Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Laimai Avižienytei, Virginijai Miliauskienei, Renatai Vanagienei, Markui Dobrovolskiui,

vertėjams Svetlanai Minakovai, Giedriui Račkauskui, Irinai Pikčilingienei, Ritai Daškevičienei, Eglei Smailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

O. S. (O. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2017-01-01),

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. S. 2016 m. gruodžio 27 d. apie 19.20 val., viešoje vietoje - VGTU sporto salėje, Saulėtekio al. 28, Vilniuje, po futbolo rungtynių tarp Gelsaugos/Bekento ir VDA komandų, žmonių akivaizdoje, savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad tyčia savo kūnu prispaudė nukentėjusįjį rungtynių futbolo teisėją V. G. prie durų staktos, pastūmė jį ir sudavė kumščiu į veidą, tuo pat metu vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu necenzūrines, grasinančias frazes rusu kalba- "Ja tebia uroju" (Aš tave užkasiu), tokiu būdu nukentėjusiajam V. G. sukėlė fizinį skausmą, padarė veido kairės pusės apatinio žandikaulio srities sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir audinių patinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu savo įžūliu elgesiu, jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis O. S. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad jau 15 metų jo sūnus žaidžia futbolą, nė vienų jo rungtynių nėra praleidęs. Rungtynėse būna visokių dalykų: sūnus buvo pašalintas, buvo sužalotas. Per šiuos metus nebuvo jokio incidento tarp jo ir teisėjo ar trenerio. Pora metų dirbo futbolo klubo „Granitas“ administratoriumi, žino taisykles. Jis keturis su puse metų nevartoja alkoholio. Gruodžio 27 d. buvo paprastos varžybos, jis atvažiavo pažiūrėti šių rungtynių, sutiko seniai nematytą draugą I. K. ir pasiūlė kartu pažiūrėti varžybas. Varžybos buvo kaip visada. Buvo daug klausimų iš Ihorio pusės, kuris žiūrėjo pirmą kartą futbolo varžybas, jie daug šnekėjo, jis pats nelabai ir žiūrėjo. Jis irgi buvo nepatenkintas teisėjo sprendimu, bet čia ne jo reikalas, yra komisija. Matė tą momentą, kada buvo pašalintas treneris, jam atrodė šis sprendimas neteisingas. Visi rėkė. Buvo parodyta raudona kortelė. Raudona kortelė treneriui parodoma labai retai. Salėje visi žiūrovai sprogo: pradėjo rėkti, švilpti. Tada jis pasakė, kad tokiomis sąlygomis, kokios buvo sudarytos V. G., negalima dirbti. Po 3-5 minučių dar buvo pašalintas žaidėjas - jo sūnus. Tuo metu, kada jo sūnus buvo pašalintas, jis nežaidė, jis sėdėjo. Pas sūnų yra paaštrėjęs teisingumo jausmas. Jis nieko nesakė teisėjui, tik paplojo, nes jam atrodė, kad teisėjas neteisingai padarė. V nepatiko. Sūnus buvo pašalintas. Komanda pralaimėjo. Kai baigėsi rungtynės, po švilpuko, jis pasakė I, kad per tą cirką nieko negirdės, jie iš karto išėjo iš salės. Iš sėdinčių žmonių gal 12-15 bėgo link centro, kur stovėjo V. G. ir A. B.. Jis pasakė, kad nėra čia ko žiūrėti, jie išėjo iš salės. Praėjo tas duris, durys už jo buvo uždarytos. Už 10-12 žingsnių stovėjo kavos aparatas. Jie paėmė kavos iš aparato. Durys tai atsidarydavo, tai užsidarydavo, einant ar išeinant žmonėms, salėje buvo girdėti triukšmas, jis dar pajuokavo, gal ką nors teisėjui daro, einam pažiūrėsim. Jis pradėjo eiti atgal į salę. Draugas ėjo kartu, truputį už jo. Tos durys yra gal metro pločio. Buvo likę gal 2-3 žingsniai, kai labai greitai atsidarė durys link jo, jis sustojo. Greitai išėjo A. B., pralėkė, už jo ėjo V. G.. Jie netyčia susistumdė, t.y, atsitrenkė kairės pusės pečiais vienas į kitą. Jis (O. S.) kaip stovėjo su puodeliu, truputį apsisuko, pasakė: „aikštėje nieko nemato ir čia žmones...“. Jis gal antrą kartą iš viso matė V. G.. Teisėją A. B. dažnai matė, su juo prie aikštės sveikindavosi už rankos. A. B. pasakė: „Ką jis daro pas tave?“, neatsimena, ką dar pasakė, bet įžeidė V, kurio būklė buvo tokia, kad geriau jam buvo patylėti. Jis buvo V. G. kaip paskutinis taškas. Jam pasirodė, kad V. G. nori jam suduoti, nes padarė nedidelį žingsnį link jo. Jis atstūmė V. G. per ištiestą ranka. V. B. sako: „Vyrai, mes visi pažįstami, ką Jūs darot“. V. G. apsisuko ir nuėjo. Ir viskas. Įvykis buvo koridoriuje metro atstumu nuo durų. V. G. po to pasakė: „aš tave žinau, tu už šitą atsakysi“. Po incidento jis nuėjo parūkyti 1-2 minutes. Emocijos jau buvo praėję. Jam buvo gaila, nes V. G. buvo sunku teisėjauti tokioje konfliktinėje situacijoje. Norėjo užeiti, už komandą atsiprašyti, ir sužinoti dėl savęs, ką reiškia, kad už tai atsakysi. Nuėjo prie teisėjų kambario. Jis beldė į duris, pabeldė gal tris kartus, nieko nesakė ir išėjo. Palaukė 3-4 minutes, kol sūnus susiruoš ir važiavo namo. Jis niekaip nevertina žaidėjo plojimo į teisėjo sprendimą. Negali pasakyti, kodėl A. B. teigia, kad jis sudavė nukentėjusiajam.

Motyvuojamoji dalis

LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b.l. 37,43), patvirtino šiuos parodymus. Nurodė, kad gal nepamena, kas išėjo pirmas, faktas, jog jis susidūrė ne su A. B., o su V. G.. Koridoriuje daugiau žmonių nebuvo. Gal pora metrų atstumu ir buvo kas išėjęs. Durys stipriai atsidarė ir išėjo du teisėjai. Salėje žmonių buvo. Jis su V. G. susidūrė netyčia, jis apsisuko. Šį įvykį matė D. N.. Pačios durys yra 2-3 centimetrai. Kai durys yra atidarytos, jos yra metro. Durys jau buvo atidarytos, o jis (O. S.) dar nebuvo spėjęs prieiti durų. Jam gal buvo 37 centimetrai iki durų. Kas buvo toliau su durimis, nežino, nematė, ar uždarytos buvo, ar atidarytos. Nespėjo atsiprašyti teisėjo. Jis normalus žmogus, dirbo futbolo klubo „Granitas“ administratoriumi, žino, ką reiškia tokios emocijos, dar jiems reikės bendrauti. Iš karto draugui pasakė, kad buvo negražu. Buvo ir V truputį kaltas, ir komanda. Norėjo ateiti, pasakyti „vyrai visko buvo“, paduoti rankas ir viskas. Norėjo sužinoti ką reiškia, kad „jis už tai atsakys“. Norėjo atlikti taikinamąjį veiksmą. Nesutinka su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu. Negali pasakyti, iš kur pas teisėją V. G. sužalojimas. Gal kamuoliu susižeidė, gal A. B. jam darė ką paskui. (b.l.173-174)

Nukentėjusysis V. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 27 d. jis buvo paskirtas teisėjauti salės futbolo pirmenybėse. Teisėjavo su kitu teisėju A. B., kuris buvo pirmas teisėjas, o jis antras. Rungtynės vyko VGTU sporto salėje, Saulėtekio al. 28, Vilniuje, tarp Gelsauga/Bekento ir VGTU futbolo komandų. Rungtynių metu teko įspėti geltona kortele vieną iš atsarginių komandos žaidėjų, tai yra A. S. už nesutikimą su teisėjų sprendimu, į ką jis reagavo plojimais, kas reiškia grubią nepagarbą teisėjui ir žaidėjas turi būti pašalintas. Jis A. S. parodė raudoną kortelę, į ką jis sureagavo emociškai ir rusiškai pasakė ,,pašol ty nachui“ ir išėjo iš salės. Kai A. S. išėjo iš salės, rungtynės tęsėsi. Pasibaigus rungtynėms apie 19.20 val. jis su A. pajudėjo link išėjimo iš salės, buvo likę beveik paskutiniai. Tarpduryje pamatė iš matymo pažįstamą A. tėvą O. S.. Jis tarpduryje buvo vienas. Tarp durų plotis buvo apie vienas metras, nes vienos durys buvo užrakintos, gali praeiti tik vienas žmogus. Pirmas šonu praėjo A. B., tada norėjo praeiti jis, jam praeinat O. S. prispaudė kūnu jį prie durų staktos, tada pasitraukė, jis (V. G.) padarė žingsnį, O. S. pastūmė į krūtinės sritį abiem rankomis, vieną kartą kumščiu trenkė į kairę veido sritį. Kuria ranka smogė, neužfiksavo, smūgį matė. O. S. pasakė, ko jis stumdosi, nors jis nestūmė, tik norėjo praeiti. Tą pasakymą suvokė kaip bandymą jį išprovokuoti. Tuo metu A. B. stovėjo šalia, į jį veidu. A. B. prilaikė O., kadangi jis norėjo tęsti toliau, bandė eiti agresyviai į jo pusę link rūbinės, po to prisijungė kiti asmenys. Jis O. S. nieko neatsakė, atsitraukė pora žingsnių, pamatęs, kad jis link jo bando eiti, pagreitino žingsnį link rūbinės, nes nujautė, kad O. S. nori tęsti konfliktą, išprovokuoti jį už sūnaus nušalinimą. Jautė iš O. S. alkoholio kvapą. O. S. bandė jį prilaikyti einantį link rūbinės. Eidamas girdėjo jį šaukiant ,,Sčienok, ty vofsčie ohujel, ja tiebia uroju“. Tai jis priėmė kaip grasinimą savo atžvilgiu, dar pagreitino žingsnį, užėjo į rūbinę, paskui jį įėjo A. B. ir jie užsirakino, nes po tokio grasinimo nežinojo, ko tikėtis. Dar apie 20-30 sekundžių kažkas baladojo, nieko nesakydamas, į duris, bandė jas atidaryti. Šiek tiek nurimus, jis paskambino į policiją bendruoju pagalbos numeriu 112, paaiškino visą situaciją, paklausė, ar galima parašyti pareiškimą ryte, nes turi važiuoti į kitas rungtynes. Jam pasakė, kad gali, pasakė, kad turi atvažiuoti į Saulėtekio g. esantį komisariatą. Nuvažiavo į kitas rungtynes, namo grįžo apie 23.00 val. Kitą dieną atsikėlus jo veidas kairėje pusėje buvo patinęs, paraudęs, nubrozdintas. Nuvažiavo pas daktarą, užfiksavo visa tai. Kitą dieną kreipėsi į policiją dėl pareiškimo. Nedarbingumo pažymėjimo jis negalėjo pasiimti, nes dirba per du darbus, antram darbe yra vadovas ir prieš Naujuosius metus buvo pats darbymetis. Visi jį matė, turėjo darbuotojams atsakinėti, kas įvyko, aiškintis prieš mažametį sūnų, prieš žmoną, kiekvieną dieną sulaukdavo klausimų. Niekas jo neatsiprašė.

Į klausimus atsakydamas nurodė, kad ten yra sporto salė, didelės durys ir išeinant iš sporto salės koridorius. Sporto salėje juos užkalbino treneris, nes jo aukščiausios lygos komanda „Gelsauga/Bekentas“ pralaimėjo pirmos lygos komandai, pas juos visus buvo stresas. Laimėjusi komanda buvo išėjusi, bet žiūrovų komandos buvo 15-20 asmenų, jie klausė, ką jie kalba, reiškė savo emocijas. Išeinat apie 20 žmonių buvo, dalis dar sporto salėje, dalis jau koridoriuje, visi matė. Dauguma buvo kaltinamojo sūnaus komandos žiūrovai, draugai. Konfliktas vyko tarpduryje tarp sporto salės ir koridoriaus, kur yra rūbinės. Po smūgio jis iš karto pajuto tokį staigų skausmą, bet dėl streso jis iš karto nesuprato, kas įvyko. Per antras rungtynes jautė buką skausmą. Kitą rytą labai patino. Pramušė skruostą iš vidaus, buvo paraudimas ir pradėjo tinti. Apie 4-5 dienas tas laikėsi, jautė skausmą. Nematė, ar O. S. tarpduryje laikė ką nors rankose. Mano, kad viskas įvyko dėl to, kad jis išvarė O. S. sūnų. Po to incidento, kartais jautė baimės jausmą, kai eidavo teisėjauti, kai žaidžia „Beketo“ komanda ir žinodamas, jog bus salėje O. S., gal vėl pasikartos. Jis turi mažametį vaiką, žmoną, ką gali padaryti jiems. Skelbiami straipsniai apie šį įvykį su įžeidinėjančiais komentarais. Po O. S. išpuolio Vilniaus regiono futbolo sąjungos drausmės komiteto sprendimu komanda buvo nubausta 200 eurų bauda už apsaugos neaprūpinimą rungtynių metu dėl išpuolio prieš teisėją. Apskųstas šis sprendimas nebuvo, tai yra sutiko su tuo, kas įvyko. Jeigu komanda nesutinka, ji gali pateikti savo apeliaciją. Savo ieškinį palaiko. 2000 eurų sumą nurodė dėl savo psichologinės būklės, dėl stresinės būklės ir dėl jo pablogėjusios reputacijos svetainėse Futbolas.lt ir Facebook. Į darbą turėjo vaikščioti su patinimu ir toks sutikti Naujuosius Metus. Jam svarbiausia būti apsaugotu ir kad kiekvienas teisėjas galėtų save apsaugoti. (b.l. 126-128)

Liudytojas A. B. teisiamojo posėdyje paaiškino, kad įvykis įvyko praeitais metais. Jie dviese su V. G. teisėjavo varžybose VGTU sporto salėje. Varžybos buvo įtemptos. V. G., vienas iš teisėjų, žaidimo metu parodė vienam iš „Bekento“ komandos žaidėjų, vardu Artūras, geltoną kortelę. Žaidėjas su tuo nelabai sutiko. Jam buvo parodyta raudona kortelė, jis buvo išprašomas iš aikštės. Baigėsi varžybos. Jie išeidinėjo iš sporto salės. Tarpduryje stovėjo O. S.. Jis (A. B.) atidarė duris, išėjo pirmas, po jo iš karto ėjo jo kolega V, durys nebuvo užsidariusios, jis laikė duris, kad jos neužsidarytų, nes tuo metu dar ėjo keletas žiūrovų. V. G. norėjo praeiti, bet negalėjo to padaryti, nes tarpduryje prie durų stovėjo O. S., bet kažkaip praėjo. Tada išgirdo triukšmą ir atsisukęs pamatė vieną kaltinamojo smūgį. Matė, kaip kaltinamasis sudavė ranka ir pataikė V. G. į žandą. Girdėjo, kaip sudavęs asmuo vartojo keiksmažodžius. Jis pribėgo, bandė juos išskirti, nes vyko žodinis konfliktas. Žodinis konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko apie porą minučių, gal ilgiau, iki kol jie nuėjo į kambariuką. Pokalbis buvo apie tai, kad kaltinamasis reiškė pretenzijas dėl teisėjavimo varžybų metu. V. G. atsakė gal pora žodžių, kad jis viską gerai padarė, jis buvo netikėtoje būsenoje. Tuo metu, kai atsisuko, O. S. rankose nieko nebuvo. Jei rankose būtų laikęs didelius daiktus, būtų matęs. Po O. S. smūgio V. jam negrasino, grasino tas žmogus. Tuo metu buvo gal 10 -20 žmonių, dauguma buvo žiūrovai. Jiems išėjus jau stovėjo keletas žiūrovų, o keletas išeidinėjo paskui juos iš salės. Tarp žiūrovų buvo jų teisėjas D. R.. Kur jis buvo, tiksliai nepasakys. Kurį laiką bandė juos išskirti, jie išsiskyrė, nuėjo į savo kambariuką persirengti. Užsirakino ir bandė pailsėti, kadangi turėjo vykti dar vienos varžybos. Tuo metu, kai buvo užsirakinę, praėjus 2-3 min. po užsirakinimo, kažkas bandė įeiti į jų kambariuką, beldėsi. Durys buvo užrakintos, jie nieko neįsileido. Jokių garsų, žodžių negirdėjo, tik beldimą. Kas galėjo belsti, nežino, nes nematė. Ateiti persirengti niekas negalėjo, nes kambariukas skirtas teisėjams. Jie su V rūbinėje pasikalbėjo ir nusprendė skambinti policijai. Tai buvo labiau V. G. iniciatyva. Po to įvykio V jautėsi nemaloniai, nes per kitas varžybas uždavinėjo klausimus, kas įvyko, kodėl jo žandas paraudonavęs. Šiek tiek matėsi, kad žandas buvo paraudęs. V. G. nenorėjo labai apie tai kalbėti, bendrauti. Jis V. G. žando paraudimą matė kitose varžybose, kitą dieną po šių varžybų jie nesimatė. Gal iš matymo ir žino D. N., I. K., bet jų nepažįsta. J. M. pažįsta. Šis asmuo rungtynėse buvo. Nežino, ar J. M. galėjo matyti įvykį, kai jis atsisuko, J. M. nematė. Jis galėjo būti nuo jų gal 5 metrų atstumu, kitoje salės pusėje ir nematyti šito įvykio. Durys buvo uždarytos, jos užsitrenkė automatiškai, praėjus žmonėms. Jis matė jau uždaras duris. Jis nežiūrėjo, ar po įvykio kas nors jas atidarė, ar uždarė. Jis tuo metu bandė juos išskirti. Apie šį įvykį kalbų tarp kolegų buvo. Ar buvo apie šį įvykį atsiliepimų viešoje erdvėje, nežino, nes nelabai žiūri viešoje erdvėje.

Į klausimus atsakydamas nurodė, kad jis pirmas praėjęs laikė duris, V. G. praėjo slenkstį, užėjo į vidų, tada jis (A. B.) paėjo porą žingsnių toliau, o už jo ėjo V., ir tada įvyko konfliktas. Po jų durys užsitrenkė. O. S. stovėjo viduje. Jie buvo šalia vienas kito, jie abu buvo jau perėję slenkstį. Triukšmas buvo, jis išgirdo, kad jie kalbasi, tonas buvo garsus, todėl atsisuko, pamatė smūgį. Mano, kad O. S. smūgiavo dešine ranka į kairį žandą, matė vienintelį smūgį. Toliau buvo susikibimas ir žodinis konfliktas. Jis bandė skirti, raminti, nes vyko negraži kalba. Žaidimo metu tarp žaidėjų ir V. G. matė tik tą konfliktą, kuris įvyko rodant geltoną ir raudoną kortelę. Ten buvo žodinis konfliktas, ant suolelio sėdėję žaidėjai buvo nepatenkinti jų teisėjavimu. Po rungtynių V. G. su Bekento komanda nekonfliktavo. Nematė, kad V. G. būtų bendravęs su žaidėjais. Po varžybų buvo bendravimas su treneriu J. M.. Po varžybų teisėjai iš salės išeina kartu, tai nerašyta taisyklė. Negali pasakyti, ar J. M. buvo šalia, ar nebuvo. Salėje vienas iš žiūrovų buvo J. M.. Po varžybų J. M. priėjo prie jų ir su jais bendravo porą minučių. D. R. irgi matė tarp žiūrovų. Vėliau su D. R. dėl šio įvykio nebendravo. Jis neatsimena, ar O. S. jam ką nors pasakė. Jis taip stovėjo tarp durų, kad buvo sunku praeiti. Gal paprašė leisti praeiti. Jis neatsimena, ko O. S. jo klausė. Gal jis kažką ir pasakė. Nematė, ar O. S. buvo prispaudęs V. G. prie staktos. Gal tai ir buvo, nes buvo sumaištis. (b.l. 137-139)

LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo A. B. parodymus (b.l.21), liudytojas juos patvirtino. Patikslino, kad jis prilaikė už rankos O. S., toks pokalbis dėl pastūmimo buvo. Durys yra tokios, kaip durys teismo salėje. O. S. stovėjo veidu į jį ir užstojo apie pusę durų. Jis paprašė, kad leistų praeiti. Jei nepasitrauktų, negalėtų praeiti neužkabinęs. (b.l. 137-139)

Ekspertas M. P. teisiamojo posėdyje paaiškino, kad apžiūrą atlieka tyrėjas, o jis joje dalyvauja kaip specialistas. Jam buvo pateikti V. G. medicininiai dokumentai - išrašai iš Naujininkų poliklinikos, o jis iš tų dokumentų pateikė išvadą. Pagal pateiktus medicininius dokumentus nustatytas veido kairės pusės apatinio žandikaulio sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu, patinimu. Padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, galėjo būti atlikti kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Negali pasakyti, kada tiksliai jie buvo padaryti, nes neaprašytos sužalojimo savybės. Savo išvadą tvirtina pilnai. Daugiau papildyti nieko negali. Kiek trauminių poveikių padarė nustatytą sužalojimą, priklauso nuo to, nubrozdinimas ir patinimas tos pačios srities ar ne. Jei tos pačios srities, tai ne mažiau kaip vienas poveikis, jei skirtingų gali būti ir daugiau poveikių, kiek daugiau - negali pasakyti. Gali traumuoti audinį ir palikti nematomus sužalojimus. Sužalojimai buvo padaryti prieš tai, negu asmuo kreipėsi medicinos pagalbos, kada tiksliai – negali pasakyti. Nėra nei nubrozdinimo spalvos, nei dydžio, nei formos, nei kuo padengtas. Jei tai būtų aprašyta, jis galėtų spręsti apie padarymo laiką. Sužalojimai padaryti bet kokiu kietu buku daiktu. (b.l. 157)

Liudytojas D. N. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. mėnesio nepasakys, 27 dieną buvo futbolo rungtynės tarp jo komandos „Bekentas“ ir kitos, kurios neprisimena, jis vienas atėjo pasižiūrėti kaip žaidžia draugai. Rungtynių metu buvo du teisėjai. V. G. teisėjavo. Teisėjo V. G. buvo pašalintas „Bekento“ komandos treneris, pradėjo visi piktintis, rėkti ant teisėjo, kad jis blogai teisėjauja, keiktis necenzūriniais žodžiais. Buvo sumaištis. Kai baigėsi rungtynės, visa komanda pribėgo prie teisėjo aiškintis, dėl ko buvo pašalintas treneris. Jis pirmas išėjo iš salės, vienas stovėjo praėjime tarp durų, laikydamas duris laukė komandos, kol išeis, norėjo padėkoti už žaidimą. Jis buvo daugiau salėje, nei koridoriuje. Teisėjai išeidami ėjo link jo. Kai du teisėjai išeidinėjo, jis praleido juos abu. Jie ėjo vienas šalia kito. Kai teisėjai „naglai“ ėjo, norėjo pasižiūrėti, dėl ko jie eina tokie pikti, ir atsisuko. Durys atsidaro, durų plotis gal metras. O. S. ėjo su kavos puodeliu rankoje, jie pečiais susitrenkė, O. S. pasisuko nuo to smūgio ir prasidėjo žodinis konfliktas. Jis laikė į koridorių prasidarančias duris, norėdamas pažiūrėti, kas bus toliau. Jie ten kažką kalbėjosi 10-15 sekundžių, ką kalbėjo negirdėjo, nes salėje buvo riksmai, teisėjas staigiai mostelėjo, jis galvojo, kad norėjo smūgiuoti. O. ranka jį atstūmė nuo savęs, iš karto įsimaišė antras teisėjas ir išskyrė juos, sakė, kad viskas gerai, kad nusiramintų. Paskutiniai teisėjo žodžiai buvo „tau (necenzūrinis žodis), ja tebe znaju“. Šią frazę išgirdo, nes ši frazė buvo surinkta pakeltu tonu. Viskas vyko 10-15 sekundžių. Mano, kad jog O. S. atstūmė nukentėjusįjį savigynos tikslu, jog negautų smūgio. Teisėjas bandė atstumti tą ranką, kad jo neliestų. Nuo nukentėjusiojo ir O. S. jis stovėjo 4 metrų atstumu, o jie dviese vienas nuo kito stovėjo per ištiestos rankos atstumą. O. S. ir nukentėjusysis stovėjo nuo durų 2-3 metrų atstumu labiau salės pusėje, kai vyko jų susistumdymas pečiu. Suprato, kad O. S. ir nukentėjusysis susistumdė pečiais. Vietos buvo daug, galėjo 3-4 žmonės praeiti. Smūgio jokio nematė, tikrai nebuvo. O. S. stovėjo nugara į jį, nukentėjusysis veidu į jį. Jų padėtis jo atžvilgiu keitėsi pasukant galvą. Kaltinamasis yra jo draugo A. S. tėvas. Su A. bendrauja, su tėvu nebendrauja. Mato O. S. varžybose. Jis būna ramus, nieko niekada nesako, būna prieina prie teisėjo paklausti, bet nebuvo, kad pradėtų rėkti, pakeltų balsą. Futbolo varžybų stebėjimas jam yra emocingas reiškinys. Emocijos salėje kyla labiau nei lauke. Kad kilo sumaištis, tai normalu, taip būna dabar visada, būna, kai pašalinamas treneris, įteikiama kortelė. Tam tikros komandos palaikymo žmonės buvo nepatenkinti, ne visos salės žiūrovai. Nežino, dėl ko buvo pašalintas treneris, dėl to ir kilo sumaištis. Sumaišties metu kaltinamojo nematė. Nežino, iš kur teisėjui galėjo atsirasti nubrozdinimas, patinimas. Ar rungtynių metu tarp nukentėjusiojo ir vieno iš žaidėjo buvo koks nors konfliktas, nepamena. Rungtynių metu buvo teisėjo žaidėjui parodyta kortelė geltona, po to raudona. Nematė, kad dėl to būtų kokios tai emocijos. Nemano, kad O. S. buvo patenkintas tokiu teisėjo sprendimu, nes ir jam tai nepatiktų. Raudona ar geltona kortelė parodoma dažnai, bet kad trenerį pašalintų, tai nėra dažnas atvejis. Sumaištis prasidėjo, kai buvo pašalintas treneris, o ne dėl to, kad draugui A. kortelė buvo parodyta. Aplinkybes geriau prisiminė tada, kai buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu. Jis stovėjo prie durų, durys buvo uždarytos. Konfliktas tarp teisėjo ir O. S. vyko koridoriuje, jis pats stovėjo labiau iš salės pusės. Jis laikė duris, iki tol, kol teisėjas jų neišskyrė, apie 15-20 sekundžių, kol vyko tas konfliktas. Varžybų salė yra 60-50 metrų, centras 25-30 metrų, nuo durų iki centro 25-30 metrų. Tribūnos yra prie sienos iš dešinės pusės. Viena tribūna yra arčiau išėjimo durų, kita link centro. Nuo tribūnų iki išėjimo apie 20 metrų atstumas. Sėdint tribūnose durys yra iš šono.

LR BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus liudytojo J. M. parodymus (b.l.32), liudytojas juos patvirtino. Patikslino, kad girdėjo O. S. žodžius: „ko čia stumdaisi“, A. B. žodžius „vyrai baikit, ką darot“. Prašo remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.(b.l. 172-173)

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiojantis arba vandališkais veiksmais ir visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka, papildomas objektas – žmogaus sveikata, orumas ir kt. Minėto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl jis laikomas baigtu sutrikdžius visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje vertinama, kad visuomenės rimties sutrikdymą kaip pasekmę gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, sugadintas turtas, žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti ir pan.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo O. S. kaltė įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Apkaltinamąjį nuosprendį O. S. atžvilgiu teismas grindžia nukentėjusiojo V. G., liudytojų A. B., D. R. parodymais, iš dalies – liudytojo J. M. parodymais, specialisto J.M. P. paaiškinimais ir specialisto išvada bei kitais rašytiniais įrodymais.

Nukentėjusysis V. G. nuosekliai ir kategoriškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad būtent kaltinamasis O. S. panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, praeinant tarpduryje prispaudė prie durų staktos, pastūmė ir sudavė vieną kartą kumščiu į veidą, į kairį skruostą, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas tokiais veiksmais nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo V. G. parodymai dėl jam padarytų sužalojimų proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, jie patvirtinti kitais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.

V. G. parodymai atitinka specialisto išvadą ir joje išdėstytus faktus apie V. G. padarytų sužalojimų lokalizaciją ir padarymo laiką. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. G. nustatytas veido kairės pusės apatinio žandikaulio srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir audinių patinimu. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos(b.l.19,1t.). Tokios specialisto nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina V. G. parodymus apie šių sužalojimų padarymo lokalizaciją ir laiką. Specialisto išvadą teikęs ekspertas J.M. P. teisme patvirtino nukentėjusiojo patirtus sužalojimus - veido kairės pusės apatinio žandikaulio sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdijimu, patinimu. Paaiškino, kad sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, atliktą kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos.

Savo sumušimo faktą V. G. patvirtino iš karto po įvykio skambindamas į bendrąjį pagalbos centrą, ką patvirtina teisme perklausytas garso įrašas (b.l.179-181) bei kreipdamasis su pareiškimu į policiją (b.l.7-8,1t.), kur nurodė, kad O. S. praeinant pro duris prispaudė V. G. prie durų staktos, po to jį pastūmė ir sudavė kumščiu vieną kartą į veidą, vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu necenzūrinius žodžius. O. S. buvo konfliktiškai nusiteikęs.

Iš asociacijos „Vilniaus regiono futbolo sąjunga“ išrašo (b.l.16,1t.) matyti, kad 2017-01-03 vykusio drausmės komisijos posėdžio metu vienas iš nagrinėjamų klausimų buvo incidentas, kuris įvyko 2016-12-27 dieną VGTU sporto salėje po Vilniaus Futsal taurės rungtynių tarp Gelsauga ir VDA komandų, kurių metu teisėjas V. G. buvo užpultas vieno iš rungtynių žiūrovo. Atsižvelgiant į rungtynių teisėjų raportą, komandų bei liudininkų paaiškinimus, drausmės komisija konstatavo, kad FK Gelsauga komanda, pagal nuostatus yra atsakinga ir privalo užtikrinti tvarką ir varžybų saugumą rungtynių vykdymo vietoje. To nebuvo padaryta iš karto po rungtynių įvyko incidentas tarp žiūrovo ir rungtynių teisėjo V. G.. Už šiuos pažeidimus ir vadovaujantis nuostatų 49 p. nuostatomis, FK Gelsauga skirta 175 eurų bauda. 49 p. kaip matyti iš šio dokumento nustato atsakomybę už fizinės jėgos panaudojimą, užpuolimą ar kitą panašaus pobūdžio ypač agresyvų ir neleistiną žaidėjų, oficialių asmenų ar žiūrovų elgesį rungtynių metu, prieš jas ir 1 val. po jų (varžybų vykdymo vietoje) DK sprendimu gali būti taikomos maksimalios sankcijos. Be to, bylos duomenimis drausmės komisijos sprendimu skirta nuobauda apskųsta nebuvo (b.l.98).

Minėti duomenys patvirtina vykusio incidento tarp V. G. kaip teisėjo ir vieno iš žiūrovų faktą.

2017-03-10 Apžiūros protokolas patvirtina (b.l.19,1t.), kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos, Vilniaus skyriaus teismo medicinos vyresnysis ekspertas J. M. P. atlikęs V. G. VšĮ „Naujininkų poliklinika“ medicinos dokumentų išrašą, pateikė išvadą, jog V. G. nustatytas veido kairės pusės apatinio žandikaulio srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir audinių patinimu. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos.

Teismo posėdžio metu V. G. nurodė, kad būtent kaltinamasis O. S. praeinant tarpduryje jį prispaudė prie durų staktos, po to pastūmė ir trenkė į kairę veido pusę kumščiu vieną kartą. Jis juto skausmą.

Aplinkybę, kad nukentėjusiajam kaltinamasis O. S. sudavė vieną smūgį ranka į veidą patvirtino ir liudytojai A. B., D. R., tiesiogiai matę įvykį, jo metu buvę netoliese. A. B. patvirtino, kad kaltinamasis O. S. vartojo keiksmažodžius. Netikėti šių liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo.

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad po futbolo varžybų jam kartu su V. G. išeinant iš salės, tarpduryje stovėjo O. S.. A. B. atidarius duris ir einant pirmam, po jo ėjo V. G.. O. S. stovėjo visiškai prie durų. Išgirdęs triukšmą atsisuko ir matė, kad O. S. sudavė vieną smūgį V. G. į veidą, į žandą, O. S. vartojo keiksmažodžius. Jis bandė juos išskirti. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko žodinis konfliktas, kurio metu kaltinamasis reiškė pretenzijas V. G. dėl teisėjavimo varžybų metu. Dar liudytojas teisme konkretizavo, kad O. S. taip stovėjo tarp durų, kad sunku buvo praeiti.

Liudytojas D. R. nurodė, kad kaltinamasis specialiai užstojo kelią V. G., smogė vieną kartą ranka į skruostą V. G.. Iš salė pirmas ėjo treneris A. B., už jo V. G.. V. B. praėjo, o V. G. ne, nes jam pečiu praėjimą užstojo O. S.. Liudytojas D. R. patvirtino matęs, kad O. S. sakė „Ko tu stumdai?“ ir sudavė ranka vieną smūgį V. G.. V. G. kažką pasakė, tačiau nieko nedarė. Jis pats matė įvykį apie 5 metrų atstumu. Pats incidentas vyko prie pat durų iš salės pusės. O. S. su pečiu užtvėrė praėjimą, pečiu užstojo, neleido praeiti.

Taigi, nukentėjusiojo V. G. nurodytos įvykio aplinkybės dėl jo sumušimo aplinkybių iš esmės atitiko liudytojų D. R., V. B., mačiusių įvykį, parodymus, todėl teismas šiais parodymais tiki.

Teisme apklausti liudytojai I. K., J. M., D. N. taip pat buvę įvykio vietoje, nurodė kitokias įvykio aplinkybes, kurios iš esmės atitiko kaltinamojo O. S. parodymus.

Liudytojas D. N. teisme tvirtino matęs, kad teisėjai eina „naglai“, matęs, kad O. S. ir V. G. susidūrė pečiais, teisėjas staigiai mostelėjo ir tada O. S. ranka atstūmė jį nuo savęs. Tuomet iš karto įsimaišė kitas teisėjas. Dar tvirtino įvykį matęs 4 metrų atstumu, o kaltinamasis ir nukentėjusysis stovėję per ištiestos rankos atstumą ir nuo durų 2-3 metrų atstumu labiau salės pusėje. Smūgio nematęs. Jis pats laikęs duris.

Liudytojas I. K. teisme tvirtino, kad V. G. kliudė pečiu O. S., susidūrimas įvyko koridoruje, 2-3 metrai nuo išėjimo iš salės. V. G. žengė žingsnį lyg norėdamas suduoti, o O. S. ištiesė ranką, kad pastarąjį prilaikytų.

Liudytojas J. M. teisme tvirtino, kad incidentas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko už durų į koridoriaus pusę, apie 6-7 metrų atstumu nuo durų, o jis pats matė įvykį apie 7 metrų atstumu. Tvirtino, kad nematė, ar buvo smūgis. Tačiau matė, kad O. S. ištiesė kairę ranką. Pirmas ėjo iš salės A. B., po to V. G.. O. S. ėjo iš koridoriaus į salę. V. G. susidūrė su O. S.. Durys buvo atdaros. Pokalbio negirdėjo.

Taigi, liudytojai I. K., J. M., D. N. teigė nematę, kad būtų suduotas smūgis V. G. į veidą. Tačiau ta aplinkybė, kad minėti liudytojai smūgio nematė, pati savaime nepaneigia, kad toks smūgis nebuvo suduotas, ką patvirtina aukščiau aptarti įrodymai.

Liudytojų I. K., D. N. parodymai, kad V. G. ir O. S. praeidami susidūrė pečiais, ir J. M. parodymai, kad tarp jų įvyko susidūrimas, paneigti nuosekliais nukentėjusiojo V. G., liudytojų D. R., A. B. parodymais, kuriais nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo ne susidūrimas pečiais, o fizinis smurtas, kurį O. S. panaudojo V. G. atžvilgiu. Akcentuotina, kad pats nukentėjusysis V. G. niekada nenurodė, kad įvykio metu jis su O. S. susidūrė pečiais, o priešingai – teigė, kad O. S. jam sudavė vieną smūgį ir ši aplinkybė patvirtinta objektyviais bylos duomenimis – specialisto išvada, kuria netikėti teismas neturi jokio pagrindo, garso įrašu, J.M. P. paaiškinimais. Todėl teismas liudtytojų I. K., D. N., J. M. parodymais šioje dalyje nesivadovauja.

Be to, pažymėtina, kad liudytojų I. K., J. M., D. N. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs, kas suteikia pagrindą abejoti liudytojų parodymų patikimumu.

Liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad incidentas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko, kai jie vos prasilenkė pro duris ir prasilenkdami vienas kitą užkabino pečiais, o teisme nurodė, kad įvykis buvo 2-3 metrai nuo durų.

Liudytojas I. K. teisme taip pat teigė, kad įvykis buvo 2-3 metrai nuo išėjimo iš salės, nors ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog įvykis buvo praeinat kaltinamajam ir nukentėjusiajam pro duris.

Analogiškai liudytojas J. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad praeidami pro duris O. S. ir V. G. susistumdė pečiais, o teisme jau nurodė, kad įvykis buvo 6-7 metrai nuo durų.

Tačiau teismas kaip teisingus vertina ir vadovaujasi liudytojo J. M. parodymais dalyje, kur jis nurodo, kad girdėjęs O. S. žodžius:“Ko čia stumdaisi“, nes šioje dalyje jo parodymai sutampa su liudytojo D. R. ir nukentėjusiojo V. G. parodymais, kurie taip pat tvirtino, kad kaltinamasis sakęs žodžius, ko nukentėjusysis stumdosi, tačiau konkretizavo, kad realiai jokio V. G. pastūmimo kaltinamajam nebuvo. Pažymėtina, kad teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamojo įvykio metu nestūmė, tad ir poreikio O. S. garsiai aiškinti, ko nukentėjusysis stumdosi, nebuvo.

Kaltinamasis O. S. teisme pripažino tik pačio incidento su nukentėjusiuoju faktą, tačiau aiškino visai kitokias jo aplinkybes, negu nurodė nukentėjusysis V. G.. Tik pripažino pirmas pasakęs žodžius V. G.. Jis neigė vartojęs smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, aiškino pastarąjį tik atstūmęs. Pačio O. S. parodymus apie tai, kad jis įvykusio konflikto metu nesudavė smūgio į veidą nukentėjusiajam, jo neprispaudė prie staktos, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytus veiksmus, jie paneigti aukščiau aptartais jo kaltės įrodymais. Teismas atmeta O. S. paaiškinimus, kad V. G. susižalojo pats su kamuoliu ar A. B. jam ką padarė, nes tokie jo parodymai nėra patvirtinami jokia bylos medžiaga. Tokios aplinkybės nenurodė ir pats nukentėjusysis V. G.. Priešingai, nukentėjusysis paaiškino, kad jį sužalojo būtent O. S.. Kaip minėta, V. G. teisme patvirtino, kad kaltinamasis jį prispaudė kūnu prie staktos, tada O. S. šiek tiek atsitraukė, jis, V. G., padarė žingsnį į šoną, O. S. jį pastūmė rankom ir sudavė į kairį skruostą sakydamas „ko čia stumdaisi“.

Taigi, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis O. S. tyčia prispaudė nukentėjusįjį prie durų staktos, pastūmė jį ir sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje, kur po futbolo rungtynių buvo žmonės. Teismo nustatyti kaltinamojo O. S. veiksmai – smūgio nukentėjusiajam V. G. sudavimas viešoje vietoje prieš nukentėjusįjį, vartojant necenzūrinius žodžius, kitų asmenų akivaizdoje jį pažeminant, yra įžūlūs veiksmai, kuriais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams šiurkščiai pažeidžiamos visuomenėje nusistovėjusios ir įstatymais įtvirtintos jos narių bendro gyvenimo taisyklės. Tokie veiksmai akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtini. Kaltinamasis neabejotinai tai suvokė. Kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam V. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ką patvirtina specialisto išvada (b.l.19,1t.), sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu, kurie papildo vienas kitą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis O. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo veiksmai padarant šį nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jo kaltumu pagrindo nėra. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d. Teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis O. S. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010).

Bausmės skyrimas

Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.

Kaltinamasis O. S. anksčiau neteistas, nedirba, administracine tvarka baustas už įvykdytus KET pažeidimus. Nusikalstamais veiksmais padaryta žala neatlyginta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo O. S. įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (smurtinis pobūdis), pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam O. S. laisvės apribojimo bausmę.

Nukentėjusysis V. G. pareiškė byloje 2000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo(b.l.77-80,1t.), pateikė civilinį ieškinį grindžiančius dokumentus (b.l.81-100,1t.)

Teisme nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė, nurodė, kad patyrė moralinę žalą, nes įvykio metu patyrė skausmą, kurį jautė apie 4-5 dienas, buvo patinimas. Kreipėsi į medikus. Futbolo visuomenė jo vis klausinėdavo apie įvykį, dėl to jautė nepatogumų. Kai žaisdavo Bekentas jis jausdavo baimės jausmą kai eidavo teisėjauti, nes žinojo, kad jose gali būti ir O. S.. Be to, pablogėjo jo reputacija, futbolas.lt portale, buvo įvairių replikų. Vaikščiojo į darbą būdamas sumuštas.

V. G. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).

Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus ”Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.

Byloje yra įrodyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, ji patyrė nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus, teko kreiptis pas medikus. Byloje yra duomenys, kad V. G. 2016-12-28(b.l.15,1t.) kreipėsi į VšĮ „Naujininkų polikliniką“. Iš 2017-03-10 apžiūros protokolo matyti (b.l.19,1t.), kad teismo medicinos vyresnysis ekspertas J. M. P. apžiūrėjęs V. G. VšĮ „Naujininkų poliklinika“ medicinos dokumentų išrašą, pateikė išvadą, jog V. G. nustatytas veido kairės pusės apatinio žandikaulio srities sumušimas, pasireiškęs odos nubrozdinimu ir audinių patinimu. Sužalojimas atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos.

Vertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamųjų veiksmų buvo sukeltas išgąstis, jis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Tačiau ilgalaikis gydymas nukentėjusiajam nebuvo taikomas.

Nustatydamas neturinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis O. S. įvykdė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Taip pat teismas atsižvelgia kaltinamojo O. S. turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis nedirba, žalos neatlygino, administracine tvarka baustas. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsižvelgiant į nurodytą bei teismų praktiką, darytina išvada, kad nukentėjusiojo V. G. prašoma suma neturtinei žalai atlyginti yra mažintina, todėl civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies priteisiant iš kaltinamojo O. S..

Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Civiliniame ieškinyje suformuluotas prašymas priteisti iš O. S. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. turėtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktas sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus.

Teismui pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas: 2016-12-28 (b.l.96), ir 2016-05-18 (b.l.97) patvirtinančios, kad V. G. sumokėjo pagal kiekvieną iš jų 500 eurų, t.y. viso 1000 eurų už susipažinimą su faktinėmis įvykio aplinkybėmis, konsultacijas, atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu. Minėtos sumos sumokėjimą patvirtina ir byloje esantys pinigų priėmimo kvitai (b.l.99). Taip pat pateikti duomenys, kad už vertimo paslaugas buvo sumokėta 32,50 eurų (b.l.100).

Teismo posėdžio metu pateiktas 2017-10-10 pinigų priėmimo kvitas Nr. 901920 (b.l.164), patvirtinantis, kad V. G. sumokėjo 300 eurų už atstovavimą. Baigiamųjų kalbų metu nukentėjusiojo atstovas prašė priteisti patirtas V. G. bylinėjimosi išlaidas.

Minėtais bylos duomenimis nukentėjusysis V. G. turėjo advokato išlaidas (b.l.97,99,100,164). Sprendžiant dėl priteisimo iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtų advokato išlaidų atsižvelgtina į šios bylos sudėtingumą, į teisinės pagalbos teikimo trukmę, į V. G. sumokėtą pinigų sumą už atstovavimą, kaltinamojo turtinę padėtį, bei protingumo ir sąžiningumo kriterijus. LR BPK 106 str. 2 d. pagrindu iš kaltinamojo O. S. V. G. naudai priteistina 1300 eurų advokato išlaidoms apmokėti.

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Atsižvelgiant į nurodytą, bei tai, kad atliktas vertimas dokumentų, pagrindžiančių V. G. teisėjavimą su kaltinime nenurodytomis rungtynėmis, išlaidos už vertimo paslaugas nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

O. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams.

BK 48 str. 6 d. 5 p. pagrindu įpareigoti neatlygintinai išdirbti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

BK 48 str. 5 d. 1 p. pagrindu uždrausti O. S. laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis Lietuvoje rengiamose oficialiose futbolo varžybose.

Išaiškinti, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam O. S. paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo O. S. nukentėjusiojo V. G. naudai 1000 (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš kaltinamojo O. S. 1300 eurų (vieną tūkstantį tris šimtus eurų), nukentėjusiojo V. G. naudai advokato išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.