- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-04-17
- Bylos Nr.
- I-813-643/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01925-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rūta Miliuvienė, Nijolė Sušinskienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijai, Vilniaus Karoliniškių gimnazijai, Vilniaus ,,Minties“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nijolės Sušinskienės,
dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Agnei Šataitei ir atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovams Gediminui Švetkauskui ir Elai Kerušauskienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijai, Vilniaus Karoliniškių gimnazijai, Vilniaus ,,Minties“ gimnazijai dėl sprendimo dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir pareiškėja arba Savivaldybės administracija) kreipėsi į teismą su prašymu (tomas I, b. l. 1–9), vėliau su patikslintu prašymu (tomas III, b. l. 14–20), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybės kontrolieriaus (toliau – ir atsakovė, arba Valstybės kontrolė) pavaduotojo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SP-9 (toliau – ir sprendimas) dalį, t. y. panaikinti sprendimo dėstomosios dalies 1 punktą ir nusprendžiamosios dalies 2 punkto dalį, įpareigojančią savivaldybės administracijos direktorių traukti asmenis drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn už dėstomosios dalies 1 punkte nustatytus pažeidimus, dėstomosios dalies 4, 5, 6 punktus ir nusprendžiamosios dalies 4 punktą, įpareigojantį traukti asmenis drausminėn ar tarnybos atsakomybėn už dėstomosios dalies 4, 5, 6 punktuose nustatytus pažeidimus.
Pareiškėja nurodo, kad 2012 m. birželio 28 d. gavo 2012 m. birželio 21 d. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo sprendimą dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Vilniaus miesto savivaldybėje. Šiame sprendime nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus miesto švietimo įstaigos, vykdydamos viešuosius pirkimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – ir VPĮ). Pareiškėja nesutinka su minėto sprendimo 1, 4, 5, 6 punktais ir mano, kad sprendimas dalyje priimtas nekompetentingo subjekto, neįvertinus visų faktinių aplinkybių, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Paaiškino, kad Valstybės kontrolė sprendime nenustatė, kad buvo netinkamai panaudotos valstybės lėšos, o tik nurodė jos manymu esamus VPĮ pažeidimus, kurie, pareiškėjos manymu, neįrodo, kad valstybės biudžeto lėšos galėjo būti panaudotos netinkamai. Be to, pažymėjo, kad Valstybės kontrolės sprendimas dalyje, kurioje nustatyti viešųjų pirkimų pažeidimai yra priimtas viršijant suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją, todėl turi būti naikinamas, kaip priimtas nekompetentingo subjekto, nes vertinti kaip laikomasi VPĮ ir jį įgyvendinančių aktų turi tik Viešųjų pirkimų tarnyba.
Valstybės kontrolė ginčijamame sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja su tuo nesutikdama nurodė, kad atsižvelgdama į VPĮ reikalavimus, nustatė tokius kvalifikacinius reikalavimus tiekėjams, kurie leistų įsitikinti, kad būsimas rangovas yra pajėgus ir pakankamai patyręs vykdyti statybos darbus, tame tarpe ir reikalavimą turėti apyvartinių lėšų. Pabrėžė, kad net keturi dalyviai (UAB „Pireka“, UAB „Veikmės statyba“, „A. Žilinsko ir KO“ UAB, UAB „Irdaiva“) atitiko nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Pati Valstybės kontrolė ginčijamame sprendime nenurodė, kad nustatytas kvalifikacinis reikalavimas turėti apyvartinių lėšų, buvo nepagrįstas ar neproporcingas, o tik nurodė, kad pratęsus darbų atlikimo terminą, šis reikalavimas prarado prasmę. Nesutikdama su šiuo teiginiu, pareiškėja pažymėjo, kad visada siekė, jog rangovas būtų patikimas, patyręs ir finansiškai stabilus.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka, jog pažeidė ir VPĮ 32 straipsnio 2 dalį. Nurodė, kad Valstybės kontrolė ginčijamame sprendime nenurodė, kokiais faktiniais duomenimis remiantis buvo padaryta tokia išvada. Vien ta aplinkybė, kad buvo pratęstas darbų atlikimo terminas neįrodo, kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai prarado prasmę, tuo labiau, kad viešuosius pirkimus reglamentuojantys teisės aktai, numato galimybę pratęsti viešųjų pirkimų sutartis. Pažymėjo, kad sutarties, kuri buvo skelbiama kartu su pirkimo dokumentais ir yra neatskiriama pirkimo dokumentų dalis, 2.2. punkte buvo nurodoma, kad jeigu atliekant darbus ne dėl rangovo kaltės atsiranda būtinybė keisti terminus, tai atliekama raštišku šalių susitarimu. Todėl pratęsus darbų atlikimo terminus, šis faktas savaime nereiškia, kad valstybės lėšos buvo panaudotos neteisėtai ar netinkamai.
Valstybės kontrolė ginčijamame sprendime taip pat nurodė, kad pareiškėja pažeidė VPĮ 24 straipsnio 8 dalį, kadangi pirkimo dokumentuose nurodytas statybos darbų atlikimo terminas neatitiko skelbime nurodytų terminų. Pareiškėja paaiškino, kad atsakovė nepagrįstai sutapatino dvi skirtingas kategorijas - darbų atlikimo trukmę ir sutarties galiojimo trukmę. Nurodo, kad į sutarties trukmę yra įskaičiuojama tiek darbų atlikimo trukmė, tiek atsiskaitymo laikotarpiai, darbų atlikimo ir sutarties galiojimo trukmė galėtų sutapti tik tuo atveju, jei atsikaitymas už darbus būtų numatytas iki faktinės darbų atlikimo termino pabaigos. Šiame pirkime darbai turėjo būti atlikti iki 2011 m. gruodžio 5 d., o apmokėjimas buvo numatytas per 90 dienų nuo darbų atlikimo, todėl skelbime pagrįstai buvo nurodyta galutinė sutarties trukmė iki 2012 m. kovo 5 d., o ne 2011 m. gruodžio 5 d. Pažymėjo, kad viešajame pirkime dalyvaujantys dalyviai turi teisę kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl pirkimo dokumentų patikslinimo-paaiškinimo, tačiau dėl Valstybės kontrolės nurodyto neatitikimo pirkimo dalyviai į pareiškėją nesikreipė, todėl Valstybės kontrolės nurodytas terminų nesutapimas negali būti laikomas pažeidimu.
Šalies argumentai
Pareiškėja ginčija ir su atsakovės sprendime 4 punkte nurodytą nuostatą, kad Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija pažeidė VPĮ, kadangi nevykdė dalies darbų, o naujus darbus iš esamo pirkėjo įsigijo neskelbdama viešojo pirkimo. Paaiškino, kad Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos pastato Vilniuje, Taikos g. 81, rekonstravimas buvo vykdomas pagal 2010 m. gegužės 28 d. rangos sutartį Nr. 12-01. Rangos sutarties 4.4, 14.3 ir 14.4 punktai numatė, esant būtinybei, darbų keitimo galimybę ir dalies darbų atsisakymą, todėl 2010 m. rugsėjo 21 d. keičiamų darbų aktas buvo pasirašytas vadovaujantis rangos sutarties nuostatomis, o pirkimo sutarties sąlygos nebuvo keičiamos, todėl Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo, kaip numatyta VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje, nebuvo prašoma. Pažymėjo, kad nevykdytinų darbų ir naujų darbų atlikimo kaina sutapo, todėl atlikus naujus darbus rangovui mokėtina suma nepadidėjo. Atsižvelgiant į tai mano, kad ši Valstybės kontrolės sprendimo dalis yra nepagrįsta, nes nėra pateikiama jokių įrodymų, kad dėl tokių veiksmų valstybės biudžeto lėšos galėjo būti panaudotos netinkamai ar neteisėtai.
Pareiškėja ginčija ir Valstybės kontrolės sprendimo 6 punkte nuostatą, kad Vilniaus „Minties“ gimnazija pažeidė VPĮ, nes įsigydama rekonstravimo darbus pasirinko netinkamą pirkimo būdą - mažos vertės apklausą. Pareiškėja paaiškino, kad Vilniaus Minties gimnazija 2008 m. liepos 21 d. sudarė remonto darbų sutartį, pagal kurią buvo keičiami langai ir durys ir atliekamas pagrindinių lauko laiptų remontas, o 2011-07-11 – sudarė sutartį, kuria buvo atliekami lubų, sienų, grindų, vamzdynų ir pan. remonto darbai. Abiem atvejais nurodytų, mokyklos įvykdytų, pirkimų vertės neviršija 500 000 Lt. VPĮ 2 straipsnio 15 dalyje nurodoma, kad mažos vertės pirkimas galimas tuo atveju, jei atliekami darbai neviršija 500 000 Lt be PVM. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir tai, jog pirkimo organizatorius gali pats pasirinkti tinkamiausio pirkimo vykdymo būdą, kiek tai neprieštarauja VPĮ, pareiškėja mano, kad Valstybės kontrolės išvada, jog mokykla negalėjo įsigyti darbų, vykdydama mažos vertės pirkimą apklausos būdu, yra nepagrįsta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė prašymą palaikė iš esmės jame (tomas I, b.l. 1-9, tomas III, b.l. 14-20) ir rašytiniuose paaiškinimuose (tomas II, b.l. 107-112) nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybės kontrolė atsiliepime (tomas II, b. l. 3–10, tomas III, b. l. 26–33) prašė pareiškėjos prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybėje atlikusi valstybinį finansinį (teisėtumo) auditą, nustatė teisės aktų pažeidimus, kuriuos nurodė valstybinio finansinio (teisėtumo) audito 2012 m. gegužės 28 d. ataskaitoje Nr. FA-P-34-2-22. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, išnagrinėjęs valstybinio audito ataskaitą ir vadovaudamasis Valstybės kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 1, 3, 4, 7 punktais ir 20 straipsniu, priėmė 2012 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. SP-9 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Vilniaus miesto savivaldybėje".
Dėl Valstybės kontrolės kompetencijos paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 134 straipsniu, Valstybės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, 9 straipsnio 2 dalimi, 13 straipsniu, atsakovės kompetencija apima audituojamų subjektų vykdomų viešųjų pirkimų vertinimą, priešingu atveju nebūtų įgyvendinami nei Konstitucijos, nei Įstatymo jai pavesti uždaviniai. Be to, atkreipė dėmesį į tai, jog nemaža dalis biudžeto lėšų yra naudojama būtent viešųjų pirkimų būdu įsigyjant valstybei ir savivaldybėms reikalingas prekes, paslaugas ar darbus, todėl nurodo, kad pareiškėjos argumentai dėl atsakovės nekompetencijos viešųjų pirkimų srityje yra nepagrįsti.
Dėl sprendimo dėstomosios dalies 1 punkte nurodytų VPĮ 3 straipsnio, 87 straipsnio 1 dalies, 32 straipsnio 2 dalies pažeidimų, atsakovė paaiškino, kad pareiškėja pirkimo dokumentuose nustatė tokias pirkimo sąlygas, kurios galėjo apriboti konkurenciją tiekėjų, galėjusių atlikti analogiškus darbus per ilgesnį terminą, taip pat sudarė išskirtines sąlygas rangovui vykdyti statybos rangos sutartį. Tokiu būdu laimėjęs rangovas įgijo pranašumą įvykdyti sutartyje numatytus darbus per žymiai ilgesnį laiką nepatirdamas nuostolių, nors skelbimo apie supaprastintą pirkimą, skelbtame Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje, II.2.2 punkte pareiškėja nurodė, kad sutarties pratęsimas nenumatomas, tačiau 2011 m. gruodžio 5 d. papildomu susitarimu pratęsė rangovui statybos rangos sutarties įvykdymo terminą iki 2012 m. gruodžio 31 d. Tačiau pareiškėja nenurodė Valstybės kontrolei dėl kokių objektyvių priežasčių reikėjo pratęsti rangovui terminus statybos darbams atlikti. Taip pat atkreipė dėmesį, kad tas faktas, jog pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitiko 4 dalyviai ir dėl vykdyto pirkimo nebuvo gauta jokių pretenzijų, neįrodo pažeidimo nebuvimo. Be to pažymėjo, kad pareiškėja, pratęsdama 2011 m. gruodžio 5 d. papildomu susitarimu Nr. A72-1980(3.1.36-SR) 2011 m. spalio 4 d. statybos rangos sutarties trukmę 1 metams, neužtikrino, kad būtų laikomasi VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatų.
Dėl sprendimo dėstomosios dalies 4 punkte nurodytų Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos padarytų VPĮ 18 straipsnio 8 dalies, 85 straipsnio 1 ir 2 dalies, bei Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių 2 ir 15 punktų pažeidimų, paaiškino, kad nors 2010 m. gegužės 28 d. statybos rangos sutarties 14.3 ir 14.4 punktuose ir buvo numatyta galimybė keisti darbus kitais, tačiau toks statybos darbų keitimas negalėjo būti laikomas pirkimo sutarties sąlygų koregavimu joje numatytomis aplinkybėmis, nes sąlygos, kurioms esant būtų galima atsisakyti ir keisti darbus, nebuvo aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytos pirkimo sąlygose ir sutartyje. Kadangi sutartyje nebuvo nustatyta aiškių darbų keitimo taisyklių, o vietoje atsisakytų darbų įsigyti nauji, sutartyje anksčiau nenumatyti, darbai, laikytina, kad papildomų darbų kaina buvo nustatyta ne viešojo pirkimo būdu, taigi darbai įsigyti netaikant viešųjų pirkimų procedūrų ir pažeidžiant VPĮ reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nurodo, kad sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir negali būti naikinamas.
Dėl sprendimo dėstomosios dalies 5 punkte nurodytų Vilniaus Karoliniškių gimnazijos padarytų VPĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies, 86 straipsnio 13 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 2 ir 3 dalies bei Vilniaus Karoliniškių gimnazijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių 7.1, 7.2 ir 43 punktų pažeidimų, paaiškino, kad audito metu nustatyta, kad bendra pirkimo objekto (investicinio projekto) vertė sudarė 1 244 000 Lt. Todėl, remiantis Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos 23, 28 punktais, Vilniaus Karoliniškių gimnazija, atlikdama viešuosius pirkimus investiciniam projektui įgyvendinti, turėjo atsižvelgti į viso projekto vertę ir viešųjų pirkimų būdą nustatyti ne pagal gaunamą finansavimą, o pagal visą numatomo pirkimo objekto vertę. Pažymėjo, kad tokios pačios pozicijos dėl pirkimo vertės skaičiavimo įgyvendinant investicinius projektus laikosi ir Viešųjų pirkimų tarnyba.
Dėl sprendimo dėstomosios dalies 6 punkte nurodytų Vilniaus „Minties“ gimnazijos padarytų VPĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies, 85 straipsnio 2 dalies ir Vilniaus „Minties“ gimnazijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių 7.1 ir 43 punktų pažeidimų, paaiškino, kad gimnazija 2011 m. įsigydama rekonstravimo darbus pasirinko netinkamą pirkimo būdą - apklausą. Nurodė, jog audito metu nustatyta, kad Vilniaus „Minties“ gimnazija įgaliojimu pavedė UAB „Vilniaus vystymo kompanijai“ atlikti mažos vertės viešojo pirkimo procedūras rekonstravimo darbams įsigyti ir pagal atlikto mažos vertės pirkimo apklausos būdu rezultatus su rangovu sudarė 2011 m. liepos 11 d. statybos rangos sutartį Nr. 07-1 už 495 000 Lt, nors investicinio projekto (pirkimo objekto) vertė sudarė 999,3 tūkst. Lt, t. y. viršijo VPĮ 2 straipsnio 15 dalyje ir gimnazijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklėse nustatytą maksimaliai leistiną mažos vertės darbų pirkimams ribą - 500 tūkstančių litų. Pirkimo būdas turi būti pasirenkamas atsižvelgiant į visą pirkimo objekto (investicinio projekto) vertę, todėl pareiškėjos prašymas šioje dalyje taip pat yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
Atsakovė taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pareiškėja skundžia Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo įpareigojimą, kuris nėra skirtas pareiškėjai. Sprendimo nusprendžiamosios dalies 4 punktas nustato įpareigojimą Vilniaus Mykolo Biržiškos, Vilniaus Karoliniškių ir Vilniaus „Minties“ gimnazijos direktoriams, tačiau minėtos švietimo įstaigos pačios sprendimo neskundžia.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai su prašymu nesutiko iš esmės atsiliepime į prašymą (tomas II, b.l. 3-10) ir atsiliepime į patikslintą prašymą (tomas III, b.l. 26-33) nurodytais motyvais ir prašė jį atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus Karoliniškių gimnazija atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjos prašymu sutinka (tomas II, b.l. 1).
Tretieji suinteresuoti asmenys Vilniaus „Minties“ gimnazija atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos prašymui pritaria (tomas II, b.l. 75).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. birželio 21 d. Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas, atsižvelgdamas į valstybinio audito, atlikto Vilniaus miesto savivaldybėje 2012 m. gegužės 28 d. ataskaitą Nr. FA-P-34-2-22 (tomas I, b. l. 15–36), priėmė sprendimą Nr. SP-9 „Dėl reikšmingų teisės aktų pažeidimų Vilniaus miesto savivaldybėje“, kuriuo, be kita ko, nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama 2011 m. investicinį projektą „Socialinio būsto statyba Linksmojoje gatvėje, Vilnius“ pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus viešųjų pirkimų principus, nepasiekė 3 straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimo tikslo, nesilaikė 87 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatų. Sprendimo dėstomosios dalies 4 punkte nustatė, kad Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, 2010 m. įgyvendindama investicinį projektą „Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos pastato Taikos g. 81 rekonstravimas“, pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalį (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1673 redakcija), 85 straipsnio 1 dalį (2010 m. vasario 11 d. įstatymo Nr. XI-678 redakcija) ir 2 dalį bei Mykolo Biržiškos gimnazijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų gimnazijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-64, 2 ir 15 punktus, nes, atsisakydama statybos darbų už 97 777,98 Lt ir juos pakeisdama į naujus darbus, pakeitė 2010 m. gegužės 28 d. sudarytos statybos rangos sutarties sąlygas, negavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo dėl sutarties pakeitimo, o naujus darbus už 97 777,98 Lt įsigijo iš esamo rangovo neatlikdama viešųjų pirkimų procedūrų (dėstomosios dalies 1 punktas). Sprendimo dėstomosios dalies 5 punkte nurodyta, kad Vilniaus Karoliniškių gimnazija, 2008-2011 m. įgyvendindama investicinį projektą „Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, Sausio 13-osios g. 17, rekonstravimas" ir atlikdama pastato rekonstravimo (remonto) darbų pirkimus, pažeidė VPĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, 86 straipsnio 13 dalies 1 punktą (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-471 redakcija), 85 straipsnio 2 ir 3 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1673 redakcija), Vilniaus Karoliniškių gimnazijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių (gimnazijos direktoriaus 2008 m. spalio 30 d. įsakymo Nr. V-75 ir 2009 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. V-35 redakcijos) 7.1, 7.2 ir 43 punktus, nes nepagrįstai suskaidė investicinio projekto darbus į dalis ir kiekvienai daliai parinko netinkamus pirkimo būdus. Sprendimo dėstomosios dalies 6 punkte nurodyta, kad Vilniaus „Minties“ gimnazija, 2008-2011 m. įgyvendindama investicinį projektą „Vilniaus „Minties“ gimnazijos pastato Vilniuje, Erfurto g. 23, rekonstravimas“, pažeidė VPĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, 85 straipsnio 2 dalį ir „Minties“ gimnazijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų gimnazijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-212, 7.1 ir 43 punktus, nes 2011 m. įsigydama rekonstravimo darbus pasirinko netinkamą pirkimo būdą – apklausą, nors investicinio projekto vertė (999,3 tūkst. Lt) viršijo maksimaliai leistiną mažos vertės darbų pirkimams ribą. Atsižvelgiant į tai, nusprendė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės tarybą, administracijos direktorių įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn (nusprendžiamosios dalies 2 p.) ir įpareigoti Vilniaus „Minties“ gimnazijos, Vilniaus Karoliniškių gimnazijos ir Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos direktorius įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn (nusprendžiamosios dalies 4 p.) (tomas I, b. l. 11–14).
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Valstybės kontrolieriaus pavaduotojo 2012 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. SP-9 dėstomosios dalies 1, 4, 5 ir 6 dalių bei rezoliucinės dalies 2 ir 4 dalių teisėtumas ir pagrįstumas (tomas I, b.l. 11-14). Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendžiant reikalavimų pagrįstumą pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas įsakymas turėtų būti panaikintas.
Dėl Valstybės kontrolės kompetencijos
Pareiškėja nurodo, kad atsakovė, vertindama viešųjų pirkimų procedūras, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, kadangi vertinti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau - ir VPĮ)ir jį įgyvendinančių aktų, turi tik Viešųjų pirkimų tarnyba, todėl, pareiškėjos vertinimu, ginčijamas sprendimas naikintinas, kaip priimtas nekompetentingo subjekto.
VPĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų tarnyba yra viešųjų pirkimų politiką įgyvendinanti ir prižiūrinti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, teisės aktus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto.
VPĮ 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų pirkimų kontrolę atlieka Viešųjų pirkimų tarnyba ir įgaliotos valstybės institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įgalioti Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys pagal savo kompetenciją.
Valstybės kontrolės įstatymo 9 straipsnio, apibrėžiančio Valstybės kontrolės kompetenciją, 1 dalyje nustatyta, kad valstybės kontrolė, prižiūrėdama, ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, audituoja: 1) valstybės biudžeto vykdymą; 2) valstybės piniginių išteklių naudojimą; 3) valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo; 4) Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymą; 5) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto vykdymą; 6) atitinkamas lėšų valdymo institucijas ir paramos gavėjus, kaip naudojamos Lietuvos Respublikoje gautos Europos Sąjungos lėšos ir kaip vykdomos programos, kuriose dalyvauja Lietuva. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės kontrolė audituoja valstybės biudžeto lėšų, skiriamų savivaldybių biudžetams, naudojimą. Savivaldybių biudžetų vykdymą ir turto valdymą, naudojimą bei disponavimą juo Valstybės kontrolė audituoja pagal valstybinio audito mastą, nustatytą šio įstatymo 14 straipsnyje.
Remiantis šiuo teisiniu reglamentavimu, sutiktina su atsakovės argumentais, kad Valstybės kontrolė, kuriai įstatymu pavesta kontroliuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų panaudojimo teisėtumą, atsižvelgiant į tai, kad didelė dalis biudžeto lėšų yra naudojamos būtent viešųjų pirkimų būdu įsigujant prekes, darbus ir paslaugas, yra tinkamas subjektas atliekant valstybinį auditą vertinti viešųjų pirkimų procedūras ir priimdama ginčijamą sprendimą įgaliojimų neviršijo.
Dėl ginčijamo sprendimo dėstomosios dalies 1 dalies
Pareiškėja nesutinka su ginčijamo sprendimo dėstomosios dalies 1 dalimi, kurioje konstatuota, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija, įgyvendindama 2011 m. investicinį projektą „Socialinio būsto statyba Linksmojoje gatvėje, Vilnius“, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 8 dalies, 32 straipsnio 2 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Viešojo pirkimo-pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (toliau – ir Kainodaros taisyklės), 24.1 punktą.
Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindinius pirkimų principus ir jų laikymąsi nustatyta, jog perkančioji organizacija privalo užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPĮ 3 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.
VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad pirkimo sutartyje, kai ji sudaroma raštu, be kita ko turi būti nustatyta kaina arba kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.
VPĮ 24 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia.
Žemesnės instancijos teismas
VPĮ 32 straipsnio, reglamentuojančio tiekėjų kvalifikacijos patikrinimą, 2 dalyje nustatyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. Keliami reikalavimai negali pažeisti tiekėjo teisės saugoti intelektinę nuosavybę, gamybos ir komercinę paslaptį. Kvalifikacijos ir informacijos bei dokumentų, kuriuos turi pateikti kandidatai ar dalyviai, reikalavimai nustatomi vadovaujantis šio įstatymo 33, 34, 35, 36, 37 ir 38 straipsnių nuostatomis. Kompetentingų valstybės ir savivaldybių institucijų reikalavimu perkančioji organizacija privalo pateikti kvalifikacijos reikalavimų pagrindimą.
VPĮ 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad parinkdama tiekėją, perkančioji organizacija, vadovaudamasi šio įstatymo 32–38 straipsniuose nustatytais reikalavimais, įsitikina, ar tiekėjas bus pajėgus įvykdyti pirkimo sutartį.
Pareiškėja, nesutikdama su ginčijamame sprendime konstatuotais VPĮ nuostatų pažeidimais, nurodo, kad dėl vykdyto pirkimo pagal 2011 m. investicinį projektą „Socialinio būsto statyba Linksmojoje gatvėje, Vilnius“ nebuvo gauta jokių pretenzijų iš keturių viešajame pirkime dalyvavusių dalyvių. Be to, pareiškėja nurodo, kad liepos mėnesį paskirtas lėšas naudojo racionaliai, o itin trumpas darbų atlikimo terminas buvo nustatytas siekiant lėšas panaudoti iki kalendorinių metų pabaigos. Be to, pareiškėja tokiu būdu siekė kuo greičiau spręsti opią socialinio būsto problemą. Nustačius ilgesnį sutarties terminą būtų iškilusi būtinybė atidėti mokėjimus už atliktus darbus iki lėšų gavimo iš biudžeto, o šią papildomą riziką būtų reikalinga įtraukti į pasiūlymo kainą, kas būtų lėmę kainos padidėjimą. Pareiškėja taip pat nurodė, kad nustatė tokius kvalifikacinius reikalavimus, kurie leistų įsitikinti, kad būsimas rangovas pajėgus ir pakankamai patyręs vykdyti statybos darbus. Šiuos reikalavimus atitiko net keturios įmonės. Apyvartinių lėšų reikalavimas įprastai taikomas didelėms apimties pareiškėjos vykdomuose pirkimuose. Vien aplinkybė, kad buvo pratęstas darbų atlikimo terminas neįrodo, kad nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai prarado prasmę, todėl išvada, kad sutarties pratęsimo sąlygų nustatymas pirkimo dokumentuose būtų suteikęs galimybę dalyvauti pirkimo procedūrose kitiems dalyviams, nepagrįsta. Pirkimo dokumentuose nurodytas statybos darbų atlikimo terminas neatitiko skelbime nurodytų terminų dėl to, kad sutarties trukmę yra įskaičiuojama tiek darbų atlikimo trukmė, tiek atsiskaitymo laikotarpiai.
Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, t.y. skelbimo apie supaprastintą pirkimą (tomas II, b.l. 34-36), nustatyta, kad pareiškėja paskelbė, jog sutarties pratęsimas nenumatomas. Esant nustatytam šiam faktui, sutiktina su atsakovės argumentais, kad pareiškėja, nustatydama trumpą terminą statybos darbams atlikti ir aukštą reikalavimą turėti pakankamai apyvartinių lėšų sutartiniams įsipareigojimams vykdyti, o vėliau statybos rangos sutarties įvykdymo terminą pratęstus daugiau nei metams, apribojo konkurenciją tiekėjų, galėjusių atlikti analogiškus darbus per ilgesnį terminą, nei buvo numatyta pirkimo dokumentuose. Rangovas be to įgijo nepagrįstą pranašumą turėdamas galimybę sutartyje numatytus darbus atlikti per žymiai ilgesnį laiką ir nepatirdamas dėl to nuostolių, kadangi pareiškėja nepateikė kalendorinio darbų grafiko statybos darbams atlikti nuo 2011 m. spalio 4 d. iki 2011 m. gruodžio 5 d. (Sutarties 2.3 punktas, tomas II, b.l. 136-145). Pareiškėja į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad būtų egzistavusios objektyvios, t.y. ne dėl rangovo UAB „Pireka“ kaltės, aplinkybės sąlygojusios būtinybę keisti sutartyje numatytų darbų atlikimo terminą (Sutarties 2.1 ir 2.2 punktai, tomas II, b.l. 136-145). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad finansavimas valstybės biudžeto lėšomis buvo sumažintas pačios pareiškėjos iniciatyva (tomas II, b.l. 148-149), todėl pareiškėjos argumentas, kad įgyvendinti projekto laiku nebuvo galimybės dėl sumažėjusio finansavimo, laikytinas nepagrįstu.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pareiškėja, įgyvendindama 2011 m. investicinį projektą „Socialinio būsto statyba Linksmojoje gatvėje, Vilnius“ ir pirkimo dokumentuose nustačiusi konkurenciją ribojančias sąlygas, o sutarties vykdymo metu sutarties terminą pratęsus daugiau nei metams laiko, t y. nustačius terminą, kuris yra net šešis kartus ilgesnis nei pirkimo dokumentuose nurodytas terminas, ir rangovui suteikiant pranašumą įvykdyti sutartyje numatytus darbus per žymiai ilgesnį terminą apie kurį negalėjo žinoti kiti viešojo pirkimo dalyviai, pažeidė ginčijamame sprendime nurodytas VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 8 dalies, 32 straipsnio 2 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimą sprendimo dėstomosios dalies 1 punktą panaikinti atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl ginčijamo sprendimo dėstomosios dalies 4 dalies
Ginčijamo sprendimo dėstomosios dalies 4 dalyje nurodyta, kad Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija, 2010 įgyvendindama investicinį projektą „Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos pastato Taikos g. 81 rekonstravimas“ pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalį, 85 straipsnio 1 ir 2 dalis bei Mykolo Biržiškos gimnazijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų gimnazijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-64 2 ir 15 punktus.
VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pirkimo sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu negali būti keičiamos, išskyrus tokias pirkimo sutarties sąlygas, kurias pakeitus nebūtų pažeisti šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyti principai bei tikslai ir kai tokiems pirkimo sutarties sąlygų pakeitimams yra gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo nereikalaujama, kai atlikus supaprastintą pirkimą sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Lt (be PVM) arba kai pirkimo sutartis sudaryta atlikus mažos vertės pirkimą.
VPĮ 84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas organizacijas, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus, 24 straipsnio 2 dalies 5, 9, 23 punktų, 3 ir 5 dalių (išskyrus neskelbiamą pirkimą, kai pateikti pasiūlymą kviečiamas tik vienas tiekėjas, jeigu perkančioji organizacija mano, kad tokia informacija yra nereikalinga), 27 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio, 41 straipsnio 1 dalies, IV ir V skyrių reikalavimais (atlikdama mažos vertės pirkimus ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytus supaprastintus pirkimus, neprivalo vadovautis šio įstatymo 7 straipsnio 1, 3 dalių, 17 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalių, 18 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių, 24 straipsnio 2 dalies 5, 9, 23 punktų, 3 ir 5 dalių, 27 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio reikalavimais).
Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-64 (toliau - ir M. Biržiškos gimnazijos taisyklės, tomas II, b.l. 44-60, 61, 62) 2 punkte nustatyta, kad šiose taisyklėse reglamentuojami pirkimai: kurių vertė yra mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas: 1) 711 277 Lt (206 000 EUR) be PVM, kai perkamos prekės ar paslaugos arba vykdomas supaprastintas projekto konkursas; 2) 17 781 920 Lt (5 150 000 EUR) be PVM, kai perkami darbai. Be to, VPĮ 2 priedėlyje nurodytų B paslaugų pirkimai neatsižvelgiant į pirkimo vertę ir VPĮ 9 straipsnio 14 dalyje nurodyti pirkimai jeigu numatomo pirkimo vertė yra mažesnė, negu nustatyta tarptautinio pirkimo vertės riba, atliekant pirkimus atskiroms pirkimo dalims, kurių kiekvienos vertė yra mažesnė kaip 276 224 Lt (80 000 EUR) be PVM perkant paslaugas ar panašias prekes, 3 452 800 Lt (1 000 000 EUR) be PVM perkant darbus o bendra tokių pirkimo dalių vertė yra ne didesnė kaip 20 procentų bendros visų pirkimo dalių vertės.
M. Biržiškos gimnazijos taisyklių 15 punkte nustatyta, kad Mykolo Biržiškos gimnazija, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis VPĮ I, IV ir V skyrių reikalavimais.
Ginčijamo sprendimo dėstomosios dalies 4 punkte atsakovė konstatavo, kad Mykolo Biržiškos gimnazija atsisakydama statybos darbų už 97 777,98 Lt ir juos pakeisdama į naujus darbus, pakeitė 2010 m. gegužės 28 d. sudarytos statybos rangos sutarties sąlygas, negavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo dėl sutarties pakeitimo, o naujus darbus už 97 777,98 Lt įsigijo iš esamo rangovo neatlikdama viešųjų pirkimų procedūrų.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija ir Ūkio subjektų grupė: UAB „YIT technika“ ir UAB „Dauda“ 2010 m. gegužės 28 d. sudarė sutartį Nr. 12-01 (tomas I, b.l. 63-71) dėl gimnazijos pastato rekonstravimo darbų. Minėtos sutartis 4.1 punkte nustatyta, kad rangovas privalo atlikti darbus pagal darbų aprašymus, brėžinius ir specifikacijas, įskaitant visas su tuo susijusias pareigas, teises ir rizikas, tame tarpe savalaikio projektinių sprendimų patikslinimo riziką, 4.4 punkte nustatyta, kad užsakovas turi teisę pakeisti ir/ar papildyti darbus tiek, kiek tai neprieštarauja sutarčiai ir netrukdo jos vykdymui. Be to, sutarties 14.3 punkte nustatyta, kad jeigu sutarties galiojimu laikotarpiu atsiranda būtinybė darbo sąnaudų, medžiagų ir mechanizmų žiniaraščiuose įrašytus darbus keisti kitais, šie pakeitimai įforminami trišaliais aktais, pasirašytais užsakovo, rangovo ir projekto vykdymo priežiūros vadovo, o 14.4 punkte nustatyta, kad jeigu sutarties galiojimo laikotarpiu atsiranda būtinybė atsisakyti dalies darbų (darbai tampa nereikalingi, neskiriamos visos objekto įgyvendinimui skirtos lėšos ar yra kitų nenumatytų aplinkybių), tai įforminama trišaliais aktais, pasirašytais užsakovo, rangovo ir projekto vykdymo priežiūros vadovo. Vadovaudamasi šiomis sutarties nuostatomis pareiškėja vertina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo keisti sutarties sąlygas gauti nereikėjo, kadangi sutartis nebuvo keičiama, atsisakytų darbų ir naujų darbų atlikimo kaina nesikeitė.
2010 m. rugsėjo 21 d. buvo pasirašytas keičiamų darbų aktas Nr. 1 (tomas I, b.l. 72-73), kuriuo buvo atsisakyta sutartyje Nr. 12-01 numatytų vidaus patalpų remonto-lubų dažymo, vidaus durų keitimo, sanitarinių mazgų rekonstrukcijos-lubų dažymo, dalies keraminių plytelių dangos, vandentiekio-nuotekų, vėdinimo-sanprietaisų darbų ir vietoje to sutarta dėl vidaus patalpų remonto - pakabinamų lubų ir papildomų santechninių prietaisų sumontavimo/kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžių pakeitimo darbų.
Vertinant darbų, sulygtų sutartimi Nr. 12-01, keitimo kitais darbais teisėtumą sutiktina su atsakovės argumentais, kad sutarties vykdymo laikotarpiu vienų darbų keitimo kitais darbais nelaikant sutarties keitimu ir tokiu būdu išvengiant Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolės, sudarytų sąlygas sutarties šalims piktnaudžiauti ir pažeisti kitų konkurso dalyvių interesus, lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, įtvirtintus VPĮ 3 straipsnyje.
Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką aiškinant
viešojo pirkimo sutarties vykdymo ypatumus. LAT nurodė, kad perkančiajai organizacijai reikalingi papildomi darbai – viešųjų pirkimų teisinių santykių objektas, todėl perkančioji organizacija privalo laikytis specialiajame įstatyme nustatyto reguliavimo, pagal kurį papildomiems atlygintiniems darbams įsigyti reikia vykdyti viešojo pirkimo procedūras, net jei jų (papildomų darbų) atlikimo prielaidos nustatytos viešojo pirkimo sutartyje. Teismas be kita ko pažymėjo, kad sudarant ir vykdant viešojo pirkimo sutartį, jo šalis – perkančiąją organizaciją ir tiekėją – saisto ne tik jų sudarytos sutarties nuostatos, bet jas riboja ir imperatyviosios specialiojo įstatymo, dėl kurių netaikymo negalima susitarti (LAT 2011-07-8 d. nutartis Nr. 3K-3-320/2011).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija sutarties vykdymo laikotarpiu įsigijo darbų, kurie nebuvo aptarti sutartyje, t.y. papildomų darbų, kurie buvo viešųjų pirkimų teisinių santykius objektas, neturėdama Viešųjų pirkimų tarnybos leidimo, remiantis anksčiau sprendime nurodytais motyvais, darytina išvada, kad atsakovė teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija įgyvendindama 2010 m. investicinį projektą „Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos pastato Taikos g. 81 rekonstravimo“ pažeidė VPĮ 18 straipsnio 8 dalį ir 85 straipsnio 1 dalį, todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimą šią ginčijamo sprendimo dalį panaikinti nėra pagrindo.
Dėl ginčijamo sprendimo dėstomosios dalies 5 dalies
Ginčijamo sprendimo dėstomosios dalies 5 dalyje konstatuota, kad Vilniaus Karoliniškių gimnazija 2008-2011 įgyvendindama investicinį projektą „Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, Sausio 13-osios g. 17, rekonstravimas“ ir atlikdama pastato rekonstravimo (remonto) darbų pirkimus pažeidė VPĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, 86 straipsnio 13 dalies 1 punktą, 85 straipsnio 2 ir 3 dalis bei Vilniaus Karoliniškių gimnazijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių (toliau - ir Karoliniškių gimnazijos taisyklės) 7.1, 7.2 ir 43 punktus.
VPĮ 9 straipsnio, reglamentuojančio numatomo pirkimo vertės skaičiavimą, 2 dalyje nustatyta, kad numatomo pirkimo vertė yra perkančiosios organizacijos numatomų sudaryti pirkimo sutarčių vertė, skaičiuojama imant visą mokėtiną sumą be pridėtinės vertės mokesčio, įskaitant visas sutarties pasirinkimo ir pratęsimo galimybes. Kai perkančioji organizacija numato prizus ir (ar) kitas išmokas kandidatams ar dalyviams, ji apskaičiuodama numatomo pirkimo vertę turi į tai atsižvelgti. Pirkimo vertė skaičiuojama tokia, kokia ji yra pirkimo pradžioje, nustatytoje šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo.
VPĮ 85 straipsnio (2008-07-03 įstatymo Nr. X-1673 redakcija), reglamentuojančio supaprastintų pirkimų atlikimo tvarką, 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta perkančioji organizacija, atlikdama supaprastintus pirkimus, privalo vadovautis šio įstatymo I skyriaus (neprivalo vadovautis šio įstatymo 17 straipsnio 1, 2, 5, 7 dalių, 18 straipsnio 1, 2, 3, 4, 6 dalių reikalavimais), 86, 87, 88, 89, 90, 91 straipsnių ir V skyriaus reikalavimais, o 3 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnio nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir, esant galimybei, savo tinklalapyje, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis.
VPĮ 86 straipsnio 13 dalies 1 punkte (2005-12-22 įstatymo Nr. X-471 redakcija) redakcija nustatyta, kad taikant įprastą komercinę praktiką, supaprastinti pirkimai gali būti atliekami jeigu prekių ar paslaugų pirkimo vertė mažesnė kaip 75 000 Lt, o darbų – 300 000 Lt be pridėtinės vertės mokesčio.
Karoliniškių gimnazijos taisyklių (tomas I, b.l. 110-122, 123, 124) 7.1 punkte išaiškinta, kad Vilniaus Karoliniškių gimnazijos direktoriaus įsakymu pirkimams organizuoti ir vykdyti sudaroma viešųjų pirkimų komisija, veikianti pagal patvirtintą darbo reglamentą. 7.2 punkte nustatyta, kad mažos vertės pirkimu laikomi Vilniaus Karoliniškių gimnazijos atliekami pirkimai, kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė yra mažesnė kaip 100 000 Lt, o darbų – mažesnė kaip 500 000 Lt (be PVM). Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad mažos vertės pirkimų apklausos būdu perkama, kai pirkimas atitinka mažos vertės pirkimo sąvoką.
Pareiškėja nurodo, kad Karoliniškių gimnazijos darbai buvo įsigyjami 2008-2011 metais, pagal kiekvienam projektui įgyvendinti skirtas lėšas. Šiuo laikotarpiu buvo sudarytos 3 rangos sutartys. Pareiškėja pažymėjo, kad kiekviena paskesnė darbų sutartis buvo sudaroma atsižvelgiant į ankstesnės sutarties vykdymo metu nustatytus papildomai būtinus atlikti darbus. Kol nebuvo atliekami pirmąja sutartimi privalomi atlikti darbai, tol nebuvo galima numatyti naujų remonto darbų poreikio.
Atsakovė minėtų teisės aktų pažeidimus konstatavo nustačiusi, kad Vilniaus Karoliniškių gimnazija nepagrįstai suskaidė investicinio projekto (vertė 1 244 000 Lt, tomas II, b.l. 39, 40) darbus į dalis ir kiekvienai daliai parinko netinkamus pirkimo būdus (įprastą komercinę praktiką ir mažos vertės pirkimus (apklausas)).
Iš bylos medžiagos nustatyta 2008 m. spalio 3 d. Vilniaus Karoliniškių gimnazija ir UAB „Megrame“ sudarė rangos sutartį Nr. 08090927 (tomas I, b.l. 84-86) dėl Vilniaus Karoliniškių gimnazijos sporto salės remonto darbų už 353 962,49 Lt su PVM (Sutarties 1 ir 2 dalys). Sutarties 3 dalyje nustatytas darbų atlikimo terminas iki 2008 m. lapkričio 21 d.
2008 m. lapkričio 17 d. Vilniaus Karoliniškių gimnazija ir UAB „Megrame“ sudarė rangos sutartį Nr. 08110478 (tomas I, b.l. 95-97) dėl Vilniaus Karoliniškių gimnazijos vandentiekio remonto, langų apsauginio tinklo įrengimo darbų už 42 445,74 Lt su PVM (Sutarties 1 ir 2 dalys). Darbų atlikimo terminas – 2008 m. gruodžio 5 d. (Sutarties 3 dalis).
2011 m. birželio 29 d. Vilniaus Karoliniškių gimnazija ir UAB „Promostas“ sudarė sutartį Nr. R110629 (tomas I, b.l. 101-109) dėl Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato remonto darbų už 577 266,19 Lt (Sutarties 1.1 ir 2.1 punktai). Darbų atlikimo terminas – 2011 m. rugpjūčio 25 d. (Sutarties 3.1 punktas).
Viešųjų pirkimų tarnyba, kuriai pavesta aiškinti viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas bei vertinti viešųjų pirkimų procedūras, 2012 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 4S-1949 (tomas II, b.l. 68-69) išaiškino, kad Numatomo viešojo pirkimo vertės skaičiavimo metodikos (toliau - ir Vertės skaičiavimo metodika), patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 203 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 1S-26, 23 punkte nustatyta, kad darbų pirkimo vertė yra visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių, nesvarbu per kokį laikotarpį jos bus sudaromos, verčių suma. Teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi Vertės skaičiavimo metodikos 24 straipsniu objektu šiuo atveju laikė Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastatą, kaip statinį su inžinieriniais tinklais, dėl kurio statybos, remonto rekonstrukcijos yra parengtas ir patvirtintas projektas. Todėl sutiktina su atsakovės argumentais, kad Vilniaus Karoliniškių gimnazija, atlikdama viešuosius pirkimus investiciniam projektui įgyvendinti, turėjo atsižvelgti į viso projekto vertę ir viešųjų pirkimų būdą nustatyti ne pagal gaunamą finansavimą, o pagal visą numatomo pirkimo objekto vertę.
Byloje nustačius, kad Vilniaus Karoliniškių gimnazija, įgyvendindama investicinį projektą „Vilniaus Karoliniškių gimnazijos pastato Vilniuje, Sausio 13-osios g., rekonstravimas“ ir atlikdama pastato rekonstravimo (remonto) darbų pirkimus nepagrįstai suskaidė investicinio projekto darbus į dalis ir kiekvienai daliai parinko netinkamus pirkimo būdus - įprastą komercinę praktiką ir mažos vertės pirkimus (apklausas) (tomas II, b.l. 155, 156, 157, 158-160, 161, 162-163, 164-165), darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai konstatavo VPĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalių, 86 straipsnio 13 dalies 1 punkto, 85 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Karoliniškių gimnazijos taisyklių 7.1, 7.2 ir 43 punktų pažeidimus ir naikinti ginčijamo sprendimo šioje dalyje nėra pagrindo.
Dėl ginčijamo sprendimo dėstomosios dalies 6 dalies
Ginčo sprendimo dėstomosios dalies 6 dalyje konstatuota, kad Vilniaus „Minties“ gimnazija 2008-2011 m. įgyvendindama investicinį projektą „Vilniaus „Minties“ gimnazijos pastato Vilniuje, Erfurto g. 23, rekonstravimas“ pažeidė VPĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, 85 straipsnio 2 dalį ir Vilniaus „Minties“ gimnazijos viešųjų supaprastintų pirkimų taisyklių, patvirtintų gimnazijos direktoriaus 2009 m. liepos 8 d. įsakymu Nr. V-212, 7.1 ir 43 punktus.
VPĮ 9 straipsnio, reglamentuojančio numatomo pirkimo vertės skaičiavimą, 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija neturi teisės skaidyti pirkimo, jeigu taip galėtų būti išvengta šio įstatymo nustatytos pirkimų tvarkos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pirkimo vertės nustatymo būdas negali būti pasirenkamas taip, kad būtų galima išvengti šio įstatymo nuostatų dėl pirkimo būdų pasirinkimo ir pirkimo procedūrų vykdymo.
VPĮ 85 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytus atvejus, supaprastintus pirkimus atlieka pagal pasitvirtintas taisykles, kurias ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo paskelbia šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje ir savo tinklalapyje, jeigu toks yra, taip pat sudaro kitas galimybes tiekėjams susipažinti su šiomis taisyklėmis.
Pareiškėja nurodė, kad dviejų Vilniaus „Minties“ gimnazijos vykdytų pirkimų vertės neviršija 500 000 Lt, o VPĮ 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad mažos vertės pirkimas galimas tuo atveju, jei atliekami darbai neviršija 500 000 Lt. Be to, pareiškėja atkreipė dėmesį, kad viešieji pirkimai buvo atlikti pagal skirtingus projektus, projektai nebuvo tęstiniai, viešieji pirkimai buvo atlikti skirtingais finansiniais metais pagal kiekvienam projektui įgyvendinti skirtas lėšas.
Atsakovė ginčijamo sprendimo dėstomosios dalies 6 dalyje nurodė, kad Vilniaus „Minties“ gimnazija 2011 m. įsigydama rekonstravimo darbus pasirinko netinkamą pirkimo būdą – apklausą, nors investicinio projekto (pirkimo objekto) vertė (999 300 Lt) viršijo maksimaliai leistiną mažos vertės darbų pirkimams ribą.
Byloje nustatyta, kad pagal 2008-2011 m. investicijų projekto (programą) „Vilniaus „Minties“ gimnazijos Vilniuje, Erfurto g. 23, renovavimas“ bendra vertė yra 999 300 Lt. (tomas II, b.l. 41-43, 127). 2008 m. liepos 21 d. Vilniaus „Minties“ gimnazija ir UAB „Megrame“ pasirašė remonto darbų sutartį Nr. 1 (tomas I, b.l. 125-131, 132-134, 135-138), pagal kurią rangovas įsipareigojo parengti įstatymuose, kituose teisės aktuose, statybos techniniuose reglamentuose nustatytos sudėties ir kokybės techninį projektą, vykdyti projekto vykdymo priežiūrą ir atlikti gimnazijos remonto darbų už 497 298,36 Lt. 2011 m. liepos 11 d. Vilniaus „Minties“ gimnazija ir UAB „Tavastis“ pasirašė sutartį (tomas I, b.l. 139-146, 147-165) dėl Vilniaus „Minties“ gimnazijos pastato rekonstravimo darbų už 495 000 Lt. 2011 m. sutartis buvo pasirašyta atlikus mažos vertės viešojo pirkimo apklausos būdu procedūras. Ginčo dėl fakto tarp šalių nėra.
Pareiškėja į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi pagal skirtingus projektus.
Kaip jau anksčiau sprendime buvo nurodyta, darbų pirkimo vertė turėtų būti skaičiuojama sumuojant visų dėl to paties objekto sudaromų darbų pirkimo sutarčių vertes. Esant projekto bendrai vertei 999 300 Lt, o darbus vykdant etapais pagal gaunamą finansavimą, pirkimo verte laikytina tų pirkimų numatomų verčių suma. Apskaičiuota vertė taikytina visoms pirkimo dalims VPĮ 2 straipsnio 15 dalies taikymo prasme.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau išdėstytais motyvais ir vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai vertino Vilniaus „Minties“ gimnazijos 2011 m. įsigyjant remonto darbus ir pasirenkant pirkimo būdą - apklausą, nors pirkimo objekto vertė 999 300 Lt, veiksmus, kaip VPĮ 9 straipsnio 2 ir 3 dalies bei 85 straipsnio 2 dalies pažeidimą, todėl naikinti ginčijamą sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo.
Dėl ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalies
Valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų teises priimant sprendimus pagal valstybinio audito ataskaitas, 3 punkte nustatyta, kad valstybės kontrolierius ar jo pavaduotojai, priimdami sprendimus pagal audito ataskaitas, turi teisę be kita ko ir įpareigoti audituotų subjektų vadovus ar aukštesniųjų institucijų vadovus įstatymų nustatyta tvarka traukti asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalyje yra nustatytas įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, savivaldybės administracijos direktoriui įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn. Teismui atsižvelgus į Valstybinio audito ataskaitoje dėl Vilniaus miesto savivaldybėje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų (tomas I, b.l. 15-36) užfiksuotus duomenis ir remiantis anksčiau sprendime nurodytais motyvais pripažinus, kad pareiškėja, įgyvendindama 2011 m. investicinį projektą „Socialinio būsto statyba Linksmojoje gatvėje, Vilnius“ pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 ir 2 dalių, 18 straipsnio 6 dalies 3 punkto, 24 straipsnio 8 dalies, 32 straipsnio 2 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatas bei vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 punktu, darytina išvada, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 2 dalis, kurioje suformuluotas įpareigojimas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, savivaldybės administracijos direktoriui įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenims tarnybos ar drausminėn atsakomybėn yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nėra pagrindo.
Dėl ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 dalies
Ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 dalyje nustatytas įpareigojimas Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos, Vilniaus Karoliniškių gimnazijos ir Vilniaus „Minties“ gimnazijos direktoriams įstatymų nustatyta tvarka traukti pažeidimus padariusius asmenis tarnybos ar drausminėn atsakomybėn (sprendimo dėstomosios dalies 4, 5 ir 6 punktai).
Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarnybines nuobaudas skiria valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo. Pagal Darbo kodekso 240 straipsnio 3 dalį drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba administracijos įsakymu (nurodymu).
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. To paties įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi pareiškėju gali būti asmuo, kuriam ginčijamu sprendimu yra nustatomos pareigos, pažeidžiami interesai arba apribojamos teisės.
Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktu reikalavimas yra nukreiptas tiesiogiai Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos, Vilniaus Karoliniškių gimnazijos ir Vilniaus „Minties“ gimnazijos direktoriams, t.y. į pareigas priimantiems asmenims ir darbdaviams Valstybės tarnybos įstatymo ir Darbo kodekso taikymo prasme, įgaliotiems spręsti tarnybos ar drausminės atsakomybės klausimus, o pareiškėja nepateikė duomenų, kokiu būdu šis įpareigojimas įtakotų jos teises ar pareigas, laikytina, kad ši ginčijamo sprendimo dalis pareiškėjos teisių ir interesų nepažeidžia ir pareigų pareiškėjai nenustato.
Pareiškėjos reikalavimas panaikinti ginčijamo sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą atmestinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prašymą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.