- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-29
- Bylos Nr.
- 2A-466/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- individualios įmonės „JVI Transport“
- Atsakovas
- M. B., uždarajai akcinei bendrovei „Litma“
- Advokatai
- Svetlana Baracevičienė, Arūnas Skuolevičius
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant ieškovo individualios įmonės „JVI Transport“ atstovui advokatui Arūnui Skuolevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-258-538/2007 pagal ieškovo individualios įmonės „JVI Transport“ ieškinį atsakovams M. B. ir uždarajai akcinei bendrovei „Litma“ dėl avanso bei baudos priteisimo ir pagal atsakovo M. B. priešieškinį ieškovui individualiai įmonei „JVI Transport“ dėl baudos, nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas IĮ ,,JVI Transport“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. B. ir UAB ,,Litma“ ir prašė priteisti ieškovui iš atsakovo M. B. 50 000 Lt dydžio avansą ir 236 Lt nuostolių atlyginimo, iš atsakovų M. B. ir UAB ,,Litma“ – 50 000 Lt dydžio baudą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2006 m. sausio 10 d. sutartį dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (toliau – sutartis) atsakovai įsipareigojo iki 2006 m. kovo 1 d. už 2 000 000 Lt parduoti ieškovui 100 procentų UAB ,,STC terminalas“ akcijų. Pagal minėtą sutartį ieškovas atsakovui M. B. sumokėjo 50 000 Lt avanso. Dėl ieškovui nežinomų priežasčių atsakovai neatliko jokių veiksmų akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui, todėl ji (sutartis)nebuvo sudaryta dėl atsakovų kaltės. Todėl atsakovas M. B. privalo grąžinti jam (ieškovui) 50 000 Lt avansą, o abu atsakovai – sutartyje numatytą 50 000 Lt baudą. Kadangi dėl UAB ,,STC terminalas“ akcijų vertinimo patyrė 236 Lt nuostolių, prašo šią sumą priteisti iš atsakovų.
Atsakovas M. B. su ieškiniu nesutiko ir priešieškiniu prašė priteisti jam (atsakovui) iš ieškovo 50 000 Lt už sutarties nevykdymą ir 9 058 Lt nuostolių, o taip pat paskirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Jo (atsakovo) įsitikinimu, sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, nes iki šalių susitartos akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datos ieškovas negavo paskolos ir negalėjo už akcijas sumokėti. Kadangi tarp šalių sudarytos sutarties 6.1 ir 6.2 punktai nenustato būsimo pardavėjo teisės įskaityti avanso į baudos sumą, jis (atsakovas) prašė teismą priteisti iš ieškovo 50 000 Lt baudą už sutarties neįvykdymą. Atsakovas nurodo, kad dėl nesudaryto sandorio jis patyrė 9 058 Lt nuostolių, nes, neįvykus sandoriui, atsakovas buvo priverstas kreiptis į bankus dėl paskolos sutarties gyvenamojo namo statybai sudarymo. Atsakovo įsitikinimu, jo nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovas veikė nesąžiningai, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir dėl to jam (ieškovui) turėtų būti paskirta 20 000 Lt bauda (LR CPK 95 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Litma“ atsiliepime į ieškinį palaikė atsakovo priešieškinyje nurodytiems argumentams.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gegužės 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė: priteisė ieškovui iš atsakovo M. B. 30 000 Lt sumokėto avanso, 900 Lt turėtų žyminio mokesčio, kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui M. B. 1 000 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neturėjo reikiamos pinigų sumos sutarčiai sudaryti, nes dėl nepateiktos banko kreditavimo taisyklėse numatytos informacijos negavo banko paskolos. Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visetą, priėjo prie išvados, kad ieškovas nebuvo pakankamai rūpestingas, netinkamai įvykdė savo prievolę ir sutartis nebuvo sudaryta dėl jo (ieškovo) kaltės (CPK 185 str.). Teismas pažymėjo, kad šalys sudarytos sutarties 6.3 punkte numatė, kad akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymas dėl to, kad neatsirado finansuotojo, nepakako asmeninių lėšų sumokėti už akcijas, pasikeitė rinkos sąlygos ir pan., neatleis nuo baudos mokėjimo pagal sutartį. Taigi tiek sutartis, tiek ir įstatymų nuostatos numato, pareigą sumokėti netesybas (baudą) (CK 6.71 str. 1 d., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo atsakovui M. B. 50 000 Lt ir šią sumą šalys įvardijo kaip avansą. Nors pagal preliminariąją sutartį jokie piniginiai mokėjimai ar atsiskaitymai tarp šalių neturėtų būti atliekami, tačiau teismas padarė išvadą, kad iš šalių sudarytos preliminariosios sutarties 6.2 punkto matyti, kad pinigų perdavimas pagal šią sutartį buvo šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas. Teismui nustačius, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės, atsakovas M. B. turėjo pagrindą pasilikti iš ieškovės gautus pinigus kaip baudą. Taip pat teismas padarė išvadą, kad šalių nustatytas baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis. Kadangi byloje nėra duomenų apie atsakovo patirtus itin didelius nuostolius, taip pat negalima daryti išvados, kad tokie nuostoliai gali atsirasti ateityje, todėl teismas padarė išvadą, kad sutarties sąlyga dėl baudos dydžio leidžia konstatuoti baudines netesybas, o tai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl sąlygą dėl šalių nustatyto baudos dydžio pripažino niekine bei negaliojančia (CK 1.80 str. 1 d.). Baudos dydį sumažino iki 20 000 Lt (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismo įsitikinimu, didesnio dydžio bauda suteiktų atsakovui galimybę nepagrįstai praturtėti. Likusią avanso dalį, t. y. 30 000 Lt, teismas pripažino grąžintiną ieškovui ir šią sumą priteisė iš atsakovo (CK 6.237 str. 2 d.). Kitą ieškinio dalį dėl baudos ir nuostolių priteisimo teismas netenkino, nes nenustatė, kad atsakovai būtų vengę sudaryti pagrindinę sutartį. Teismas pažymėjo, kad ieškovas byloje neįrodinėjo, kad sutartis buvo nesudaryta dėl antro atsakovo UAB „Litma“ veiksmų (CPK 178, 185 str.). Teismas netenkino priešieškinio dėl baudos ir nuostolių priteisimo, nes atsakovas, vadovaudamasis preliminariosios sutarties 6.2 punktu, įskaitė sumokėtą avansą kaip baudą, todėl dar kartą priteisti jam atitinkamo dydžio baudą, teismo įsitikinimu, nėra nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo. Be to, šalys preliminariosios sutarties 6.1 punkte numatė, kad kalta šalis atlygins patirtus nekaltos šalies nuostolius tiek, kiek jų nepadengs bauda, o tai atitinka įstatymo nuostatas (CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d.). Teismas įskaičiavo atsakovo nurodytą 9 058 Lt nuostolių sumą į baudą ir konstatavo, kad tiek pagal šalių sudarytą preliminariąją sutartį, tiek pagal įstatymą nėra pagrindo priteisti atsakovui jo nurodytų nuostolių sumą.
Teismas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d., 2 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas M. B. prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti. Skundą apeliantas grindžia šiais motyvais:
Teismo sprendimo rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamajai daliai, nes atmesdamas priešieškinį teismas nenurodė jokių jo atmetimo motyvų, priešingai, nurodė, kad galutinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovo kaltės. Teismas, pripažindamas, kad 20 000 Lt bauda yra pagrįsta, tuo pačiu patvirtino, kad apelianto priešieškinis buvo pagrįstas ir įrodytas.Teismas nepagrįstai nurodė, kad sutartyje numatyta bauda per didelė, nes viso sandorio suma – 2 000 000 Lt, taigi 50 000 Lt sudaro tik 2,5 procentų nuo sandorio vertės, todėl, apelianto įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad baudos dydis suteikia galimybę atsakovui nepagrįstai praturtėti.Teismas, sumažindamas baudos dydį, pažeidė CPK 265 straipsnio nuostatas ir peržengė ieškinio ribas, nes ieškovas, prašydamas priteisti 50 000 Lt avanso ir 50 000 Lt baudos, su tokiu baudos dydžiu sutiko ir neprašė jo sumažinti. Sudarydamos preliminarią sutartį, šalys susitarė dėl esminių sutarties sąlygų, taip pat ir dėl netesybų (CK 6.71, 6.72, 6.154, 6.156 str.). Ieškovas yra ūkio subjektas ir jo veikla gali būti susijusi su rizikingų sandorių sudarymu, todėl spręsdamos klausimą dėl baudos dydžio, šalys vadovavosi sutarčių sudarymo papročiais ir versle nustatytais baudų dydžio santykiais su sandorio suma.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas IĮ ,,JVI Transport“ prašo skundo netenkinti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė teismo, jei bus nustatyta ieškovo kaltė, svarstyti ir sutartimi nustatytos baudos dydžio pagrįstumą. Be to, teismas turi teisę baudos dydžio pagrįstumą svarstyti ir savo iniciatyva (CK 6.258 str. 3 d.). Pažymėjo, kad apeliantas neįrodė, jog jis patyrė didesnius nei 20 000 Lt nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuostolių atlyginimo klausimą dėl pagrindinės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės ir įrodymų ir jų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Jį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 177 str., 185 str., 263 str.). Tai, kad šalys buvo sudariusios preliminarią sutartį (CK 6.165 str.) dėl UAB ,,STC terminalas“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ginčo byloje nėra. Šalių valią sudaryti būtent tokią sutartį įrodo ir sutarties turinys bei jos forma. CK 6.165 straipsnio 4 dalis nustato šalies, dėl kurios nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, prievolę atlyginti kitai šaliai minėta veika padarytus nuostolius. Pažeidęs sutartinę prievolę asmuo įgyja pareigą sumokėti ir netesybas (baudą, palūkanas) (CK 6.256 str. 2 d., 6.71 str.), kurių paskirtis – kompensuoti kreditoriaus interesą.
Iš tarp šalių sudarytos preliminarios sutarties 3.4, 6.1-6.3 p. turinio akivaizdu, kad sutarties šalies (ieškovo) kitai šaliai (atsakovams) sumokėtas 50 000 Lt avansas skirtas sutarties prievolės užtikrinimo būdui – baudos sumokėjimui ir galimiems nekaltos sutarties šalies nuostoliams atlyginti (CK 6.72 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino tarp šalių sudarytą sutartį, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl pagrindinės sutarties neįvykdymo – kaltas ieškovas, todėl jo (ieškovo) atžvilgiu taikytinos sutartyje numatytos netesybos – bauda. Teismas taip pat teisingai aiškino sutarties šalių susitarimą dėl sankcijų už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 6.165 straipsnyje apibrėžtą preliminarios sutarties sampratą, sudarant preliminarią sutartį, piniginės prievolės nesukuriamos, todėl ieškovo sumokėtą 50 000 Lt avansą pagrįstai priskyrė netesyboms (baudai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino šalių nustatytą baudą iki 20 000 Lt, ir, atsižvelgdamas į netesybų kompensacinę funkciją, padarė išvadą, kad atsakovo patirti nuostoliai šios sumos neviršija. Bylos faktinės aplinkybės (atsakovo M. B. nurodyti dėl prievolės neįvykdymo patirti 9 058 Lt nuostoliai) leidžia daryti išvadą, kad teismo nustatytas baudos dydis yra teisingas ir protingas. Nepagrįstas apelianto M. B. teiginys, kad teismas, sumažindamas šalių sutartą baudos dydį, peržengė ieškinio reikalavimo ribas (CPK 265 str. 2 d.). CK 6.73 straipsnis suteikia teismui teisę savarankiškai spręsti dėl netesybų dydžio ir jas mažinti. Netesybų mažinimą įstatymas riboja tik santykyje su patirtų nuostolių dydžiu. Byloje nustatyta, kad sumažinta bauda nėra mažesnė už atsakovo patirtus nuostolius.
Šalių sudarytos sutarties 6.1 ir 6.2 punktuose nurodyta, kad būsimam pirkėjui (ieškovui) pažeidus sutartinę prievolę, jo sumokėtas avansas įskaitomas į baudą. Atsakovas avansą gavęs. Teismas, nustatęs, kad į sutartyje nustatytą baudą įskaitytina tik dalis (20 000 Lt) avanso, teisingai sprendė, kad nepagrįstai gautus 30 000 Lt atsakovas turi grąžinti ieškovui. Kadangi atsakovas jam priklausančią sumą yra gavęs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti priešieškinį ir šią sumą priteisti iš ieškovo dar kartą.
Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, teisingai įvertino bylos įrodymus, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2133/2007). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas ir jį keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 263 str.).
Kadangi atsakovo M. B. apeliacinis skundas atmestas, iš jo (atsakovo) priteistinos išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų išsiuntimu apeliacinės instancijos teisme – 9 Lt (CPK 92 str., 110, 116 str.; t. 2, b. l. 18), o prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalimi
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. gegužės 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. B. valstybės naudai – 9 (devynis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu apeliacinės instancijos teisme.