Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kisieliaus, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Stasio Lemežio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo O. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta laisvės apribojimo vieneriems metams bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei uždraudžiant O. S. laisvės apribojimo laikotarpiu lankytis Lietuvoje rengiamose oficialiose futbolo varžybose.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuspręsta priteisti iš kaltinamojo O. S. nukentėjusiojo V. G. naudai 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, bei priteisti iš kaltinamojo O. S. 1300 eurų nukentėjusiojo V. G. naudai advokato išlaidoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

O. S. nuteistas už tai, kad 2016 m. gruodžio 27 d. apie 19.20 val., viešoje vietoje - VGTU sporto salėje, Saulėtekio al. 28, Vilniuje, po futbolo rungtynių tarp G. B. ir V. komandų, žmonių akivaizdoje, savo įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad tyčia savo kūnu prispaudė nukentėjusįjį rungtynių futbolo teisėją V. G. prie durų staktos, pastūmė jį ir sudavė kumščiu į veidą, tuo pat metu vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu necenzūrines, grasinančias frazes rusu kalba- "Ja tebia uroju" (Aš tave užkasiu), tokiu būdu nukentėjusiajam V. G. sukėlė fizinį skausmą, padarė veido kairės pusės apatinio žandikaulio srities sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu ir audinių patinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu savo įžūliu elgesiu, jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis O. S. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos padarymo, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Skunde nurodo, kad nuteistasis neturėjo motyvo užsipulti nukentėjusįjį – jo sūnus sėdėjo ant atsarginių žaidėjų suolelių ir nuteistojo sūnui tai nebuvo pirmoji raudona kortelė karjeroje. Teigia, kad tai nukentėjusysis iniciavo konfliktinę situaciją. Nuteistasis akcentuoja liudytojų A. B. ir D. R. parodymus kaip prieštaringus ir neobjektyvius. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų laiko nustatyti neįmanoma, taigi, neįrodyta, kad būtent nuteistasis smurtavo prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo parodymai nesutampa su įvykio liudininkų parodymais. Apelianto teigimu, apylinkės teismas taip pat priteisė nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes nukentėjusiojo atstovas atliko daug įgūdžių nereikalaujantį darbą, baudžiamoji byla yra nedidelės apimties, nesudėtinga. Dėl neturtinės žalos teigia, kad nukentėjusysis nepatyrė rimtų pasekmių ar praradimų, todėl nėra pagrindo priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis V. G. prašo atmesti skundą. Teigia, kad O. S. jautriai sureagavo į jo sūnaus išvarymą iš varžybų ir dėl to turėjo tikslą smurtauti prieš nukentėjusįjį. Nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, atitinka specialisto išvadą ir jais nesiremti nėra pagrindo. Akcentuoja, kad yra ir kitų rašytinių dokumentų, kurie patvirtina smurto panaudojimo faktą, t.y. „Vilniaus regiono futbolo sąjungos“ posėdžio išrašas. Liudytojų A. B. bei D. B. parodymai taip pat yra nuoseklūs. Teigia, kad nuteistasis vertindamas liudytojų parodymus juos aiškina selektyviai ir neobjektyviai, o nuteistajam palankių liudytojų parodymai yra tarpusavyje prieštaraujantys ir nenuoseklūs. Dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio nurodo, kad jokių praradimų įrodyti nukentėjusiajam pareiga nekyla. Nukentėjusysis iki šiol jau čia baimę ir neigiamus padarinius dėl nuteistojo veiksmų. Taip pat prašo priteisti nukentėjusiojo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, nukentėjusysis ir prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl O. S. kaltės.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka yra siekiama užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Apeliaciniame skunde iš esmės yra ginčijama nuteistojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde prašoma O. S. išteisinti tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, o pačiame skunde, jo dėstomojoje dalyje teigiama, kad jokia nusikalstama veika nebuvo padaryta. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymo prasme apeliaciniame skunde prašoma išteisinti nuteistąjį vienu pagrindu, tačiau pateikiami kitą išteisinimo pagrindą pagrindžiantys motyvai. Nepaisant to, apygardos teismas, nepažeisdamas apelianto teisės į gynybą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį patikrins tiek, kiek tai susiję su jo nuteisimu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir įvertins, ar jis pagrįstai pripažintas kaltu padariusiu šią nusikalstamą veiką.Apeliantas iš esmės akcentuoja tai, kad apylinkės teismas netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, o būtent liudytojų parodymus bei medicinos specialisto išvadą. Su šia apeliacinio skundo pozicija apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka. Apeliantas akcentuoja, kad nukentėjusysis V. G. konflikto kilimo pradžia nurodo momentą, kai iš aikštės buvo pašalintas nuteistojo sūnus. Nuteistojo pateikiami argumentai, kurie tariamai paneigia šias aplinkybes, apygardos teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės. Nuteistojo sūnaus statusas aikštėje (aikštės žaidėjo ar atsarginio), ankstesni jo sūnaus įspėjimai futbolo aikštėje, ankstesnių konfliktų su nukentėjusiuoju nebuvimas ir kt., nei patvirtina, nei paneigia bylai reikšmingas aplinkybes dėl po futbolo varžybų įvykusio konflikto. Vertinant byloje esančius liudytojų parodymus būtina atsižvelgti į liudytojų santykį su nuteistuoju bei nukentėjusiuoju. Nuteistojo kaltė buvo grindžiama liudytojų A. B., D. R. parodymais. A. B., kaip ir nukentėjusysis, yra futbolo teisėjas ir teisėjavo tose pačiose varžybose, po kurių įvykio nagrinėjamas įvykis. Apeliantas pagrįstai kelia klausimų dėl galimo jo suinteresuotumo, tačiau tiek iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (t. 1, b. l. 21), tiek iš parodymų apylinkės teisme matyti, kad A. B. yra nuoseklus ir iš esmės abu kartus vienareikšmiškai nurodė, kad būtent O. S. smūgiavo nukentėjusiajam į veidą. Liudytojas D. R. parodė, kad O. S. vieną kartą ranka smogė V. G. į veidą. Tas pačias aplinkybes jis buvo nurodęs ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 23). Vertinant abiejų šių liudytojų parodymus svarbu paminėti tai, kad jie abu yra futbolo teisėjai, tačiau jų parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga. Vilniaus regiono futbolo sąjungos drausmės komiteto posėdžio metu buvo nagrinėjamas įvykis, kaip futbolo varžymų metu buvo užpultas teisėjas (t.y. šioje byloje nagrinėjama situacija) (t. 1, b. l. 16). Medicinos specialistas M. P. parodė, kad V. G. veido sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, tačiau tikslesnių sužalojimo aplinkybių specialistas nustatyti negalėjo. Iš VšĮ „Naujininkų poliklinikos“ medicinos dokumentų išrašo matyti, kad kitą dieną po įvykio V. G. kreipėsi į medikus ir jam buvo nustatyti sužalojimai (t. 1, b. l. 15). Taigi, abu liudytojai nurodė, kad matė, kai buvo smūgiuojama nukentėjusiajam į veidą, patirtus sužalojimus patvirtino ir medicinos dokumentų išrašas bei teismo posėdyje apklaustas medicinos specialistas. Apeliaciniame skunde nuteistasis siekia, kad būtų remiamasi jam palankiais liudytojų parodymais, tačiau apygardos teismas vertina, jog to daryti nėra pagrindo. Liudytojas D. N. parodė, kad jokio smurto panaudojimo nukentėjusiojo ir nuteistojo žodinio konflikto metu nebuvo ir kad būtent pats nukentėjusysis buvo agresyvus. Teismo posėdžio metu liudytojas pripažino, kad tikslinga remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, taigi, pripažino, jog jo parodymai yra ne visiškai nuoseklūs, nes įvykio vieta (ar veiksmas vyko tarpduryje (prie pat durų), ar keli metrai nuo jų) yra svarbus duomuo byloje ir tokios aplinkybės negali būti laikomos nereikšmingomis. Ypatingai svarbu tai, kad liudytojas D. N. yra komandos „B.“ narys, nuteistojo sūnus yra jo vaikystės draugas, kas ypatingai reikšminga vertinant jo parodymus. Liudytojas I. K., kuris yra nuteistojo draugas, kartu su juo ėjo į varžybas, buvo nenuoseklus dėl tų pačių aplinkybių kaip ir D. N.. Nors šie netikslumai ne visais atvejais laikyti esminiais, tačiau panašaus pobūdžio aplinkybes (tik kitu aspektu) apeliaciniame skunde akcentuoja pats nuteistasis. Liudytojas J. M. parodė, kad matė visą incidentą, tačiau jokio smūgio nematė. Vertinant šio liudytojo parodymus svarbu, kad jis yra komandos, kurioje žaidė nuteistojo sūnus, vadovas. Vertinant nuteistojo ir nukentėjusiojo veiksmus bei įvykio eigą svarbu atsižvelgti į bendrą situacijos kontekstą – iš esmės analizuojamas konfliktas tarp futbolo teisėjo ir jo sprendimais nepatenkinto žiūrovo, kuris dar yra ir vieno iš rungtynių metu nubaustų žaidėjų tėvas. Pats nuteistasis pripažino, kad su teisėjo sprendimu nesutiko, liudytojai taip pat patvirtino, jog emocijos kilo dėl teisėjo darbo kokybės. Tokiu atveju, nors baudžiamojoje byloje tai nebuvo nagrinėjama, tačiau O. S. turėjo motyvą agresyviai, neteisėtai elgtis nukentėjusiojo atžvilgiu užvaldytas emocijų. Nukentėjusysis, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų duomenų, neturėjo motyvo rodyti agresijos prieš nuteistąjį. Vertinant O. S. elgesį taip pat svarbu tai, kad, kaip pripažino pats nuteistasis, po konflikto praėjus kelioms minutėms jis norėjo užeiti į teisėjų kambarį ir atsiprašyti. Šias aplinkybes (dėl bandymo užeiti pas teisėjus) patvirtino ir jam palankius parodymus davęs liudytojas I. K.. Tokiu atveju neaišku, kodėl nuteistasis turėtų eiti pas teisėjus ir atsiprašinėti, jeigu, kaip teigia jis pats, būtent nukentėjusysis buvo agresyvus ir elgėsi netinkamai. Taigi, baudžiamojoje byloje aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veido srityje ir juos sukėlė būtent nuteistojo neteisėti veiksmai. Nuteistajam palankių liudytojų parodymų nuoseklumas ir objektyvumas kelia abejonių apygardos teismo teisėjų kolegijai. Nukentėjusiajam palankių liudytojų parodymų objektyvumas taip pat vertintinas atsižvelgiant į jų santykį su nukentėjusiuoju, tačiau svarbu, jog juos patvirtina medicininiai duomenys apie V. G. patirtus sužalojimus. Kartu su liudytojų parodymais bei medicininiais duomenimis atkreiptinas dėmesys ir į socialinį konflikto kontekstą bei nuteistojo nurodomų aplinkybių seką, o būtent tai, kad O. S. turėjo motyvą smurtauti prieš nukentėjusįjį, o vėliau bandė patekti į teisėjų kambarį tariamai atsiprašyti, kas taip pat yra nesuprantama, nes, jeigu būtent nukentėjusysis buvo agresyvus, tai O. S. veiksmai eiti į teisėjų kambarį pas agresyvų asmenį po konflikto su juo „atsiprašyti“ yra nelogiški. Tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus duomenis vertino nepalankiai nuteistajam, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog šie duomenys buvo įvertinti netinkamai ar pažeidžiant BPK nuostatas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų bei neturtinės žalos dydžio.

Apeliaciniame skunde taip pat kvestionuojamas apylinkės teismo sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam bei dėl nukentėjusiojo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Dėl neturtinės žalos dydžio skunde teigiama, kad, viena vertus, tokiais atvejais teismų praktikoje yra priteisiama žymiai mažesnė piniginė suma – apie 500 Eur, kita vertus, teigia, kad nukentėjusysis nepatyrė jokios neturtinės žalos ir jos atlyginimas apskritai netikslingas. Dėl atstovavimo išlaidų skunde teigiama, kad baudžiamoji byla nebuvo sudėtinga, yra nedidelės apimties, todėl priteistas atstovavimo išlaidų dydis (1300 Eur) yra per didelis. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad apylinkės teismas priteisė per didelį nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydžio atlyginimą – 1000 Eur. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose paprastai priteisiamas mažesnio (apie 500 Eur) dydžio neturtinės žalos atlyginimas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo laiką. Nukentėjusysis akcentavo, kad dėl prieš jį panaudoto smurto jis jautė diskomfortą prieš kolegas, apie įvykį sužinojo su futbolu susijusi visuomenė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra svarbu, kad buvo konstatuotas neteisėto elgesio prieš nukentėjusįjį faktas, futbolo klubas buvo nubaustas už saugumo varžybų metu neužtikrinimą. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nukentėjusiojo naudai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau jo dydis mažintinas iki 500 Eur (tokią sumą nurodo ir apeliantas apeliaciniame skunde). Dėl nukentėjusiojo patirtų išlaidų, susijusių su jo atstovavimu apylinkės teisme, sutiktina su apeliaciniu skundu, jog priteistas išlaidų atlyginimas – 1300 Eur, yra per didelis. Nukentėjusiojo atstovas dalyvavo 6 apylinkės teismo posėdžiuose, buvo aktyvus, uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, pasisakė pats. Be to, nors gynyba ir teigia, kad civilinį ieškinį pasirašė pats nukentėjusysis, t.y. ne advokato padėjėjas, tačiau iš šio procesinio dokumento turinio matyti, jog civilinis ieškinys yra parengtas profesionalaus teisininko, todėl nėra pagrindo vertinti, jog advokato padėjėjas atliko tik formalius veiksmus byloje. Nepaisant to, susipažinus su apylinkės teismo posėdžių protokolais ir kita bylos medžiaga konstatuotina, jog nukentėjusiojo atstovo veiksmai/ darbas baudžiamojoje byloje nebuvo tokie, kurie reikalauja ypatingų teisinių žinių ar pastangų, be to, trys iš šešių posėdžių apylinkės teisme truko trumpiau nei valandą (2017 m. rugpjūčio 23 d. posėdis – 30 minučių (išskaitant pertrauką), rugsėjo 13 d. posėdis – 1 valandą, spalio 9 d. posėdis – 40 minučių), kas taip pat yra reikšminga sprendžiant dėl atstovavimo išlaidų dydžio. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą vertinti, kad 1300 Eur dydžio procesinių išlaidų atlyginimas yra per didelis ir neproporcingas, dėl ko jis mažintinas iki 650 Eur. Ši pinigų suma, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka bylos sudėtingumą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat yra prašoma priteisti nukentėjusiojo išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašoma priteisti 350 Eur dydžio suma, apygardos teismo vertinimu, yra adekvati ir ne per didelė. Iš atsiliepimo turinio matyti, kad jis parengtas remiantis apeliaciniu skundu – pateikiami atsikirtimai apeliacinio skundo argumentams, akcentuojamos aplinkybės, kurios gali turėti reikšmės nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Taigi, atsiliepimo į apeliacinį skundą turinys yra nuoseklus, susijęs su apeliaciniu skundu, nėra formalaus pobūdžio ar atkartojantis ankstesnius nukentėjusiojo atstovo teiginius ar procesinių dokumentų turinį. Pabrėžtina, jog nukentėjusysis nėra teisininkas, todėl siekdamas tinkamai atsikirsti į apeliacinio skundo argumentus jis privalėjo kreiptis į profesionalų teisininką pagalbos. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad nukentėjusiajam turi būti atlyginta 350 Eur dydžio suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais konstatuotina, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, pripažindamas O. S. kaltu pagal BK 284 straipsnį. Jo kaltė padarius nusikalstamą veiką yra įrodyta visumos byloje esančių duomenų pagrindu. Tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad mažintinas apylinkės teismo nukentėjusiojo naudai priteistas neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Nuteistojo O. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo bei proceso išlaidų atlyginimo nukentėjusiajam V. G..

Priteisto iš kaltinamojo O. S. nukentėjusiojo V. G. naudai 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 500 Eur (penkių šimtų eurų).

Priteisto iš kaltinamojo O. S. nukentėjusiojo V. G. naudai 1300 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį sumažinti iki 650 Eur (šešių šimtų penkiasdešimties eurų).

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kaltinamojo O. S. 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) nukentėjusiojo V. G. naudai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.