- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-27
- Bylos Nr.
- 2K-766/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Josifas Tomaševičius, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- A. G.
- Nukentėjusysis
- M. P., Š. K.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Josifo Tomaševičiaus ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, bausmę paskiriant atlikti atvirojoje kolonijoje. Iš A. G. priteista nukentėjusiesiems M. P. ir Š. K. po 30000 Lt kiekvienam neturtinei žalai atlyginti, Š. K. 554,14 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat M. P. 1500 Lt ir Š. K. 500 Lt išlaidoms už advokato paslaugas atlyginti.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro bei nukentėjusiųjų atstovės, prašiusių skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 26 d. 0.39 val. Vilniuje Goštauto gatvėje ties namu Nr. 9, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „BMV 730“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio, viršijo maksimalų leistiną greitį, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir, susidūręs su Š. K. vairuojama „Mazda 626“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 162, 172, 174 punktų reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kuriame sunkiai sutrikdyta Š. K. ir keleivio M. P. sveikata.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas apsiribojo kaltinamajame akte išdėstytos įvykių versijos patvirtinimu, atsisakė rinkti įrodymus, palankius kaltinamajam, todėl šio teismo nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies reikalavimus, 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies ir 7 dalies reikalavimus, kadangi apeliacinio skundo neišnagrinėjo, neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir neišdėstė pakankamų sprendimo motyvų. Nuteistasis apeliaciniu skundu ginčijo pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, kad būtent jis vairavo automobilį „BMV“, kad šis automobilis galėjo važiuoti ir be atskiro apsaugos pultelio, kad eismo įvykis negalėjo kilti dėl automobilio gedimo, bei prašė atlikti papildomus tyrimus, kurie patvirtintų ar paneigtų šių išvadų pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė rinkti papildomus įrodymus, atlikti eksperimentą ir nustatyti, ar liudytojai įvykio metu buvusiomis sąlygomis galėjo pamatyti žmogų „BMV“ automobilio keleivio vietoje. Pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarta remiantis subjektyviais liudytojų O. K., V. S., G. Č. parodymais, kad jie į įvykio vietą atvyko tuojau pat ir „BMV“ markės automobilyje matė tik vieną žmogų. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi 2003 m. gruodžio 31 d. specialisto išvada Nr. 9 ir 2004 m. rugsėjo 10 d. specialisto išvada Nr. 11-0856, kuriose konstatuota, kad galima teigti, jog nuteistasis sėdėjo už vairo. Šis teismas neištyręs, be jokio pagrindo ar motyvų atmetė apeliaciniame skunde iškeltas abejones bei kartu su šiuo skundu pateiktą 2006 m. balandžio 26 d. specialisto A.G. išvadą su išdėstytais specialistų išvadų Nr. 9 ir Nr. 11–0856 netikslumais, kurios anksčiau byloje nebuvo, tiesiog konstatavęs, jog A. G. išvada nelaikytina įrodymu. Teismas netyrė, kaip buvo prašoma apeliaciniame skunde, eismo įvykio kilimo dėl automobilio gedimo ar apsaugos signalizacijos suveikimo galimybės, nors byloje nustatyta, kad nuteistasis neturėjo apsaugos pultelio ir, liudytojo J. V. teigimu, negalėjo nuvažiuoti tokio atstumo, taigi automobilyje galėjo būti kitas žmogus, turėjęs signalizacijos nuo atvirosios vagystės pultelį.
Kasatorius pažymi, kad apeliaciniame skunde prašė išreikalauti medžiagą iš Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-00170-295/2005 dėl automobilio „BMW 730“ vagystės. Šioje byloje jis buvo išteisintas. Apeliacinės instancijos teismas 2007 m. kovo 13 d. posėdyje BPK 253 straipsnio 2 dalies tvarka nutarė prašymus tenkinti iš dalies ir išreikalauti baudžiamąją bylą, o prašymus dėl ekspertizių atmesti. Kitų prašymų nebuvo, jokių liudytojų kviesti teismas nenusprendė, tačiau gegužės 8 d. protokole užfiksuota, kad teismas nusprendė nagrinėti bylą neatvykus liudytojui J. V. bei neatlikti įrodymų tyrimo. Tai rodo, kad teismas pats vienas buvo nusprendęs pradėti įrodymų tyrimą ir apklausti liudytoją J. V., bet šiam į posėdį neatvykus pakeitė poziciją ir nusprendė įrodymų tyrimo neatlikti. Tokie nenuoseklūs sprendimai yra abejotini. Apeliacinis teismas yra išdėstęs išankstinę nemotyvuotą išvadą, jog vagystės ir eismo įvykio bylos nesusijusios, įrodymų bylai išnagrinėti iš esmės pakanka. Tai irgi kelia abejones kolegijos sprendimų nuoseklumu bei pagrįstumu. Vagystės byloje liudytojai V. S., O. K. ir G. Č., skirtingai nei eismo įvykio byloje, nurodė, kad automobilis „BMV 730“ aplenkė jų automobilį. Vagystės byloje daiktiniais įrodymais pripažinti ir saugomi pareigūnų paimti nupjauta oro pagalvė ir pavarų svirtis, neaišku kam priklausanti rudos spalvos striukė su kraujo dėmėmis bei nuo priekinio skydo keleivio pusėje paimtas rastas tamponas su kraujo dėmėmis. Ant jų gali būti likę biologinių pėdsakų, o juos ištyrus būtų duotas galutinis atsakymas, ar buvo automobilyje ir kitas asmuo. Be to, nuotraukose matyti, kad nuteistasis vilkėjo juoda striuke. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas atliko jį neišsamiai. Įstatymas nereikalauja apeliaciniame procese pakartotinai atlikti visų byloje surinktų įrodymų tyrimą, pakankama ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, o prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo. Kasatorius teigia, kad jo išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė jokių priemonių pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir tyrimo trūkumams pašalinti, neištyrė išsamiai ir visapusiškai, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, bylos aplinkybių, galinčių turėti esminės reikšmės nustatant kasatoriaus kaltę. Apeliacinėje nutartyje nėra apeliacinio skundo argumentų ir prašymų analizės, stinga motyvų daromoms išvadoms. Apsiribota abstrakčia teze, kad teismui nuteistojo kaltės įrodymų pakanka. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, teismas, dar iki priimdamas apeliacinę nutartį, padarė išankstines išvadas dėl įrodymų pakankamumo tam, kad juos įvertinus būtų padarytos išvados. Visa tai rodo, kad padaryti esminiai BPK pažeidimai.
Kasatorius pažymi, kad BPK 10 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos įpareigoja teismą, prokurorą bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus užtikrinti galimybę įtariamajam ar kaltinamajam pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Apeliaciniame skunde nurodytus prašymus atlikti tyrimus jis teikė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bet jie buvo atmesti, nekreipiant dėmesio, kad savarankiškai jis ar jo gynėjas neturi jokių galimybių surinkti ir pateikti minėtų įrodymų, imti mėginių ar skirti ekspertizių. Todėl nuteistajam buvo užkirstas kelias rinkti jį teisinančius ar kaltę lengvinančius įrodymus ir apribota teisė gintis nuo pareikštų kaltinimų. Šie BPK pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl skundo nenagrinėtinų argumentų
Kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribos, nustatytos BPK 376 straipsnio 1 dalyje, nesuteikia šiam teismui kompetencijos byloje pačiam nustatinėti ar paneiginėti faktus, tirti bylai reikšmingas aplinkybes, iš naujo vertinti įrodymus. Kasatorius skunde cituoja Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutarties teksto fragmentus, kuriuose išdėstytas įrodymų vertinimas, ir su tokiu vertinimu nesutinka, nes, jo teigimu, kaltės įrodymų trūksta, liudytojų parodymai subjektyvūs ir nepatikimi, specialistų išvados, kuriomis pasiremta, yra abejotinos ir prieštaringos, autoįvykio tikrosios galimos priežastys sietinos su automobilio technine būkle ir jo eksploatavimo galimybėmis, taip pat su tikruoju automobilį vairavusiu asmeniu. Šiai kasatoriaus pozicijai pagrįsti naudojami argumentai nėra bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jais pirmiausia ginčijami teismų konstatuoti faktai, modifikuojamas jų visetas, formuojama tokia jo traktuotė, kokią įžiūri kasatorius, ir tik po to šios traktuotės pagrindu keliami teisės taikymo klausimai.
Dėl teisės į gynybą
Kasatorius nurodo, kad buvo apribota jo teisė į gynybą, numatyta BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Šis teiginys grindžiamas argumentu, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, o vėliau nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo atmesti kaltinamojo ir jo gynėjo prašymai, susiję su įrodymų rinkimu. Tai deklaratyvus tvirtinimas. Skunde nėra nuorodų į konkrečią pažeistą kaltinamojo teisę iš viso jų sąrašo, kuris yra BPK 22 straipsnio 3 dalyje. Tos kaltinamojo teisės, kurios, kaip numato įstatymas, gali būti ir yra įgyvendinamos pateikiant prašymus, šioje baudžiamojoje byloje nepažeistos. 2005 m. vasario 24 d. pateiktas prašymas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, prašant ištirti automobilio „BMW“ stabdžių sistemos tvarkingumą, ratų užsiblokavimo prieš eismo įvykį priežastis, apsaugos nuo atvirosios vagystės sistemos tvarkingumą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas priėmė nutarimus pavesti specialistui užduotį atlikti tyrimus ir atsakyti į klausimus. Lietuvos teismo ekspertizės centras 2005 m. birželio 9 d. raštu Nr. 11-1514(05)-2 ir birželio 21 d. raštu Nr. S-5777(2) pranešė, kad ekspertai į tokius klausimus atsakyti negali, kadangi tam reikalingi diagnostiniai tyrimai, o klausimas dėl apsaugos signalizacijos nėra eismo įvykio tyrimo ekspertizės kompetencijoje. 2006 m. kovo 7 d. pateiktas analogiškas prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą, nurodant, kad prašoma paskirti užduotį UAB „Krasta Auto“ ir UAB „Vilniaus Altas“ ar kitiems specialistams. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroras 2006 m. balandžio 19 d. nutarimu, išdėstęs plačius argumentus, pagrindė, kodėl atsisako atlikti prašomus veiksmus. Kaip matyti iš prokuroro pasirašyto lydraščio, šio nutarimo kopija A. G. išsiųsta.
Pirmosios instancijos teismo 2006 m. gegužės 29 d. teisiamojo posėdžio protokolo įrašas patvirtina, kad šis teismas priėmė ir pridėjo prie bylos kasatoriaus gynėjo pateiktą teismo medicinos specialisto A. G. 2006 m. balandžio 26 d. konsultacinę išvadą. Taip pat teisėjas pranešė proceso dalyviams apie kaltinamojo skundą dėl prokuroro nutarimo ir prašymą paskirti užduotį specialistams. Šį prašymą teisėjas du kartus, t.y. prieš pradedant bylą nagrinėti iš esmės ir darant bylos nagrinėjimo pertrauką iki liepos 3 d., protokoline nutartimi atmetė, nurodydamas, kad baigiant įrodymų tyrimą klausimas bus svarstomas dar kartą, jeigu bus manoma, kad įrodymų nepakanka. Prieš baigiant įrodymų, tarp jų ir konsultacinės išvados, tyrimą teisiamojo posėdžio metu lapkričio 15 d. klausimas vėl buvo svarstomas ir teisėjas protokoline nutartimi jį atmetė, kadangi prašyme keliami klausimai išspręsti teisiamojo posėdžio metu liepos 3 d. ir spalio 10 d. Kaip matyti iš protokolo turinio, tada buvo apklausti specialistai A. G., G. P., V. K., policijos pareigūnai G. Č., O. K.
Vien tai, kad kaltinamojo ir jo gynėjo kartojami prašymai atmesti, nėra pagrindas teigti ar pripažinti, kad pažeistos BPK nuostatos dėl kaltinamojo teisės į gynybą. Teismas prašymų klausimus sprendė taip, kaip tą reglamentuoja baudžiamojo proceso normos.
Dėl baudžiamojo proceso normų taikymo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
Kasatorius įžvelgia esminius BPK nuostatų (BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 ir 7 dalių, 332 straipsnio 3 dalies) pažeidimus, padarytus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Šie pažeidimai, jo teigimu, kyla iš to, kad neatliktas išsamus įrodymų tyrimas ir neišnagrinėtas apeliacinis skundas.
Nuteistojo A. G. pozicija faktų klausimais, išdėstyta jo apeliaciniame skunde, taip pat ir prašymai surinkti papildomus įrodymus, apeliacinės instancijos teismui buvo gerai žinoma. Laikantis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų, apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą. Teismų praktikoje nusistovėjo taisyklė, kad įrodymų tyrimas ne tik gali, bet ir privalo būti atliekamas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, t y., kai neištirtos esminės bylos aplinkybės, nepašalinti prieštaravimai tarp ištirtų įrodymų ir pan. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas ir jo gynėjas visuose teismo posėdžiuose nuosekliai reiškė ir motyvavo prašymą atlikti įrodymų tyrimą. Proceso dalyviai dėl tokio prašymo savo nuomonę išsakė. Teismas nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, motyvavęs tuo, kad bylai išnagrinėti iš esmės įrodymų pakanka. Tokiu sprendimu baudžiamojo proceso normos nepažeistos. Kasatoriaus teiginys, kad teismas buvo nenuoseklus, nes išreikalavo baudžiamąją bylą dėl automobilio vagystės, ketino apklausti liudytoją J. V., o po to pakeitė poziciją ir įrodymų tyrimo nusprendė neatlikti, teisės taikymo požiūriu pažeidimo neatskleidžia. BPK 323 straipsnio 3 ir 4 dalys, 324 straipsnio 1 ir 2 dalys numato galimybę taip parengti ir nagrinėti bylą, kad teismui nebūtų kliūčių apsispręsti dėl įrodymų tyrimo. Įrašas posėdžio protokole, kad įrodymų bylai išnagrinėti pakanka, nereiškia teismo šališkumo, nes pozicija dėl bylos išsprendimo nėra išreikšta.
Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčijo nuosprendžio išvadų pagrįstumą ir kartu su prašymais ištirti automobilio „BMW“ stabdžių sistemos tvarkingumą, ratų užsiblokavimo prieš eismo įvykį priežastis, apsaugos nuo atvirosios vagystės sistemos tvarkingumą, pateikė ir prašymus išreikalauti baudžiamąją bylą, atlikti DNR ekspertizę ir nustatyti, ar ant jo nurodytų objektų yra biologinių pėdsakų ir kam jie priklauso, atlikti eksperimentą liudytojų V. S., O. K. ir G. Č. parodymams patikrinti, taip pat pateikė dar vieną 2006 m. lapkričio 4 d. konsultacinę specialistų A. G. ir O. L. išvadą.
Apeliacinės instancijos teismas, nors ir neatlikęs įrodymų tyrimo, bylą patikrino tiek išvadų pagrįstumo, tiek teisės taikymo aspektu, įvertino bylos faktines aplinkybes, įrodymų pakankamumą ir pritarė pirmosios instancijos teismo sprendimui. Šio teismo nuosprendyje įvertinti kaltinamojo argumentai dėl to, kad automobilį galėjo vairuoti kitas žmogus, kad autoįvykis galėjo įvykti dėl techninio gedimo, dėl specialistų išvadų ir konsultacinės išvados prieštaravimų. Teismas nurodė, kaip vertina duomenis ir dokumentus, kuriuos jų pripažįsta įrodymais. Jais remdamasis teismas atmetė kaltinamojo ir jo gynėjo abejones ir konstatavo, kad automobilį vairavo būtent kaltinamasis, kad automobilis eismo įvykio metu buvo tvarkingas, kad juo buvo važiuojama ir be apsaugos pultelio. Dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, susijusių būtent su šiais klausimais, nutartyje pasisakyta. Teismo padarytas konstatavimas, kad specialisto A. G. išvada nelaikytina įrodymu BPK 20 prasme, išties lakoniškas, bet iš nutarties teksto matyti, jog teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo pozicijai, remiasi ir įrodymais laiko kitus bylos duomenis.
Darytina bendra išvada, kad skunde išdėstyti argumentai neduoda pagrindo naikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 15 d. nutartį ir, tenkinant kasatoriaus prašymą, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. G. kasacinį skundą atmesti.