Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1341-866/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-08-01
Bylos Nr.: e2A-1341-866/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24709-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Asta Pikelienė, Asta Jakutytė-Sungailienė, Linas Zinkevičius
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Gevara“

Kategorijos

2.6.26Vežimas
2.10.2Tarptautinių sutarčių taikymas

Civilinė byla Nr. e2A-1341-866/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24709-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; 2.10.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Lino Zinkevičiaus, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gevara“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Hegelmann transporte“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB „Gevara“ (toliau – atsakovė) 8 630,98 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykimo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu gavo UAB „Svydis“ tarptautinio krovinio pervežimo užsakymą maršrutu iš UAB „Talga“, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė šiam pervežimui vykdyti 2019 m. liepos 5 d. užsakė vežėją atsakovę UAB „Gevara“, pateikusi transporto užsakymą Nr. 2019274319. Maršruto daliai nuo pakrovimo vietos Jonavoje iki UAB „Gevara“ terminalo Vilniuje, atsakovė pasitelkė UAB „Lineksas“ pagal šalių sudarytą užsakymą – sutartį Nr. TRA7/9-21010. Atsakovė krovinį gavėjui pristatė sugadintą. Krovinio gavėjas elektroniniu paštu apie tai pranešė siuntėjui UAB „Svydis“, kuris pareiškė pretenziją dėl pažeistos siuntos ieškovei, o ieškovė pareiškė pretenziją faktiniam vežėjui atsakovei UAB „Gevara“. Nepavykus ginčo sureguliuoti ikiteisminėje stadijoje, UAB „Svydis“ pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš UAB „Hegelmann transporte“, trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo ir UAB „Gevara“.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-65-475/2021 ir priteisė iš UAB „Hegelmann transporte“ 3 393,87 Eur sugadinto krovinio vertės ir su tuo susijusių 484,00 Eur išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 654,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė UAB „Svydis“ civilinėje byloje.

4. UAB „Svydis“ užvestoje vykdomojoje byloje Nr. 0072/22/00031 UAB „Hegelmann transporte“ 2022 m. sausio 24 d. sumokėjo 7 130,98 Eur sumą, kurią sudaro 3 393,87 Eur nuostolių, 484,00 Eur išlaidų, 476,00 Eur palūkanų nuo 2019 m. liepos 29 d. iki 2021 m. sausio 24 d., 2 654,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, 122,61 Eur vykdymo išlaidų. UAB „Hegelmann transporte“ taip pat patyrė 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų prejudicinėje byloje.

5. Ieškovo regreso ieškinys yra paremtas Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos nuostatomis, kuri byloje taikytina regreso klausimo kontekste. CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas regresinis ieškinys, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, jei žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti. Todėl atsakovė UAB „Gevara“, kuri buvo pasamdyta krovinio gabenimui ir krovinį pristatė pažeistą, privalo atlyginti visus nuostolius. Prejudicinėje byloje vežėjo atsakomybė yra nustatyta (Kauno apygardos teismo 2021-12-14 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021). Ieškovė pažymi, kad aplinkybių dėl vežėjo atsakomybės pagal CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovė UAB „Gevara“ negali ginčyti, nes minėtoje byloje ji dalyvavo trečiuoju asmeniu.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „Gevara“ atsiliepė į ieškinį 2023 m. sausio 24 d. pranešimu. Nurodė, kad susipažinusi su pareikštu ieškiniu ir jo priedais, atsakovė UAB „Gevara“, įvertinusi faktinę ir teisinę situaciją bei visas susidariusias bylinėjimosi išlaidas, ženkliai viršijančias ieškinyje pareikšto materialinio reikalavimo sumą, nusprendė neteikti atsiliepimo į ieškinį ir sutinka su teismo sprendimo priėmimu už akių, atsakovei nedalyvaujant teismo posėdyje ir neteikiant kitų procesinių dokumentų.

7. Prašė atkreipti dėmesį, kad ieškovės nurodytoje prejudicinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, kurioje 2021 m. gruodžio 14 d. priimtu Kauno apygardos teismo sprendimu ieškovė grindžia savo reikalavimą atsakovei, UAB „Hegelman transporte“, dalyvavusiai kaip atsakovei, nebuvo atstovaujamai advokato ar advokato padėjėjo. Šioje civilinėje byloje atsakovės vardu atsiliepimą į apeliacinį skundą teikė jos darbuotoja, visi atsakovės atsiliepime nurodyti argumentai apeliacinės instancijos teismo buvo atmesti. Atsakovė laiko, kad ieškovės reikalavimas dėl 1 500,0 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas. Atsakovė taip pat lako, jog 122,61 Eur vykdymo išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų, nevykdant teismo sprendimo beveik pusantro mėnesio po jo įsiteisėjimo. UAB „Gevara“, dalyvavusi ieškovo nurodytoje prejudicinėje byloje trečiuoju asmeniu, prašė teismo pakeisti UAB „Gevara“ procesinę padėtį į atsakovo, pašalinat pradinį atsakovą UAB „Hegelmann transporte“ iš bylos ir taip išvengiant atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų bei tikėtino regresinio ieškinio, esant nepalankiam bylos rezultatui.

8. UAB „Gevara“, dalyvavusi byloje trečiuoju asmeniu, aktyviai prisidėjo prie pradinio ieškovo UAB „Svydis“ pareikštų reikalavimų ginčijimo, tinkamai ir laiku teikė visą eilę procesinių dokumentų, dalyvavo visuose teismo posėdžiuose, taip pat teikė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl Kauno apygardos teismo sprendimo Nr. e2A-1777-480/2021 peržiūrėjimo kasacine tvarka – t. y. tinkamai naudojosi visomis procesinėmis teisėmis, todėl, atsakovės nuomone, visų ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų perkėlimas atsakovei būtų vertintinas kaip neproporcingas, neatitinkantis CPK 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

9. Ieškovė nevykdė prievolių teisėje įtvirtintos imperatyvios bendradarbiavimo pareigos (CK 6.200 straipsnis), nesiekdamas savo teisių įgyvendinimo kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu – t. y. nesikreipdamas į atsakovę su ikiteisminiu reikalavimu (pretenzija) sumokėti reikalaujamą sumą, o kreipėsi tiesiai į teismą su ieškiniu. Ieškovė, būdama stambiausia Lietuvoje krovinių gabenimo bendrove ir vykdydama tarptautinio krovinių gabenimo veiklą sausumos keliais už užmokestį, neabejotinai turėjo būti apdraudusi savo, kaip vežėjo, civilinę atsakomybę vežėjų civilinės atsakomybės (CMR) draudimu, todėl labiausiai tikėtina, kad ieškovė yra gavusi draudimo išmoką už aptariamą žalą iš savo draudiko (civilinę atsakomybę apdraudusios draudimo kompanijos), o pareiškusi regresinį ieškinį faktiniam vežėjui – atsakovei UAB „Gevara“, galimai tikisi gauti nuostolių atlyginimą už tą patį įvykį antrą kartą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovei 3 877,87 Eur nuostoliams atlyginti ir 476,00 Eur palūkanų, iš viso 4 353,87 Eur, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 4 353,87 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovės ieškovei 87,25 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės ir atsakovės sudarytą krovinio pervežimo sutartį buvo vežama už užmokestį kelių transporto priemone, krovinio siuntimo ir gavimo vieta yra skirtingose valstybėse, kurios abi yra Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau - CMR konvencija) narės, todėl minėtos sutarties pagrindu tarp šalių susiklosčiusiems teisiniams santykiams reguliuoti taikytinos CMR konvencijos normos. Jei vežimo sutarčiai turi būti taikoma CMR konvencija, ji taikoma visiems ieškiniams, kurie reiškiami vežėjams, taip pat ir vežėjo ieškiniams. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, jog krovinys buvo sugadintas, jam esant vežėjo dispozicijoje; atsakovė UAB „Gevara“ neįrodinėjo aplinkybių, šalinančių jos kaip krovinio vežėjo atsakomybę.

12. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-1777-480/2021 konstatavo, kad gavėjo pateiktos fotonuotraukos, liudytojos A. Š. parodymai teisme yra pakankami teigti, kad krovinys buvo perpakuotas, jam esant vežėjų žinioje.

13. Teismas nurodė, kad pagal CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktą, jei vežėjas nėra įrašęs pastabų CMR važtaraštyje apie krovinio ir/r jo pakuotės būklę, tai laikoma, kad krovinio ir jo pakuotės būklė priėmimo vežti metu buvo tinkama. Aplinkybę, kad vežėjas neturėjo galimybės patikrinti krovinio pakuotę ar būklę priėmimo vežti metu, privalo įrodyti vežėjas. Atsakovė UAB „Gevara“ tokių aplinkybių neįrodinėjo, todėl laikoma, jog krovinio perdavimo vežti atsakovei momentu krovinio ir jo pakuotės būklė buvo tinkama ir nėra pagrindo atleisti atsakovę kaip vežėją nuo atsakomybės dėl krovinio sugadinimo. Tas pats pažymėtina ir dėl krovinį pakrovusių (perkrovusių) asmenų veiksmų. Tuo atveju, jei krovinį į transporto priemonę pakrauna siuntėjas ar gavėjas (jo įgalioti asmenys), pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktį vežėjui tenka pareiga įrodyti tikėtiną priežastinį ryšį tarp siuntėjo, gavėjo ar trečiųjų asmenų, pakrovusių krovinį, veiksmų ir kilusios žalos. Atsakovė neįrodinėjo siuntėjo, gavėjo ar jų samdytų trečiųjų asmenų netinkamo krovinio pakrovimo veiksmų ir jų priežastinio ryšio su krovinio sugadinimu.

14. Teismas padarė išvadą, kad pagal CMR konvencijos 37 straipsnį ieškovė UAB „Hegelmann transporte“, veikianti kaip vežėjas, įsipareigojęs siuntėjui nugabenti krovinį į paskirties vietą, nors vežė ne pats, o faktiniam krovinio pervežimui samdęs atsakovę, atlyginęs nuostolius pagal CMR konvencijos nuostatas, turi regreso teisę atsakovės, kaip ieškovės samdyto pervežimui vykdyti vežėjo, atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu. Pagal minėtą CMR konvencijos nuostatą ieškovės reikalavimo teisė į atsakovę ribojama ieškovės išmokėta kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, suma. CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalyje tik abstrakčiai apibrėžiama, kokios išlaidos turėtų būti priskiriamos prie kitų su vežimu susijusių mokėjimų. CMR konvencijoje nedetalizuota, kas laikytina kitais su vežimu susijusiais mokėjimais, todėl kiekvienu atveju tai yra įrodinėjimo dalykas.

15. CMR konvencijos 25 straipsnis numato, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas privalo kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumą ir su krovinio vertės sumažėjimu susijusias išlaidas. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-1777-480/2021 ieškovės nuostoliais už sugadintą krovinį pripažino 3 393,53 Eur sumą ir su tuo susijusias išlaidas, kurias sudaro 484 Eur. CMR konvencijos 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vežėjas, kuriam pagal 37 ir 38 straipsnius pateikiamas regresinis ieškinys, neturi teisės ginčyti mokėjimo pagrįstumo, kurį atliko vežėjas, pateikiantis regresinį ieškinį, jei žalos atlyginimo dydis nustatytas teismo ir jei vežėjas, kuriam pateiktas regresinis ieškinys, buvo reikiamai informuotas apie procesą ir galėjo jame dalyvauti. Kadangi atsakovė UAB „Gevara“ buvo įtraukta dalyvauti civilinėje byloje trečiuoju asmeniu, todėl 2021 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. eA2-1777-480/2021 nustatytas kompensacijos dydis iš naujo neįrodinėtinas šioje civilinėje byloje. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 3 393,53 Eur kompensacijos sumą ir su tuo susijusias išlaidas, kurias sudaro 484 Eur.

16. Teismas nurodė, kad ieškovė UAB „Hegelmann transporte“ be minėtu teismo sprendimu priteistos kompensacijos, palūkanų ir kitų su vežimu susijusių išlaidų, reikalauja priteisti iš atsakovės taip pat ir 2 654,50 Eur bei 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, bei 122,61 Eur vykdymo išlaidų, kurios ieškovės buvo sumokėtos vykdomojoje byloje Nr. 0072/22/00031, vykdant Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021.

17. Teismas vertino, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos, patirtos civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, bei 122,61 Eur vykdymo išlaidos, kurios ieškovės buvo sumokėtos vykdomojoje byloje Nr. 0072/22/00031, vykdant Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, nepriskirtinos prie CMR konvencijoje numatytų su vežimu susijusių išlaidų, nes šias išlaidas tiesiogiai sąlygojo ne netinkamas krovinio pervežimas, o pačios ieškovės veiksmai, sąlygoję būtinybę krovinio sugadinimu žalą patyrusiam asmeniui kreiptis į teismą dėl kompensacijos priteisimo, taip pat vėliau – į antstolį dėl priverstinio jam palankaus teismo sprendimo vykdymo. Jeigu ieškovė būtų įvykdžiusi nukentėjusio asmens reikalavimą dėl kompensacijos už krovinio sugadinimą sumokėjimo geruoju, bylinėjimosi ir teismo sprendimo vykdymo išlaidų būtų išvengta. Todėl ieškovės reikalavimą dėl kitoje civilinėje byloje patirtų bylinėjimosi ir vykdymo išlaidų priteisimo teismas atmetė.

18. Pagal CMR konvencijos 27 straipsnį ieškovas turi teisę reikalauti 5 proc. metinių palūkanų nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo, tai nuo ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovė pateikė reikalavimą atsakovei sumokėti kompensaciją 2019 m. liepos 31 d., todėl nuo šios datos skaičiuojamos 5 proc. palūkanos nuo Kauno apygardos teismo sprendimu priteistos 3877,87 Eur kompensacijos ir su tuo susijusių išlaidų sumos. Teismas nurodė, kad atsakovė turi mokėti palūkanas iki tol, kol ji padengs ieškovei kompensacijos sumą, tačiau ieškovė reikalauja palūkanų tik už laikotarpį iki 2022 m. sausio 24 d., t. y. iki momento, kuomet ieškovė įvykdė Kauno apygardos teismo sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0072/22/00031. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes bei CMR konvencijos nustatytą palūkanų skaičiavimo terminą, ieškovės reikalavimą dėl 476,00 Eur palūkanų, taip pat 5 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo teismas tenkino visiškai.

19. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis, teismas priteisė iš atsakovės proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, laikant, kad ieškinys patenkintas 50,44 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

20. Paskirsčius tarp šalių procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2002 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 343/388 patvirtintame Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu civilinėje byloje, dydžio ir jų apmokėjimo tvarkos apraše numatytos minimalios priteistinos šių išlaidų sumos, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos tarp šalių nepaskirstytos ir valstybės naudai nepriteistos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

21. Apeliantė (ieškovė) UAB „Hegelmann transporte“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti iš dalies, priimti naują sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

22. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentavimu dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, bei vykdymo išlaidų, kurios ieškovės buvo sumokėtos vykdomojoje byloje Nr. 0072/22/00031, vykdant Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, nepriteisimo.

23. Teigia, kad doktrinoje yra nurodyta, jog kalbant apie regresinį ieškinį, 37 straipsnyje nustatyta, kad didžiausia išieškoma suma yra prekių valdytojui išmokėtos kompensacijos suma kartu su palūkanomis, išlaidomis ir sąnaudomis. Antra, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi doktrininio požiūrio. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-706/2016 (Žr. 21 ir 22 punktus).

Atsiliepimas

24. Atsakovė UAB „Gevara“ pateikė atsiliepimą ir prašo pripažinus atsiliepime nurodytus CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkte įvardintus procesinius trūkumus pagrįstais – nutraukti apeliacinį procesą CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu. Alternatyviu atveju – pripažinus apeliacinio skundo pasirašymą ir bylos vedimą juridinio asmens vardu tinkamu, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Nurodo, kad apeliantė nėra pateikusi jokių duomenų, patvirtinančių bendrovės generalinio direktoriaus T. J. 2020 m. vasario 27 d. išduotos prokūros įregistravimą Įgaliojimų registre. Nesant prokūros įregistravimo fakto ir/ar nepateikus šį faktą patvirtinančių įrodymų, išduota prokūra neturi teisinės galios. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo: „Apeliantas ves bylą pats“ bei kartu su skundu pateikia UAB „Hegelmann transporte“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išrašą ir UAB „Hegelmann transporte“ generalinio direktoriaus 2020 m. vasario 27 d. išduotą prokūrą, kuria suteikiama teisė šios bendrovės vykdančiajai direktorei D. K. (Prokuristei) šios prokūros ribose savarankiškai atstovauti Bendrovę.

26. Teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu prokūra būtų įregistruota Įgaliojimų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka, o apeliantė būtų pateikusi įregistravimo faktą liudijančius įrodymus, prokūra per se nesuteikia teisinio pagrindo prokuristui vesti bylos juridinio asmens vardu, jeigu tokia teisė veikti juridinio asmens vardu nėra numatyta juridinio asmens steigimo dokumentuose ir nėra išpildomos kitos imperatyvios sąlygos, reglamentuojančios juridinių asmenų atstovavimą civilinėse bylose.

27. Kartu su apeliaciniu skundu pateiktame UAB „Hegelmann transporte“ Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išraše expressis verbis nurodyta: „Taisyklė, pagal kurią asmenys veikia juridinio asmens vardu – vienasmenis atstovavimas. Juridinio asmens vardu veikia vadovas T. J., Generalinis direktorius“. Atsižvelgiant į apeliantės pateiktą Juridinių asmenų registro išrašą, patvirtinantį bendrovės steigimo dokumentuose nustatytą taisyklę, pagal kurią asmenys veikia šio juridinio asmens vardu – t. y. vienasmenį atstovavimą, o taip pat į apeliaciniame skunde išdėstytą teiginį, jog apeliantė ves bylą pati, konstatuotina, kad tik apeliantės generalinis direktorius turi teisę vienasmeniškai vesti bylą juridinio asmens vardu CPK 55 straipsnio pagrindu. Šiuo atveju laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo, o būtent tai apeliantė ir nurodo apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į UAB „Hegelmann transporte“ Juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų išraše nurodytą vienasmenio atstovavimo taisyklę ir sistemiškai aiškinant CPK 55 straipsnį, darytina išvada, kad teisė vesti bylą teisme juridinio asmens UAB „Hegelmann transporte“ vardu yra suteikta išimtinai juridinio asmens vadovui, todėl kiti asmenys turi teisę atstovauti šį juridinį asmenį teisme tik pagal pavedimą, vadovaujantis CPK 56 straipsniu.

28. Teigia, kad išdėstytos procesinės normos suponuoja išvadą, kad apeliacinį skundą apeliantės vardu surašiusi bei kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašiusi juridinio asmens vykdančioji direktorė prokuristė D. K. neturi teisės vesti civilinės bylos juridinio asmens vardu CPK 55 straipsnio pagrindu, nes vienasmenio atstovavimo teisė veikti juridinio asmens vardu yra suteikta tik juridinio asmens vadovui T. J..

29. Pasisakant dėl apeliantės materialinį subjektinį reikalavimą pagrindžiančių teisinių argumentų, nurodo, kad apeliantės cituojamos kasacinio teismo išnagrinėtos bylos dalykas nesutampa su nagrinėjamos bylos dalyku, pareikšto reikalavimu faktiniu bei teisiniu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad abiejų bylų ratio decidendi skiriasi, kasacinio teismo išvados nurodytoje byloje (Nr. 3K-3-144-706/2016) netaikytinos nagrinėjamai bylai.

Žemesnės instancijos teismas

30. Tuo tarpu kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2008, kurioje suformuluota teisės aiškinimo taisykle savo sprendimą grindė pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas nurodė: „sprendžiant klausimą, ar reikalaujamos priteisti sumos laikytinos kitomis su vežimu susijusiomis įmokomis, turi būti nustatomas tiesioginis priežastinis ryšys tarp netinkamo pervežimo įvykdymo ir krovinio siuntėjo ar gavėjo privalomai atliktų išlaidų“. Nei bylinėjimosi išlaidos kitoje byloje, nei išlaidos už antstolio įvykdytą priteistos sumos išieškojimą nepriskirtinos prie privalomų išlaidų, kadangi šias išlaidas lėmė išimtinai pačios apeliantės veiksmai ir neveikimas: jos pasirinkta taktika ginčyti pradinio ieškovo ieškinį prejudicinėje byloje, pasitelkiant advokato padėjėjo atstovavimą byloje, bei įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo nevykdymas gera valia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

32. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei nepriteistos 2 654,50 Eur bei 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021 bei 122,61 Eur vykdymo išlaidos, kurios ieškovės buvo sumokėtos vykdomojoje byloje Nr. 0072/22/00031, vykdant Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Hegelmann transporte“ priėmė vykdyti UAB „Svydis“ 2019 m. liepos 4 d. elektroniniu paštu pateiktą tarptautinio krovinio pervežimo užsakymą maršrutu iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Minėtam krovinio pervežimui vykdyti ieškovė pasitelkė atsakovę UAB „Gevara“, 2019 m. liepos 5 d. pateikdama transporto užsakymą Nr. 2019274319. Maršruto daliai nuo pakrovimo vietos Jonavoje iki UAB „Gevara“ terminalo Vilniuje, atsakovė pasitelkė UAB „Lineksas“ pagal šalių sudarytą užsakymą – sutartį Nr. TRA7/9-21010. Atsakovė krovinį gavėjui pristatė sugadintą. Krovinio gavėjas elektroniniu paštu apie tai pranešė siuntėjui UAB „Svydis“, kuris 2019 m. liepos 29 d. pareiškė pretenziją dėl pažeistos siuntos ieškovei (e.b.l. 20-21), o ieškovė 2019 m. liepos 31 d. pareiškė pretenziją faktiniam vežėjui atsakovei UAB „Gevara“ (e.b.l. 30).

34. Nepavykus ginčo išspręsti geruoju, UAB „Svydis“ pareiškė ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš UAB „Hegelmann transporte“, trečiuoju asmeniu byloje dalyvavo ir UAB „Gevara“. Kauno apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, nusprendė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 15 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-65-475/2021, ir priteisti iš UAB „Hegelmann Transporte“ 3 393,87 Eur sugadinto krovinio vertės ir su tuo susijusių 484,00 Eur išlaidų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 654,50 Eur UAB „Svydis“ patirtų bylinėjimosi išlaidų.

35. Pirmosios instancijos teismas ieškovės pareikštą ieškinį tenkino iš dalies anksčiau aptartais motyvais, atmetant reikalavimą dėl priteistinų iš atsakovės ieškovės naudai 2 654,50 Eur bei 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021 bei 122,61 Eur vykdymo išlaidų, kurios ieškovės buvo sumokėtos vykdomojoje byloje Nr. 0072/22/00031, vykdant Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021. Dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir kilo šalių ginčas.

Dėl apeliacinio proceso nutraukimo

36. Be išvardintų argumentų, susijusių su ieškovės materialinio reikalavimo pagrįstumu, atsiliepime į apeliacinį skundą yra taip pat išsakomi teiginiai, kad apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje turi būti nutrauktas CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 5 dalies pagrindu. Šiems teiginiams pagrįsti atsakovė nurodo sekančius argumentus: (i) apeliantė nėra pateikusi jokių duomenų, patvirtinančių bendrovės generalinio direktoriaus T. J. 2020 m. vasario 27 d. išduotos prokūros įregistravimą Įgaliojimų registre; (ii) net jei tokie duomenys ir būtų pateikti, prokuristė D. K. neturi teisės vesti civilinės bylos juridinio asmens vardu CPK 55 straipsnio pagrindu, nes vienasmenio atstovavimo teisė veikti juridinio asmens vardu yra suteikta tik juridinio asmens vadovui T. J..

37. CK 2.176 straipsnyje, reglamentuojančiame prokūros sąvoką, nustatyta, kad prokūra yra įgaliojimas, kuriuo juridinis asmuo (verslininkas) suteikia teisę savo darbuotojui ar kitam asmeniui atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu (1 dalis); be to, prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose (2 dalis).

38. Prokūra – specialusis įgaliojimas, kurio suteikiamų teisių apimtis nustatoma įstatyme (CK 2.176 straipsnio 1 dalis, 2.179 straipsnis). Jos paskirtis yra tenkinti juridinio asmens (verslininko) verslo poreikius – išduodamas prokūrą verslo subjektas savo darbuotojui ar kitam asmeniui gali suteikti su sandorių sudarymu, vykdymu susijusias teises, o taip pat kitas su juridinio asmens (verslininko) verslu susijusias teises jų nekonkretindamas. Kadangi prokūra suteikiamas įgaliojimas vykdyti su juridinio asmens verslu susijusią veiklą, prokuristas neįgyja teisių ir pareigų, susijusių su juridinio asmens valdymo organo funkcijų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-701/2018).

39. Vienas iš atstovavimo teisiniams santykiams būdingų požymių yra tai, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: 1) tarp atstovo ir atstovaujamojo (vidiniai santykiai) ir 2) atstovo ir trečiojo asmens, su kuriuo atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais (išoriniai santykiai). Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo. Įgaliojimas yra skiriamas išoriniams atstovavimo santykiams. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis). Specialusis įgaliojimas, kurio suteikiamų teisių apimtis nustatoma įstatyme (CK 2.176 straipsnio 1 dalis, 2.179 straipsnis), yra prokūra. Apibrėžiant prokūros esminius skirtingumus nuo kitų įgaliojimo rūšių, pažymėtina, kad prokūristui suteikiamų teisių apimtis nustatyta specialiųjų normų, įtvirtintų CK 2.176 – 2.185 straipsniuose, todėl prokūros atveju atstovo teisės, kai jos įgaliojime nėra apibrėžtos, neribojamos tik tais veiksmais, kurių reikia atstovaujamojo turtui ir turtiniams interesams išsaugoti bei turtui prižiūrėti (CK 2.137 straipsnis). Prokūros paskirtis yra tenkinti juridinio asmens (verslininko) verslo poreikius – išduodamas prokūrą verslo subjektas savo darbuotojui ar kitam asmeniui gali suteikti sandorių tvarkymo ir kitų teisinių veiksmų atlikimo teises jų nekonkretindamas. Pagal CK 2.176 straipsnio 1 ir 2 dalis prokūra suteikia teisę atstovaujamojo vardu ir dėl jo interesų atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su juridinio asmens (verslininko) verslu, įskaitant teisinius veiksmus teisme ir kitose ne teismo institucijose. Dėl pastarosios teisės įgyvendinimo, pabrėžtina, kad prokuristas atlikti teisinius veiksmus teisme gali tiek, kiek tai leidžiama pagal CPK (CPK 55 straipsnio 2 dalis (redakcija iki 2011-10-01), 354 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad įstatymo nustatyta ne tik prokūra suteikiamų teisių apimtis, bet ir ribos (CK 2.179, 2.180 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008).

40. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pasirašė, kaip nurodoma pačiame apeliaciniame skunde, ieškovės vykdančioji direktorė ir prokuristė D. K.. Prie apeliacinio skundo yra pridėtas VĮ „Registrų centras“ Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro pagrindinių duomenų 2022 m. rugsėjo 13 d. išrašas, iš kurio matyti, kad UAB „Hegelmann transporte“ yra įregistruoti du prokuristai – V. A. ir D. K.. Šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, kad ieškovė nesilaikė CK 2.178 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, jog prokūra turi būti įregistruota Įgaliojimų registre šio registro nuostatuose nustatyta tvarka, nes pats įregistravimo faktas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsispindi į bylą pateiktame VĮ „Registrų centras“ išraše.

41. Taip pat nesutiktina su atsakove, kad teisė veikti ieškovės vardu yra suteikta tik ieškovės vadovui. Pagal CPK 55 straipsnį, įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka bylas juridinių asmenų vardu teisme gali vesti ir kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Byloje pateikta ieškovės vadovo pasirašyta 2020 m. vasario 27 d. prokūra, pagal kurią, D. K., be kita ko, suteikta teisė bendrovės vardu atlikti teisinius veiksmus bet kuriame teisme ar arbitraže ir atstovauti bendrovė bei tuo tikslu sudarinėti atstovavimo sutartis dėl atstovavimo teismuose. Nurodytos aplinkybės nelemia išvados, kad apeliacinis skundas yra paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti, todėl nėra pagrindo apeliacinį procesą nutraukti.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

42. Apeliantė, siekdama pagrįsti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl 2 654,50 Eur bei 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, bei 122,61 Eur vykdymo išlaidų, kurios ieškovės buvo sumokėtos vykdomojoje byloje Nr. 0072/22/00031, vykdant Kauno apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, nepriteisimo neteisėtumą, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-706/2016.

Žemesnės instancijos teismas

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje aiškindamas CMR konvencijos 37 straipsnį, nurodė, jog įvertinęs CMR konvencijos vertimo į lietuvių kalbą 37 straipsnio nuostatas, kad: „Vežėjas, atlyginęs nuostolius pagal šios Konvencijos reikalavimus, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu“, ir to paties straipsnio nuostatas anglų bei prancūzų (originalo) kalbomis: „A carrier who has paid compensation in compliance with the provisions of this Convention, shall be entitled to recover such compensation, together with interest thereon and all costs and expenses incurred by reason of the claim, from the other carriers who have taken part in the carriage“ „Le transporteur qui a payé une indemnité en vertu des dispositions de la présente Convention a le droit d'exercer un recours en principal, intérêts et frais contre les transporteurs qui ont participé à l'exécution du contrat de transport“, sprendė, kad CMR konvencijos 37 straipsnio vertimas į lietuvių kalbą yra netikslus, ir laikė pagrįstais ieškovės kasacinio skundo argumentus, kad vežėjas turi regreso teisę ne tik į sumokėtą kompensaciją ir palūkanas, bet ir į visas išlaidas, patirtas dėl to, kad buvo pareikštas ieškinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-706/2016).

44. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad turėjo būti vadovaujamasi autentišku CMR konvencijos tekstu (anglų ar prancūzų kalbomis), o apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis vien CMR konvencijos vertimo į lietuvių kalbą tekstu, nepagrįstai į tarp vežėjų šioje byloje paskirstytinus nuostolius neįtraukė ieškovės kitoje byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų ir procesinių palūkanų (žr. ten pat).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas klaidingai vadovavosi netiksliu CMR konvencijos vertimu, todėl priėjo nepagrįstos išvados, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl kitoje byloje pareikšto ieškinio nėra priskirtinos prie CMR konvencijoje 37 straipsnyje nustatytų išlaidų. Nors atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nagrinėjamoje byloje neturėtų būti taikomi dėl bylų ratio decidendi skirtumų, apeliacinės instancijos teismas su tokiu, pagrįstumo stokojančiu vertinimu nesutinka. Tiek cituotoje kasacinio teismo, tiek nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pagal CMR konvenciją reiškiamo regresinio reikalavimo pagal CMR 37 straipsnį apimties pagrįstumo. Atsiliepime nėra niekaip konkrečiai pagrindžiama kokiu būdu nagrinėjamos bylos aplinkybės galėtų suponuoti autentiško CMR konvencijos 37 straipsnio netaikymą (nepriteisiant kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. visų išlaidų, patirtų dėl to, kad buvo pareikštas ieškinys). Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės reikalavimas dėl 2 654,50 Eur bei 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, yra tenkinamas.

46. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės nuomone, kad į CMR 37 straipsnio taikymo apimtį patenka ir išlaidos, nesusijusios su teisminiu bylos nagrinėjimu, kaip šiuo atveju, teismo sprendimo vykdymo išlaidos. Šios išlaidos susidarė ne dėl ieškinio pateikimo (teisminio proceso), bet dėl apeliantės neveikimo vykdymo procese, t. y. šios išlaidos susidarė ne dėl to, kad buvo pareikštas ieškinys teisme, bet dėl apeliantės neveikimo nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo. Todėl ieškovės reikalavimas dėl 122,61 Eur vykdymo išlaidų iš atsakovės yra atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

47. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

48. Nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 194 Eur bylinėjimosi išlaidų (98 žyminis mokestis (1t., b. l. 69) ir 96 Eur žyminio mokesčio primokėjimas (1t., b. l. 76). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas 98,6 proc. apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos 191,28 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

49. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93, 96 straipsniuose, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

50. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, viso priteisiant ieškovės naudai iš atsakovės 4 353,87 Eur ir 87,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nagrinėjamu atveju tenkinus ieškovės reikalavimą dėl 4 154,5 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal CMR konvencijos nuostatas kitoje byloje priteisimo, spręstina, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra tenkinti 97,1 proc. Prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme nepateiktas tiek iš ieškovės, tiek ir atsakovės pusės, todėl jų pritesimo klausimas nesprendžiamas.

Dėl procesinės bylos baigties

51. Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į aktualią kasacinio teismo praktiką dėl CMR konvencijos 37 straipsnio taikymo apimties, nepagrįstai nepriteisiant ieškovei kitoje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų (4 154,5 Eur) dėl ieškinio pateikimo. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priteistinų iš atsakovės ieškovės naudai 4 154,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų civilinėje byloje Nr. e2A-1777-480/2021, keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Hegelmann transporte“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. sprendimą pakeisti iš dalies, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant sekančiai:

„ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevara“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“ 3 877,87 Eur nuostoliams atlyginti ir 476,00 Eur palūkanų bei 4 154,5 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 8 508,37 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus aštuonis eurus, trisdešimt septynis centus).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevara“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“ 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą 8 508,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. sausio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gevara“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Hegelmann transporte“ 191,28 Eur (šimtą devyniasdešimt vieną eurą ir dvidešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų“.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Asta Jakutytė-SungailienėAsta PikelienėLinas Zinkevičius