Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Ulickienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei R. G. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė R. G. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Į teismo posėdį atsakovė neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuota tinkamai. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir tarnyba) šeima nėra žinoma. Tarnybos nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su jos tėvu neprieštarautų vaiko interesams. Tarnyba neturi duomenų, kad ieškovas netinkamai vykdytų savo, kaip tėvo, pareigas. Ieškovas dukrai yra užtikrinęs tinkamas buities ir vystymosi sąlygas. Tarnyba, atsižvelgdama į teisėtus nepilnamečio vaiko interesus, pritaria, kad iš atsakovės nepilnametei dukrai G. M. būtų priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės (b. l. 21–23).

Išvadą teikiančios institucijos atstovė Aistė Ulickienė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko tarnybos išvadoje nurodytus argumentus. Tarnyba neprieštarauja dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu. Tarnybos atstovės vertinimu, ieškovo prašoma priteisti periodinio išlaikymo suma atitinka protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl ir šis ieškinio reikalavimas turėtų būti patenkintas.

Liudytoja G. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas yra jos sūnus, ji yra G. M. močiutė. Su atsakove kartais pabendrauja, jai jokio pykčio nejaučia, ji yra jos anūkės mama. Nuo pat šalių santykių pradžios jai jau buvo aišku, kad jų bendravimas ateities neturės. Atsakovė augo globos namuose, pradėjo gyventi abu būdami labai jauni. Gimus dukrai, ieškovas su atsakove ir dukra apsigyveno pas ją. Atsakovė neturėjo jokių socialinių įgūdžių, nemokėjo rūpintis dukrele, jos tinkamai neprižiūrėjo, neskalbė drabužių, nesirūpino dukros higiena, netvarkė kambarių, negamino maisto, dažnai susitikdavo su draugėmis, draugais, nenakvodavo namuose. Ji, kaip močiutė, stengėsi kaip galėdama ir kuo galėdama padėti. Sūnaus gyvenimas su atsakove nesusiklostė, atsakovė išvyko į užsienį, palikusi sūnų su dukra, daugiau į šeimą negrįžo. Sūnus dukrą tinkamai prižiūri, labai ją myli, rūpinasi, darželio auklėtojos neturi jokių pretenzijų dėl vaiko priežiūros. Atsakovė dukrą lanko labai retai, dukra nesirūpina. Kelis kartus buvo atvykusi, norėjo pasiimti dukrą, tačiau mergaitė prie mamos nėra pripratusi, dukra pati nenorėdama likti viena su mama, kur nors viena su mama eiti, pradėdavo verkti, pykti, mamą vadina teta. Kiek galėdama, ji padeda sūnui, jam taip pat padeda (duomenys neskelbtini) krikšto mama. Anūkė auga laiminga, viskuo patenkinta, apsupta šilumos, ieškovas su dukra labai daug bendrauja, žaidžia, jie kartu mokosi raideles, skaito, mergaitė labai protinga.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Remiantis ieškovo, jos atstovės paaiškinimais, liudytojos G. M. parodymais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters G. M. (b. l. 6). Ieškovo ir šalių dukters G. M. gyvenamosios vietos deklaruotos (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 8). Ieškovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių Lietuvoje neturi (b. l. 9, 10). Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), jo vidutinis darbo užmokestis – (duomenys neskelbtini) už faktiškai išdirbtą laiką (b. l. 49–50). Šalių dukra lanko (duomenys neskelbtini), mėnesinė įmoka už ugdymo įstaigą – apie 50 Eur, įmokas moka ieškovas (b. l. 13, 51).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Šalių nepilnametė dukra G. M. šiuo metu gyvena kartu su ieškovu. Ieškovui, esant būtinybei, padeda jo mama, dukros močiutė G. M., dukros krikšto mama. Dukrai gyvenant kartu su ieškovu yra užtikrinamos reikiamos sąlygos vaiko gyvenimui ir vystymuisi. Ieškovas dukrą prižiūri ir augina nuo gimimo. Dukra yra materialiai aprūpinta ir prižiūrima. Ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna darbo užmokestį. Ieškovo ir dukros ryšys yra stiprus, nepilnamečio vaiko gyvenimas kartu su ieškovu atitinka vaiko interesus ir poreikius. Ieškovė nuo nepilnametės dukros auginimo ir priežiūros yra nusišalinusi, dukros nelanko, nebendrauja, neteikia jai išlaikymo. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl manytina, kad ieškovo ir atsakovės pozicijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutampa, ginčo dėl šio klausimo išsprendimo tarp šalių nėra. Ieškovas buvo siūlęs atsakovei pasirašyti taikos sutartį, kurioje buvo išspręstas vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo dukrai klausimai, tačiau atsakovė su jo siūlomos taikos sąlygomis nesutiko, nes norėjo matytis su dukra kiekvieną savaitgalį, todėl taikos sutarties nepasirašė. Dalyvaudama 2019 m. lapkričio 11 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovė buvo nurodžiusi, kad dukrai su tėvu nėra saugu gyventi, ieškovas piktnaudžiauja alkoholiu, todėl dukra turėtų augti su ja. Tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad byloje turėtų atstovą, byloje nepateikė priešieškinio, į teismo posėdį neatvyko.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.169 straipsnis).

Atsakovė nepareiškė prieštaravimų, kad šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, byloje nepateikė atsiliepimo, nepareiškė rašytinio reikalavimo dukros gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas šiuo metu netinkamai vykdytų savo pareigas ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu prieštarautų vaiko interesams. Išvadą teikianti institucija prieštaravimų šiam reikalavimui taip pat nereiškė. Teismas vertina, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu atitinka jo interesus ir jų nepažeis. Esant šioms aplinkybėms, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės nepilnametei dukrai išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, nustatydama didžiausią tėvų atsakomybę už šių sąlygų vaikams sudarymą. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, kartu turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovas, vykdydamas savo pareigą dukrai pagal savo finansines galimybes užtikrina jos teisę į gyvenamąjį būstą, į mitybą, avalynę, drabužius ir kitus dukros poreikius. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neteikia dukrai jokio išlaikymo. Duomenų, jog atsakovė rūpintųsi nepilnamete dukra, byloje nėra. Pažymėtina, kad išlaikymas turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau negali būti ribojamas minimalių poreikių patenkinimu. Ieškovas nurodė, kad dukrai tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro po 360 Eur per mėnesį ir poreikių lentelėje paaiškino, kokia suma yra skiriama dukros poreikiams: maistui – 80 Eur, drabužiams ir avalynei – 50 Eur, žaislams – 20 Eur, vaistams, vitaminams – 30 Eur, higienos prekėms – 30 Eur, sauskelnėms – 50 Eur, kelionėms pas gydytojus, maisto parduotuves, vaistinę – 30 Eur, atostogoms – 20 Eur, vaiko darželio mokestis – 50 Eur. Teismo vertinimu, ieškovo nurodytos išlaidos minimalios, todėl jų dydžio pagrįstumo ieškovui nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikoma, kad ieškovo nurodytos išlaidos, skirtinos nepilnamečiui vaikui, yra realios ir protingos. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui, tačiau vienas iš tėvų, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų paprastai neprisideda. Tokios išlaidos šiuo metu tenka vienam ieškovui.

Ieškovas savo pareigas dukrai pagal savo galimybes vykdo pakankamai. Be to, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės mažesnę dukros išlaikymui reikalingą sumą, nei jis pats išleidžia, tuo pačiu jis sutinka prisidėti didesne dalimi prie dukros išlaikymo. Atsakovė prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepateikė.

Atsakovė yra jauno darbingo amžiaus, teismas duomenų apie tai, kad ji turi sveikatos sutrikimų neturi. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Teismo vertinimu, atsakovė turi galimybę ir privalo vykdyti šią motinos pareigą – teikti savo dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Išlaikymas vaikui priteisiamas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyti vaiko poreikiai yra protingi ir atitinkantys jo amžių, o jiems patenkinti reikalingos išlaidos, apskaičiuotos įvertinus prekių ir paslaugų kainas Lietuvoje taip pat nėra nepagrįstai padidintos. Vaiko poreikiai ir išlaidos yra įprastiniai ir visiškai suprantami – tai poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, ugdymui ir kt., t. y. būtinoms reikmėms, kad vaikas visaverčiai augtų, vystytųsi, būtų lavinamas.

Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu visa vaiko išlaikymo ir auginimo našta tenka vienam ieškovui. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovė negali būti atleista nuo pareigos teikti savo dukrai išlaikymą, kadangi tai yra jos asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi, atsakovė privalo teikti savo nepilnametei dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą.

Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, atsižvelgiant į institucijos, teikiančios išvadą byloje, išvadą, ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikomas pagrįstas ir tenkinamas – iš atsakovės priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 22 d.) iki dukros pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skiriamas nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, tėvas E. M., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims išaiškinama, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovui 2019 m. gegužės 29 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos buvo teikiama 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Ieškovui atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu paskirta advokatė Albina Cirulienė. Valstybės patirtos išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 104 Eur išlaidų advokatės užmokesčiui pagal 2019 m. gruodžio 11 d. pažymą Nr. NTP-7-7033. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės valstybei priteisiama 104 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteisiamas 154 Eur žyminis mokestis: 54 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui (150 x 12 x 3 proc.) ir 100 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktai, 79 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, iš atsakovės valstybei priteisiamos 10,09 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko G. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos tėvu E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nepilnametei dukrai G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnametei G. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos tėvą, ieškovą E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 154 Eur (vieno šimto penkiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį, 10,09 Eur (dešimties eurų 9 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 104 Eur (vieno šimto keturių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.