- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-04-15
- Bylos Nr.
- 1-21-336/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- V.
- Kaltinamasis
- S. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.25.4.4Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas (vairuojant transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 4 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.2.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
S. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., lietuvė, LR pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ten pat deklaruota gyvenamoji vieta, neteista,
kaltinama nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 281 str . 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamoji S. R. 2012-07-09, apie 11.00 val., Kėdainių r., Koliupės k., kelio Aristava- Kėdainiai- Cinkiškis 3-jame km, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas 2.81 promilių girtumas, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 p.- draudžiama vairuoti transporto priemonę /.../ neblaiviems /.../, vairuodama jai priklausantį automobilį SKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 136.1, 132 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, būdama eismo dalyve ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), neviršyti leistino greičio ir atsižvelgdama į važiavimo sąlygas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), kelyje su asfalto danga važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu (KET 136.1 p.) atsižvelgdama į greitį privalėdama laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę (KET 132 p.), viršijo leistiną važiavimo greitį apie 20 km/h, važiuodama asfaltu apie 110 km/h greičiu, neatsižvelgusi į važiavimo greitį nesilaikė saugaus atstumo iki ta pačia kryptimi važiavusio mopedo DELTA, vairuojamo V. Š., nesugebėjo sulėtinti greičio ar savo vairuojamo automobilio visiškai sustabdyti, ar aplenkti mopedą DELTA saugiu atstumu, atsitrenkė į jį, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamoji S. R. kalta padariusi nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2012-07-09 alkoholį pradėjo vartoti apie 10 val., o namo išvažiavo prieš 11 val. , tą rytą pas savo draugę ji išgėrė 3 senoviškus, didelius, aukštus stikliukus brendžio. Savo girtumo neįvertino, manė parvažiuos į namus. Kokiu greičiu važiavo negali pasakyti, nežino. Vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį SKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelio Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis 3-me kilometre atsitrenkė automobiliu į ta pačia kryptimi važiavusį žalios spalvos mopedą, kuriuo važiavo nukentėjęs ir jį sužalojo. Pripažįsta, jog pažeidė visus KET reikalavimus, nurodytus kaltinime. Pripažįsta, kad nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį mopedą, dėl ko buvo sužalotas mopedo vairuotojas. Nukentėjusįjį kliudė dešinės pusės automobilio šonu ir jį nubloškė prie automobilio. Įvykio dieną buvo šilta, kelio sąlygos, oro sąlygos, matomumas buvo geras. Nurodė, kad ji pati yra medikė, žino, kad sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Nurodė, kad jos automobilis buvo techniškai tvarkingas. Mopedą pastebėjo tik būdama iki jo 3 m atstumu. Prieš tai ji dar kalbėjo mobiliuoju telefonu, atsiliepė ir pasakė, kad negali kalbėti. Nurodė, kad ji prieš tai turėjo didelį nervinį stresą. Nurodė, kad važiuodama kitų automobilių ji nelenkė. Nurodė, kad kol iš rankinės išsitraukė skambantį telefoną, gal ir galėjo vinguriuoti keliu, tačiau tiksliai to negali pasakyti. Įvykio aplinkybes visas prisimena. Nurodė, kad ji nukentėjusiajam atlygino 3 500 Lt žalos. Į šią sumą įeina draudimas, nes nukentėjęs nebuvo draustas socialiniu draudimu. Taip pat pagal pateiktus jų čekius: už vaistus, tame tarpe ir už nagų laką, alų, bei tame tarpe ir už mopedą. Nurodė, kad dar teisme nukentėjusiam atlygino 4000 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt už advokato pagalbą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotų įrodymų visetu:
Nukentėjęs V. Š., nurodė, kad 2012-07-09 važiavo mopedu DELTA iš grybavimo. Važiavo namo keliu Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis. Važiuojant nuo Aristavos link Kėdainių kaltinamosios automobilio nematė. Jis buvo blaivas, nes negeria. Nurodė, kad jis važiuodamas KET nepažeidė, važiavo tiesiai, šaligatviu. Smūgio jis nepajuto, paties įvykio iš viso nepamena. Prisimena tik tuomet, kai greitosios pagalbos automobiliu buvo vežamas į Kauną. Nurodė, kad jam buvo padarytas sunkus kūno sužalojimas, galva susiūta iš gabaliukų. Dabar dėl patirto insulto sėdi invalido vežimėlyje. Jaučiasi prastai. Byloje pareikštą civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti iš draudimo bendrovės neturtinės žalos atlyginimo ir turtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamosios priteisti neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų, priteisti taip, kaip prašo jo atstovas adv. A.Jarašius. Nurodė, kad 3 500 Lt iš kaltinamosios paėmė jo brolis ir jam šių pinigų neatidavė, jam kaltinamoji asmeniškai šių pinigų nedavė. Nurodė, kad jis nedirbo, todėl įvykio metu nebuvo draustas socialiniu draudimu. Brolis jam pasakė, kad kaltinamoji sumokėjo už draudimą, kurį reikėjo iš karto sumokėti į kasą, kad būtų gydomas. Jokios kalbos, kad buvo sumokėta ir už mopedą, nebuvo. Nurodė, kad iki avarijos jo sveikata buvo gera. Niekada nesirgo jokiomis ligomis, tik ausies būgnelis buvo trūkęs. Nurodė, kad ligoninėje po operacijos, prieš patiriant insultą, jo sveikata buvo pagerėjusi. Insultą patyrė ligoninės palatoje, anksčiau nėra turėjęs galvos traumų. Alkoholio nebevartoja 6 metus. Nurodė, kad šiuo metu jo darbingumas tik 20 procentų. Neturi jokių galimybių dirbti, užsidirbti, nes valdo tik dešinę ranką ir dešinę koją, dėl paralyžiaus negali paeiti. Kairės rankos pakelti, ištiesti pirštus be kitos rankos pagalbos negali, mato tik dešine akimi, ir tai kaip per rūką. Kaire akimi visiškai nemato. Nurodė, kad jo sveikata prasta, gali gulėti tik ant nugaros. Nurodė, kad kaltinamoji už padarytą nusikaltimą turėtų atsakyti griežtai, nes vairavo girta. Nurodė, kad jis teisių vairuoti mopedą neturėjo, tarybiniais laikais niekas nestabdė, nereikalavo. Mopedas valstybinio numerio neturėjo, vairuoti mokėjo, mopedą vairavo apie 30 metų. Teismo prašo grąžinti mopedą.
Nukentėjusio atstovas adv. Antanas Jarašius nurodė, kad palaiko civ. ieškinį ir prašo nukentėjusiam priteisti: iš draudimo bendrovės -8631,60 Lt neturtinės žalos atlyginimo (17264 Lt -8632,40Lt) ir 889,90 Lt turtinės žalos atlyginimo, o iš kaltinamosios priteiti 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt atstovavimo išlaidų. Grąžinti nukentėjusiam mopedą. Taip pat prašo nukentėjusiajam palikti teisę į žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka tiek su atsakovu draudimo bendrove „Ergo“, tiek su S. R. dėl to, kad draudimo bendrovė negrąžino jiems pridėtų įrodymų.
Liudytojas M. M., parodė, kad 2012-07-09 prieš pietus iš Truskavos k. pakeleivinga mašina važiavo į Kėdainius. Diena buvo saulėta, nelijo. Važiuojant prieš juos, nuo Kauno m. pusės, įsuko automobilis, vairuojamas moters. Pastebėjo kaip moters vairuojamas automobilis metėsi iš karto į kairę pusę, po to į dešinę pusę. Įtarė, kad vairuotoja yra girta, arba blogai jaučiasi. Pasiūlė vairuotojui moters vairuojamą automobilį aplenkti ir sustabdyti. Vairuotojas atsisakė tai daryti, motyvuodamas tuo, kad jis nėra inspektorius ir jos nesustabdys. Po to vėl moters vairuojamas automobilis padarė vingį į kairę pusę, po to į dešinę pusę. Nurodė, kad jis pastebėjo iš tolo važiuojantį lyg tai dviračiu žmogų, kuris ant galinės sėdynės vežėsi maišą, gal su žole. Po to sekė trečias vingis į kairę ir į dešinę puses, o po ketvirto vingio pamatė kaip žmogus pakilo į orą ir krito per automobilį. Privažiavus arčiau pamatė, kad mopedas jau buvo automobilio nustumtas toliau, mėtėsi šalmas, o gulintis žmogus šalikelėje, dešinėje kelio pusėje dejavo, jam iš galvos bėgo kraujas. Automobilis buvo sustojęs toliau nuo nukentėjusiojo apie 20 m atstumu. Nurodė, kad jų automobilis važiavo apie 90 km/h greičiu, o kaltinamosios automobilis turėjo važiuoti virš 100 km/h greičiu, nes jos automobilis nuo jų tolo. Nurodė, kad įvykio vietoje buvo išlipęs, padėjo nukentėjusįjį įkelti su neštuvais į greitosios pagalbos automobilį, su kaltinamąja nebendravo. Nurodė, kad mopedas keliu važiavo tiesiai, jis į šonus nesimėtė. Jam ant galinės sėdynės buvo uždėtas ir pririštas maišas, maišas po susidūrimo nebuvo nukritęs nuo mopedo.
Liudytojas A. D., parodė, kad 2012-07-09 apie 11 val. važiavo autobusiuku „VW Multivan“ nuo Panevėžio pusės link Kėdainių. Automobiliu su juo kartu važiavo pakeleivis M. M.. Kelyje Aristava – Kėdainiai – Cinkiškis, prieš Kėdainius, pravažiavus Aristavą, jis praleido pagrindiniu keliu važiavusį kaltinamosios automobilį, jo markės nepamena, tai buvo mažas, šviesios spalvos automobilis. Praleidus važiavo jam iš paskos apie 90 km/h greičiu. Pastebėjo, kad moters vairuojamas automobilis pradėjo vinguriuoti po kelią. Po kelią automobilis vinguriavo ne vieną kartą, apie 4 kartus. Buvo akivaizdu, kad kažkas yra negerai. Matė, kad priekyje ta pačia kryptimi kelkraščiu važiavo mopedas. Mopedas važiavo tiesiai, nevinguriavo keliu, nieko įtartino nebuvo. Mopedas važiavo asfaltu, bet ne žvyruota kelio dalimi. Pamanė, kad moters vairuojamas automobilis aplenks mopedą, tačiau automobilis trenkėsi į mopedą ir nutrenkė į pakraštį mopedu važiavusį žmogų. Pertrenktas žmogus per automobilį nukrito į kelkraštį, jam nukrito šalmas. Prieš susidūrimą kaltinamosios vairuojamas automobilis nestabdė. Nurodė, kad kaltinamosios vairuojamas automobilis tikrai važiavo mažiausiai 100 km/h greičiu, galėjo važiuoti 110 km/h greičiu, nes jie važiavo 90 km/h greičiu, o kaltinamosios vairuojamas automobilis tolo nuo jų. Nurodė, kad įvykio vietoje buvo išlipęs, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Matėsi, jog kaltinamoji buvo šoke ir dar girta, tai matėsi akivaizdžiai ir nuo jos sklido alkoholio kvapas.
Liudytojas A. Š., parodė, kad nukentėjęs – sūnus. 2012-07-09 sūnus pateko į avariją, kurios metu buvo sunkiai sužalotas. Šiuo metu jis gyvena kartu su juo, jį slaugo, nes sūnų slaugyti daugiau nėra kam. Sūnaus sveikata labai prasta, jo kūno kairė pusė yra paralyžuota, jis jos nevaldo. Sūnui reikia uždėti pampersą ir jį nuimti, turi palydėti į tualetą. Su sūnumi gyvena nuomojamame bute, nes namelis, kurį turi (duomenys neskelbtini) k., yra be patogumų, tualetas lauke. Sūnus vienas negali būti, negali savęs apsitarnauti, jam būtina pastovi kito asmens priežiūra. Sūnus savo nekilnojamojo turto neturi. Jis anksčiau išgerdavo, tačiau paskutinius 6-7 metus visiškai nebegeria.
Liudytojas S. Š., parodė, kad nukentėjęs – brolis, juo rūpinosi kai pateko į avariją. Brolis buvo nedraustas socialiniu draudimu, todėl jam patekus į avariją, jo niekas negydė. Mokesčių inspekcijoje pasakė, kad sumokėjus 2 500 Lt, brolis iš karto būtų apdraustas socialiniu draudimu ir jam būtų teikiamos gydymo paslaugos. Todėl skolinosi 3 500 Lt, mokesčių inspekcijoje sumokėjo 2 500 Lt ir tuomet brolį pradėjo gydyti. O po to buvo renkami čekiai už važinėjimą į ligoninę, už perkamus maisto produktus, vaistus, pampersus, susidarė bendra suma 1000 Lt. Kaltinamoji sumokėjo jam 3 500 Lt, todėl už šią sumą buvo padengtas socialinis draudimas 2 500 Lt sumai ir suma, susidariusi pagal kasos čekius, t. y. 1000 Lt sumai. Kaltinamajai sumokėjus 3500 Lt, jai buvo atiduoti visi čekiai, kurie ir turėtų būti pas ją. Į šią 3500 Lt sumą už mopedo sugadinimą nebuvo paskaičiuota, už mopedą nebuvo atlyginta. Nurodė, kad mokesčių inspekcijai buvo sumokėta iš karto apie 2500 Lt, po to buvo sumokėta dar už vieną mėnesį 70 Lt, o po to dar už kiekvieną mėnesį, kol brolis gulėjo ligoninėje, reikėjo mokėti po 77 Lt socialinio draudimo mokestį. Kol brolis negavo invalidumo grupės, dar mokėjo po 77 Lt, jau po to kai kaltinamoji sumokėjo pinigus. Ir sausio mėnesį jis sumokėjo 77 Lt privalomojo sveikatos draudimo įmoką. Mokėjo po 77 Lt per mėnesį 7 mėnesius, t. y. liepos mėnesį sumokėjo pirmą įnašą už skolintus pinigus. O kitus įnašus jau mokėjo už savo pinigus. Pagal jį, penki įnašai po 77 Lt už penkis mėnesius įėjo į 1000 Lt sumą. Nurodė, kad R. pinigus atidavė prie brolio, o kai atidavė pinigus, jis jai atidavė čekius. Nurodė, kad pakvitavimas dėl žalos atlyginimo buvo surašytas draudimo bendrovėje ERGO, bendrovės atstovas sakė ką rašyti, o R. surašė. Nurodė, kad vienas čekis, pagal jį, turėtų būti ir už pirktus rūbus broliui. Po avarijos jo rūbai buvo visi sudraskyti, buvo pirktos kelnaitės, maikutė. Tai turėtų matytis kasos čekyje. Nurodė, kad brolis po įvykio gyvena pas tėvą nuomojamame bute. Tėvas nuomojamame bute gyvena gal 3-4 metai. Iki įvykio brolis gyveno (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad brolis prieš 7 metus gėrė kas dieną, o 6-7 metai nebegeria nei lašo. Nurodė, kad šiuo metu brolis nevaldo kūno kairės pusės, sunkiai mato, turi problemų su šlapimo pūsle. Iki eismo įvykio jis buvo sveikas, darbingas žmogus, vienas gyveno kaime, jokiomis ligomis nesirgo, tik buvo trūkęs ausies būgnelis. Nuo ko broliui išsivystė insultas su gydytoju jis nešnekėjo, tačiau jo nuomone, Kauno klinikose jis buvo mėtomas kaip daržovė, netinkamai prižiūrimas, todėl tai turėjo įtakos, tačiau tai turi spręsti medikai.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Vaclovas Barauskas parodė, kad duotą specialisto išvadą tvirtina. Atsakydamas į klausimą „Ar platus išeminis insultas išsivystė dėl 2012-07-09 patirtos galvos smegenų traumos, ar dėl kitų priežasčių. Ar galvos smegenų trauma turėjo įtakos insultui, jei taip, tai kokia apimtimi?“ ekspertas nurodė, kad smegenų išeminis insultas, ar kitaip vadinamas smegenų infarktas, tai yra smegenų kraujagyslių patologijos paseka, t. y. dėl aterosklerotinių pokyčių, užsikimšus kraujagyslės spindžiui, įvyko dešinės pusės išeminis insultas. Patirtas insultas ir trauma absoliučiai jokio ryšio tarpusavyje neturi. Nurodė, kad medicininėje dokumentacijoje buvo aptarta, kad V. Š. po patirtos galvos smegenų traumos buvo gydomas Kaune neurochirurgijos skyriuje, jo būklė žymiai buvo pagerėjusi, jis vaikščiojo, save apsitarnavo. Tačiau įvykus insultui, tapo vangokas, buvo sukviestas konsiliumas, kurio metu gydytojai nutarė, kadangi jam pooperacinio gydymo gydymas neurochirurgijos skyriuje buvo nebereikalingas, nutarta jį dėl insulto gydymo pervežti į Kėdainių ligoninės neurologijos skyrių, kur jis ir buvo gydomas. Nurodė, kad iš jo turimos ligonio ligos istorijos matyti, kad yra įrašyta, kad kompiuterizuota išeminio insulto plati zona dešinėje parietotemporalinėje srityje. Dėl išeminio smegenų pusrutulio insulto ligonis perkeltas į Kėdainių ligoninės neurologijos skyrių. Kadangi insultas išsivystė dėl smegenų kraujagyslių patologijos, todėl ankstesnė buvusi neurologinė simptomatika jau buvo regresavusi ir todėl nurodo, kad tai yra kaip gretutinė liga, nesusijusi su trauma. Tai konstatavo neurologas, kuris gydė V. Š.. Nurodė, kad insultas galėjo išsivystyti bet kokiu momentu, kadangi pas nukentėjusįjį smegenyse yra kraujagyslių patologijos. Pavyzdžiui, žmogui konstatuota sunki krūtinės ląstos trauma, šonkaulių lūžimai, plaučių pažeidimai ir išsivystė miokardo infarktas. Tai jokiais būdais miokardo infarktas nebus sietinas su trauma. Tai yra liga. Smegenų kraujagyslių ligos pasėkoje įvyko insultas, neturintis ryšio su galvos smegenų patirta trauma. Nurodė, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai, sunkesnio sužalojimo ir negalima konstatuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nurodė, kad nukentėjęs nevaldo rankos, kojos – tai insulto pasekmė. Kad nukentėjęs nemato gali būti irgi insulto pasekmė, bet tik tai ne traumos pasekmė. Nukentėjusiajam buvo konstatuotas dešinės pusės išeminis insultas, o tai ir atitinka, nes nukentėjęs nevaldo kairės pusės rankos ir kojos. Jeigu būtų konstatuotas kairės pusės insultas, viskas būtų atvirkščiai. Nukentėjusiajam buvo konstatuoti akiduobių vidinių sienelių bei kairės akiduobės išorinės sienelės lūžimai, bet apie regėjimą medicininiuose dokumentuose nieko nėra pasisakyta. Nurodė, kad nustatant kūno sužalojimo sunkumo laipsnį, jis rėmėsi pateiktais medicininiais dokumentais, t. y. Kėdainių ligoninės ir Kauno klinikų dokumentais, neurologijos skyriaus dokumentais.
Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo ir eismo įvykio plano matyti, kad eismo įvykis įvyko kelio Aristava- Kėdainiai- Cinkiškiai 3-me, km. Stabdymo žymių nėra. Matoma vilkimo žymė. (b. l. 3-9).
Iš byloje esančių transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų matyti, kad apžiūrint transporto priemones užfiksuoti mopedo DELTA sugadinimai: sugadinta galinė dalis; automobilio SKODA FABIA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sugadinimai: variklio dangtis, priekinis stiklas, variklio grotelės, priekinis bamperis, dešinės pusės sparnas, priekinis dešinės pusės žibintas (b. l. 10-13, 14-17), transporto priemonė- mopedas saugomas saugojimo aikštelėje J.Basanavičiaus g. 95 (b.l.12,13), a/m SKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyrėjo nutarimu grąžintas S. R. iki teisminio nagrinėjimo (b.l.19), pakvitavimas (b.l.20).
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G210/12(12) matyti, kad V. Š. padaryti šie sužalojimai: muštinės galvos žaizdos, atviras įspaustinis kaktikaulio ir kaukolės pamato kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju bei minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, nosikaulių, akiduobių vidinių sienelių bei kairės akiduobės išorinės sienelės lūžimai, nubrozdijimai abiejų rankų pirštuose, tai yra dėl atviro įspaustinio kaktikaulio lūžimo bei kaukolės pamato kaulų lūžimų V. Š. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, aplinkybėse nurodytu laiku, kontaktuojant su kietais bukais daiktais (b. l. 34-36)
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 6458/12(01) matyti, kad V. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 23).
Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 6521/12(01) matyti, kad S. R. kraujyje rasta 2,81 ‰ (promilės) etilo alkoholio (b. l. 25).
Pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, kad 2012-07-09 11.00 val. oro temperatūra buvo 20⁰ C, matomumas 19 km, kritulių nebuvo. (b. l. 28)
Iš byloje esančio 2012-09-26 susitarimo matyti, jog S. R. atlygino nukentėjusiajam V. Š. padarytą turtinę žalą - 3500 Lt, V. Š. nurodė, kad minėtus pinigus gavo, mano, kad žala pilnai padengta, nurodė, kad kaltininkei pretenzijų neturi (b. l. 54); iš byloje esančio pakvitavimo 2013-03-19, matyti, kad kaltinamoji S. R. atlygino nukentėjusiam - 4000 Lt neturtinės žalos; 1000 Lt advokato išlaidų (b. l. 177), bei iš pateikto civ atsakovo ADB“ ERGO Lietuva“, dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE veikiantis per Lietuvos filialą pateikė teismui duomenis, kad nukentėjusiam A. Š. 2013-03-15 sumokėta draudimo išmoka – 8632,40 Lt (b. l. 182).
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamoji padarė minėtą nusikaltimą, ji kalta prisipažino, be jos visiško prisipažinimo kaltinamosios kaltė pilnai įrodyta išanalizuotų įrodymų visetu. Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamosios padaryti KET taisyklių 9, 133, 136.1; 132 punktų reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – eismo įvykiu, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo t.y. nors kaltinamoji nenumatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16str.3d.). Nors kaltinamosios padaryta veika dėl neatsargumo, tačiau yra pavojinga, veika padaryta šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, nes kaltinamoji vairavo transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, jai nustatytas 2,81 promilių girtumas. Kaltinamoji būdama eismo dalyviu ir privalėdama laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.); neviršyti leistino greičio ir atsižvelgdama į važiavimo sąlygas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), kelyje su asfalto danga važiuoti ne didesniu kaip 90 km/h greičiu (KET 136.1 p.) atsižvelgdama į greitį privalėdama laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę (KET 132 p.), viršijo leistiną važiavimo greitį apie 20 km/h, važiuodama asfaltu apie 110 km/h greičiu, neatsižvelgusi į važiavimo greitį nesilaikė saugaus atstumo iki ta pačia kryptimi važiavusio mopedo DELTA, vairuojamo V. Š., nesugebėjo sulėtinti greičio ar savo vairuojamo automobilio visiškai sustabdyti, ar aplenkti mopedą DELTA saugiu atstumu, atsitrenkė į jį, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. Š. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji negalėjo pasakyti kokiu greičiu važiavo, pripažįsta, kad nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai M. M. ir A. D. nurodė, kad kaltinamoji galėjo važiuoti 100-110 km/h greičiu. Teismas daro išvadą, kad kaltinamoji viršijo leistiną važiavimo greitį apie 20 km/h, važiavo asfaltu apie 110 km/h greičiu.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusio atstovas adv. A.Jarašius prašė teismo skirti -nešališką trečiųjų asmenų teismo medicinos ekspertizę ir pateikti jo raštu (b.l.156-157), užduotus klausimus.
Ekspertizė daroma teisme, kai reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti reikalingos išsamios mokslo, technikos, meno ar kokios nors kitos srities specialios žinios (BPK 208 str.). Pagal LR BPK 286 str. 1 d. teismas pats sprendžia ar tokios žinios yra reikalingos tiriant įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, ir turi teisę paskirti ekspertizę savo iniciatyva arba bylos nagrinėjimo dalyvių prašymu. Tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti , yra teismo prerogatyva (BPK 270 str. 2d. )
Žemesnės instancijos teismas
Dėl nukentėjusio atstovo adv. A.Jarašius prašymo buvo iškviestas teismo medicinos ekspertas Vaclovas Barauskas, atlikęs šioje byloje tyrimą ir pateikęs išvadą (b. l. 34-36). Teismas pripažįsta, kad teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas patikslino, išaiškino aplinkybes kurios kėlė abejonių. Kaip matyti iš eksperto paaiškinimų, duotų teisiamojo posėdžio metu, jam pakako informacijos konkrečioms išvadoms pateikti, - kad nukentėjusio patirtas insultas ir trauma absoliučiai jokio ryšio tarpusavyje neturi; kad insultas išsivystė dėl smegenų kraujagyslių patologijos, todėl ankstesnė buvusi neurologinė simptomatika jau buvo regresavusi ir todėl nurodo, kad tai yra kaip gretutinė liga, nesusijusi su trauma. Taip pat nurodė, kad nukentėjęs nevaldo rankos, kojos – tai insulto pasekmė. Nukentėjusiajam buvo konstatuoti akiduobių vidinių sienelių bei kairės akiduobės išorinės sienelės lūžimai, bet apie regėjimą medicininiuose dokumentuose nieko nėra pasisakyta. Kad nukentėjęs nemato gali būti irgi insulto pasekmė, bet tik tai ne traumos pasekmė. Teismas darė išvadą, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisiamajame posėdyje buvo surinkta pakankamai duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, nuosprendžiui priimti, dėl ko buvo atsisakyta skirti – adv. A.Jarašiaus prašomą nešališką trečiųjų asmenų teismo medicinos ekspertizę. Pagal teismų praktiką baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja, kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones ir būdus. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis ( kasacinė byla Nr. 2K-114/2008). Byloje nėra duomenų, kurie leistų suabejoti pateikta specialisto išvada, kurioje detaliai ir visapusiškai nustatyta nukentėjusiam padarytų sužalojimų mechanizmas, lokalizacija ir sunkumo laipsnis bei eksperto V. B. apklausos metu duotais paaiškinimais, kaip nepakankamai išsamiais ir pagrįstais. T.y. nėra pagrindo daryti išvados, kad visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės šio proceso metu buvo nustatytos nepatikimai.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs vairavo mopedą „Delta“ neturėdamas teisės vairuoti šią transporto priemonę – t.y. nukentėjęs nesilaikė KET 14 p. reikalavimų, tačiau LR BK 281 str. 4 d. numatyto nusikaltimo požymis - priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių pasekmių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog eismo įvykių bylose priežastiniui ryšiui tarp KET pažeidimų ir kilusių padarinių nepakanka konstatuoti bendro pobūdžio KET pažeidimo ( vairavimas neturint tokios teisės yra būtent toks), būtina nustatyti konkrečius KET pažeidimus, sąlygojusius eismo įvykio kilimą. Byloje nenustatyta, kad, tai, jog nukentėjęs vairavo mopedą neturėdamas tam teisės, tiesiogiai įtakojo eismo įvykio kilimą. Kaip nurodė, pats nukentėjęs jis vairuoti mopedą moka, vairuoja 30 metų. Aišku, jog nukentėjęs privalėjo laikytis KET 14 p. reikalavimų. Tačiau teismas daro išvadą, kad nukentėjęs važiavo tvarkingu (b. l. 10-11) mopedu, neviršydamas leistino greičio, kad tarp nukentėjusio padaryto pažeidimo pagal KET 14 p. nėra priežastinio ryšio su autoįvykio kilimu.
Kaltinamoji padarė minėtą nusikaltimą, jos nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 4 d.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kalta padarius nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajai atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamosios padarytas nusikaltimas neatsargus ( BK 11str.), tačiau pasekmės sunkios, kaltinamoji nusikalto, šiurkščiai pažeisdama Kelių eismo taisykles, ignoruodama elementarias eismo saugumo taisykles, ji vairavo transporto priemonę 2,81 prom. girtumo, sukėlė eismo įvykį su sunkiomis pasekmėmis – nukentėjusiam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Kaltinamoji nebuvo rūpestinga, apdairi, atidi. Atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę. Ji neteista ( b. l. 60 ), iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad ji 2011-11-03 yra bausta už greičio viršijimą (b. l. 61); kaltinamoji kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ji atlygino nukentėjusiam 3500 Lt turtinę žalą (b. l. 54) ; 4000 Lt neturtinės žalos (b. l. 177) ir 1000 Lt turėtų išlaidų advokatui (b. l. 177). Dalį neturtinės žalos -8632,40 Lt atlygino draudimo bendrovė (b. l. 182); kaltinamoji atsiprašė nukentėjusio, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu dirba, (duomenys neskelbtini) – bendrosios praktikos slaugytoja, darbdavys charakterizuoja teigiamai (b. l. 66-67,68), ji išsituokusi 2010 m. (b. l. 62), išlaiko nepilnametį sūnų gim. 1997-01-07 (b. l. 62,70), sūnui 2010 m. atlikta širdies operacija (b.l.71, 72). Teismas kaltinamajai bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajai turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, bei atsižvelgus į visas aplinkybes teismas mano, jog yra pagrindo skirti l/a bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Taip pat teismas daro išvadą, kad yra pagrindo jos atžvilgiu taikyti LR BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. , teismas daro išvadą, kad kaltinamosios asmenybė ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės leidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės. Pastangos atlyginti padarytą žalą yra vienas iš galimų argumentų taikyti BK 75 straipsnį.
BK 67 str. 2 d. 1 p. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise pagal BK 67 str. 3 d. gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 str. 1 d. nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą - teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (BK 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgos (Teismų praktika Nr. 30) 24 p. pažymėta, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdama KET reikalavimus, tokiais savo veiksmais kaltinamoji sunkiai sutrikdė nukentėjusiam sveikatą. Taigi kaltinamosios veika, nors ir padaryta dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Kaip jau minėta, iš byloje esančios informacijos apie S. R. kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 61) matyti, jog pastaroji 2011 m. lapkričio mėn. buvo nubausta administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą viršijant leistiną greitį. Akivaizdu, jog ši administracinė nuobauda, savo tikslų nepasiekė – S. R. vėl vairavo transporto priemonę, neatsakingai ignoruodama elementarias, visuotinai žinomas eismo saugumo taisykles ir keldama realią grėsmę kitų žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. Ji vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio – 2,81 prom. Kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė (LR BK 67 str. BK 68 str.1d.) – uždraudimas naudotis specialia teise– teisės vairuoti transporto priemonę. Teismas skirdamas minėtą poveikio priemonę, nustatydamas jos terminą, atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji viena išlaiko nepilnametį, ligotą ( po širdies operacijos) sūnų, ji dirba (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), į darbą važinėja a/m, todėl mano, jog netikslinga jai uždrausti naudotis specialia teise maksimalų terminą numatytą BK 68 str. 2 d.
Nukentėjęs V. Š. pareiškė civ. ieškinį ( nukentėjęs teismui teikė ir tikslino civ. ieškinius, 2012-09-26 surašė kaltinamoji ir nukentėjęs susitarimą, kad žala turtinė atlyginta visiškai b. l. 54; 2012-11-30 nukentėjęs teikė civ. ieškinį b. l. 84-85; 2012-12-03 patikslino ieškinį b. l. 87-88; 2013-03-01 dar kartą tikslino ieškinį b. l. 138-140 ), galutinai teismo prašo priteisti: 889,90 Lt turtinės žalos ir 8631,60 Lt neturtinę žalą, iš civ. atsakovo, draudimo bendrovės ERGO; ir iš nukentėjusios – 16 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat adv. A.Jarašius prašo nukentėjusiajam palikti teisę į žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka tiek su atsakovu draudimo bendrove „Ergo“, tiek su S. R. dėl to, kad draudimo bendrovė negrąžino jiems pridėtų įrodymų. Priteisti iš kaltinamosios papildomai dar 1000 Lt atstovavimo išlaidų.
Teismas gali palikti civ. ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas turi visiškai ar iš dalies patenkinti pareikštą civ. ieškinį arba jį atmesti (BPK 115 str. 1 d.). Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.) – LR AT kasacinė byla Nr. 2K-141/2010
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 13 str. 1 d. nukentėjęs trečiasis asmuo pretenziją dėl padarytos žalos gali pateikti atsakingam už padarytą žalą asmeniui (kaltininkui), tiesiogiai Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės draudimo įmonei, apdraudusiai kaltininko civilinę atsakomybę, atsakingo draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti arba – šio įstatymo 17 ir 18 str. nurodytais atvejais – draudikų biurui ar jo atstovui.
Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs dėl žalos atlyginimo LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminu tiesiogiai kreipėsi į ADB „ERGO Lietuva“ ( dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE), draudikas išmokėjo - 8632,40 Lt neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiam (b. l. 182); Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad: kaltinamoji žalą padarė vairuodama jai priklausantį, civilinės atsakomybės draudimu apdraustą automobilį; nukentėjęs dėl išmokos su pretenzija į draudiką kreipėsi, tačiau kaip nurodė, draudikas atlygino tik dalį - 8632,40 Lt neturtinės žalos. Nukentėjęs pareiškė teisme civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos ir turtinės žalos civ. atsakovui – ADB „ERGO Lietuva“ ( dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE), draudikas įtrauktas į bylą kaip civ. atsakovas, iš jų gautas prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant nurodant, kad su ieškiniu nesutinka, atsiliepime nurodė, kad V. Š. buvo priimtas sprendimas išmokėti 50 proc. neturtinės žalos draudimo išmokos ir 8632,40 Lt nukentėjusiam draudikas išmokėjo; dėl turtinės žalos -300Lt už mopedą, 260Lt už sugadintus daiktus ir 21,80Lt už dokumentų kopijas, galėtų būti atlyginta, jeigu kaltinamoji pripažįsta, kad 2012-09-26 susitarimu kaltinamoji nukentėjusiam atlygino ne visą turtinę žalą. Nurodė, kad pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo nustatytą tvarką V. Š. mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos negali būti pripažintos nukentėjusiojo žala, kadangi apsidraudęs asmuo įgyja visas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, numatytas įstatymo. Jei žmogus nemoka PSDĮ ir nėra savarankiškai apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas ( išskyrus būtinąją pagalbą ) turi mokėti pats pagal nustatytus bazinius įkainius . Todėl PSD įmokų sumokėjimas ir teisė į sveikatos priežiūros paslaugas yra nesusiujusi su apdraustojo asmens S. R. civ. atsakomybės kilimu, juo labiau, kad nukentėjęs gydosi ir kitas su eismo įvykiu nesusijusias ( insultas) ligas. Nukentėjusio įmokos į PSDF kompensuojamos nebus (b. l. 132-133; 178-179).
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str.1 d. 3 p. numato, jog privalomojo draudimo suma vieno eismo įvykio LR teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, neturtinė žala ribojama – 5 000 eurų. Teismas daro išvadą, jog civ. atsakovas – draudikas privalo atlyginti nukentėjusiam neturtinės žalos dalį, draudiko atsakomybės ribose, likusi suma priteistina iš kaltinamosios, kurios nusikalstamais veiksmais ir buvo ši žala padaryta.
CK 6.249 str. numato, kad turtinė žala – yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos , kurias asmuo būtų gavęs jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Teismas daro išvadą, kad nukentėjusio reikalavimas priteisti iš draudiko turtinę žalą – 889,90 Lt sumai ( įmokų -308 Lt sumai, 21,80 Lt už dokumentų kopijas ir 260 Lt už suplėšytus rūbus ir 300 Lt už sudaužytą mopedą) bei prašymas palikti teisę į žalos atlyginimą civilinio proceso tvarka tiek su atsakovu - draudimo bendrove „Ergo“, tiek su S. R., atmestinas. Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiam kaltinamoji nuosprendžio priėmimo dienai yra atlyginusi jo turėtą turtinę žalą , byloje yra susitarimas sudarytas kaltinamosios ir nukentėjusio 2012-09-26 , kad žala turtinė atlyginta visiškai - 3500 Lt (b. l. 54); kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad į 3500 Lt sumą įeina žalos atlyginimas už vaistus, mopedą ir kt. Gi kaltinamojo brolis, liudytojas S. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad kaltinamoji sumokėjo broliui 3500 Lt – už važinėjimą į ligoninę, už perkamus maisto produktus, vaistus, pampersus ( pagal pateiktus kvitus) ir sveikatos draudimo įmokas - 2500 Lt. Tai, kad nukentėjęs gautas lėšas įmokėjo pagal LR Sveikatos draudimo įstatymo nustatytą tvarką kaip privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kad jam būtų suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos - b. l. 172, 173, 174 ( nustatyta, kad nukentėjęs gydosi ir su trauma nesusijusias ligas), teismas daro išvadą, kad jų negalima pripažinti nukentėjusiojo turtine žala ir ši ieškinio dalis nėra susijusi su kaltinamosios nusikalstama veika ( CK 6.249 str. 6.247 str.), nes jeigu fizinis asmuo nemoka PSD įmokų ir nėra savarankiškai apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, už medicinos paslaugas ( išskyrus būtinąją pagalbą ) turi mokėti pats pagal nustatytus bazinius įkainius. Be to teismas priteisdamas civ. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, ar pripažindamas civ. ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą , o klausimą dėl ieškinio dydžio perduodamas nagrinėti civ. proceso tvarka, negali vadovautis numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis dėl ateityje turėtos turtinės žalos.
LR CK 6.250 str.1d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Žmogaus gyvybė, sveikata, yra absoliučios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti pažeidus šias asmeniui gyvybiškai svarbias vertybes, ypač dideli. Todėl teismas, įvertinęs ne vien jau įvykusio fakto, bet ir neigiamas pasekmes ateities požiūriu ( tolimesnė nukentėjusio sveikata, pasveikimo galimybė, įtaka tolimesniam gyvenimui , galimybių praradimas) pripažįsta, kad be šių išgyvenimų dėl sužalojimo fakto prie neturtinės žalos priskiriami išgyvenimai kaip realus ir suprantamas susirūpinimas būsimomis neigiamomis pasekmėmis. Teismas įvertindamas padarytos neturtinės žalos dydį atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes – dėl kaltinamosios padarytų nerūpestingų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – jam konstatuota muštinės galvos žaizdos, atviras įspaustinis kaktikaulio ir kaukolės pamato kaulų lūžimas, kraujo išsiliejimas po kietuoju bei minkštaisiais smegenų dangalais bei į smegenų skilvelius, nosikaulių, akiduobių vidinių sienelių bei kairės akiduobės išorinės sienelės lūžimai, nubrozdijimai abiejų rankų pirštuose; nukentėjęs patyrė didelį fizinį skausmą, dvasines kančias, ilgalaikius pergyvenimus, nepatogumus, stresą, šoką, nerimą, gydimosi periodas buvo ilgas, tai patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų (b.l.143-150), pats nukentėjęs yra neįgalus, nedarbingas (b.l.142).
Nustatyta, kad kaltinamoji dirba, jos mėnesinės pajamos nėra didelės, apie 2000 Lt, tačiau teismo nuomone, kaltinamosios turtinė padėtis iš dalies priklauso ir nuo jos pačios. Be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus). Teismas daro išvadą, kad nukentėjusio pareikštas civ. ieškinys – dėl papildomos, t.y. 22 631,60 litų neturtinės žalos priteisimo ( viso nukentėjęs neturtinę žalą įvertino 37 264 Lt b. l. 138-140, dalis neturtinės žalos nukentėjusiam - 8632,40 Lt draudiko b. l. 170 ir 4000 Lt kaltinamosios b. l. 177, yra atlyginta , t.y. viso atlyginta 12 632,40 Lt ), tenkintinas iš dalies.
Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, įvertinant tai, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnijimo šaltiniu, pagal šiuo klausimu susiformavusią teismų praktiką (LAT kasacinės bylos Nr.2K-103/2009, 2K-424/2008, 2K-766/2007, 2K-93/2011,) teismas nustato neturtinės žalos dydį nukentėjusiam - viso 30000 Lt ir nukentėjusiam priteisia: - 8631,60 Lt iš civ. atsakovo – ADB „ERGO Lietuva“ ( dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE (draudiko atsakomybė yra ribojama 5 000 eurų suma - atitinka 17 264 Lt, bei draudikas yra atlyginęs 8632,40 Lt), bei - 8736 Lt iš kaltinamosios ( 12736 Lt – 4000 Lt), likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : mopedą Delta saugomą saugojimo aikštelėje J.Basanavičiaus g. 95, Kėdainių m.( b. l. 12,13) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui – nukentėjusiam.
a/m SKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyrėjo nutarimu grąžintą S. R. iki teisminio nagrinėjimo (b.l.19,20) grąžinti a/m savininkui S. R..
Vadovaujantis LR BPK 103 str. 105 str. 106 str. iš kaltinamosios priteistina proceso išlaidos: 64,52 Lt (pašto) išlaidos, valstybei; bei už nukentėjusiam suteiktą advokato pagalbą ( atstovavo adv. A.Jarašius, pagal pateiktą pinigų priėmimo kvitą Nr. 699358 b.l.171 -1000 Lt; pagal kvitą 2013-01-07 Nr. 669235,1000 Lt nukentėjusiam kaltinamoji sumokėjo b.l.177) iš kaltinamosios priteistina 1000 Lt – nukentėjusiam.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
S. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą LR BK 281 str. 4 d. ir nubausti ją - laisvės atėmimu dvejiems (2) metams aštuoniems (8) mėnesiams, taikyti Lietuvos Respublikos BK 75str. 1 d. 2 d. 5 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo, vykdymą atidėti dvejų (2) metų laikotarpiui, įpareigoti nuteistąją tęsti darbą. Sutinkamai su LR BK 67 str. 3 d. 68 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę, uždrausti naudotis specialia teise – atimti teisę vairuoti transporto priemonę - vieneriems (1) metams ir trims (3) mėnesiams.
Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : mopedą Delta saugomą saugojimo aikštelėje J.Basanavičiaus g. 95, Kėdainių m.( b. l. 12,13) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui – nukentėjusiam V. Š..
a/m SKODA FABIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyrėjo nutarimu grąžintą S. R. iki teisminio nagrinėjimo (b.l.19,20) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti a/m savininkui S. R.
Priteisti iš nuteistosios S. R. - 64,52 Lt (pašto išlaidų) – valstybei.
Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio V. Š. dėl 889,90 Lt turtinės žalos atlyginimo iš civ. atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ ( dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE ), atmesti.
Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio V. Š. dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies: priteisti iš civ. atsakovo – ADB „ERGO Lietuva“ ( dabartinis teisių perėmėjas ERGO Insurance SE ) – 8631,60 Lt ( aštuonis tūkstančius šešis šimtus trisdešimt vieną litą 60 ct) bei iš nuteistosios S. R. – 8736 Lt ( aštuonis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis litus), nukentėjusio V. Š. naudai, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Priteisti iš nuteistosios S. R. - 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) už nukentėjusiam suteiktą advokato pagalbą, nukentėjusio V. Š. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.