- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-151-919/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- P. P., M. P.
- Nukentėjusysis
- K. R.
- Civilinis ieškovas
- K. R.
- Advokatai
- Renas Bradūnas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. (toliau – P. P.) ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo P. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei tęsti darbą.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir priteista solidariai iš M. P. ir P. P. 751,14 Eur nukentėjusiojo K. R. gydymo išlaidų Valstybinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš M. P. ir P. P. – 1 022,66 Eur turtinei ir 18 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 2 500 Eur advokato paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. P. P. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį už tai, kad (duomenys neskelbtini) val. viešoje vietoje, prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su M. P., tyčia du kartus rankomis pastūmė K. R., P. P. sudavė du smūgius rankomis į galvos sritį, M. P. sudavė vieną smūgį rankomis nukentėjusiam į galvos sritį, P. P. atbula dešine ranka nustūmė K. R., M. P. spyrė ne mažiau vieną kartą į galvą, ne mažiau tris kartus K. R. į viršutinę kūno dalį, tokiu būdu bendrais veiksmais padarydami K. R. dešinės akies vokų sumušimus ir patinimus, dešinės akies ragenos ir odenos šliaužiančią žaizdą, kraujo išsiliejimą į akies kameras ir akies obuolį, tinklainės ir gyslainės atšokimą, akies kraujagyslinio dangalo uždegimą, o taip pat kraujosrūvas dešinės akies vokuose ir dėl regėjimo sutrikdymo nuo 1,0 iki 0,0 padarė sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam K. R..
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. P. ir jo gynėjas advokatas R. Bradūnas prašo atlikti įrodymų tyrimą - paskirti teismo medicinos ekspertizę, paskiriant ją atlikti Valstybinės teisės medicinos tarnybos Vilniaus skyriui, ekspertams užduodant klausimą - ar tuo atveju, jeigu nukentėjusiam K. R. nedelsiant po įvykio būtų suteikta tinkama medicinos pagalba, būtų buvusi galimybė išsaugoti dešinės akies regos funkciją ir ar dėl to keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas. Taip pat skunde prašoma pagal gautus teismo medicinos ekspertizės rezultatus spręsti klausimą dėl galimybės pakeisti nusikalstamų nuteistųjų P. P. bei M. P. veiksmų kvalifikaciją bei atitinkamai skirtiną bausmę. Be to, skundu prašoma Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį pakeisti dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, jį mažinant iki 8 000 Eur.
2.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis K. R. dėl sužalojimų kreipėsi praėjus devynioms dienoms po konflikto su P. P. ir M. P.. Per visą šį laikotarpį K. R. dėl pablogėjusio regėjimo jokių veiksmų nesiėmė, medikų pagalbos neprašė, o po to kai kreipėsi į gydymo įstaigą, jam buvo nustatyta visa eilė dešinės akies sužalojimų, kas sukėlė regėjimo sutrikdymą nuo 1,0 iki 0,0. Nukentėjusysis bei jo motina liudytoja D. R. savo apklausose teigė, jog sekančią dieną po incidento kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, tačiau ten buvęs gydytojas ant užtinusių akių rekomendavo dėti kompresus, kol atslūgs patinimai ir tik tuomet bus galima atlikti gydymą. Iš karto atlikti tyrimus ar skirti gydymą, anot nukentėjusiojo bei liudytojos, nebuvo galimybių dėl didelio sutinimo. Tokie jų parodymai iš esmės yra paneigti VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) d. pažyma, jog sekančią dieną po įvykio nukentėjusysis K. R. nebuvo atvykęs į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Tik atslūgus patinimui vienoje akyje, o kitai akiai toliau kraujuojant, buvo kreiptasi į gydymo įstaigą - pas šeimos gydytoją, kur buvo išduotas siuntimas į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur nukentėjusysis buvo operuotas. Laikytina, jog pats nukentėjusysis savo sveikatos būkle nesirūpino, ko pasekoje, galimai įvyko negrįžtami pakitimai akies srityje, nulėmę visišką regėjimo praradimą. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu nukentėjusysis būtų kreipęsis į gydymo įstaigą iškart po sužalojimo, galimai būtų užkirstas kelias tolimesnėms komplikacijoms kilti, o tuo pačiu būtų išsaugotas regėjimas, kurio praradimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Apklausta liudytoja B. J., kuri dirba (duomenys neskelbtini) akių ligų gydytoja ir gydo K. R., ji nurodė, jog K. R. operacijos metu buvo rastas didelės apimties akies obuolio pažeidimas su negrįžtamai pakitusiais vidiniais dangalais, jie buvo susimaišę su senais kraujo krešuliais ir visokiais elementais. Tai įvyko traumos metu. Uždegimas vystosi jau praėjus laikui. Audinių pakitimas buvo padarytas traumos metu. Mano, kad regėjimo funkcijų nebūtų buvę galima išsaugoti. Teismo medicinos specialistas V. V., apklaustas teismo posėdyje, taip pat nepaneigė galimybės, jog jeigu nukentėjusysis būtų laiku kreipęsis pagalbos, nebūtų kilę tokie padariniai.
2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, kad sprendime dėl K. R. darbingumo netekimo, jis yra susijęs ne tik su dalinai prarastu regėjimu viena akimi, bet ir su širdies veiklos sutrikimais. Bendras netekto bazinis darbingumo lygis yra 75 procentų, tačiau koks sveikatos sutrikimas - ar degeneraciniai akies obuolio pakitimai, ar širdies liga lėmė kokį nustatyto darbingumo laipsnį procentine išraiška, nėra žinoma. Tam, kad priteisti teisingą, pasekmes atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą, teismas turėjo arba išsiaiškinti pats, arba pavesti nukentėjusiam pateikti duomenis, kiek procentaliai yra vertinamas kiekvienas sveikatos sutrikimas. Nepašalinus šių neaiškumų, civilinis ieškinys šioje dalyje turėjo būti paliktas nenagrinėtu. Teismas akcentavo nukentėjusiojo teiginius, jog jam gydytojai nerekomenduoja dirbti šaltyje, karštyje, pasilenkus, kelti sunkius daiktus, tačiau paties nukentėjusiojo pateiktame (duomenys neskelbtini) d. medicinos dokumentų išraše, yra nurodyta, jog nukentėjusysis negali dirbti tik dulkėtoje aplinkoje bei darbų, reikalaujančių padidėjusios regos įtampos, taip pat nekelti daugiau nei 25 kg. Kadangi nukentėjusiojo darbas nėra susijęs su aukščiau minėtomis aplinkybėmis bei numatytais ribojimais, be to jis nėra niekada dirbęs jokio samdomo darbo, o pragyveno iš esmės tik iš vaikams skiriamų pašalpų, todėl dešinės akies regos praradimas jam apskritai nesukelia jokių liekamųjų reiškinių, kurie turėtų esminės įtakos jo darbingumui, jis negalėtų dirbti darbo, kurį būtų dirbęs anksčiau.
2.3. Be to, skunde pažymi, jog teismas, priteisdamas 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiam K. R., iš esmės pasirinko dydį, kuris pagal teismų praktiką yra artimas maksimaliai priteisiamai sumai. Toks žalos skaičiavimas visiškai neatspindi įvykio situacijos, jo kilimo priežasčių, P. P. asmenybės - nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Pati nusikalstama veika padaryta spontaniškai, dėl paties nukentėjusiojo provokuojančių veiksmų M. P. atžvilgiu, tai nebuvo planuotas nusikaltimas, kas sunkintų nuteistųjų atsakomybę.
3. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras pranešė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo P. P. ir jo gynėjo advokato R. Bradūno apeliacinis skundas atmetamas.
5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo P. P. ir jo gynėjo apeliaciniu skundu neginčijama P. P. kaltė ir nustatytos faktinės aplinkybės, tačiau ginčijamas nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas, pagal tai nusikalstamos veikos kvalifikacija bei skundu prašoma sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas M. P. ir P. P. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, tai yra, nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus įrodymus. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.
7. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, jog nuteistieji M. P. ir P. P. (duomenys neskelbtini) d. bendrais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį K. R., kuriam buvo nustatyti dešinės akies vokų sumušimai ir patinimai, dešinės akies ragenos ir odenos šliaužianti žaizda, kraujo išsiliejimas į akies kameras ir akies obuolį, tinklainės ir gyslainės atšokimas, akies kraujagyslinio dangalo uždegimas, o taip pat kraujosrūvos dešinės akies vokuose, ir dėl regėjimo sutrikdymo nuo 1,0 iki 0,0 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės poskyrio specialistas V. V. nustatė K. R. sunkų sveikatos sutrikdymą.
8. Apeliaciniame skunde, kaip ir baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, buvo keliamas klausimas - ar tai, kad K. R. į medicinos įstaigą kreipėsi praėjus devynioms dienoms po įvykio, turėjo įtakos tokiam sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Tuo pagrindu apeliaciniu skundu prašoma skirti teismo medicinos ekspertizę ir svarstyti nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimą.
9. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad K. R. atvykęs su šeimos gydytojos siuntimu į (duomenys neskelbtini) klinikas (duomenys neskelbtini) d. skubia tvarka buvo stacionarizuotas klinikų Akių ligų klinikos Suaugusiųjų akių ligų skyriuje. Dar tą pačią dieną K. R. buvo atlikta operacija - susiūta dešinės akies ragenos, odenos, junginės žaizdos. Operacijos metu regėjimo nepavyko išsaugoti, po operacijos dešinioji akis neturėjo jokių regėjimo funkcijų. Vėlyvajame pooperaciniame periode dėl grubių randinių pakitimų dešiniosios akies obuolys dar labiau sumažėjo, pasidarė deformuotas, ragena sudrumstėjo, dėl ko gilesnių optinių terpių ir akies dugno apžiūra pasidarė negalima. Tyrimas ultragarsu parodė sudrumstėjusi dešinės akies stiklakūnj, tinklainės atšoką. Dėl šių grubių anatominių ir funkcinių pakitimų, atsiradusių traumos metu bei išsivysčiusių vėlesniame laikotarpyje, K. R. dešiniosios akies regėjimo funkcijos išnykusios negrįžtamai. Jokios akies obuolio audinių persodinimo ar kitokio pobūdžio rekonstrukcinės operacijos jų atstatyti negali. Funkciniu požiūriu dešinioji akis neperspektyvi. Kosmetinė išeitis - individualus akiduobės protezavimas. (duomenys neskelbtini) klinikų Akių ligų klinikos Suaugusiųjų akių ligų skyriuje K. R. gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) d. (2 t. 161 b.l.).
10. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog K. R. klinikiniais duomenimis konstatuoti dešinės akies vokų sumušimas ir patinimas, dešinės akies ragenos ir odenos šliaužianti žaizda, kraujo išsiliejimas į akies kameras ir akies obuolį, tinklainės ir gyslainės atšokimas, akies obuolio kraujagyslinio dangalo uždegimas, o taip pat kraujosruvos dešinės akies vokuose buvo padaryti kietu buku daiktu ir dėl regėjimo sutrikimo dešine akimi nuo 1,0 iki 0,0 netektas 30 procentų bendro pastovaus darbingumo (1 t. 74 b.l.). Marijampolės apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas specialisto išvadą davęs specialistas V. V., kuris nurodė, jog po K. R. patirtos akies traumos įvyko pūliavimas, akies audiniai galėjo trūkti įvykio metu ar po 5 minučių po įvykio, procesas yra fiziologiškas, kartais akiai nieko negali padaryti. Be to, specialistas pažymėjo, jog mažai tikėtina, kad K. R. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas skirtųsi, jeigu K. R. būtų buvusi suteikta medicininė pagalba tuoj pat po sužalojimo. Nebent jeigu būtų pašalinta natūrali akis padidėtų nedarbingumo skaičius (2 t. 167 b.l.).
11. Apklausta liudytoja B. J., kuri gydė K. R. (duomenys neskelbtini) klinikose, nurodė, jog K. R. operacijos metu buvo rastas didelės apimties akies obuolio pažeidimas su negrįžtamai pakitusiais vidiniais dangalais, jie buvo susimaišę su senais kraujo krešuliais ir visokiais elementais. Uždegimas vystosi jau praėjus laikui. Audinių pakitimas buvo padarytas traumos metu. Gydymas tokių ligonių nesibaigia niekada. Liudytojos nuomone, K. R. regėjimo funkcijų nebūtų buvę galima išsaugoti jei jis būtų atvykęs iš karto po traumos. Operaciją atlikę gydytojai nematė galimybės išgelbėti regėjimo. K. R. po traumos turėjo nematyti, nebent juto šviesą. Atvykus į (duomenys neskelbtini) klinikas K. R. akių vokai buvo labai ištinę (2 t. 180-181 b.l.).
12. Nukentėjusysis K. R. ir liudytoja D. R., kuri yra nukentėjusiojo mama, teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog sekančią dieną po sužalojimų nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės skubios pagalbos skyrių, kurioje budintis gydytojas apžiūrėjo K. R., jo akys buvo sutinusios ir jų nepavyko atverti, todėl sužalotų akių nepavyko apžiūrėti, tuomet gydytojas nurodė dėti kompresus ir laukti kol tinimas nuslūgs. Be to, nukentėjusysis ir liudytoja D. R. pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) ligoninėje nebuvo pildomi jokie dokumentai, K. R. savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ligoninės personalui nepateikė. Kairės akies tinimui sumažėjus, tačiau neatslūgus dešinės akies tinimui ir skausmui, K. R. ir jo mama D. R. nuvyko pas šeimos gydytoją, kuri išrašė siuntimą vykti į (duomenys neskelbtini) klinikas, ką pastarieji ir padarė (2 t. 136-137, 181-182 b.l.). Nors baudžiamojoje byloje esančiame (duomenys neskelbtini) ligoninės rašte nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) d. (sekančią dieną po įvykio) K. R. į priėmimo skyrių nebuvo atvykęs (2 t. 175 b.l.), tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir liudytoja D. R. nurodė, jog ligoninės personalas dokumentų nepildė ir nukentėjusiajam pateikti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento neprašė. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo K. R. ir liudytojos D. R. parodymais, jog jie sekančią dieną po įvykio kreipėsi į medicinos įstaigą, tačiau pagalba dėl akių vokų tinimo nebuvo suteikta.
13. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog aukščiau aptarti įrodymai pagrindžia, jog K. R. dešinės akies audinių pakitimai buvo padaryti būtent traumos metu, kreipimosi pas gydytojus laikas neturėjo įtakos sužalojimo sunkumui ar pasekmėms ir šiuo atveju papildomos teismo medicinos ekspertizės atlikimas nesuteiktų jokių naujų duomenų. Taigi, aukščiau aptarti duomenys pagrindžia, jog dėl nuteistųjų M. P. ir P. P. nusikalstamų veiksmų K. R. patyrė dešinės akies traumą, kas lėmė dešiniosios akies aklumą ir dėl to K. R. neteko 30 procentų bendro pastovaus darbingumo.
14. Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas. Aukščiau aptarti baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent dėl nuteistųjų atliktų nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam K. R. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (netekta dešinės akies regėjimo funkcija ir dėl to prarastas 30 procentų darbingumas), todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistųjų veiksmai atitinka BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius, todėl šiuo atveju, nusikalstama veika pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuota tinkamai.
15. Apeliaciniu skundu nuteistojo P. P. gynėjas prašo sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 8 000 Eur. Kaip jau minėta, teisėjų kolegijai nekelia abejonių K. R. padaryto sveikatos sutrikdymo mastas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį privalo atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), tačiau nustatant neturtinės žalos dydį yra reikšmingi teismo precedentai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant teismų konstatuotam tapataus pobūdžio sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, tai yra, esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1449 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016) iki 23000 Eur (kasacinės nutartys Nr. K-604-788/2015, 2K-300-222/2017). Didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra labiau žalingi, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir panašiai. Remiantis teismų praktika konkrečiai sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl netektos vienos akies regėjimo funkcijos bylose neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 2 896 Eur iki 20 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-101-677/2015, 2K-244-942/2015, 2K-364-969/2015, 2K-399-697/2015, 2K-17-648/2017). Atkreiptinas dėmesys, jog teismų praktika, tame tarpe ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, dėl neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje, atlyginimo yra labai nevienoda ir priklauso nuo pasekmių laipsnio, paties nukentėjusiojo elgesio.
16. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, neturtinė žala buvo priteista dėl nukentėjusiojo K. R. patirto dešinės akies sužalojimo lėmusio dešinės akies visišką aklumą, netekto darbingumo ir dėl liekamųjų tokio sužalojimo reiškinių. Marijampolės apylinkės teismo išvados tiek dėl tokios žalos priteisimo pagrindų, tiek dėl jos dydžio atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Nukentėjusysis dėl dešinės akies sužalojimo gydėsi stacionare, jis buvo operuojamas, dar 3-4 mėnesius vyko aktyvus stebėjimas ir gydymas, patyrė fizinius ir dvasinius išgyvenimus, jo gyvenimo kokybė yra aiškiai pablogėjusi, nes jam, būnant jauno amžiaus, dešinė akis liko akla, dėl to prarastas 30 procentų darbingumas. Taigi, dėl nuteistųjų bendrų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bet ir iki šiol patiria fizinį bei dvasinį diskomfortą, nepatogumus, jaučia pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą, mano, kad nukentėjusiajam solidariai iš nuteistųjų M. P. ir P. P. priteistas neturtinės žalos dydis (18 000 Eur) atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos išspręstas laikantis baudžiamojo proceso taisyklių bei civilinės materialinės teisės normų.
17. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, tai yra, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinis ieškinys taip pat išspręstas teisingai. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo P. P. ir jo gynėjo advokato Reno Bradūno apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.