Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2015-10-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-141-255/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-27
Bylos Nr.
1-141-255/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01938-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Regina Bertašienė
Kaltinamasis
I. V.
Advokatai
Marius Venckus
Kategorijos
  • 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudž. byla Nr. 1-141-255/2015 m.
Proceso Nr. 1-01-1-01938-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.5 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 27 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė,sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui,kaltinamajam I. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui Mariui Venckui,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, Darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) g. 8–38, Klaipėdos m., teistas:

2013 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 127 straipsnį nuteistas laisvės apribojimu 8 mėnesiams, uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims Lietuvos valstybės simbolius; 2014 m. balandžio 25 d. Klaipėdos m. apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 d. (dėl Podoprigoro turto įgijimo apgaule), paskirta 30 MGL, t. y. 3900 Lt, bauda; pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 50 MGL, t. y. 6500 Lt, bauda; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl G. S. 7000 Lt turto įgijimo apgaule), paskirta 30 MGL, t. y. 3900 Lt, bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir dalinio sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 60 MGL, t. y. (7800 Lt) baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta bausme, paskirta 2013 m. gruodžio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirti galutinę bausmę – aštuonių mėnesių laisvės apribojimą, uždraudžiant per šį laikotarpį turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims Lietuvos valstybės simbolius, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje bei neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinosi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir 60 MGL, t. y. 7800 Lt, baudą;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 253 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

Išnagrinėjęs bylą teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. V. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė narkotinę medžiagą: iki 2015 m. vasario 26 d. 12.31 val. savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) g. 8–38, Klaipėdoje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė ne mažiau kaip 11,281 g miltelių, kurių sudėtyje buvo ne mažiau kaip 0,425 g narkotinės medžiagos – heroino – ir ne mažiau kaip 0,059 g narkotinės medžiagos – metadono, kurių dalį namuose išsifasavo į ne mažiau kaip 14 vnt. folijos lankstinukų ir toliau laikė iki 2015 m. vasario 26 d., kol apie 12.31 val. buteliuką, kuriame buvo 10,245 g miltelių, ir ne mažiau kaip 14 vnt. folijos lankstinukų, kuriuose buvo ne mažiau kaip 1,036 g miltelių, kurių sudėtyje buvo narkotinės medžiagos – heroinas ir metadonas – su savimi atgabeno į (duomenys neskelbtini) g. 37 namo, Klaipėdos m., 3-ią laiptinę, kur jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos AVPK, adresu Jūros g. 1, Klaipėdos m., tarnybines patalpas, kur apie 13.10 val. pas jį asmens kratos metu buteliuką, kuriame buvo 10,245 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,387 g narkotinės medžiagos – heroino – ir 0,054 g narkotinės medžiagos – metadono, ir 14 vnt. folijos lankstinukų, kuriuose bendrai buvo 1,036 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,038 g narkotinės medžiagos – heroino – ir 0,005 g narkotinės medžiagos – metadono, rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, I. V. neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą, šaudmenį ir šaudmenų dalis su sprogstamosiomis medžiagomis, taip pat neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentus: iki 2015 m. vasario 26 d., apie 14.55 val., neteisėtai, neturėdamas leidimo, savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 8–38, Klaipėdoje, laikė: šovinį, kuris yra „A“ kategorijos šaudmuo – pramoninės gamybos 23 mm kalibro 23x151 mm šarvamušis šovinys, kuriame buvo 63,6 g svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – bedūmio parako; „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos, 50 mm kalibro minosvaidžio, „O-822“ tipo kovinės skeveldrinės minos korpusą su sprogstamosios medžiagos užtaiso dalimi – 50,4 g brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilu (TNT); „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos, 82 mm kalibro minosvaidžio, „O-832“ tipo kovinės skeveldrinės minos korpusą su sprogstamosios medžiagos užtaiso dalimi – 165,3 g brizantinio poveikio didelės sprogstamosios medžiagos trotilu ( TNT); šaudymui tinkamą trumpąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu, kuris yra pritaikytas šaudyti 26,5 mm signaliniais šoviniais ir kuris yra priskiriamas civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaunamiesiems ginklams; neteisėtai tris polietileninius maišelius su biria medžiaga, kuri yra svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamoji medžiaga – pramoninės gamybos bedūmiai parakai, skirti šaudmenų užtaisymui, kurių bendra masė – 1,03 g; taip pat anksčiau paminėtu laiku ir vietoje, neturėdamas teisėto pagrindo, laikė LR piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus R. M. vardu; taip pat anksčiau paminėtu laiku savo gyvenamosios vietos sandėliuke, esančiame (duomenys neskelbtini) g. 8–38, Klaipėdoje, neteisėtai laikė „POMZ“ markės miną, kuri yra sprogmuo – pramoninės gamybos, priešpėstinė skeveldrinė aplinkinio veikimo (kaunamoji skeveldrų galia efektyvi apie 60 m spinduliu nuo sprogimo centro), skirta gyvosios jėgos naikinimui/žalojimui užminuojant teritoriją, kurioje buvo sprogdinimui tinkamo 75 g brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT), iš kurių: „A“ kategorijos šaudmuo su jame esančia 63,6 g svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamąja medžiaga – bedūmiu paraku; rado ir paėmė policijos pareigūnai 2015 m. vasario 26 d., apie 14.55 val., kratos metu; paminėtas „A“ kategorijos šaudmens dalis – kovines skeveldrinės minos korpusus su juose esančia brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilu (TNT) ir šaudymui tinkamą trumpąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą rado ir paėmė policijos pareigūnai 2015 m. kovo 2 d., apie 13.50 val., kratos metu; „POMZ“ markės miną su joje esančia sprogdinimui tinkamo 75 g brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT), Lietuvos Respublikos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotus R. M. vardu, rado ir paėmė policijos pareigūnai 2015 m. kovo 10 d., apie 10.10 val., kratos metu.

Dėl narkotinių medžiagų laikymo ir gabenimo turint tikslą platinti

Kaltinamasis I. V. visiškai prisipažino kaltu ir parodė, kad 2014 m. rudenį jis dirbo taksistu ir dažnai vežiodavo čigonus, kurie taksi iškviesdavo paskambinę į jo asmeninį telefoną. Jis suprato, kad čigonai gali užsiimti narkotikų prekyba, bet nekreipė dėmesio į jų veiklą. Kartą valydamas automobilį tarp sėdynių rado užkritusį maišelį su milteliais. Tą maišelį jis parsinešė į namus ir laikė, įtarė, kad milteliai yra narkotikai, tačiau jis nežinojo, kokie. Vėliau jis tuos miltelius persipylė į buteliuką, kuris buvo rastas pas jį sulaikymo metu, parūkė ir įsitikino, kad tai yra narkotinės medžiagos. Medžiagos buvo stiprios, todėl jis miltelius sumaišė su tabletėmis, išfasavo į folijos lankstinukus. „Čekiais“ prekiavo, juos parduodavo keliems pažįstamiems narkomanams, telefoninių pokalbių metu narkotines medžiagas vadindavo „uogiene“. Iš prekybos galėjo uždirbti apie 100 eurų. Vieno paketėlio kaina buvo 15 eurų. Paketėlius nešiojosi su savimi, 2015 m. vasario 26 d. |I. (duomenys neskelbtini) gatvėje 37 namo laiptinėje buvo sulaikytas pareigūnų. Pareigūnams jis iš karto pasakė, kad turi su savimi narkotikų, policininkai rado ir iš jo paėmė 14 lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltės pripažinimo, I. V. kaltę įrodo šie byloje surinkti įrodymai.

Iš liudytojo G. S. parodymų, teisiamajame posėdyje ištirtų BPK 291 straipsnio 2 dalyje tvarka (t. 2, b. l. 119–122) matyti, kad apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas parodė, jog 2015 m. sausio 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl I. V. dėl narkotinių medžiagų – heroino – platinimo. Jam buvo žinomas mobiliojo ryšio telefono numeris, kuriuo naudojosi I. V., todėl pagal gautą teismo nutartį jis pradėjo klausytis I. telefoninių pokalbių. Iš pokalbių jis suprato, kad I. V. turėjo nuolatinių klientų, kurie po kelis kartus per dieną ateidavo pirkti narkotinių medžiagų. I. stengdavosi narkotinių medžiagų be pinigų neduoti, o jeigu ir duodavo be pinigų, tai vėliau reikalaudavo atiduoti skolą. Vienas iš nuolatinių I. klientų buvo T., kuris dirbo kažkur turguje ir labai dažnai prašydavo heroino į skolą. Pokalbių metu pinigus vadino dokumentais. Taip pat dar I. klientai buvo J. S. ir jos sugyventinis I. G., turintis pravardę Z.. Iš pokalbių buvo matyti, kad dažniausiai I. pardavinėjo narkotikus namuose, tačiau kartais su savo klientais susitikdavo ir kitose miesto vietose, kur ir parduodavo heroiną. Iš pokalbių visumos galima buvo suprasti, kad viena heroino dozė – „čekis“ – kainuodavo po 15 eurų, taip pat iš pokalbių buvo galima suprasti, kad kai J. prašydavo I. heroino dozės, tai tą dozę įvardydavo kaip „uogienės stiklainį“, kuris jai, J., labai reikalingas būdavo sveikatai pataisyti. Pagal teismo nutartį buvo atliekamas ir slaptas I. V. ir su juo susijusių asmenų sekimas. Buvo užfiksuota, kad I. V. klientai, nusipirkę iš I. heroino, toje pačioje ar gretimoje laiptinėje jį susileisdavo, todėl jų sulaikyti su narkotinėmis medžiagomis nebuvo galimybės. Iš pokalbių taip pat pavyko nustatyti I. V. draugę – S. N., kuri gyveno (duomenys neskelbtini) g., šalia „Sodros“. S. taip pat padėjo I. pardavinėti narkotinę medžiagą, nes I. tuos pačius savo klientus siųsdavo pas S. pirkti narkotinių medžiagų. Iš pokalbių tarp S. ir I. matyti, kad Z. nusipirkęs iš S. narkotinių medžiagų jas susileido ir jam pasidarė bloga. Z. grįžo į S. namus ir paprašė iškviesti greitąją pagalbą. S. kvietė pagalbą, aiškino medikams, kad vaikinui nuo narkotinių medžiagų pasidarė bloga, tačiau Z. greitosios pagalbos nesulaukė. S. išgyveno dėl to įvykio ir I. prašė, kad daugiau pas ją Z. į namus nebeitų, o ateitų viena pati J.. Taip pat po to įvykio S. kurį tai laiką pati bijojo pardavinėti narkotikus. Kai I. pats būdavo užsiėmęs ar išvažiavęs, tai kai I. skambindavo klientai, jis tuos klientus siųsdavo pas S., kur I. klientams sakydavo, kad galite važiuoti prie „Sodros“, ir klientai žinodavo, kur važiuoti. Jeigu klientai pasiteiraudavo, ar prie „Sodros“ yra tokios pat rūšies heroinas, tai I. ir pasakydavo, kad viskas, t. y. heroinas, yra toks pats kaip ir pas jį patį. Taip pat iš vėlesnių pokalbių buvo matyti, kad Z. ir toliau ateidavo pas S. pirktis narkotikų. Toliau klausantis I. V. pokalbių jis vis bandė nustatyti, iš ko I. gauna pardavimui narkotinių medžiagų, nustatė V. A.. Jis toliau klausėsi pokalbių, laukė tos dienos, kada V. I. atveš narkotikų. Vasario 25 d. buvo vykdomas slaptas sekimas, kurio metu buvo užfiksuota, kad V. atėjo pas I. į namus, užtruko apie pusvalandį ir išėjo. Vasario 26 dieną vėl buvo atliekamas slaptas sekimas, buvo užfiksuota, kad ryte vėl pas I. į namus buvo atėję J. su Z., kurie ilgai neužtruko ir išėjo. Slapto sekimo metu buvo užfiksuota, kad I. išėjo iš namų ir įsėdo į prie jo namų privažiavusį automobilį, atvažiavo į S. namo kiemą, kur I. išlipo, o vyras, atvežęs I., nuvažiavo. Įėjęs į laiptinę I. V. iš karto buvo sulaikytas. Buvo atlikta jo asmens krata, kurios metu pas I. buvo rastas ir paimtas nedidelis indelis-buteliukas su milteliais, 14 folijos lankstinukų su išfasuotu heroinu, elektroninės svarstyklės, ant kurių buvo matyti miltelių pėdsakai, telefonai, kažkokia pinigų suma, kažkokios baltos spalvos tabletės. Tą pačią dieną su kolegomis vyko daryti kratos pas I. V. į namus, kratos metu daugiau narkotinių medžiagų nerado.

Iš liudytojo I. G. parodymų, teisiamajame posėdyje ištirtų BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 125–126), matyti, jog apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad nuo vaikystės turi pravardę Z.. Jis vartojo visų rūšių narkotikus, iš jų heroiną ir amfetaminą, ar jo sugyventinė J. vartojo narkotikus, nežino. I. namuose jis yra buvęs keletą kartų, I. jam rodė savo ginklų ir amunicijos kolekciją. Ar I. pardavinėjo narkotikus ir ar jis iš I. pirkdavo narkotikus, neprisimena, tačiau iš jam perskaitytų pokalbių supranta, kad I. narkotikus pardavinėjo.

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad 2015 kovo 30 d. asmens parodymo atpažinti metu liudytojas I. G. parodė į asmenį, kurio fotonuotrauka yra pažymėta Nr. 6, kaip labiausiai panašų į I. V. (t. 2 , b. l. 127–131).

Iš liudytojos J. S. parodymų, ištirtų BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, matyti, kad ji I. V. pažįsta apie 1 metus laiko, žino, kur I. gyveno, ne kartą yra buvusi jo namuose. Nuo 2014 m. spalio mėnesio ji pradėjo draugauti su I. G., turinčiu pravardę Z.. Narkotikus ji pradėjo vartoti prieš 4 metus ir vartojo heroiną, Z. taip pat vartojo heroiną. Ji su Z. vogdavo iš parduotuvių, pavogtas prekes nešdavo I., kuris nupirkdavo didesnę dalį vogtų daiktų. Ar I. yra kaip nors susijęs su narkotikais, ji nežino. Perskaitytų jos ir I. pokalbių ji nelabai neprisimena, pokalbių turinio paaiškinti negali. Ką reiškia stiklainis uogienės, kiek stiklainis uogienės kainuoja – ji nepamena, iš I. uogienės nėra pirkusi, taip pat negali paaiškinti, kokią uogienę iš I. pirkdavo Z.. Iš pokalbių ji supranta, kad I. namo laiptinėje Z. „atsijungdavo“ nuo narkotikų, kuriuos nusipirkdavo iš I.. Ji pati narkotikus pirkdavo iš čigonų, Z. jai sakydavo, kad narkotikus taip pat perka iš čigonų. Ji nori patikslinti, kad Z. iš I. narkotikų nepirkdavo, ji mano, kad Z. į I. namo laiptinę narkotikus atsinešdavo su savimi (t. 2, b. l. 133–135).

I. V. kaltę platinus narkotines medžiagas įrodo ir liudytojo T. B. bei T. Z. parodymai, teisiamajame posėdyje ištirti BPK 291 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Iš šių parodymų matyti, kad liudytojas T. B. gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, Klaipėdoje. 2014 m. rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje jis pastebėjo, kad jo gyvenamajame rajone prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) pradėjo būriuotis jauni žmonės, jam kilo įtarimas, kad tie žmonės yra narkomanai. Kai orai atvėso, tai jau jis ir savo laiptinėje sutikdavo pašalinių jaunų žmonių, laiptinėje pradėjo rasti ir švirkštų ir tuščių ampulių. Jis suprato, kad kažkur yra pardavinėjami narkotikai, ir pradėjo stebėti aplinką. Vienas kaimynas jam pasakė, kad narkotikus pardavinėja (duomenys neskelbtini) g. 8 namo 3 laiptinėje. Jis pats matė, kaip grupė narkomanų prieina prie (duomenys neskelbtini) g. 8 namo kampo, po to vienas iš narkomanų kažkam paskambina, bėgte bėga prie tos pačios laiptinės rūsio. Iš rūsio išeidavo stambokas vyras, kuris rengėsi ryškios spalvos rūbais, tas vyras trumpam susitikdavo su tuo vienu narkomanu ir jie išsiskirdavo, o narkomanas grįždavo pas kitus narkomanus. Iš namo pirmininkės sužinojo, kad narkotikus platina I. V.. Dar jis pastebėjo, kad pas I. labai dažnai ateidavo narkomanų pora. Kreipėsi į policiją pagalbos, I. uždarius narkomanų kieme nebeliko (t. 2, b. l. 142–143).

Liudytojas T. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė kad jį vadina T. arba A., kad I. V. jis pažįsta seniai. Iš jam pateiktų pokalbių tarp jo ir I. jis supranta, kad policijos pareigūnams yra viskas žinoma. Jis gali paaiškinti, kad pinigus – eurus – jis pokalbių su I. metu vadino dokumentais. Jis iš kitų asmenų sužinojo, kad iš I. galima nusipirkti narkotinių medžiagų, paklaustas I. jam pasisakė, kad pardavinėja narkotikus. Iš I. jis visada pirkdavo tik kanapes ir jų dalis, už gramą jis I. sumokėdavo po 15 eurų. I. buvo labai taupus, visada reikalaudavo pirma atiduoti skolą, o tik po to parduodavo narkotikus. Dažniausiai narkotikų pirktis jis ateidavo pas I. į kiemą, kur I. jam į kiemą ir išnešdavo parduoti narkotikus, kelis kartus jis narkotikus pirko ir I. namuose. Taip pat yra buvę, kad I. narkotikų parduoti jam atveždavo prie „Sodros“ arba prie „Vingio“ prekybos centro. Jis matė I. surinktą Antrojo pasaulinio karo atributiką – rūbus, metalines talpas, šaukštus, šakutes, portretus ir kitus daiktus, bet jokių ginklų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų jis pas I. nematė. Iš ko I. gavo tą kolekciją, nežino. Jis apie dvejus metus naudojasi telefono numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 146–147).

Iš asmens kratos protokolo (t. 1, b. l. 141–142) matyti, kad 2015 m. vasario 25 d. atlikus I. V. asmens kratą, be kitų daiktų, rastos elektroninės svarstyklės, plastikinis indelis su milteliais, 14 folijos lankstinukų su milteliais ir 4 baltos spalvos tabletės. Taip pat iš jo paimti telefonas „Motorola“ su „Bitė labas“ kortele ir trys telefonai „Nokia“ su „Tele 2 Pildyk“ ir su „Bitė labas“ kortelėmis, du SIM kortelių laikikliai su telefonų numeriais.

Specialisto išvada nustatyta, kad ant elektroninių svarstyklių rasti narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai; ant tuščios metalinės dėžutės rasti narkotinės medžiagos – heroino – pėdsakai; plastikiniame indelyje rastų miltelių sudėtyje yra 0,387 g narkotinės medžiagos – heroino – ir 0,054 g narkotinės medžiagos – metadono; folijos lankstinukuose ( 14 vienetų) rasta 1,036 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,038 g narkotinės medžiagos – heroino – ir 0,005 g narkotinės medžiagos – metadono (t. 1, b. l. 152–154).

Narkotinių medžiagų neteisėto laikymo ir gabenimo turint tikslą platinti faktą įrodo ir 2015 m. kovo 6 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, kuriame užfiksuoti S. N. telefoniniai pokalbiai su I. V. ir kitais asmenimis (t. 1, b. l. 33–37), 2015 m. kovo 6 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, kuriuose yra užfiksuoti I. V. telefoniniai pokalbiai su kitais asmenimis (t.1, b. l. 39–134); 2015 m. kovo 6 d. slapto sekimo protokolu bei pažyma Nr. 30-S-24679, iš kurių matyti, kad 2015 m. vasario 18–26 dienomis buvo vykdomas I. V. ir su juo susijusių asmenų slaptas sekimas (t. 1, b. l. 19–23). Slapto sekimo metu kaltinamasis I. V. buvo sulaikytas, o atlikus jo asmens kratą, be kitų daiktų, buvo rastos ir narkotinės medžiagos.

Kaltinimo prisipažinimas ir visi anksčiau aptarti įrodymai įrodo, kad I. V. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, gabeno ir laikė narkotines medžiagas. Jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Šioje dispozicijoje nustatyta keletas alternatyvių šio nusikaltimo sudėties objektyviųjų (veikos) požymių. Veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir tikslas jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavimo ar kitokio platinimo faktas. Atlikus bent vieną iš nusikaltimo sudėtyje nurodytų objektyviųjų (veikos) požymių, kurie įstatyme nurodyti kaip alternatyvūs, laikoma, kad yra padarytas baigtas nusikaltimas, nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo dalykas buvo realizuotas ar ne.

Dėl neteisėto šaunamojo ginklo, šaudmenų ir fizinio asmens dokumentų laikymo.

Dėl didelio kiekio šaudmenų laikymo kaltinamasis I. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad apie dešimt metų jis kolekcionuoja įvairią karo atributiką, kartu ir ginklus. Draugai žinojo apie jo kolekciją, todėl dažniausiai iš draugų jis gaudavo įvairių granatų, minų, gilzių, tuščių šovinių. Visą kolekciją laikė atvirai, tvarkingai išdėliotą specialioje spintoje po stiklais. Nuo kolekcionavimo pradžios pas jį namuose buvo darytos trys kratos, pareigūnai matė jo kolekciją, tačiau jo eksponatai įtarimo nekėlė, todėl nebuvo paimti. Jis suprato, kad senose granatose ar minose gali būti trotilo ar kitos sprogstamosios medžiagos, tačiau jokių blogų tikslų neturėjo ir toliau rinko savo kolekciją.

Dėl jo namuose rastų svetimų dokumentų gali paaiškinti, kad tuos dokumentus jam atnešė pažįstamas, kurį jis vadino A.. Su tuo žmogumi jis susipažino 2014 m. pavasarį bunkeryje, esančiame (duomenys neskelbtini). A. taip pat domėjosi karo trofėjais, yra buvęs keletą kartų jo namuose. 2014 m. vasarą ar rudenį A. buvo atvykęs į jo namus ir domėjosi dėl žmonių vežimo į Angliją. To pokalbio metu A. jam parodė svetimo asmens dokumentus ir sakė, kad tuos dokumentus rado ir kad jais pasinaudodamas nori išvažiuoti į Angliją. Taip pat pasakė, kad tuos dokumentus paliks jo namuose, o vėliau ateis ir pasiims. Jis A. pasakė, kad pas jį namuose pareigūnai dažnai daro kratas, todėl svetimų dokumentų jam nereikia. Tik kratos metu jis sužinojo, kad A. jo namuose tuos dokumentus paliko, nes pareigūnai dokumentus rado ir parodė. Dokumentai buvo užkišti už minkšto pufo.

Iš liudytojo R. M. parodymų, ištirtų teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, matyti, kad 2014 m. lapkričio 27 dienos ryte iš jo namų dingo piniginė su visais jo dokumentais banko kreditinėmis kortelėmis. Tos dienos rytą jis neužrakinęs durų išėjo darbuotis į garažą, girdėjo bildesį name, tačiau to nesureikšmino ir nenuėjo į namą pasižiūrėti, kas bilda. Kai suprato, kad dingo jo piniginė, iš karto nuėjo į banką užblokuoti banko kortelių. Banke sužinojo, jog viena kortele buvo bandyta paimti pinigus, tačiau to padaryti nepavyko. Kadangi jis yra tolimųjų reisų vairuotojas, todėl skubos tvarka pasidarė naujus dokumentus, kuriuos dabar ir naudoja. Dėl vagystės jis į policiją nesikreipė. I. V. jis nepažįsta ir apie tokį asmenį nieko nėra girdėjęs (t. 2, b. l. 149–150).

Iš liudytojo G. S. parodymų, teisiamajame posėdyje ištirtų BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (t. 2, b. l. 119–122), matyti, kad apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnas parodė, jog kelis kartus vyko daryti kratos I. V. bute. Pirmą kartą buto balkone, kur I. V. laikė karo laikų vokiečių atributiką, buvo rastas ir paimtas šovinys, trys polietileniniai maišeliai su granulėmis ir trys pistoletai kulkosvaidžiai. Tame pačiame balkone buvo matyti pridėtų ir daugiau šovinių, granatų, dar kažkokių sprogmenų korpusų, tačiau jų neėmė, nes buvo nutarta atlikti dar kartą pakartotinai kratą su „Aro“ pareigūnais. Kovo 2 dieną kartu su „Aro“ pareigūnais ir su I. V. vėl vyko atlikti kratos, kur jau „Aro“ pareigūnai paėmė tai, kas jiems kėlė įtarimą: šovinius, granatas su sprogdikliais, minų korpusus, kažkokią sprogdinimo mašinėlę. Kovo 10 d. vėl kartu su I. V. ir „Aro“ pareigūnais vyko į I. V. namus, kratos metu buvo rasti ir paimti svetimo asmens dokumentai, o rūsyje buvo rastas ir paimtas sprogmuo, kuris, kaip įvardijo „Aro“ pareigūnai, galbūt yra mina su kažkokia medžiaga viduje.

Tokius liudytojo policijos pareigūno parodymus patvirtina 2015 m. vasario 26 d. kratos protokolas, iš kurio matyti, kad I. V. bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. 8–38, be kitų daiktų, buvo rasti ir paimti šovinys, 3 polietileniniai maišeliai su neaiškios kilmės granulėmis, pistoletas-kulkosvaidis MP40, ant kurio yra matyti Nr. 6525 (t. 1, b. l. 147–148). Iš 2015 m. kovo 2 d. kratos protokolo matyti, kad iš to paties buto paimta galbūt 3 minosvaidžio minos, 3 granatos su sprogdikliais, 4 stambaus kalibro šaudmenys, 1 paleidimo mechanizmas, sprogdinimo mašinėlė ir 114 vnt. įvairaus kalibro šovinių (t. 2, b. l. 9–12). Iš 2015 m. kovo 10 d. kratos protokolo matyti, kad iš I. V. buto, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) g. 8–38, be kitų daiktų, buvo rasti ir paimti „POMZ“ markės minos korpusas su nežinoma medžiaga viduje, R. M. piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, vairuotojo kortelė ir vairuotojo pažymėjimas.

Specialisto išvada Nr. 140-(1507, 1511)-ISI-1618 nustatyta, kad tirti pateiktos birios medžiagos yra svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos- pramoninės gamybos bedūmiai parakai, skirti šaudmenų užtaisymui. Tirti pateiktų parakų masės - 0,14 g, 0,23 g ir 0,66 g (t. 1, b. l. 162-163).

Specialisto išvada Nr. 140-(1512, 1513)-ISI-2728 nustatyta, kad: tirti pateiktas objektas, panašus į minosvaidžio miną, nėra sprogmuo – tai yra „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos, 50 mm kalibro minosvaidžio, „O-822“ tipo kovinės skeveldrinės minos korpusas su sprogstamosios medžiagos užtaiso dalimi ( 50,4 g). Tirti pateiktoje minosvaidžio minoje yra 50,4 g brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT); tirti pateikta minosvaidžio mina šaudymui ir sprogdinimui yra netinkama dėl konstrukcijos korozinių pažeidimų ir nepilnos komplektacijos – nėra sprogdiklio ir išmetančiojo užtaiso, tačiau šioje minoje esantis sprogstamosios medžiagos užtaisas sprogdinimui yra tinkamas, dėl ko tiriamoji mina, sukomplektavus su sprogdikliu, gali būti panaudota kaip savadarbis skeveldrinis sprogmuo;

tirti pateiktas objektas, panašus į minosvaidžio miną, nėra sprogmuo – tai yra „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos, 82 mm kalibro minosvaidžio, „O-832“ tipo kovinės skeveldrinės minos korpusas su sprogstamosios medžiagos užtaiso dalimi ( 165,3 g). Šios rūšies minos buvo skirtos 82 mm kalibro minosvaidžiams, naudojamos gyvosios jėgos, technikos ir įrenginių naikinimui. Tirti pateiktoje minosvaidžio minoje yra 165,3 g brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT); tirti pateikta minosvaidžio mina šaudymui ir sprogdinimui yra netinkama dėl konstrukcijos korozinių pažeidimų ir nepilnos komplektacijos – nėra sprogdiklio ir išmetančiojo užtaiso, tačiau šioje minoje esantis sprogstamosios medžiagos užtaisas sprogdinimui yra tinkamas, dėl ko tiriamoji mina, sukomplektavus su sprogdikliu, gali būti panaudota kaip savadarbis skeveldrinis sprogmuo;

tirti pateiktas objektas, panašus į minosvaidžio miną, nėra sprogmuo – tai yra „A“ kategorijos šaudmens dalis – pramoninės gamybos, 82 mm kalibro minosvaidžio, „O-832“ tipo kovinės skeveldrinės minos korpusas be sprogdiklio, išmetančiojo ir sprogstamosios medžiagos užtaisų. Šios rūšies minos buvo skirtos 82 mm kalibro minosvaidžiams, naudojamos gyvosios jėgos, technikos ir įrenginių naikinimui. Ant tirti pateiktos minosvaidžio minos sienelių vidinių paviršių yra brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos trotilo (TNT) pėdsakų; irti pateiktas minosvaidžio minos korpusas šaudymui ir sprogdinimui yra netinkama dėl nepilnos komplektacijos – nėra sprogdiklio, išmetančiojo užtaiso ir sprogstamosios medžiagos užtaiso, tačiau šis korpusas yra tinkamas komplektavimui su minėtomis dalimis;

tirti pateiktas šovinys yra „A“ kategorijos šaudmuo – pramoninės gamybos 23 mm kalibro 23x151 mm šarvamušis šovinys. Tirti pateiktame šovinyje yra 63,6 g svaidomojo poveikio nedidelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – bedūmio parako. Tyrimo metu nustatyta, kad tirti pateiktas 1 šovinys dėl konstrukcijos korozinių ir mechaninių pažeidimų šaudymui netinkamas;

tirti pateiktas objektas, panašus į paleidimo mechanizmą, yra šaudymui tinkamas trumpasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu ir pritaikytas šaudyti 26,5 mm signaliniais šoviniais. Savadarbiai šaunamieji ginklai, tame tarpe ir tirti pateiktas, priskiriami civilinėje apyvartoje draudžiamiems šaunamiesiems ginklams ( 2 t. b. l. 19-29).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(2107, 2108)-ISI-2728 matyti, kad: tirti pateiktas objektas, panašus į miną yra sprogmuo-pramoninės gamybos, priešpėstinė skeveldrinė aplinkinio veikimo (kaunamoji skeveldrų galia efektyvi apie 60 m spinduliu nuo sprogimo centro) „POMZ“ markės mina, skirta gyvosios jėgos naikinimui/žalojimui užminuojant teritoriją. Tirti pateiktoje minoje yra 75 g brizantinio poveikio didelės sprogstamosios galios sprogstamosios medžiagos – trotilo (TNT). Minoje esanti sprogstamoji medžiaga sprogdinimui yra tinkama; tirti pateikta „POMZ“ markės mina sprogdinimui yra netinkama dėl nepilnos komplektacijos – nėra sprogdiklio su detonatoriumi; komplektavimui su trūkstamomis dalimis ( sprogdikliu su detonatoriumi) mina yra tinkama (2 t., b. l. 46-48).

Aptartų įrodymų visuma įrodo, kad kaltinamasis I. V. neteisėtai disponavo dideliu kieku šaudmenų ir šaudmenų dalių su sprogstamosiomis medžiagomis, jo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas įgijo, laikė ne mažiau trijų šaunamųjų ginklų, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Minėti veikos požymiai (gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis atliko vieną iš alternatyvių veiksmų - neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą šaudmenį ir šaudmenų dalis su sprogstamosiomis medžiagomis. Baudžiamasis įstatymas nėra įtvirtinęs, koks būtent šaudmenų kiekis turi būti laikomas dideliu, leidžiančiu veiką kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokiu atveju turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška, ir tų aplinkybių kontekste spręstinas nusikalstamos veikos pavojingumas. Padidintas veikos pavojingumas galėtų būti konstatuojamas ir neteisėtas šaudmenų laikymas galėtų būti kvalifikuojamas kaip BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika, nustačius, kad be valstybės institucijų žinios apyvartoje yra reikšmingi kiekiai galinčių kelti pavojų visuomenei šaudmenų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-178/2012). Nors kaltinamasis nurodo, kad kolekcionavo šaudmenis ir ginklus, nesiekė sukelti jokio pavojaus visuomenei, tačiau įvertinus šaudmenų kiekį, jų charakteristiką, laikytos sprogstamosios medžiagos kiekį, smogiamąją ir griaunamąją galią, daroma išvada, kad šaunamojo ginklo, šaudmenų ir šaudmenų dalių kiekis, sprogstamosiomis medžiagos šiose dalyse kiekis yra didelis ir net kaltinamajam I. V. to nesiekiant, kėlė didelį pavojų aplinkiniams. Nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, subjektyviosios pusės požymis – kaltė yra tiesioginė tyčia. Kaltinamasis, darydamas šią nusikalstamą veiką, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Jis pats pripažino, kad suprato, kad senose, aprūdijusiose minose gali būti sprogstamosios medžiagos. Kaltinamasis parodė, kad nuo paauglystės domėjosi istorija, šaunamaisiais ginklais ir sprogmenimis, žinojo jų sudėtį ir paskirtį, suprato sprogmens pavojingumą ir žinojo, kad jų negalima laikyti namuose. Byloje ištirti ir šiame nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina, kad jis tyčia, o ne dėl neatsargumo, abejingumo ar aplaidumo, neteisėtai, be leidimo įgijo ir laikė namuose didelį kiekį šaudmenų dalių su dideliu kiekiu ir didelės galios sprogstamosiomis medžiagomis t.y. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 253 straipsnio 2dalyje.

Be to I. V. neturėdamas teisėto pagrindo, laikė fizinio asmens dokumentus. Jo padaryta veika užtraukia BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytą atsakomybę. Dokumento, antspaudo, spaudo ar griežtos atskaitomybės blanko laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas, realizavimas laikytinos nusikalstamomis veikomis, kai tai padaryta neturint teisėto pagrindo, t.y. neturint teisėto turėtojo leidimo atlikti šiuos veiksmus. Iš dokumentų savininko liudytojo R. M. parodymų matyti, kad jis neperdavė savo dokumentų kaltinamajam, dokumentai iš jų savininko namų buvo pagrobti nenustatytomis aplinkybėmis. Kaltinamasis teigia, kad šiuos dokumentus į jo namus atnešė iš matymo pažįstamas „A.“, tačiau ir tokiu atveju kaltinamasis neturėjo teisės jų pasilikti ir laikyti savo namuose. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad I. V. ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų siekdamas gražinti dokumentus jų teisėtam savininkui. Jis nevykdė Lietuvos Respublikos paso įstatymo 5 straipsnio 11 punkto, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės įstatymo 5 straipsnio 12 punkto reikalavimų, kuriuose nurodyta, pareiga radus piliečio pasą ar asmens tapatybės kortelę atiduoti policijai ar įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Kaltinamojo atsakomybės nešalina ta aplinkybė, kad jis neturėjo tikslo dokumentų parduoti, panaudoti nusikalstamiems tikslams, nes baudžiamasis įstatymas tokių tikslų nereikalauja. Ta aplinkybė, kad dokumentai buvo rasti ne atviroje vietoje, o paslėpti pufe, patvirtina tyčinius ir sąmoningus I. V. veiksmus paslėpti dokumentus laikyti juos neturint tam teisėto pagrindo.

Dėl neteisėto šaunamojo ginklo įgijimo, gabenimo ir laikymo

I. V. buvo kaltinamas ir kaltinamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą: iki 2014 m. spalio 7 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini) g. 8 namo, Klaipėdos m., kieme, iš tyrimu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas leidimo, už 1000 eurų įgijo pistoletą kulkosvaidį, kuris yra fabrikinės gamybos (Vokietija) 9 mm kalibro pistoletas kulkosvaidis „MP40“ modelio, skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9 mm „Luger“) šoviniais ir kuris yra „A“ kategorijos šaudymui netinkamas šaunamasis ginklas, kurį atsigabeno į savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini) g. 8-38, Klaipėdos m., ir laikė joje. 2014 m. spalio 7 d. pasiėmęs paminėtą ginklą, jį atgabeno į Lietuvos Respublikos Ginklų fondą prie į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, adresu Linkmenų g. 26, Vilniaus m. 2014 m. lapkričio 10 d. kartu su į Lietuvos Respublikos ginklų fondo išduota 2014 m. spalio 17 d. pažyma Nr. 3GF-1042, kurioje yra nurodyta, jog pateiktas ginklas neatitinka Ginklų perdirbimo, eksponavimo ir parodų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. spalio 3 įsakymu Nr. 5-V-775, reikalavimų, parsigabeno į savo gyvenamąją vietą ir toliau neteisėtai laikė iki 2015 m. vasario 26 d., kol apie 14.55 val. kratos metu paminėtą pistoletą kulkosvaidį rado ir paėmė policijos pareigūnai.

I. V. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo neprisipažino. Jis pripažino ginklo laikymo faktą ir parodė, kad 2014 m. rudenį jis Kauno turguje susipažino su vyriškiu, kuris jam pasiūlė pirkti pistoletą - kulkosvaidį su visais dokumentais. Jie apsikeitė telefonų numeriai, susiskambino telefonu. Po kurio laiko tas vyras atvažiavo į jo kiemą. Kieme abu apžiūrėjo atvežtą ginklą ir jis tą ginklą nusipirko už 1000 eurų su dokumentais, kurie buvo vokiečių ir rusų kalbomis. Iš tų dokumentų jis suprato, kad ginklas Vokietijoje yra deaktyvuotas. Jis turėjo tikslą susitvarkyti dokumentus ir ginklą laikyti legaliai, kelis kartus buvo nuvykęs į policiją, leidimo laikyti šaunamąjį ginklą negavo. Buvo nuvykęs į policijos licencijavimo skyrių, jam išaiškino, kad „A“ kategorijos ginklą reikia užregistruoti Ginklų fonde. 2014 m. gruodžio pabaigoje jis su tuo ginklu važiavo į Ginklų fondą, ginklą paliko, po kurio laiko jam buvo leista ginklą parsivežti ir jis parsivežė. Ginklų fonde jam paaiškino, kad ginklo dokumentai yra netikri, tačiau išdavė pažymą, kurioje buvo nurodyta, jog jis kreipėsi dėl ginklo užregistravimo. Taip pat jam paaiškino, kad pagal Lietuvos įstatymus jis turi tą ginklą deaktyvuoti, davė telefono numerį dėl ginklo deaktyvavimo. Jis keletą kartų skambino tuo telefonu, tačiau neprisiskambino, todėl tas ginklas ir liko nedeaktyvuotas,

todėl jis pripažįsta, kad dėl savo aplaidumo nesutvarkė reikalo iki galo, tačiau tvirtina, kad neturėjo jokio tikslo laikyti šaunamąjį ginklą nelegaliai.

Kaltinamojo parodymus patvirtina Ginklo sertifikatas (2 t., b.l. 112-113) iš kurio matyti, kad ginklą parduoda H. R. ir kad ginklas yra netinkamas naudoti.

Iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažymos matyti, kad ginklą galėjo parduoti H. R., internetu ir mugėse prekiaujantis Antrojo pasaulinio karo amunicija ir netinkamais naudoti ginklais. H. R. Vokietijos policijai žinomas dėl tyrimų, susijusių su ginklais, tačiau visais atvejais buvo gautos kriminalistų – ekspertų išvados, kad ginklai netinkami naudoti (deaktyvuot) ir atitinka Vokietijos įstatymų reikalavimus (5 t., b. l. 34).

Iš 2015 m. kovo 17 d. specialisto išvados Nr. 30-ISI-231 matyti, kad pateiktas tirti pistoletas kulkosvaidis, rastas kratos metu adresu (duomenys neskelbtini) g. 8-38, Klaipėda, yra fabrikinės gamybos (Vokietija), 9 mm kalibro, pistoletas kulkosvaidis „MP40“ modelio, uokso numeris 6525, vamzdžio numeris 29, skirtas šaudyti 9 mm kalibro (9 mm „Luger“) šoviniais. Pateiktas pistoletas kulkosvaidis yra „A“ kategorijos šaunamasis ginklas. Pateiktas pistoletas kulkosvaidis šaudymui netinkamas (1 T. b. l. 167-170).

Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma patvirtina, kad 2014 m. spalio 7 d. I. V. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ginklų fondą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl ginklo pripažinimo visiškai netinkamu naudoti ir pateikė pistoletą-kulkosvaidį MP-40 Nr. 6525. Kartu su ginklu minėtas pilietis pateikė Vokietijos įmonės (duomenys neskelbtini) dokumentą (vokiečių kalba) ir vertimą į lietuvių kalbą patvirtinantį, kad šaunamasis ginklas yra visiškai netinkamas naudoti. Vadovaujantis Ginklų perdirbimo, eksponavimo ir parodų organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-775, kai fiziniai ir juridiniai asmenys visiškai netinkamus naudoti ginklus įsigyja užsienio valstybėje, jie privalo per 5 darbo dienas nuo ginklo įvežimo pateikti ginklą Ginklų fondui su prašymu išduoti pažymą, kad ginklas yra visiškai netinkamas naudoti. Jei visiškai netinkamas ginklas yra įvežtas iš užsienio valstybės, asmuo neprivalo turėti leidimo laikyti ginklus, kadangi D kategorijos ginklai laikomi ir gabenami be leidimų. Komisija apžiūrėjo I. V. pateiktą ginklą ir pripažino, kad iš ginklo šaudyti neįmanoma, tačiau jis neatitinka Ginklų perdirbimo, eksponavimo ir parodų organizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-775, reikalavimų. Komisija raštu nurodė I. V. kreiptis į įmonę, kuri turi licenciją leidžiančią verstis ginklų taisymu, ginklų ir šaudmenų perdirbimu, kad ginklai būtų perdirbti į visiškai netinkamus naudoti, laikantis aukščiau minėtų taisyklių reikalavimų. Vadovaudamasis Taisyklių 20 punktu, asmuo su Ginklų fondo išduotu raštu bei šaunamuoju ginklu, šaudmeniu per 10 kalendorinių dienų nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų grąžinimo privalo kreiptis į teritorinę policijos įstaigą, kurios veiklos teritorijoje jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, dėl leidimo taisyti, perdirbti ginklą išdavimo (2 T. b.l. 108-113).

Iš Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus viršininko Ž. N. tarnybinio pranešimo matyti, kad I. V. į Klaipėdos AVPK VTB Licencijavimo skyrių 2014 m. lapkričio 21 d. kreipėsi su prašymu išduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. 2012 m. gruodžio 2 d. Klaipėdos AVPK sprendimu Nr. 14-IL-30-03075-e I. V. buvo atsisakyta išduoti prašomą leidimą. Leidimą atsisakyta išduoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu „B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos“, bei minėto įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu „Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo turintis teistumą“ (2 t., b. l. 115).

Išanalizavus byloje surinktus įrodymus daroma išvada, kad šioje kaltinimo dalyje I. V. veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties: tiesioginės tyčios. Byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: I. V. parodymai apie ginklo įsigijimo aplinkybes bei šiuos parodymus patvirtinanti Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pažyma, Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo skyriaus viršininko Ž. N. tarnybinis pranešimas dėl kaltinamojo siekio įsigyti leidimą ginklui laikyti, Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažyma, įrodanti, kad I. V. kreipėsi dėl ginklo pripažinimo netinkamu naudoti, Lietuvos Respublikos Ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas bei specialisto išvada, kuria nustatyta, kad ginklas šaudymui netinka, įrodo, kad I. V. suprato, kad iš tikrųjų šis ginklas nėra tinkamas naudoti ir siekė jį ne neteisėtai laikyti, o legalizuoti ir laikyti kaip kolekcinį eksponatą, tačiau nebaigė atlikti formalių įstatyme numatytų veiksmų. Nesant BK 253 straipsnio 1 dalies požymių I. V. išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1unktas).

Bausmių skyrimo motyvai ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Remiantis bylos medžiaga matyti, kad I. V. tyčiniais veiksmais padarė tris nusikalstamas veikas (BK 260 straipsnio 1 dalis ir BK 253 straipsnio 2 dalis ir BK 302 straipsnio 1 dalis), iš kurių viena nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, o dvi nusikalstamos veikos priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis, 5 dalis). Už BK 260 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė numatyta nuo dviejų iki aštuonerių metų, o už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką nuo ketverių iki aštuonerių metų.

Kaltinamojo I. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis anksčiau teistas už nesunkų nusikaltimą, o po šių nusikalstamų veikų padarymo – už nesunkų ir apysunkį nusikaltimą. Abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes atlikęs ( 4 t., b. l. 126, 5 t., b. l. 53-57). Teistumas neišnykęs. Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paskutiniu metu nedirbo, tačiau 2014 metais dirbo UAB „MMN“ ( 2 t. b. l. 103-105). Kaltinamojo ryšiai su socialine aplinka nenutrūkę: rūpinasi sergančia senele, palaiko ryšius su užsienyje gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi, kaip pats nurodo, nori dalyvauti vaiko auklėjime, važiuoja į vaiko gyvenamąją vietą, bendrauja su juo. Kaltinamasis nurodo, kad jis yra nusiteikęs gyventi nepažeidinėdamas įstatymų, tokį jo nusiteikimą įrodo Šiaulių tardymo izoliatoriaus charakteristika labai gerai charakterizuojanti kaltinamąjį.

Skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, tyčinę kaltę. BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad, jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes I. V. skirtinos mažesnės bausmės, nei jam inkriminuotų nusikaltimų sankcijų vidurkis. Taip pat yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis (2015-03-19 įstatymo redakcija Nr. XII-1554) ir bausmės vykdymas atidėtinas.

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas suėmime išbūtas laikas.

BK 75 straipsnis numato turto konfiskavimą - priverstinį neatlygintiną bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimą valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalis, 3 dalis nustato, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kaltinamojo asmens kratos metu iš jo buvo paimti 940 eurų 30 euro centų, 2015 m. kovo 9 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro nutarimu laikinai apribotos įtariamojo I. V. nuosavybės teises į šiuos pinigus (2 t., b. l. 58). Kaltinamasis parodė, kad iš prekybos narkotinėmis medžiagomis galėjo gauti apie 100 eurų, kitus pinigus jam davė brolis kelionei į užsienį pas sūnų. Tokius parodymus kaltinamasis pagrindė V. S. sąskaitos išrašu ( 5 t., b. l. 1). Jokių įrodymų, kokias pinigų sumas gavo kaltinamasis, pardavęs narkotines medžiagas, byloje nesurinkta, todėl jam taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – 100 eurų konfiskavimas (BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis 3 dalis). Iš kaltinamojo paimti 100 eurų konfiskuotini kaip gauti iš nusikalstamos veikos padarymo. Likusiai pinigų sumai panaikintinas laikinas nuosavybės teisių apribojimas ir nuosprendžiui įsiteisėjus pinigai grąžintini I. V..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti, saugomi Klaipėdos AVPK: rusvos spalvos vokas, kuriame yra tušti paketai Nr. 0055122, Nr. 0054756, Nr. 136486, Nr. 0055123, elektroninės svarstyklės, tuščia metalinė dėžutė, tuščias plastikinis indelis, tuščių 14 folijos lankstinukų, polietileninis maišelis, kuriame yra sutrintos tabletės; baltos spalvos vokas, kuriame yra 2 folijos rulonėliai; baltos spalvos vokas, kuriame yra tušti polietileninis maišelis ir paketas Nr. 316255 – sunaikintini.

Narkotinės medžiagos, likusios po tyrimo ir saugomos PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje –saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilniaus m., sunaikintinos.

Klaipėdos AVPK ginklinėje saugomas paketas Nr. 134693, kuriame yra paketas Nr. 0055638 ir trys polietileniniai maišeliai su bedūmiu paraku; paketas Nr. 134740, kuriame yra paketas Nr. 0055642 ir šovinys; paketas Nr. 232774, kuriame yra paketas Nr. 0062601, dvi mokomųjų imitacinių rankinių granatų korpusai, trys mokomųjų imitacinių sprogdiklių mechaninės dalys, šeši mokomieji šoviniai be sprogstamųjų medžiagų užtaisų ir inicijavimo mazgų, du šoviniai, kurie nėra šaudmenys ir kurie yra iššauto 12,7 kalibro šovinio dalys ir pramoninės gamybos, demontuoto 12,7 mm kalibro šovinio dalys – surinktos į visumą, be sprogstamųjų medžiagų užtaisų, šaudymui tinkamas trumpasis lygiavamzdis šaunamasis ginklas, pagamintas savadarbiu būdu ir pritaikytas šaudyti 26,5 mm signaliniais šoviniais, perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Klaipėdos AVPK ginklinėje saugomas šaudymui netinkamas fabrikinės gamybos (Vokietija), 9 mm kalibro pistoletas kulkosvaidis „MP40“ modelio, uokso numeris 6525, vamzdžio numeris 29, skirtas šaudyti 9 mm kalibro „Luger“ šoviniais grąžintinas I. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302 straipsniais, 303 straipsniu

nusprendžia:

I. V. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 2 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir nuteisti:

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu ketveriems metams;

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę paskirti ketverių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę - trejų metų dvejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. vasario 26 d. iki nuosprendžio paskelbimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi 5 p. 7 p. , paskirtos bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant I. V. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti arba mokytis ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – suėmimą – panaikinti ir paleisti kaltinamąjį teismo posėdžių salėje.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Taikyti BK 72 straipsnio 2 dalį ir iš I. V. konfiskuoti 100 eurų. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo pratęsti nuosavybės teisių apribojimą šiai pinigų sumai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje saugomiems 840 eurų 30 euro centų ir juos grąžinti I. V..

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti: rusvos spalvos voką, ir jame esančius tuščius paketus Nr. 0055122, Nr. 0054756, Nr. 136486, Nr. 0055123, elektronines svarstykles, tuščią metalinę dėžutę, tuščią plastikinį indelį, 14 folijos lankstinukų, polietileninį maišelį, kuriame yra sutrintos tabletės, baltos spalvos voką ir jame esančius 2 folijos rulonėlius, baltos spalvos voką su tuščiu polietileniniu maišeliu ir paketą Nr. 316255, saugomus Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Narkotines medžiagas, likusias po tyrimo ir saugomas PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje –saugykloje, esančioje Liepyno g. 7, Vilniaus m., nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Klaipėdos AVPK ginklinėje saugomą paketą Nr. 134693, kuriame yra paketas Nr. 0055638 ir trys polietileniniai maišeliai su bedūmiu paraku; paketą Nr. 134740, kuriame yra paketas Nr. 0055642 ir šovinys; paketą Nr. 232774, kuriame yra paketas Nr. 0062601, dviejų mokomųjų imitacinių rankinių granatų korpusus, tris mokomųjų imitacinių sprogdiklių mechanines dalis, šešis mokomuosius šovinius be sprogstamųjų medžiagų užtaisų ir inicijavimo mazgų, du šovinius, kurie nėra šaudmenys ir kurie yra iššauto 12,7 kalibro šovinio dalys ir pramoninės gamybos, demontuoto 12,7 mm kalibro šovinio dalys – surinktos į visumą, be sprogstamųjų medžiagų užtaisų, šaudymui tinkamą trumpąjį lygiavamzdį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu ir pritaikytą šaudyti 26,5 mm signaliniais šoviniais, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Klaipėdos AVPK ginklinėje saugomą šaudymui netinkamą fabrikinės gamybos (Vokietija), 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidi „MP40“ modelio, uokso numeris 6525, vamzdžio numeris 29, skirtą šaudyti 9 mm kalibro „Luger“ šoviniais, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Regina Bertašienė