Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. liepos 18 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SP-9 dalį, t. y. sprendimo dėstomosios dalies 1 punktą ir nusprendžiamosios dalies 2 punktą, įpareigojantį traukti asmenis drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn už dėstomosios dalies 1 punkte nustatytus pažeidimus, dėstomosios dalies 4, 5, 6 punktus ir nusprendžiamosios dalies 4 punktą, įpareigojantį traukti asmenis drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn už dėstomosios dalies 4, 5, 6 punktuose nustatytus pažeidimus. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Pareiškėjas nurodė, kad, teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę – skundžiamo sprendimo sustabdymą ir vėliau sprendimo dalį pripažinus teisėta ir pagrįsta, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti įpareigojimai galėtų būti lengvai įvykdomi. Jei reikalavimo užtikrinimo priemonė nebūtų pritaikyta ir teismas nuspręstų, kad sprendimo dalis yra nepagrįsta ir naikintina, padėties, buvusios iki šio sprendimo priėmimo, atkūrimas būtų apsunkintas ar net neįmanomas, kadangi neigiamos teisinės pasekmės būtų nepagrįstai sukeltos ne pareiškėjui ar atsakovui, o tretiesiems asmenims. Skundžiamo sprendimo įvykdymas, neįvertinus šio sprendimo dalių teisėtumo, reikštų neigiamų teisinių pasekmių atsiradimą byloje nedalyvaujantiems asmenims. Jei teismas atsisakytų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, šis sprendimas būtų neproporcingas, neatitiktų administracinės teisinės paskirties, ir teismas sukurtų prielaidas neigiamų pasekmių atsiradimui tretiesiems asmenims.

Šalies argumentai

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu prašo panaikinti sprendimo 2 ir 4 punktus, įpareigojančius traukti asmenis drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn. Teismas vadovavosi ABTĮ 71, 92 straipsniais. Nurodė, kad pareiškėjas būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžia neigiamomis skundžiamo sprendimo pasekmėmis tretiesiems asmenims. Pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę argumentai neįrodo, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas nagrinėjamu atveju gali būti iš esmės apsunkintas ir teismui yra būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Teismo įsitikinimu, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusi padėtis iš esmės galėtų būti atkurta. Pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonė taikoma, siekiant garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų skundžiamo sprendimo padarinių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei esant buvusios padėties atkūrimo galimybėms, teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas prašo panaikinti tik dalį ginčijamo sprendimo, todėl prašymas sustabdyti viso sprendimo galiojimą taip pat laikytinas nepagrįstu. Dėl šių priežasčių pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas atmetė.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 6 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas tik formaliai vertino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir šio prašymo iš esmės neanalizavo. Skundžiamo sprendimo pagrindu turės pradėti tarnybinių patikrinimų procedūras, naudoti papildomus finansinius ir žmogiškuosius išteklius. Sprendimas bus įvykdytas nagrinėjant šią administracinę bylą, dar neišnagrinėjus ir nenustačius jo teisėtumo klausimo. Teismas paneigė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką. Pradėjus tarnybinio patikrinimo procedūras, o vėliau skundžiamą sprendimą pripažinus nepagrįstu, papildomos patirtos išlaidos ir laiko sąnaudos nebūtų kompensuotos, taigi patirtų neproporcingas neigiamas pasekmes. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nepažeistų atsakovo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės (toliau – ir atsakovas) teisėtų interesų. Skundžiamo sprendimo vykdymas, nesulaukus, kol bus išspręsta byla, šiuo atveju sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas jo nevykdymas.

2. Sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą turi būti atsižvelgta į visas aplinkybes, tarp jų ir ginčijamo akto galiojimo poveikį suinteresuotiems asmenims, o ne tik formaliai įvertinama, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės atitinka vienintelį kriterijų – užtikrina teismo sprendimo įvykdymą. ABTĮ teismo sprendimui numato reikalavimą būti teisėtam ir pagrįstam, tačiau teismo sprendimas dar turi būti ir teisingas, nes priešingu atveju teismas nepasiektų pagrindinių tikslų – atkurti teisinę taiką, apginti pažeistas teises ar teisėtus interesus.