelbtini) pagrindu. Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į butus, esančius Gyvenamajame name, kurių unikalūs numeriai buvo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butai), buvo įregistruotos 1995 m. kovo 16 d. Perdavimo-priėmimo akto pagrindu, kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas asmuo A. D. - Statybos ir urbanistikos ministerijos sekretorius perdavė 10 butų, esančių (duomenys neskelbtini), Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Laikotarpiu nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. iki 2005 m. kovo 22 d. Kauno miesto savivaldybės vardu buvo registruoti butai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), o laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 6 d. iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. Kauno miesto savivaldybės vardu buvo registruotas butas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad 1995 m. sausio 24 d. Kauno miesto valdyba priėmė potvarkį Nr. 88-v, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises T. S. ir A. J. S. lygiomis dalimis į jų tėvo A. S. turėtą namų valdą, esančią adresu (duomenys neskelbtini),: 35,85 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas nuspręsta grąžinti per 3 mėnesius nuo potvarkio priėmimo dienos, o butus – grąžinti natūra, kai gyventojams bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos arba išmokėtos kompensacijos. 1998 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimo Nr. 1204 pagrindu į Kauno miesto savivaldybei priklausantį Gyvenamąjį namą, kuriame buvo suformuoti butai, buvo atkurtos nuosavybės teisės T. S., A. J. S. ir R. V. S. (nuosavybės teisės atkurtos į po 1/3 dalį Gyvenamojo namo). Vėliau Kauno miesto savivaldybės administracija gyvenamųjų ir kitų patalpų (priklausinių) perdavimo ir perėmimo aktų pagrindu, vadovaudamasi 1998 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimu Nr. 1204, perdavė paveldėtojams Gyvenamajame name esančius atskirus butus. Tai, jog Gyvenamajame name yra suformuoti atskiri butai, patvirtina ir 2004 m. kovo 29 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Buto skyrius raštas dėl kadastrinių matavimų bylos patikslinimo, kuriame nurodyta, jog Gyvenamajame name yra butas, kurio adresas (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į 1998 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės sprendimą Nr. 1204 (atkūrus nuosavybės teisę į Gyvenamąjį namą), 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimais nuosavybės teisės registracija Kauno miesto savivaldybei į aukščiau nurodytus butus buvo panaikinta. Be to, VĮ Registrų centras išdavė 2006 m. rugsėjo 14 d. pažymą, kurioje nurodoma, kad Gyvenamojo namo paskirtis - gyvenamoji (trijų ir daugiau butų pastatas), t. y. kad Gyvenamasis namas yra daugiabutis pastatas. 2020 m. sausio 13 d. VĮ Registrų centras pateikė informaciją, jog 1995 m. Gyvenamajame name buvo daugiau kaip 3 butai su atskirais unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini) ir t.t. 2021 m. gegužės 26 d. VĮ Registrų centras patikslino informaciją, jog iki 1995 m. balandžio 20 d. Gyvenamosiose patalpose buvo dešimt butų. Visu laikotarpiu Gyvenamajame name buvo suformuoti daugiau nei trys atskiri butai, t. y. Gyvenamojo namo paskirtis buvo ne „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“, o „Gyvenamoji (trijų ir daugiau būtų pastatai)“.
Akcentavo, kad nepriklausomai nuo faktinės situacijos ir archyvinės medžiagos, Gyvenamojo namo paskirtis VĮ Registrų centras yra nurodyta „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. 2021 m. gegužės 26 d. raštu VĮ Registrų centras informavo, jog nors iki 1995 m. balandžio 20 d. Gyvenamajame pastate buvo dešimt butų, tačiau 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 1204 pagrindu buvo suformuotas vienas 813,28 kv. m ploto butas (Gyvenamosios patalpos), nurodyto sprendimo pagrindu ir buvo įregistruota Gyvenamojo namo paskirtis - „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. VĮ Registrų centras nurodė, jog Gyvenamojo namo duomenys šiuo metu yra įrašyti remiantis 2019 m. liepos 4 d. parengta Namo kadastro duomenų byla, kurioje Gyvenamojo namo paskirtis nurodoma „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)“. Dėl to, jog viešajame registre įrašyti duomenys neatitinka faktinės situacijos, buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą su prašymu ištaisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, nurodant, kad Gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai), taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruoti butus pagal archyvines bylas su unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini) ir t.t. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2021 m. vasario 1 d. priėmė sprendimą Nr. S-11588 (14.1) (toliau – Kauno skyriaus sprendimas), kuriuo nusprendė pareiškėjo prašymą atmesti. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – Ginčų nagrinėjimo komisija) 2021 m. balandžio 23 d. priėmė sprendimą Nr. CSPP-108 (toliau – Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas), kuriuo paliko Kauno skyriaus sprendimą nepakeistą, kadangi nenustatė teisinių pagrindų jo panaikinimui ar pakeitimui. Ginčų nagrinėjimo komisija iš esmės nurodė, jog registruodamas nuosavybės teises į objektą, VĮ „Registrų centras“ atsižvelgia tik į prašymo padavimo laiką, tačiau ne į dokumentų, kurių pagrindu yra registruojamos nuosavybės teisės ir objektas, priėmimo duomenis. Tokia pozicija pažeidžia teisingumo ir protingumo principus ir dėl ko akivaizdu, jog 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. VĮ Registrų centras neteisingai ištaisė viešojo registro duomenis, t. y. turėjo būti panaikinami ne duomenys apie butus, o duomenys apie Gyvenamąsias patalpas, nes ankstesnis dokumentas buvo 1995 m. kovo 16 d. Perdavimo-priėmimo aktas, kuriuo butai buvo perduoti Kauno miesto savivaldybei ir tik vėliau buvo priimtas 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimas įregistruoti nuosavybės teises fiziniams asmenims.
Pažymėjo, kad nuosavybės teisės fiziniams asmenims turėjo būti registruojamos į atskirus butus, o ne į Gyvenamąjį namą, juolab, kad Gyvenamasis namas nuo pat (duomenys neskelbtini) m. buvo statomas kaip 9 butų pastatas. Atsakovas pripažįsta, jog visu laikotarpiu iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. sprendimų priėmimo laiku Gyvenamajame name buvo daugiau nei trys butai. Ginčų nagrinėjimo komisija patvirtino, jog kiekvienam butui buvo suteiktas atskiras unikalus numeris, kas patvirtina faktą, jog Gyvenamajame name buvo suformuoti atskiri, vienas nuo kito nepriklausomi, objektai, turintys atskirus unikalius numerius. Šiuo atveju nėra aišku, kokiu pagrindu VĮ Registrų centras 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. sprendimais pakeitė Gyvenamojo namo paskirtį, t. y. panaikino butus, kurie buvo suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. Nors VĮ Registrų centras 2021 m. gegužės 26 d. rašte nurodė, kad Gyvenamosios patalpos (kaip viena patalpa) buvo įregistruotos 1998 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto savivaldybės valdybos sprendimo Nr. 1204 pagrindu, tačiau paminėtu sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės į Gyvenamąją patalpą fiziniams asmenims, t. y. pasikeitė objektų savininkas, tačiau juo nebuvo priimtas joks įsakymas performuoti Gyvenamąjį namą į dviejų butų pastatą. Be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamųjų ir kitu patalpų (priklausinių) perdavimo ir priėmimo aktai, kuriais fiziniams asmenims buvo perduoti butai, esantys Gyvenamajame name, patvirtina, jog butai, kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai, buvo perduoti būtent to paties 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimo pagrindu, kas rodo, jog 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu nebuvo siekta suformuoti Gyvenamųjų patalpų kaip vienos patalpos. Be to, VĮ Registrų centras raštu dėl informacijos suteikimo patvirtino, jog Registro archyvinėje byloje nėra Gyvenamojo namo savininkų sutikimo suformuoti vienbutį objektą, taip pat nebuvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų, kaip atskiro nekilnojamojo turto, kadastro objekto byla.
Nurodė, kad nors atsakovas ir laikosi pozicijos, jog Gyvenamojo namo paskirtis viešajame registre yra nurodyta remiantis 2019 m. liepos 4 d. kadastro duomenų byla, tačiau dviejų butų pastato paskirtis buvo įregistruota daug anksčiau, t. y. dar 2004 - 2005 metais. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo 3 priedu, dviejų butų pastatai yra pastatai, skirti gyventi dviem šeimoms (dvibučiai), tačiau šiuo atveju Gyvenamosiomis patalpomis naudojasi daugiau nei trys atskiros šeimos, kas tik dar labiau patvirtina argumentą, jog viešajame registre yra neteisingai įregistruota Gyvenamojo pastato paskirtis. VĮ Registrų centras 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. neteisingai ištaisė viešojo registro duomenis, t. y. turėjo būti panaikinami ne duomenys apie butus, o duomenys apie Gyvenamąsias patalpas, kadangi 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu, kurio pagrindu įregistruotas Gyvenamosios patalpos kaip viena patalpa, buvo pakeistas Gyvenamojo pastato/Gyvenamųjų patalpų savininkas, o ne Gyvenamojo namo paskirtis. Prašymas įregistruoti viešajame registre duomenis apie butus ir ištaisyti Gyvenamojo namo paskirtį yra tarpusavyje tiesiogiai susiję - įregistravus duomenis apie butus, akivaizdu, jog Gyvenamajame name bus daugiau nei du butai ir jo paskirtis privalės būti keičiama.
Atsiliepimas
Atsakovas - VĮ Registrų centras prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė, taip pat atsakovo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas duomenis į Nekilnojamojo turto registrą įrašo prašymo ir su prašymu pateiktų dokumentų pagrindu. Gyvenamojo namo kadastro duomenys nuo 2020 m. lapkričio 24 d. Kadastro tvarkytojo sprendimu (sprendimas įformintas 2020 m. lapkričio 24 d. registro įrašu) į Nekilnojamojo turto kadastrą yra įrašyti pagal 2019 m. liepos 4 d. parengtą Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą. 2019 m. liepos 4 d. Gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje nurodyta Gyvenamojo namo paskirtis „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)". Tokia Gyvenamojo namo paskirtis nurodyta ir Nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyta Gyvenamojo namo paskirtis atitinka registravimui pateiktą dokumentą – 2019 m. liepos 4 d. Gyvenamojo namo kadastro duomenų bylą.
Pažymėjo, kad pareiškėjas, nepateikęs jokių dokumentų, kurių pagrindu galėtų būti keičiama Gyvenamojo namo paskirtis, siekia vien tik prašymo pagrindu nuginčyti naujausius į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašytus 2019 m. liepos 4 d. Gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje nustatytus duomenis ir tokiu būdu atkurti istorinius Gyvenamojo namo paskirties įrašus. Pareiškėjas, įrodinėdamas, kad turi būti atkurti Butų registro įrašai Nekilnojamojo turto registre, nepasisako dėl to fakto, kad jau yra įregistruotas 813,28 kv. m butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir trečiųjų suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės į jį. Patenkinus pareiškėjo prašymą, susiklostytų teisiškai neleistina situacija, kai tas pats nekilnojamasis daiktas būtų registruotas du kartus - ir kaip vienas 813,28 kv. m butas, ir kaip atskiri butai. Be to, pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad 1995 metais Gyvenamajame name buvo daugiau kaip 3 butai, neva VĮ Registrų centras 2020 m. sausio 13 d. pateikė informaciją, kad Butai jau buvo 1995 metais. Šiuos pareiškėjo teiginius paneigia jo paties į bylą pateikti Butų Nekilnojamojo turto registro išrašai ir šių Butų kadastro duomenų bylų viršeliai. Nurodytuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad paminėtų Butų kadastro duomenų bylos sudarytos tik 2002 m. balandžio 18 d., t. y. jau esant įregistruotam 813,28 kv. m butui ir nuosavybės teisėms į jį. 1999 m. rugsėjo 16 d. registruotas 813,28 kv. m butas, o butai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), registruoti 2004 m. rugsėjo 27 d. ir butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas 2004 m. gegužės 6 d.
Atsakovas ir jo atstovė nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad 2004 m. rugpjūčio 2 d. ir 2005 m. kovo 22 d. buvo neteisingai ištaisytos klaidos Nekilnojamojo turto registre ir turėjo būti išregistruoti ne Butai, o butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nes ankstesniu dokumentu – 1995 m. kovo 16 d. Perdavimo-priėmimo aktu nurodyti butai buvo perduoti Kauno miesto savivaldybei ir tik vėliau (1998 m. gruodžio 8 d.) buvo priimtas sprendimas įregistruoti nuosavybės teises fiziniams asmenims. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas registruoja nekilnojamuosius daiktus, nuosavybės bei kitas daiktinės teisės į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymus, įstatymų nustatytus juridinius faktu pagal asmenų prašymus ir su prašymais pateiktus dokumentus. Šiuo atveju prašymas įregistruoti 813,28 kv. m butą buvo gautas 1999 m. rugsėjo 3 d., o prašymai įregistruoti Butus gauti tik 2004 metais, todėl šie Butai ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į juos ir turėjo būti išregistruoti kaip klaidingi, nes priešingu atveju būtų tas pats nekilnojamasis daiktas būtų įregistruotas du kartus. Pareiškėjo teiginys, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 17 d. iki 2012 m. lapkričio 15 d. Kauno miesto savivaldybė Perdavimo-priėmimo aktais perdavė fiziniams asmenims butus, o ne atitinkamo dydžio dalis į Gyvenamąjį namą yra neteisingas, nes Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisės fiziniams asmenims registruotos į atskirus turtinius vienetus – butus ir patalpas, o ne į Gyvenamojo namo dalis.
Nurodė, kad 1999 m. rugsėjo 16 d. registruotas 813,28 kv. m butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tuometinių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šį butą (įregistravimo pagrindas: 1999 m. rugsėjo 3 d. prašymai Nr. 7-274900, Nr. 7-274901, Nr. 7-274904 ir 1998 m. gruodžio 8 d. Savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1204). Tai reiškia, kad fiziniai asmenys, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į Gyvenamąjį namą (jo dalį), išreiškė valią, jog būtų įregistruotas vienas 813,28 kv. m butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Toks įregistravimas atitinka tiek 1999 m. rugsėjo 3 d. prašymą pateikusių asmenų valią, tiek su prašymu pateiktus dokumentus. Įvertinus tai, kad pareiškėjas nuosavybės teisę į 813,28 kv. m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 24325/24984 dalis įgijo tik 2019 m. balandžio 29 d. Pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 14-1933 pagrindu, jis negali įrodinėti, kad 1999 m. rugsėjo 16 d. registracija neatitiko tuometinių 813,28 kv. m buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkų valios ir ginčyti šios registracijos kaip klaidingos. Ta aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybė neįregistravo 1995 m. kovo 16 d. Perdavimo-priėmimo akto ir jo pagrindu - butų, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini), bei savo nuosavybės teisių į juos iki nuosavybės teisių atkūrimo, neįrodo, jog Registrų centras 1999 m. rugsėjo 16 d. registruodamas 813,28 kv. m butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis į Nekilnojamojo turto registrą įrašė neteisingai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo - Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į skundą nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno miesto valdyba 1995 m. sausio 24 d. priėmė potvarkį Nr. 88-v, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises T. S. ir A. J. S. lygiomis dalimis į jų tėvo A. S. turėtą namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). 35,85 kv. m. ploto negyvenamąsias patalpas nuspręsta grąžinti per 3 mėnesius nuo potvarkio priėmimo dienos, o butus – grąžinti natūra, kai gyventojams bus suteiktos kitos gyvenamosios patalpos arba išmokėtos kompensacijos. Kauno miesto valdybos 1998 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 1204 T. S., A. J. S. ir R. V. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į po 1/3 Gyvenamojo namo. T. S., A.J. S. ir R.V. S. 1999 m. rugsėjo 3 d. Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Kauno filialui patikė prašymus Nr. 7-274900, Nr. 7-274901, Nr. 7-274904 atlikti jiems priklausančio nekilnojamojo turto (statinių) teisinį registravimą. 1999 m. rugsėjo 16 d. buvo įregistruota 813,28 kv. m patalpa pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tuometinių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės į šią Gyvenamąją patalpą (įregistravimo pagrindas 1999 m. rugsėjo 3 d. prašymai Nr. 7-274900, Nr. 7-274901, Nr. 7-274904 ir 1998 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto valdybos sprendimas Nr. 1204).
Taip pat administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2004 m. rugsėjo 27 d. iki 2005 m. kovo 22 d. Gyvenamajame name buvo registruoti butai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), o nuo 2004 m. gegužės 6 d. iki 2004 m. rugpjūčio 2 d. buvo registruotas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Paminėti butai bei Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į juos buvo registruoti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Būsto skyriaus 2004 m. rugsėjo 7 d. prašymo Nr. 41-2-1934, balandžio 16 d. prašymo Nr. 41-2-887 ir 1995 m. kovo 16 d. Perdavimo-priėmimo akto pagrindu. Nustačius, kad dar 1999 m. rugsėjo 16 d. buvo suformuotas vienas 813,28 kv. m ploto butas ir į jį įregistruotos fizinių asmenų nuosavybės teisės Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu atkūrus jiems nuosavybės teisę, butai ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės buvo išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro kaip klaidingai įregistruoti 2005 m. kovo 22 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu ir 2004 m. rugpjūčio 2 d. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimu, patenkinus Kauno miesto savivaldybės 2004 m. liepos 22 d. prašymą Nr. 41-2-1367 „Dėl teisinės registracijos panaikinimo".
Administracinėje byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad nekilnojamojo daikto - Gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre registruota paskirtis „Gyvenamoji (dviejų butų pastatai)". Gyvenamojo namo kadastro duomenys nuo 2020 m. lapkričio 24 d. į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašyti 2019 m. liepos 4 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Gyvenamajame name yra suformuotos ir teisiškai įregistruotos 2 patalpos: 813,28 kv. m. bendrojo ploto butas-gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), ir 35,55 kv. m. bendrojo ploto negyvenamoji patalpa-patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso tik 24325/243984 dalys Gyvenamųjų patalpų. 2021 m. sausio 20 d. pareiškėjo atstovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu ištaisyti netikslius ir klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, ateityje nurodant, jog Gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai, taip pat Nekilnojamojo turto registre įregistruoti butai pagal archyvines bylas su unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini) ir t. t. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Kauno skyrius 2021 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. S-11588(14.1) pareiškėjo prašymą atmetė. Pareiškėjas Kauno skyriaus sprendimą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka apskundė Ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2021 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. CSPR-108 Kauno skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.
Administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno skyriaus sprendime bei Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime išreikšto atsisakymo ištaisyti pareiškėjo teigimu klaidingus Nekilnojamojo turto registro duomenis, į ateitį nurodant, jog Gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis: gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų (daugiabučiai) pastatai), taip pat Nekilnojamojo turto registre ateityje įregistruoti butus pagal archyvines bylas su unikaliais numeriais: (duomenys neskelbtini) ir t. t.
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – Registro įstatymas) reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus (Registrų įstatymo 1, 2 straipsniai). Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad nekilnojamojo turto kadastras steigiamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenims kaupti, oficialiai informacijai apie kadastre sukauptus duomenis teikti. Registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Kadastro įstatymo 3 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, ir už šių duomenų apsaugą.
Pagal Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalį suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs, neteisingi ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius ar neteisingus duomenis, o neišsamius papildytų. Kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas turi jį išnagrinėti ir priimti sprendimą. Apie priimtą sprendimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos jis raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Netikslių ir klaidingų nekilnojamojo turto registro duomenų taisymą reglamentuoja taip pat Registro įstatymo 33 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra imperatyviai nurodęs, kad duomenys Nekilnojamojo turto registre gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; kt.). Reikalavimas, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, gali būti pripažintas patenkintinu tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys apie nuosavybės teisę neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos, t. y. nekeičiant atsakovo priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015).
Kaip buvo paminėta, 813,28 kv. m butas – gyvenamoji patalpa pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir tuometinių savininkų nuosavybės teisės į šią patalpą buvo įregistruotos 1999 m. rugsėjo 16 d. Susiklosčiusi situacija, kuomet vėliau, jau po to kai buvo įregistruotos Gyvenamosios patalpos ir T. S., A.J. S. bei R.V. S. nuosavybės teisės į jas, tame pačiame Gyvenamajame name buvo įregistruoti Butai bei Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į juos, neabejotinai buvo teisiškai neleistina, kadangi tas pats nekilnojamasis daiktas buvo įregistruotas du kartus, ir kaip vienas butas, ir kaip atskiri Butai bei įregistruotos nuosavybės teisės į tą patį nekilnojamąjį turtą tiek fiziniams asmenims, tiek ir Kauno miesto savivaldybei. Išaiškėjus šiam faktui, VĮ Registrų centras neabejotinai privalėjo ištaisyti klaidingus duomenis, t. y. išregistruoti atskirus Butus ir Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teises išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro. Administracinėje byloje esantys įrodymai – butų, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) Nekilnojamojo turto registro išrašai ir Kadastro duomenų bylų viršeliai patvirtina, kad paminėtų butų kadastro duomenų bylos sudarytos tik 2002 m. balandžio 18 d., t. y. jau esant įregistruotam 813,28 kv. m butui ir nuosavybės teisėms į jį, todėl nėra pagrindo vertinti, jog atsakovas, taisydamas klaidą Nekilnojamojo turto registre, privalėjo išregistruoti ne Butus, o tik butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Pažymėtina, kad registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys, registruojant T. S., A.J. S. ir R.V. S. nuosavybės teises į Gyvenamąsias patalpas neatitinka dokumento (1998 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto valdybos sprendimo Nr. 1204), kurio pagrindu šie duomenys įrašyti, turinio. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti ir šiuo metu aktualūs duomenys neatitinka duomenų dokumentuose, kurių pagrindu šie duomenys yra įrašyti, taip pat byloje nenustatyta, jog įrašant minėtus duomenis buvo padaryta techninė klaida, todėl nebuvo jokio pagrindo atsakovui, pareiškėjo manymu, netikslius, klaidingus ar neišsamius registro duomenis taisyti, tikslinti ar papildyti, vadovaujantis Registro įstatymo 33 straipsniu, Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi.
Pažymėtina, kad Registro įstatymo 33 straipsnio nuostatos dėl netikslių ir klaidingų duomenų patikslinimo ir ištaisymo arba neišsamių duomenų papildymo, techninio pobūdžio klaidų ištaisymo yra skirtos šiuo metu aktualių viešai skelbiamų įrašų koregavimui ir netaikytinos ankstesnių (istorinių) duomenų keitimui, nes įrašai Nekilnojamojo turto registre visų pirma reiškia tam tikras asmenų teises į nekilnojamuosius daiktus, atsiradusias tam tikrų sandorių, administracinių aktų, juridinių faktų ir kitais teisės aktuose numatytais pagrindais. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali atlikti ankstesnių (istorinių) įrašų registre keitimo remdamasis Registro įstatymo 33 straipsnio normomis, kai tai turi poveikį asmenų daiktinių ir kitų teisių į nekilnojamąjį daiktą turiniui ir apimčiai. Pareiškėjo nuosavybės teisės į 24325/243984 dalis Gyvenamųjų patalpų buvo įregistruotos tik 2019 m. balandžio 29 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 14-1933 pagrindu. Trečių suinteresuotų asmenų nuosavybės teisės taip pat yra įregistruotos į jiems nuosavybės teise priklausančias Gyvenamųjų patalpų dalis. Atsakovui pakeitus daugiau kaip 20 metų galiojančius registro duomenis ir įregistravus Gyvenamajame name atskirus butus su unikaliais numeriais (duomenys neskelbtini), tai turėtų tiesioginės įtakos tiek pareiškėjo, tiek ir trečiųjų suinteresuotų asmenų, įgijusių nuosavybės teises į Gyvenamojo namo idealias dalis (o ne į konkrečius butus) atitinkamų sandorių pagrindų, teisių į šį nekilnojamąjį turtą turiniui bei apimčiai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Centrinis registratorius paprastai negali naikinti Teritorinio registratoriaus sprendimo, kai po jo priėmimo Nekilnojamojo turto registre jau yra registruojami kiti su tais pačiais nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai (nagrinėjamu atveju – sandoris) (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 str.). Priešingu atveju, Centrinis registratorius paneigtų Nekilnojamojo turto registre jau įregistruotą su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis susijusį juridinį faktą, kas akivaizdžiai prieštarautų šios institucijos paskirčiai ir funkcijoms (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2464-602/2016, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1752-602/2020).
Pareiškėjas savo argumentus dėl klaidingai nurodytos Gyvenamojo namo paskirties grindžia archyviniais dokumentais, tačiau nenurodo jokių argumentų bei nepateikia įrodymų, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyta Gyvenamojo namo paskirtis – ,,gyvenamoji (dviejų butų pastatai)" neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti (2019 m. liepos 4 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos). Taigi, duomenys apie gyvenamajame name suformuotą ir įregistruotą 813,28 kv. m. bendrojo ploto butą-gyvenamąsias patalpas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei Gyvenamojo namo paskirtį negali būti laikomi neteisingais ar netiksliais duomenimis Registro įstatymo 33 straipsnio, Kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies prasme, todėl atsakovas neturėjo teisinio pagrindo patikslinti duomenų pareiškėjo 2021 m. sausio 20 d. prašymo pagrindu.
Vertinant ginčo situacijos teisinį pagrindą, esamus įrodymus, darytina išvada, kad ginčijamas Kauno skyriaus sprendimas bei Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Nustačius, kad skundžiami Kauno skyriaus sprendimas ir Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, nėra pagrindo patenkinti išvestinį pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą - 2021 m. sausio 20 d. prašymą Nr. AK-2249 dėl klaidos ištaisymo perduoti nagrinėti iš naujo VĮ Registrų centrui. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas pilnoje apimtyje, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo bei jų atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. Z. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.