Kauno apygardos teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 63.2., 35.3.6., 35.5., 36.1.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

Lietuvos Respublikos vardu

2011 m. liepos 28 d.

dalyvaujant ieškovės AB SEB banko atstovei I. L. E., trečiojo asmens BUAB „Informacinių technologijų sprendimai“ įgaliotam UAB „Orinata“ atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB SEB banko ieškinį dėl skolos priteisimo iš atsakovų R. D., A. D., trečiajam asmeniui BUAB „Informacinių technologijų sprendimai“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovai ir jų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta, gautas atsakovų atstovo advokato D. M. prašymas bylą nagrinėti atsakovams ir jų atstovui nedalyvaujant.

Trečiojo asmens BUAB „Informacinių technologijų sprendimai“ atstovas su ieškinio reikalavimais sutiko ir prašė sumažinti skaičiuojamas procesinės palūkanas iki 5 procentų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio reikalavimai tenkintini.

Ieškovė AB SEB bankas ieškiniu prašė iš atsakovų R. D. ir A. D. solidariai priteisti 169 961,89 Lt skolą (iš jų: 149 359,48 Lt negrąžintas kreditas, 17 177,92 Lt palūkanos, 342,64 Lt bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, 3 074,10 Lt delspinigiai ir 7,75 Lt įsipareigojimo mokestis), 6 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 4 399 Lt žyminį mokestį (b. l. 4-5).

Ieškinyje nurodė, kad 2007-01-04 AB SEB Vilniaus bankas (toliau – Bankas) ir UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0350707124594-05 su vėlesniais jos pakeitimais (toliau – Kreditavimo sutartis). Šia sutartimi UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ buvo suteiktas 200 000 Lt kreditas iki 2008-11-29. 2007-11-30 tarp Banko ir atsakovų pasirašyta laidavimo sutartis (toliau – Laidavimo sutartis), pagal kurią atsakovai solidariai įsipareigojo atsakyti Bankui tiek pat, kaip ir UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ – visu savo turtu ir lėšomis, jeigu šis negrąžins kredito ar jo dalies, nemokės palūkanų, netesybų, kitų banko mokesčių ar dėl tokio nemokėjimo kitaip sukels nuostolių bankui. Laiduotojai taip pat įsipareigojo per 10 dienų nuo Banko rašytinio pranešimo apie tai, kad skolininkas laiku nevykdo skolinių įsipareigojimų, išsiuntimo dienos įvykdyti visas skolininko prievoles pagal Kreditavimo sutartį. Šiuo metu UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ Bankui skolinga 149 359,48 Lt už suteiktą kreditą, priskaičiuotos palūkanos sudaro 17 177,92 Lt, bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą – 342,64 Lt, priskaičiuoti delspinigiai – 3 074,10 Lt, įsipareigojimo mokestis – 7,75 Lt. Bankas 2009-03-04 raštu Nr. 05.08.02/1045 ir 2010-04-20 raštu Nr. 01.10.02-3547 įspėjo atsakovus, kad remiantis Laidavimo sutarties 2.1.2 p., jie per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos privalo įvykdyti skolininko prievolę pagal Kreditavimo sutartį. Atsakovai praleido prievolės įvykdymo terminą, taip pat neįvykdė prievolės per protingą banko nustatytą terminą ir tokiu būdu pažeidė prievolę. Neįvykdžius prievolės skolininkas ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laiduotojai, tiek pat kaip ir skolininkas, atsako už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir netesybų sumokėjimą. 2010-07-07 Kauno apygardos teismas UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ iškėlė bankroto bylą.

Ieškovė ieškinyje nurodytoms aplinkybėms pagrįsti pateikė Kreditavimo sutartį su jos pakeitimais, Laidavimo sutartį, Reikalavimus įvykdyti sutartį 2009-03-04 raštus Nr. 05.08.02/1045 ir 2010-04-20 raštu Nr. 01.10.02-3547, Skolos dydžio pažymą (b. l. 10-24).

Atsiliepime į ieškinį atsakovai R. D. ir A. D. prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas (b. l. 47-48). Su pareikštu ieškiniu nesutiko dėl šių motyvų:

1) pagrindinio skolininko BUAB „Informacinių technologijų sprendimai“ paskolos grąžinimas buvo užtikrintas įkeistu turtu (hipoteka): operatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiti statiniai; naftos bazė (tvora, cisterna, stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); degalinės įranga; visomis apyvartoje esančiomis prekių atsargomis; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos teisėmis. Įkeisto turto bendra vertė – 400 002 Lt. Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2010-08-24 nutartimi buvo nutarta įkeistą turtą parduoti iš varžytinių. Ieškovė, žinodama apie savo, kaip hipotekos kreditorės, galimybę reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto, bei prašydama priteisti tuo pačiu visą įsiskolinimą iš atsakovų solidariai, galimai piktnaudžiauja savo padėtimi ir neįvertina to, jog prašo dvigubo prievolės įvykdymo;

2) Laidavimo sutarties 3.7. punkte numatyta, jog „skolininkui neįvykdžius prievolės bankui, išieškojimas bus vykdomas iš laiduotojui priklausančio turto“. Atsakovai prisiėmė prievolę atsiskaityti kreditoriui pagal pagrindinio skolininko įsipareigojimus po to, kai skolininkas neįvykdo savo prievolės bankui ir kai prievolės įvykdymui patenkinti neužtenka skolininko įkeisto turto. Šiuo metu yra vykdomas išieškojimas iš skolininko įkeisto turto, todėl nėra aišku, kokia a ieškovės, kaip kreditorės, reikalavimų dalis bus įvykdyta. Išieškojimas iš laiduotojų turto būtų galimas tuo atveju, jei pardavus turtą iš varžytinių, būtų gauta mažesnė suma, nei priklauso ieškovei pagal reikalavimo teisę, kylančią iš Kreditavimo sutarties bei Laidavimo sutarties. Realiai patenkinus visą ar dalį kreditoriaus reikalavimų iš įkeisto turto, turėtų būti atitinkamai mažinamas ir reikalavimo dydis laiduotojų atžvilgiu;

3) ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo 17 177,92 Lt palūkanas, 3 074,10 Lt delspinigius, 342,64 Lt baudą bei 7,75 Lt įsipareigojimo mokestį, nenurodė tokių sumų apskaičiavimo tvarkos, t. y. nėra aišku, už kurį laikotarpį ir kurios sutarties, t. y. ar Kreditavimo sutarties ar Laidavimo sutarties pagrindu, yra apskaičiuoti delspinigiai. Nėra aišku, kokiu sutarties punktu remiamasi apskaičiuojant „įsipareigojimo mokestį“, nes toks mokestis nei sutartyse, nei reikalavimuose atsakovams įvykdyti prievoles nėra nurodytas. Nėra aiškus palūkanų ir baudos apskaičiavimas bei tikslus jos dydis, kuris 2010-04-20 rašte nurodytas 352,64 Lt, o 2011-01-26 ieškinyje – 342,64 Lt. Ieškovė neįvykdė savo procesinės pareigos įrodyti keliamo reikalavimo pagrįstumą.

Trečiojo asmens BUAB „Informacinių technologijų sprendimai“ administratorius UAB „Orinata“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2011-01-21 Kauno apygardos teismas patvirtino AB SEB banko 180 307,22 Lt kreditorinį reikalavimą BUAB „Informacinių technologijų sprendimai“ bankroto byloje (b. l. 43). Kreditavimo sutartis yra užtikrinta įkeitimu. Įkeistas turtas bus pardavinėjamas varžytynėse pagal ĮBĮ, o gautomis lėšomis bus tenkinamas AB SEB banko kreditorinis reikalavimas. Bankas pagal laidavimo sutartį turi teisę pasirinkti solidarųjį atsakovą.

Dublike ieškovė nurodė, kad palaiko ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašo ieškinį patenkinti visiškai (b. l. 54-55). Atsikirsdama į atsiliepimo argumentus, nurodė šiuos motyvus:

1) atsakovai nepagrįstai mano, jog išieškojimas iš laiduotojo turto būtų galimas tuo atveju, jei pardavus turtą iš varžytinių, bus gaunama mažesnė suma, nei priklauso ieškovei pagal reikalavimo teisę, kylančią iš Kreditavimo sutarties bei Laidavimo sutarties. Sisteminis CK 6.81 str., 6.82 str., 6.6 str. 4 d., 6.6. str. 5 d. ir 6.6. str. 6 d. aiškinimas leidžia teigti, kad kreditorius, esant solidariajai skolininkų atsakomybei, turi teisę iš karto reikšti reikalavimus abiem skolininkams ar bet kuriam iš jų kreditoriaus pasirinkimu, net jei vieno iš solidariųjų skolininkų prievolės tam pačiam kreditoriui yra užtikrintos hipoteka ir / ar įkeitimu, ir kreditoriaus reikalavimai nėra dar patenkinti iš įkeisto turto vertės. Tai nedviprasmiškai patvirtina ir CK 6.83 str. 4 d., kuri nustato, kad kai laiduotojas įvykdo prievolę kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises;

2) teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui (LAT 2006-10-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-428/2006). LAT 2009-05-18 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-229/2009 nurodė, jog solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises;

3) atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė galimai piktnaudžiauja teise, žinodama apie savo kaip hipotekos kreditorės galimybę reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto bei prašydama priteisti tuo pačiu visą įsiskolinimą iš atsakovų solidariai. LAT 2006-10-30 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-428/2006 konstatavo: „ieškovo pareiškimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui, kuris su atsakove yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovei, kaip laiduotojai. Ieškovo naudojimasis įstatyme numatyta teise reikšti reikalavimą atsakovei nevertintinas kaip ieškovo piktnaudžiavimas teise“;

4) prie ieškinio buvo pridėta palūkanų, delspinigių, baudos ir įsipareigojimo mokesčio apskaičiavimus detalizuojanti pažyma, kurioje nurodyta, kaip yra skaičiuojamos palūkanos (pagal Kreditavimo sutarties I kredito aprašo 3.2 punktą: 1 nakties VILIBOR + 2,9 marža), kaip yra apskaičiuojami delspinigiai (0,04 % pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3.1 punktą), tiek ir įsipareigojimo mokestis – 0,5 % pagal Kreditavimo sutarties I kredito aprašo 4.2 punktą). Pažymoje taip pat nurodyti laikotarpiai, kuriems atlikti apskaičiavimai. Visos ieškinyje nurodytos sumos yra teisingos ir paremtos prie ieškinio pridėtoje pažymoje detalizuotais skaičiavimais.

Triplike atsakovai nurodė, kad iš esmės palaiko savo poziciją, išdėstytą atsiliepime į ieškinį, prašė ieškinį atmesti. Jų nuomone, išieškojimas iš laiduotojų turto būtų galimas tuo atveju, jei pardavus įkeistą turtą iš varžytynių, bus gaunama mažesnė suma, nei priklauso ieškovei pagal reikalavimo teisę. Ieškovė, žinodama apie savo, kaip hipotekos kreditorės, galimybę reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto bei prašydama priteisti tuo pačiu visą įsiskolinimą iš atsakovų solidariai, piktnaudžiauja savo padėtimi ir prašo dvigubo prievolės įvykdymo.

Tripliko trečiojo asmens administratorius teismui nepateikė.

Teismo posėdyje apklausta ieškovės AB SEB banko atstovė nurodė, kad prašo vadovautis visais procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir ieškinio reikalavimus patenkinti visiškai.

Apklaustas teismo posėdyje trečiojo asmens BUAB „Informacinių technologijų sprendimai“ administratorius UAB „Orinata“ atstovas paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 30 . iškėlė UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ bankroto bylą. Bankroto byloje patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, ieškovės kreditorinis reikalavimas yra 180 307,22 Lt. Administratorius patikrino kreditorinio reikalavimo sumą, visos iš atsakovų reikalaujamos priteisti sutartinės baudos, delspinigiai, palūkanos ir negrąžinto kredito suma suskaičiuotos iki bankroto bylos iškėlimo ir yra teisingos, todėl prašė ieškinio reikalavimus tenkinti, iki 5 procentų sumažinti metines procesines palūkanas, priteistinas iš atsakovų. Įkeistas įmonės turtas bus parduodamas varžytinėse, tačiau jo vertė yra maža, todėl nepadengs negrąžintos kredito sumos iš įkeisto bankui turto.

Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė AB SEB Vilniaus bankas ir tretysis asmuo UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ sudarė 2007-01-04 kreditavimo sutartį Nr. 0350707124594-05 su vėlesniais jos pakeitimais (b. l. 10-17). Šia sutartimi UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ buvo suteiktas 200 000 Lt kreditas iki 2008-11-29. Vėliau tarp ieškovės SEB banko ir atsakovų R. D. ir A. D. pasirašyta 2007-11-30 laidavimo sutartis (b. l. 18-19), pagal kurią atsakovai solidariai įsipareigojo atsakyti Bankui tiek pat, kaip ir UAB „Informacinių technologijų sprendimai“, – visu savo turtu ir lėšomis, jeigu šis negrąžins kredito ar jo dalies, nemokės palūkanų, netesybų, kitų banko mokesčių ar dėl tokio nemokėjimo kitaip sukels nuostolių bankui. Laiduotojai taip pat įsipareigojo per 10 dienų nuo Banko rašytinio pranešimo apie tai, kad skolininkas laiku nevykdo skolinių įsipareigojimų, išsiuntimo dienos įvykdyti visas skolininko prievoles pagal Kreditavimo sutartį. Šalys kreditavimo sutartyje susitarė dėl skaičiuojamų mokesčių dydžio ir tvarkos už naudojamą kreditą bei dėl taikomų sankcijų už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Atsakovai sutartinių sąlygų neginčija, todėl teismas byloje vadovaujasi kreditavimo sutartimi ir laidavimo sutartimi ir laiko, jog šalys šiose sutartyse susitarė tokiu būdu, kaip nurodyta kreditavimo ir laidavimo sutartyse (CPK 197 str., 182 str. 5 p.). Šalys susitarė kaip yra skaičiuojamos palūkanos , tai patvirtina kreditavimo sutarties I kredito aprašo 3.2 punktas: (1 nakties VILIBOR + 2,9 marža). Ieškovė ir tretysis asmuo susitarė, kaip bus apskaičiuojami įvairūs mokesčiai, taip pat delspinigiai (0,04 % pagal Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 3.1 punktą), tiek ir įsipareigojimo mokestis (0,5 % pagal Kreditavimo sutarties I kredito aprašo 4.2 punktą). Todėl šis ieškovės ir trečiojo asmens susitarimas galioja ir atsakovams. Taigi teismas laiko įrodyta, kad tretysis asmuo UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ skolinga 149 359,48 Lt už suteiktą kreditą, priskaičiuotos palūkanos sudaro 17 177,92 Lt, bauda už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą – 342,64 Lt, priskaičiuoti delspinigiai – 3 074,10 Lt, įsipareigojimo mokestis – 7,75 Lt, ieškovei SEB bankui. Įsiskolinimo sumos yra nurodytos 2011-01-26 pažymoje (b. l. 24), o atsakovai skolos dydžio nenuginčijo jokiais objektyviais įrodymais. Be to, nustatant įsiskolinimo sumą reikšminga yra ir tai, kad UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ įsiskolinimo sumą pripažįsta bankrutavusios įmonės administratoriaus įgaliotas asmuo, kuris tvirtina, jog skolos suma sutampa su bankrutavusios įmonės buhalteriniais dokumentais ir yra suskaičiuota iki bankroto bylos iškėlimo. Tad laikoma, kad ieškovės SEB banko ieškinio pareiškime nurodyta skolos suma – 169 961,89 Lt – yra teisinga (CPK 178, 185 str.). Bylos duomenimis, tretysis asmuo UAB „Informacinių technologijų sprendimai“ po kredito gavimo tapo nemokus, todėl finansinių įsipareigojimų nevykdė, dėl to kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Atsakovai, būdami bendraskoliai, taip pat skolos negrąžino, praleido prievolės įvykdymo laiką. Apie tai, kad skoliniai įsipareigojimai neįvykdyti ir terminas skolai grąžinti praleistas, patvirtina ieškovės SEB banko 2009-03-04 raštas Nr. 05.08.02/1045 ir 2010-04-20 raštas Nr. 01.10.02-3547. Ieškovė SEB bankas įspėjo atsakovus, kad remiantis Laidavimo sutarties 2.1.2 p., atsakovai per 10 dienų nuo pranešimo gavimo dienos privalo įvykdyti skolininko prievolę pagal Kreditavimo sutartį (b. l. 20-23). Tačiau ir po įspėjimo atsakovai prievolės per protingą ieškovės SEB banko nustatytą terminą neįvykdė ir taip pažeidė sutartinius įsipareigojimus (CK 6.1,6.63 str. 1 d. 2 p. 4 p., 6.200., 6.205 str.). Teismas sutinka su ieškovės motyvais, kad neįvykdęs prievolės skolininkas ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.6 str., 6.81 str.). Laiduotojai, tiek pat kaip ir skolininkas, atsako už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą ir netesybų sumokėjimą (CK 6.210 str. 1 d.). Atmestinas atsakovų motyvas, jog ieškovė piktnaudžiauja savo teise, reikšdama reikalavimą dviems skolininkams, t. y. tiek atsakovams, tiek bankrutavusiai įmonei, nes įstatymas nedraudžia reikšti reikalavimus tiek atsakovams, tiek trečiajam asmeniui, tai daroma kreditoriaus pasirinkimu. Reikalavimas dėl skolos sumokėjimo gali būti pareiškimas net ir tuo atveju, jei vieno iš solidariųjų skolininkų prievolės tam pačiam kreditoriui yra užtikrintos hipoteka ir / ar įkeitimu, o kreditoriaus reikalavimai dar nėra patenkinti iš įkeisto turto vertės. CK 6.83 str. 4 d. nurodyta, kad kai laiduotojas įvykdo prievolę kreditorius privalo perduoti jam reikalavimą skolininkui patvirtinančius dokumentus, taip pat šį reikalavimą užtikrinančias teises. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui (LAT 2006-10-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-428/2006). LAT 2009-05-18 nutartyje c. b. Nr. 3K-7-229/2009 nurodė, jog solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditoriaus teisių apsaugai ir kartu varžo skolininkų teises. Todėl teismas sutinka su ieškovės AB SEB banko atstovės motyvais, kad atsakovai nepagrįstai teigia, kad ieškovė galimai piktnaudžiauja teise, žinodama apie savo, kaip hipotekos kreditoriaus, galimybę reikalavimus patenkinti iš įkeisto turto bei prašydama priteisti tuo pačiu visą įsiskolinimą iš atsakovų solidariai. LAT 2006-10-30 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-428/2006 konstatavo: „ieškovo pareiškimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui, kuris su atsakove yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovei, kaip laiduotojai.“ Taip pat pagrįstai ieškovė teigia, kad ieškovės AB SEB banko naudojimasis įstatyme numatyta teise reikšti reikalavimą atsakovei nevertintinas kaip ieškovės piktnaudžiavimas teise. Šioje byloje reikalavimas dėl skolos ir kitų išmokų priteisimo pareikštas fiziniams asmenims, todėl atsakovams taikytina CK 6.210 str. 1 d., o ne 6.210 str. 2 d. nuostata ir prašomų priteisti palūkanų dydis skaičiuojamas nuo 5, o ne nuo 6 procentų, kaip prašė ieškovė. Tačiau bendrai iš atsakovų priteistinai įsiskolinimo sumai tai esminės reikšmės neturi. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimai tenkintini visiškai, nes jie yra pagrįsti ir įrodyti (CPK 178 str.).

Ieškovė, kreipdamasi į teismą, sumokėjo žyminį mokestį (b. l. 8) valstybei už ieškinio pateikimą teismui, jis sudaro 4 399 Lt, patenkinus ieškovės reikalavimus šis mokestis priteistinas iš atsakovų. Valstybė byloje turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 3 p.), tai yra 46,70 Lt (b. l. 3), jos taip pat priteistinos iš atsakovų valstybei.

Byloje ieškinio reikalavimui užtikrinti Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi (c. b. Nr. 2-1858-153/2011) atsakovų turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, jos paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovų R. D. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir A. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) solidariai:

149 359,48 Lt negrąžintą kreditą, 17 177,92 Lt palūkanas, 342,64 Lt baudą, 3 074,10 Lt delspinigius, įsipareigojimo mokestį, iš viso 169 961,89 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt devynis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt vieną Lt 89 ct) ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistus 169 961,89 Lt nuo bylos iškėlimo teisme (2011-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

4 399 Lt bylinėjimosi išlaidas, po 2 199,50 Lt (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt devynis Lt 50 ct) iš kiekvieno atsakovo ieškovei AB SEB bankas (į. k. 112021238, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440 AB SEB bankas, Gedimino pr. 12, Vilnius);

46,70 Lt, po 23,35 Lt (dvidešimt tris Lt 35 ct) bylinėjimosi išlaidas iš kiekvieno atsakovo valstybei.

Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 2 d. nutartimi atsakovų R. D. ir A. D. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas per šį teismą Lietuvos apeliaciniam teismui.