Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-479-260/2013

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-03-29
Bylos Nr.: 2A-479-260/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-16280-2011-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Arūnas Rudzinskas (pirm.), Raimondas Buzelis (pran.), Nerijus Meilutis
Atsakovas: A. J., B. J.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės Danske

Civilinė byla Nr. 2A-479-260/2013proceso Nr. 2-05-3-16280-2011-1procesinio sprendimo kategorijos: 35.5; 36.2;

42.10; 50.10; 121.21;(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J. ir B. J. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-10979-285/2012 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Danske lizingas ieškinį atsakovams A. J. ir B. J. dėl finansinės nuomos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

2007 m. balandžio 5 d. tarp ieškovės UAB Danske lizingas (buvusi UAB SAMPO banko lizingas) ir atsakovo A. J. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP200704F-8089, pagal kurią A. J. pardavė UAB Danske lizingui automobilį VW Phaethon, 2004 metų gamybos, identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini). Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, kad automobilis įsigyjamas Finansinio lizingo sutarties pagrindu perduoti jį naudotis UAB Notus Group. 2007 m. balandžio 6 d. tarp UAB Danske lizingo ir UAB Notus Group buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr.200704F-8089. 2008 m. spalio 21 d. UAB Danske lizingas sudarė su atsakovu A. J. Finansinio lizingo sutartį Nr. SP200704F-8089-01 tam pačiam automobiliui - VW Phaethon įsigyti. Tą pačią dieną atsakovas A. J. perėmė lengvąjį automobilį iš buvusio lizingo gavėjo UAB Notus Group. Kadangi atsakovas A. J. įsigijo lengvąjį automobilį iš ankstesnio lizingo gavėjo UAB Notus Group, 2008 m. spalio 21 d. buvo pasirašyta ir trišalė sutartis dėl skolos perkėlimo. 2008 m. spalio 21 d. tarp ieškovės ir atsakovės B. J. buvo sudaryta ir Laidavimo sutartis Nr.LSP200704F-8089-01, kurios pagrindu atsakovė neatlygintinai įsipareigojo, kaip solidari bendraskolė, atsakyti ieškovei, jeigu atsakovas A. J. neįvykdys visų ar dalies savo prisiimtų prievolių pagal 2008 m. spalio 21 d. Finansinio lizingo sutartį Nr.SP200704F-8089-01. Atsakovui A. J. nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovė nuo 2009-02-04 nutraukė Lizingo sutartį, pareikalavo iki 2009-02-06 pristatyti jai lizinguojamą turtą - automobilį VW Phaethon. Atsakovui A. J. ir toliau nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į atsakovę B. J. dėl nesumokėtų privalomųjų mokėjimų ir delspinigių padengimo už skolininką, tačiau nei atsakovas A. J., nei atsakovė B. J. gera valia savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei neįvykdė. Atsakovas automobilį ieškovei perdavė tik 2009-06-22, iki nurodytos dienos naudojosi lizinguotu turtu, tačiau už jį nieko nemokėjo. Susigrąžinusi turtą ieškovė jį pardavė, tačiau už mažesnę kainą, negu buvo ieškovės įgytas, todėl ieškovė patyrė realius nuostolius.

Šalies argumentai

Ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 72-75, t. II) prašė teismo solidariai išieškoti iš atsakovų 14063,85 Lt įsiskolinimą už eilinius mokėjimus, 1500,00 Lt baudų (lizingo sutarties bendrosios dalies 13.1.3p.), 178,50 Lt kompensuojamą turto vertinimą (lizingo sutarties bendrosios dalies 15.6p.), 39392,59 Lt lizinguoto turto pardavimo nuostolius, 9924,29 Lt delspinigius (lizingo sutarties bendrosios dalies 7.1.4,13.5.-13.6.,14.5.3p.), 7890,13 Lt negautas pajamas (lizingo sutarties bendrosios dalies 14.5.4p.), iš viso 72949,36 Lt sumą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jie nurodė, kad atsakovas A. J. 2009-06-22 perdavė ieškovei lizinguojamą automobilį, kurio likutinė vertė buvo 63392,59 Lt. Ieškovė tą patį automobilį pardavė po dvejų metų ir už žymiai mažesnę kainą, negu tuo metu buvo automobilio rinkos kaina, todėl šie nuostoliai atsirado tik dėl ieškovės neapdairių veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai (b.l. 104-107, t. II), priteisė solidariai iš atsakovų A. J. ir B. J. ieškovės UAB Danske lizingas naudai 14063,85Lt įsiskolinimą už eilinius mokėjimus, 1500,00Lt baudą, 178,50Lt kompensuojamą turto vertinimą, 39392,59 Lt lizinguoto turto pardavimo nuostolių, 9924.29Lt delspinigių, 7890.13Lt negautų pajamų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (72949,36Lt.) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (t. y. nuo 2011-12-05 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nustatė, kad 2008-10-21 tarp ieškovės UAB Danske lizingas ir atsakovo A. J. buvo sudaryta Lizingo (finansinės nuomos) sutartis Nr. SP200704F-8089-01, pagal kurią atsakovas privalėjo mokėti ieškovei (lizingo davėjui periodines įmokas) už perduotą laikinai valdyti ir naudoti daiktą. 2008-10-21 tarp ieškovės ir atsakovės B. J. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. LSP200704F-8089-01, kurios pagrindu atsakovė B. J. laidavo už atsakovą A. J. ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovei, ta pačia suma kaip ir atsakovas, Finansinio lizingo sutarties galiojimo laikotarpiu. Atsakovui tinkamai nevykdant Finansinio lizingo sutartimi priimtų įsipareigojimų – ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų vėluojant atsiskaityti pagal Finansinio lizingo sutartį, ieškovė vienašališkai nutraukė Finansinio lizingo sutartį ir pareikalavo iš atsakovo iki 2009-02-06 pristatyti ieškovei lizinguojamą automobilį. Atsakovas nustatytu terminu lizinguojamo turto negrąžino, kitų Finansinio lizingo sutartimi nustatytų prievolių neįvykdė. Ieškovė pareikalavo iš atsakovės B. J. (laiduotojos) sumokėti 77585,42Lt susidariusį įsiskolinimą. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas, kadangi atsakovai savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai ir laiku neįvykdė, perduotu automobiliu naudojosi nuo 2008-10-21 nebemokėdami jokių įmokų pagal Finansinio lizingo sutartį ir minėtą automobilį ieškovei grąžino tik ieškovei nutraukus sutartį. Atsakovų argumentą, kad ginčo automobilis buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą, negu tuo metu tokių automobilių buvusi rinkos vertė, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismo nuomone, patys atsakovai nesiėmė jokių priemonių ar veiksmų parduoti ginčo automobilį už jų manymu didesnę kainą. Prašomas priteisti ieškovės sumas teismas laikė pagrįstomis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais - Finansinio lizingo sutartimi, lizingo mokėjimų grafiku, PVM sąskaita faktūra dėl baudos už turto nepristatymą, PVM sąskaita faktūra dėl kompensuojamo turto vertinimo, automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, PVM sąskaita faktūra dėl patirtų nuostolių ir kt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 112-120, t.II) atsakovai A. J. ir B. J. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantai nurodo, kad Kauno miesto apylinkės teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykius, neatsižvelgė į faktines šios bylos aplinkybes.

Skundžiamu sprendimu buvo priteisti 39392,59 Lt lizinguoto turto pardavimo nuostoliai, t.y. buvo taikyta civilinė atsakomybė. Teisinis pagrindas civilinei atsakomybei kilti yra tik tada, kai nustatomas civilinės atsakomybės sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala ir padariusio žalą asmens kaltė. Spendime teismas nepasisakė nei dėl vienos civilinės atsakomybės sąlygos – atsakovų A. J. ir B. J. neteisėtų veiksmų, kaltės, ieškovės patirtų nuostolių bei priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtų nuostolių. Ieškovė, prašydama priteisti jos patirtus nuostolius, civilinės atsakomybės sąlygų viseto net neįrodinėjo. Neįrodžius civilinės atsakomybės sąlygų viseto, patikslintas ieškinys yra atmestinas.Pirmosios instancijos teismas neįvertino ieškovės elgesio. Ieškovė buvo neatidi ir nerūpestinga, delsdama automobilį parduoti daugiau nei po 2 metų ir 7 mėnesių. Per tokį ilgą laiko tarpą neeksploatuojamo automobilio būklė gerokai suprastėjo, ko pasėkoje galėjo kristi jo pardavimo kaina. Todėl ieškovės veiksmai tikrai prisidėjo prie ieškovės prašytų priteisti ir sprendimu priteistų nuostolių padidėjimo. Toks ieškovės elgesys pažeidžia ir sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus. Ieškovė, delsdama parduoti automobilį, ir žinodama, jog galės reikalauti nuostolių atlyginimo tiek iš lizingo gavėjo, tiek iš laiduotojo, piktnaudžiavo savo padėtimi. Be to, ieškovės specifinė veikla, vykdoma prisiimant su ja susijusią riziką, įpareigoja ieškovę būti ypatingai atidžia ir rūpestinga, o esant nesėkmei ar nuostoliams reiškia, kad tokiam verslo subjektui tenka nepasisekimo, nuostolių atsiradimo ar jų padidėjimo našta. Ieškovė UAB Danske lizingas, kuriai taikomi aukštesni atidumo, rūpestingumo standartai, bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovės specifinė veikla vykdoma prisiimant su ja susijusią riziką, pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. nepasidomėjo ar atsakovas A. J. tinkamai naudojo turtą, delsė parduoti turtą, be to ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad perimtą turtą siekė parduoti už kuo didesnę kainą, dėl ko ir kilo nuostoliai.Nepagrįstas Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo argumentas, „kad patys atsakovai nesiėmė jokių priemonių ar veiksmų parduoti ginčo automobilį už jų manymu didesnę kainą ieškovo nuostoliams sumažinti, o tik pasyviai laukė – kol ieškovas imsis kažkokių veiksmų nuostoliams atlyginti“. Po sutarties nutraukimo automobilis buvo perduotas ieškovei, kuri ir turi rūpintis jai nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovai neturėjo teisės disponuoti turtu ir jį pardavinėti. Kreditoriaus arba nukentėjusiojo asmens kaltė yra pagrindas mažinti civilinę atsakomybę arba nuo jos visiškai atleisti. Ieškovė, kuriai taikomi ypatingi profesinio atidumo reikalavimai, nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Atsižvelgiant į tai, kad šioje konkrečioje situacijoje ieškovės atsakomybę lemia mažiausias neatidumas, neapsižiūrėjimas ar net klaida, remiantis CK 6.248 straipsnio 4 dalimi, nuostoliai turėtų būti mažinami ar atsakovai turi būti atleisti nuo civilinės atsakomybės. Sprendimu priteistos sumos yra nepagrįstos, nuostoliai paskaičiuoti nukrypstant nuo CK 6.574 straipsnio nuostatos bei teismų praktikos, todėl sprendimas naikintinas. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.574 straipsnį, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šiuo atveju, nuostoliai yra apskaičiuojami iš likusios nepadengtos turto vertės atėmus sumą, už kurią buvo parduotas turtas. Jeigu turto pardavimo kaina viršija likutinę turto vertę, laikoma, kad nuostolių nėra. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. Todėl nuostoliai turi būti paskaičiuoti tokiu būdu: (i) iš sumos, kuri turėjo būti sumokėta ieškovei už turtą (įskaitant palūkanas) (ii) atimta suma pagal jau įmokėtas lizingo įmokas (neįskaitant palūkanų) ir (iii) iš šios sumos atimta suma, kurią ieškovė gavo už turto pardavimą.Nepagrįsti ir nelogiški ieškovės delspinigių dydžių paskaičiavimai. Ieškovė už 2 metus ir 6 mėnesius suskaičiavo 16469,61 Lt dydžio delspinigius, o už 6 mėnesius suskaičiavo 9924,29 Lt dydžio delspinigius. Visiškai nėra aišku, kodėl delspinigių dydis už 6 mėnesius yra tik per pus mažesnis, nei delspinigių dydis už 2 metus ir 6 mėnesius. Patikslintame ieškinyje nurodyta, kad delspinigiai yra skaičiuojami nuo 55134,94 Lt sumos, tačiau visiškai neaišku, kodėl būtent nuo tokios sumos yra skaičiuojami delspinigiai, nėra nurodyta, kas sudaro šią sumą, todėl laikytina, kad ieškovė nepagrindė šio reikalavimo. Prie patikslinto ieškinio nėra pateikta ir delspinigių skaičiavimo suvestinė, todėl sprendime nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė priteistinas sumas suskaičiavo teisingai.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 133-139, t.II) ieškovė UAB Danske lizingas prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovė visiškai įrodė, kad atsakovas A. J. nevykdė 2008-10-21 Finansinio lizingo sutartimi Nr.SP200704F-8089-01 prisiimtų įsipareigojimų, t.y. pažeidė sutarties 14.1.3 p. (ilgiau kaip 20 kalendorinių dienų nuo pagal sutartį nustatytos mokėjimo dienos nemokėjo pagal sutartį tenkančių mokėti mokėjimų), o toks neteisėtas neveikimas vadovaujantis sutartimi laikytinas esminiu pažeidimu ir suteikė UAB Danske lizingui teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovas A. J., pasirašydamas sutartį, susipažino su jos sąlygomis, prieštaravimų dėl sutartyje nustatytų jos nutraukimo pagrindų neišreiškė. Atsakovė B. J., 2008-10-21 pasirašydama laidavimo sutartį Nr.LSP200704F-8089-01, taip pat susipažino su jos sąlygomis ir jokių prieštaravimų taip pat nereiškė. Nesant ginčo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo, taikytinos sutarties bei CK normos, reglamentuojančios šalies, kaltos dėl sutarties nutraukimo, civilinę atsakomybę. CK 6.256 str. 2 d. nustato, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo kitai sutarties šaliai atlyginti šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Šios bendrosios teisės normos atžvilgiu speciali teisės norma yra įtvirtinta CK 6.574 str., pagal kurią nutraukus lizingo sutartį lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šiuo atveju, atsakovo A. J. kaltė dėl lizingo sutarties pažeidimo preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Apeliantai nepateikė jokių įrodymų bei argumentų, paneigiančių A. J. kaltę. Atsakovės B. J. pareiga atlyginti ieškovo nuostolius atsiranda iš laidavimo sutarties, todėl jos civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ieškovė įrodinėti pareigos neturi (CK 6.76 str. 1 d.). Dėl nuostolių paskaičiavimo ieškovė nurodo, kad 14063,85 Lt nesumokėtų eilinių įmokų skolą sudarė pagal lizingo mokėjimų grafiką nesumokėtos trys pirmosios įmokos, kurių dalį sudarė mokėjimai, skirti lizinguoto turto vertei padengti, o kitą dalį - pagal finansinio lizingo sutartį mokėtinos palūkanos, kurios yra lizingo davėjo pelnas. Ši skola už eilinius mokėjimus yra mažesnė nei bendra pirmų trijų pagal lizingo sutarties grafiką mokėtinų įmokų suma, nes A. J. 2009-01-05 padengė dalį skolos sumokėdamas 4 200 Lt. Vadovaujantis lizingo sutarties 2.7 p. šie pinigai paskirstyti taip: 203,33 Lt skirti delspinigių dengimui, 2422,10 Lt pirmo mokėjimo palūkanoms, o 1574,57 Lt skirti turto likutinei vertei dengti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012-11-12 nutartyje Nr. 3K-3-472/2012 išaiškino, jog lizingo davėjo patirtų nuostolių dydžio nustatymo klausimas spręstinas atsižvelgiant į tai, jog pagal lizingo sutartį mokamų įmokų sandara yra daugianarė ir priklauso nuo konkrečioje lizingo sutartyje šalių susitartų sąlygų. Visais atvejais įmokos apima palūkanas už naudojimąsi daiktu, kurios yra lizingo davėjo pelnas, bet taip pat, priklausomai nuo šalių susitarimo ir lizingo sutarties rūšies, lizingo įmokos gali būti skirtos lizingo davėjo patirtoms daikto įsigijimo, pristatymo išlaidoms kompensuoti, jos gali dengti daikto vertės mažėjimą, kompensuoti sutarties administravimo išlaidas ir kt. 14063,85 Lt suma yra dalis neapmokėtos turto likutinės vertės ir dalis visų pagal lizingo sutartį mokėtinų palūkanų ir tai yra suma, kurią ieškovė tikėjosi ir turėjo gauti pagal sutartį, tačiau jos negavo. Apskaičiuota 7890,13 Lt suma yra pagal finansinio lizingo sutartį paskaičiuotos ir lizingo davėjo negautos palūkanos už visą lizingo laikotarpį, skaičiuojant nuo lizingo sutarties nutraukimo. Į šią sumą nepatenka palūkanos, kurios paskaičiuotos iki lizingo sutarties nutraukimo. Iki sutarties nutraukimo priskaičiuotų palūkanų buvo sumokėta, o likusi nesumokėta suma įtraukta į bendrą 14063,85 Lt nesumokėtų eilinių mokėjimų sumą. Nutraukus finansinio lizingo sutartį ir lizinguojamą turtą grąžinus ieškovei, liko nesumokėta likusi lizinguoto turto vertė. Ši suma turėtų būti padengta pardavus šį turtą, tačiau šiuo konkrečiu atveju, taip neatsitiko. Ieškovės nurodytą 39392,59 Lt nuostolių sumą sudaro jau apskaičiuotas skirtumas tarp likusios lizingo gavėjo neapmokėtos lizinguoto turto likutinės vertės (į šią sumą neįtraukta turto likutinė vertė, kuri turėjo būti padengta pirmais trimis mokėjimais (ši turto likutinės vertės dalis įtraukta į 14063,85 Lt sumą)) ir lizinguoto turto pardavimo kainos ir ši suma yra tiesioginiai ieškovės nuostoliai, kurie turi būti atlyginti CK 6.251 str. bei CK 6.574 str. nustatyta tvarka. Ieškovės apskaičiuotus nuostolius ir sudaro skirtumas tarp sumos, kurią ieškovė turėjo gauti pagal finansinio lizingo sutartį (įskaitant palūkanas) ir sumokėtų lizingo gavėjo įmokų (įskaitant palūkanas) bei turto vertės kartu paėmus. Į lizingo gavėjo sumokėtų įmokų sumą šiuo atveju neįskaičiuojamos sumos, kurios nebuvo skirtos palūkanų ir turto vertės dengimui, tačiau buvo sumokėtos ar įskaitytos kitų finansinių lizingo davėjo įsipareigojimų pagal lizingo sutartį vykdymui (šiuo atveju iš sumokėtos įmokos buvo padengti delspinigiai). Toks nuostolių dydžio apskaičiavimas visiškai atitinka CK 6.574 str. nuostatą bei šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Ieškovė nesutinka, jog šioje byloje yra pagrindas taikyti CK 6.248 str. 4 d. nuostatas, kadangi byloje nėra duomenų, jog dėl nuostolių yra ieškovės kaltė. Ieškovė pareikalavo atsakovo A. J. grąžinti lizinguotą turtą iki 2009-02-06, 17.00 val., tačiau automobilis perduotas tik 2009-06-22, t.y. praėjus beveik 5 mėnesiams. Per minėtą laikotarpį ieškovė negalėjo pasinaudoti teise realizuoti lizinguotą turtą ir taip sumažinti patirtą nuostolį. Per visą laiką, kol automobilis buvo pardavinėjamas, atsakovai nesidomėjo jo pardavimo eiga, neprisidėjo prie potencialių pirkėjų paieškos ir nevykdė savo pareigos imtis priemonių nuostoliams sumažinti. Lizinguotas turtas - 2004 m. VW Phaeton markės automobilis priskiriamas prabangių ir ypač neekonomiškų automobilių segmentui, todėl realizuoti tokį automobilį yra itin sunku dėl siauro potencialių pirkėjų rato. Todėl tokio automobilio pardavimas negalėjo būti greitas. Aplinkybę, kad ieškovė, siekdama kuo greičiau realizuoti lizinguotą automobilį, dėjo visas pastangas tai padaryti, patvirtina faktas, kad ieškovė turto realizavimui pasirinko didžiausią Lietuvoje naudotų autotransporto priemonių pardavimo tarpininką UAB „Baltijos realizacijos centras" bei reklamavo šio turto pardavimo skelbimą savo tinklapyje. Prieš pradedant pardavinėti lizinguotą turtą ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, užsakė minėto automobilio vertinimą, kurį 2009-07-20 atliko UAB „Marleksa“. Nustatyta transporto priemonės rinkos vertė su PVM 37300 Lt, o likvidacinė - 29840 Lt. Matydama didžiulį skirtumą tarp likutinės vertės ir nustatytos rinkos vertės, ieškovė dėjo visas pastangas realizuoti turtą už aukščiausią kainą, tačiau ilgą laiką neatsiradus norinčių įsigyti turtą, buvo priversta realizuoti už didžiausią pasiūlytą kainą. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad UAB Danske lizingas prieš sudarydama sutartį privalėjo įsitikinti, kad A. J. bus pajėgus įvykdyti sudaromą sutartį, bei prisiimti riziką, kad sutartis gali būti laiku ir tinkamai neįvykdyta. Prieš sudarant sutartį su A. J. bei laidavimo sutartį su B. J., jų abiejų sutikimu buvo patikrinti jų asmens duomenys bei įvertintos mokumo galimybės, klientai taip pat pateikė papildomų pajamų gavimą patvirtinančius dokumentus. Sutarties sudarymo metu A. J. buvo pajėgus vykdyti prisiimamus įsipareigojimus. Dėl delspinigių dydžio ieškovė nurodė, jog jų paskaičiavimas aiškiai buvo nurodytas patikslintame ieškinyje. Delspinigiai paskaičiuoti nuo įsiskolinimo už eilinius mokėjimus (14063,85 Lt), baudų (1500 Lt), kompensuojamo turto vertinimo (178,50 Lt) ir turto pardavimo nuostolio (39392,59 Lt) ir sudaro bendrą 9924.29 Lt sumą (55134,94 * 0,1 %* 180).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Teisėjų kolegija bylą pagal ieškovų apeliacinį skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepripažinusi, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai, taip pat ir reikšmingos bylai išspręsti faktinės aplinkybės yra aiškūs.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. balandžio 5 d. ieškovė, tuometinė UAB SAMPO banko lizingas, su atsakovu A. J. sudarė automobilio VW Phaethon, 2004 metų gamybos, identifikacinis Nr.(duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (b.l.10, t.I), kuria įgijo šį automobilį tikslu pagal finansinio lizingo (arba nuomos) sutartį perduoti naudotis uždarajai akcinei bendrovei Notus Group. 2007 m. balandžio 6 d. tarp UAB Danske lizingo ir UAB Notus Group buvo sudaryta Finansinio lizingo sutartis Nr.200704F-8089. 2008-06-03 atsakovas A. J. pateikė ieškovei paraišką dėl to paties automobilio perdavimo pagal finansinio lizingo sutartį jam. 2008 m. spalio 21 d. ieškovė UAB Danske lizingas sudarė su atsakovu A. J. Finansinio lizingo sutartį Nr. SP200704F-8089-01 tam pačiam automobiliui VW Phaethon įsigyti. (b.l. 8-13, t. II). Tą pačią dieną atsakovas A. J. perėmė pagal priėmimo – perdavimo aktą lengvąjį automobilį iš buvusio lizingo gavėjo UAB Notus Group (b.l. 113, t. I). Kadangi atsakovas A. J. įsigijo lengvąjį automobilį iš ankstesnio lizingo gavėjo UAB Notus Group, 2008 m. spalio 21 d. buvo pasirašyta ir trišalė sutartis dėl skolos perkėlimo (b.l.114, t. I). Tą pačią 2008 m. spalio 21 dieną ieškovė ir atsakovė B. J. sudarė Laidavimo sutartį Nr.LSP200704F-8089-01 (b.l.14-18, t. I), kuria atsakovė B. J. neatlygintinai įsipareigojo, kaip solidari bendraskolė, atsakyti ieškovei, jeigu atsakovas A. J. neįvykdys visų ar dalies savo prisiimtų prievolių pagal 2008 m. spalio 21 d. Finansinio lizingo sutartį Nr.SP200704F-8089-01. Atsakovui A. J. nevykdant prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, ieškovė nuo 2009-02-04 nutraukė Lizingo sutartį, pareikalavo iki 2009-02-06 pristatyti jai lizinguojamą turtą - automobilį VW Phaethon. Atsakovui A. J. ir toliau nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė kreipėsi į atsakovę B. J. dėl nesumokėtų privalomųjų mokėjimų ir delspinigių padengimo už skolininką, tačiau nei atsakovas A. J., nei atsakovė B. J. gera valia savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei neįvykdė. Atsakovas automobilį ieškovei perdavė tik 2009-06-22, iki nurodytos dienos naudojosi lizinguotu turtu, tačiau už jį nieko nemokėjo. Susigrąžinusi turtą, ieškovė jį pardavė, tačiau už mažesnę kainą, negu buvo ieškovės įgytas, todėl ieškovė patyrė realius nuostolius. Ieškovė iš atsakovų A. J. ir B. J. patikslintu ieškiniu (b.l. 72-75, t. II) prašė priteisti 14063,85 Lt įsiskolinimą už eilinius mokėjimus, 1500,00 Lt baudų (lizingo sutarties bendrosios dalies 13.1.3p.), 178,50 Lt kompensuojamą turto vertinimą (lizingo sutarties bendrosios dalies 15.6p.), 39392,59 Lt lizinguoto turto pardavimo nuostolius, 9924,29 Lt delspinigius (lizingo sutarties bendrosios dalies 7.1.4,13.5.-13.6.,14.5.3p.), 7890,13 Lt negautas pajamas (lizingo sutarties bendrosios dalies 14.5.4p.), iš viso 72949,36 Lt sumą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį patenkino visiškai.

Atsakovai A. J. ir B. J. apeliaciniame skunde dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo nurodo, kad šis teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas, priimdamas sprendimą netinkamai įvertino faktines aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

Pirmiausia, apeliantai nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteisti 39392,59 Lt lizinguoto turto pardavimo nuostoliai, t.y. buvo taikyta atsakovų civilinė atsakomybė. Jų nuomone, šie nuostoliai atsirado dėl ieškovės kaltės, nes ji vilkino automobilio pardavimą 2 metus ir 7 mėnesius, automobilį pardavė tik 2011 m. rugsėjo 20 d. ir už labai mažą kainą - 24000 Lt.

Teisėjų kolegija vertina, kad tokie atsakovų argumentai yra nepagrįsti. Tai, kad automobilis ilgą laiką nebuvo parduotas, negalima pripažinti, jog taip įvyko dėl ieškovės kaltės. Atsakovas A. J. po finansinio lizingo sutarties nutraukimo 2009 m. vasario 4 d., neįvykdė ieškovės reikalavimo perduoti lizinguojamą automobilį iki 2009 m. vasario 6 d. ieškovei, tik 2009 m. birželio 22 d. perdavė automobilį ieškovės nurodytam asmeniui ( b.l. 19, t. I; b.l. 46-47, t. II). Kaip aiškina ieškovė, ilgą laiką po to automobilio parduoti nepavyko dar ir todėl, kad jis buvo gana prabangus, neekonomiškas ir nepaklausus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu ieškovės aiškinimu. Atsakovai nepateikė tokius ieškovės argumentus paneigiančių įrodymų.

Apeliantai taip pat teigia, kad ieškovo reikalauti ir teismo priteisti nuostoliai paskaičiuoti ne pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas ir susiklosčiusią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija su tokiais apeliantų teiginiais sutinka iš dalies, tačiau pripažįsta, kad dėl to byla nebuvo neteisingai išspręsta.

CK 6.574 straipsnyje nustatytos dvi alternatyvios lizingo davėjo interesų gynimo, lizingo gavėjui pažeidus sutartį, priemonės, iš kurių gali būti pasirinkta tik viena – arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba nutraukti sutartį išsireikalaujant sutarties objektą ir išieškant atsiradusius nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. lapkričio 12 d. nutartyje, priimtoje su CK 6.574 straipsnio taikymu susijusioje civilinėje byloje Nr.3K-3-472/2012, yra konstatavusi:

„Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo tiek, kiek jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-1/2012).“

UAB Danske lizingas pagal 2008 m. spalio 21 d. sudarytą su atsakovu A. J. Finansinio lizingo sutartį Nr. SP200704F-8089-01, kaip matyti iš prie šios sutarties sudaryto mokėjimų grafiko (b.l. 24, t. I), iš viso būtų gavęs 22672,18 Eurų (78282,50 Lt) turto vertei dengti ir 3203,41 Eurų (11060,73 Lt) palūkanų, o atsakovas A. J., sumokėjęs pagal šią sutartį visas įmokas, būtų įgijęs nuosavybės teise automobilį VW Phaethon. Atsakovas 2009-01-05 sumokėjo tik vieną įmoką – 4200 Lt, kurią ieškovė paskirstė taip: 203,33 Lt delspinigių dengimui, 2422,10 Lt pirmo mokėjimo palūkanoms ir 1574,57 Lt turto likutinei vertei dengti. Taigi lizingo sutarties dėl atsakovo kaltės nutraukimo 2009-02-04 metu ieškovė buvo negavusi 76707,93 Lt už turtą ir 8638,63 Lt palūkanų, iš viso 85346,63 Lt. Ieškovė 2009-02-26, kada atsakovas dar buvo negrąžinęs jai lizinguoto automobilio, nereikalavo automobilio, pasiūlė atsakovui sumokėti neapmokėtą automobilio likutinę vertę, skolas pagal neapmokėtas sąskaitas, delspinigius ir palūkanas, taip pat baudą už automobilio nurodytu terminu nepristatymą ieškovei, iš viso 80308,03 Lt. Atsakovui A. J. to nepadarius, grąžinus automobilį ieškovei, pastarajai automobilį pardavus už 24000 Lt, pripažintina, kad ieškovė pagal lizingo sutartį negavo 52707,93 Lt už lizinguotą turtą ir 8638,64 Lt palūkanų. Be to, jos nuotoliais laikytina ir 1500 Lt atsakovo nesumokėta bauda už automobilio nurodytu terminu nepristatymą ieškovei, 178,50 Lt turto vertinimo išlaidos, o bendra nuostolių suma – 63025,07 Lt. Ši suma bei ieškovės priskaičiuoti 9924,29 Lt delspinigiai ir sudaro 72949,36 Lt sumą, kurią pirmosios instancijos teismas ieškovei ir priteisė iš atsakovų.

Nors ieškovė savo reikalavimus ir pagrindė kiek kitokiais paskaičiavimais, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisėjų kolegijos padarytą nuostolių paskaičiavimą, nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovės ieškinį.

Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad 9924,29 Lt delspinigių sumą ieškovė paskaičiavo pagrįstai. Paskaičiavimas ir tokio paskaičiavimo pagrindimas nurodyti patikslintame ieškinyje (b.l.72-75, t. II). Akivaizdu, kad delspinigius ieškovė paskaičiavo sutartyje numatyto 0,1 procento dydžio už 180 dienų nuo 14063,85 Lt įsiskolinimo už neapmokėtas sąskaitas iki sutarties nutraukimo, 1500 Lt baudos, 178,50 Lt ir 39392,59 Lt lizinguoto turto pardavimo nuostolių, kurių ji pareikalavo iš atsakovų 2011-10-04 ir 2011-10-05 pretenzijomis (b.l. 21 ir 22, t. I), o vėliau ir 2012-10-29 patikslintu ieškiniu (b.l.72-75, t. II). Paminėtų sumų pagal ieškovės pareikalavimą atsakovai nesumokėjo daugiau kaip metus laiko, todėl, net ir nesant byloje atskiro delspinigių paskaičiavimo, negalima pripažinti, kad delspinigius pagal ieškovės reikalavimą už 180 dienų laikotarpį pirmosios instancijos teismas priteisė nepagrįstai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Raimondas BuzelisNerijus MeilutisArūnas Rudzinskas