- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-11
- Bylos Nr.
- 1A-226-519/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11761-2016-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernesta Montvidienė, Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- D. G.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir paskirta jam bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.), 2 dalies 5, 7, 8 punktais, D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šios pareigos:
– pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;
– neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Tuo pačiu nuosprendžiu T. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. D. G. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš anksto susitarę, bendrais tyčiniais veiksmais pagrobė svetimą D. B. priklausantį turtą – 5000 Eur, o būtent: D. G. iš G. P. 2016 m. kovo mėnesio pradžioje sužinojęs apie tai, jog G. P. neįvardintas asmuo už 5000 Eur nori įsigyti narkotinių medžiagų – kanapių, pažadėjo suorganizuoti šių narkotinių medžiagų įsigijimą bei apie tai ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku pranešė T. B., su kuriuo susitarė iš asmens, ketinančio įsigyti narkotines medžiagas, pagrobti už jas jo turimus sumokėti pinigus bei neperduoti narkotinių medžiagų. 2016 m. kovo 11 d., apie 11.15 val. į (duomenys neskelbtini)pas G. P. prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), atvykus narkotinių medžiagų įsigyti ketinusiam D. B., G. P. apie narkotinių medžiagų įsigyti atvykusį asmenį informavo D. G., kuris G. P. nurodė atvykti prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kur nuvykus D. G. buvo kartu su T. B. bei G. P., nežinojusiam apie jų nusikalstamus ketinimus, nurodė su asmeniu, atvykusiu įsigyti narkotinių medžiagų, už 10–15 min. atvykti į jo nurodytą vietą prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Vykdydamas D. G. nurodymus, G. P. su D. B. nuvyko į jo nurodytą nuošalesnę vietą – (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje, tokiu būdu D. G. sąmoningai nuviliojo nukentėjusįjį D. B. į atokią vietą, kur jo jau laukė T. B. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, kurie pagal išankstinį bendrą jų susitarimą, prieš atvykusį įsigyti narkotinių medžiagų D. B., 2016 m. kovo 11 d. apie 12.20 val., panaudojo fizinį smurtą, t. y. T. B. ranka smaugdamas nukentėjusįjį D. B. pargriovė jį ant žemės ir laikė, taip kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu atimdami galimybę nukentėjusiajam D. B. priešintis, ir tuo metu iš nukentėjusiojo striukės kišenių ištraukė ir pagrobė svetimą D. B. priklausantį turtą – 5000 Eur, taip bendrais savo veiksmais padarydami 5000 Eur turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. G. gynėja advokatė Kristina Adomavičienė prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį ir D. G. išteisinti, grąžinti iš jo paimtus 745 Eur. Netenkinus šio prašymo, gynėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuteistajam D. G. paskirtas pareigas: neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo arba pakeisti jas kitomis.
2.1. Gynėja nesutinka su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu ir mano, kad teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, neišsamiai ištyrė visus surinkus byloje duomenis, suformavo netinkamas išvadas, atitinkamai padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, sukliudžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus, t. y. pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
2.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog įvertinus byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamųjų parodymai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje nustatytoms ir įrodymais pagrįstoms aplinkybėms. Pažymi, jog D. G. kaltė padarius inkriminuojamą nusikaltimą yra išskirtinai grindžiama liudytojo G. P. parodymais, kuriuos šis davė ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Būtent šių parodymų pasėkoje buvo daromos atitinkamos išvados, kurios neva įrodo D. G. kaltę ir atitinkamai paneigia paties liudytojo G. P. aktyvų dalyvavimą atliekant nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį D. B.. Pažymi ir tai, kad nusikalstamos veikos tyrimo eigoje buvo pateiktos dvi įvykio versijos, t. y. G. P., kai pastarasis nurodė, kad tarpininkavo, padėjo nukentėjusiajam D. B. įsigyti narkotines medžiagas bei D. G., kuris nurodė, kad G. P. ketindamas grąžinti D. G. skolą, bendravo su šiam nežinomu atvykusiu asmeniu ir ketino iš pastarojo apgaulės būdu išvilioti pinigus.
2.3. Gynėjos teigimu, nei viena, nei kita versija nėra neginčijamai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal inkriminuotą kaltinimą D. G. kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, atlikta telefoninių abonentų sujungimų analize, tačiau šie įrodymai, pasak gynėjos, analogiškai patvirtina ir D. G. duotus parodymus, apie tai, kad būtent G. P. ieškojo kontaktų, eilę kartų skambino ketindamas grąžinti D. G. skolą, bendravo su D. G. nežinomu asmeniu, kuris atvyko į (duomenys neskelbtini) miestą, jog ketino iš šio asmens apgaule išvilioti pinigus, tokiu būdu grąžinti D. G. skolą, kreipėsi į D. G. prašydamas, kad susitikimas būtų stebimas iš šono, jei tas asmuo atvyktų ne vienas ir jei kiltų konfliktas, kad šiam pagelbėtų.
2.4. Teigia, kad tiek vieną, tiek kitą versiją patvirtina G. P. ir D. G. paaiškinimai, kurių paneigti ar patvirtinti nėra galimybės. Pažymi, jog tyrimo eigoje nebuvo fiksuoti jokie G. P. parodymus patvirtinantys duomenys, kad šis nukentėjusiojo D. B. ketinimus vykti į (duomenys neskelbtini) pirkti narkotinių medžiagų, perdavė D. G.. Priešingai D. G. nuosekliai ikiteisminio tyrimo metu, teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad G. P. informavo tik apie atvykstantį nežinomą asmenį iš kurio ketino išvilioti pinigus. Tuo tarpu tiek G. P., tiek paties nukentėjusiojo parodymai apie atvykimo į (duomenys neskelbtini) miestą tikslą keitėsi, buvo nurodoma, kad ėjo kalba apie dviračių pirkimą, tokius parodymus pastarieji davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Pažymi ir tai, kad jokių kontaktų su nukentėjusiuoju D. B. D. G. neturėjo, tai patvirtino ir nukentėjusysis. Telefoninių abonentų sujungimų analizė (sujungimų gausa) tik patvirtina asmenų tarpusavio bendravimą, tačiau jos pagrindu nėra galimybės patvirtinti nei G. P., nei D. G. versijos. Teigia, kad tyrimo metu nebuvo patvirtintos G. P. nurodomos aplinkybės, kad būtent D. G. telefonu davė nurodymus vykti prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau į „(duomenys neskelbtini)“ sodus. Gynėjos teigimu, pokalbio esmė tarp šių asmenų žinoma tik jiems patiems ir gali būti interpretuojama jiems palankia linkme. Nukentėjusysis D. B. šių pokalbių metu nedalyvavo, informaciją jam pateikdavo būtent G. P..
2.5. Gynėjos teigimu, neginčijamas faktas yra tai, kad D. G. nebuvo konkrečioje įvykio vietoje, kur nukentėjusiojo D. B. atžvilgiu buvo smurtaujama, jis nebuvo priartėjęs prie įvykio vietos ir jokių smurtinių veiksmų neatliko, tai patvirtino visi įvykio vietoje buvę proceso dalyviai. Teigia, kad teismo nebuvo įvertinti ir G. P. parodymai dėl gauto 1000 Eur atlygio už neva surastą narkotikų pirkėją. Neva po įvykių „(duomenys neskelbtini)“ soduose G. P. nuvyko į T. B. butą, kur pasiėmė 1000 Eur, teigė supratęs, kad sandoris įvyko ir narkotikai parduoti. Taip pat manantis, kad pas D. G. rasti pinigai yra likę nuo narkotikų pardavimo. Gynėjos nuomone, net darant prielaidą, kad tokia situacija tikrai buvo ir pas D. G. rasti pinigai tikrai buvo gauti nusikalstamu būdu, darytina išvada, kad su G. P. taip pat buvo atsiskaityta pinigais, kurie buvo gauti nusikalstamu būdu, t. y. pinigais gautais iš nukentėjusiojo D. B.. Gynėja kelia klausimą, kodėl tyrimą atlikę pareigūnai nesiėmė jokių būtinų veiksmų, kad 1000 Eur būtų surasti ir prijungti prie bylos medžiagos, toks faktas kaip tik patvirtintų D. G. ir T. B. kaltę. Priešingai nelegalus, neteisėtas G. P. uždarbis paliekamas šiam asmeniui, o šis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu teigia ir jo teiginiai atsispindi teismo nuosprendyje, kad pas D. G. rasti pinigai (37 vnt. 20 eurų bei 1 vnt. 5 eurų banknotai) yra likę nuo narkotikų pardavimo. Gynėjos teigimu, nėra aišku, kokiu pagrindu daroma tokia išvada, nėra aišku kodėl pinigai, kuriuos gavo G. P., taip jam ir paliekami, o iš D. G. paimti pinigai taip ir nebuvo grąžinti. Pažymi, jog byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai teigti, kad tai pinigai paimti iš nukentėjusiojo D. B.. Nukentėjusiojo teiginys, kad rasti pas D. G. pinigai buvo sudėti tokia tvarka, kaip buvo sudėti jo paties, nėra objektyvus faktas. D. G. teigimu būtent G. P. jam įdavė dalį pinigų, kurie buvo iš jo paimti policijos pareigūnų, kita dalis sumos buvo jo asmeniniai pinigai. Teismas priimdamas nuosprendį dėl pinigų sumos rastos pas D. G., t. y. 745 Eur, nepriėmė jokio sprendimo, todėl prašoma minima sumą grąžinti D. G..
2.6. Taip pat skunde gynėja nurodo, kad teismas padarė išvadą, kad D. G. dalyvavimą vykdant nusikalstamą veiką nors ir netiesiogiai, bet įrodo G. P. ir D. K. parodymai apie tai, kad būtent D. G. bandė per šiuos liudytojus susisiekti su nukentėjusiuoju, kad šis atsiimtų pareiškimą. Šias aplinkybes, kad per D. K. jo buvo prašoma atsiimti pareiškimą, patvirtino ir nukentėjusysis D. B.. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismo metu apklaustas liudytojas D. K. dėl pareiškimo atsiėmimo ir pinigų grąžinimo teigė bendravęs su D. G., tačiau nežinantis ar asmuo taip pats prisistatė, ar jis paklausė jo vardo ir pavardės. D. G. prieš tai nepažinojo, negalintis identifikuoti jo balso, jo telefono numerio nebuvo įsivedęs į savo telefono kontaktus. Nurodo, kad D. G. teigė, jog su D. K. pats asmeniškai nekontaktavo, o G. P. nuolatos „neturėdavo sąskaitoje ir prašydavo bet ko duoti telefoną paskambinti“. Tai 2020 m. spalio 6 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pats G. P. nurodydamas, kad nebeturėjo nei nukentėjusiojo numerio, nei kortelės, nei telefono. Todėl pagrįstai galima teigti, kad galėjo prašyti pasinaudoti D. G. telefonu. Nukentėjusysis D. B. teigė, kad su D. G. kalbėdavo D. K., kuris perpasakodavo pokalbio esmę, asmeniškai telefonu dėl pareiškimo atsiėmimo ir pinigų grąžinimo su nieko nebendravo. Gynėjos nuomone, teismo teiginys, jog D. G. bandė per liudytojus susisiekti su nukentėjusiuoju, kad šis atsiimtų pareiškimą, nėra neginčijamai įrodytas ir kelia abejonių.
2.7. Taip pat apeliaciniame skunde gynėja nurodo, kad D. G. yra jauno amžiaus, nėra ankščiau teistas, dabartiniu metu registruotas Užimtumo tarnyboje, mokosi, baigė (duomenys neskelbtini) mokymų, ketina dirbti individualiai automobilių remonto srityje. Tuo tikslu yra išsinuomojęs dirbtuves – garažą, praktikuojasi, kaupia būtinas lėšas įrenginių įgijimui ir rudeniop pradės dirbti individualiai. Teigia, kad teismas pripažindamas D. G. kaltu ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę bei jos vykdymą atidėdamas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskyrė atitinkamas pareigas. Pažymi, jog paskirtą pareigą – pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, D. G. vykdo dar neįsiteisėjus teismo nuosprendžiui, tačiau kitas dvi pareigas: neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, D. G. vykdyti keblu, kadangi pats gyvena (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), gyvena močiutė J. G., kuri yra neįgali, kuriai neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, reikalinga nuolatinė pagalba, priežiūra, nes pastaroji sunkiai juda, pati negali susitvarkyti buityje, nuvykti pas medikus. Pažymi, jog D. G. dažnai ir neplanuotai, priklausomai nuo močiutės sveikatos ir poreikių, tenka vykti į (duomenys neskelbtini) miestą, nes šeimoje jis vienintelis vairuoja transporto priemonę. Išvykimo iš gyvenamosios vietos ir grįžimo į ją, D. G. suplanuoti neturi galimybės. Atsižvelgiant į tai, gynėja prašo D. G. paskirtas pareigas: neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, panaikinti arba jas pakeisti kitomis.
3. Teismo posėdyje nuteistasis D. G. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo D. G. gynėjos apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas
4. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nuteistajam kaltinime inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, nuosprendyje išsamiai aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys, motyvai, kuriais remiantis buvo atmesta nuteistojo D. G. iškelta versija, kad būtent G. P. ieškojo kontaktų, eilę kartų skambino ketindamas grąžinti jam skolą, ketino iš nukentėjusiojo apgaule išvilioti pinigus, tokiu būdu grąžinti skolą, objektyviai ištirtos nuteistųjų D. G. ir T. B. nusikalstamų veiksmų bendrumą apibūdinančios aplinkybės, dėl to nėra teisinio pagrindo naikinti skundžiamo nuosprendžio. Atsižvelgus į nuteistąjį D. G. charakterizuojančias ir padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam D. G. atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą parinktos tinkamos pareigos jo elgesio kontrolei ir bausmės tikslams pasiekti, dėl to nėra pagrindo jas panaikinti ar pakeisti kitomis pareigomis.
5. Vertinant nuteistojo D. G. gynėjos apeliacinio skundo argumentų dėl neteisingo įrodymų vertinimo pagrįstumą, visų pirma pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas tik tada, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais bylos įrodymais.
6. Duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuoja BPK 20 straipsnis. Pagal šio straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Ši baudžiamojo proceso įstatymo norma nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.).Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o teismo išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo D. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Pripažindamas D. G. kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių kontekste. Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertino ne tik nuteistojo D. G. parodymus, bet ir visų surinktų duomenų visumą, bei aiškiai nurodė, kodėl nagrinėjamu atveju nuteistojo D. G. pateikiama įvykio versija netiki ir jo parodymais nesivadovauja. Visapusiškas ir objektyvus bylos įrodymų vertinimas lėmė tai, kad apylinkės teismas padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes. Pagal teisingai nustatytas faktines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį dėl D. G. pripažinimo kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nors nuteistojo D. G. gynėja apeliaciniame skunde tvirtina, kad jokių įrodymų, patvirtinančių D. G. dalyvavimą nusikaltimo padaryme, byloje nėra, kad D. G. dalyvavimas nusikaltimo padaryme iš esmės grindžiamas tik liudytojo G. P. parodymais, tačiau skundžiamo nuosprendžio turinys, jame išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, tokius gynėjos teiginius paneigia.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis D. B., turėdamas tikslą įsigyti narkotinių medžiagų - kanapių, kreipėsi į liudytoją D. K., kuris jam perdavė liudytojo G. P. kontaktus. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju, tiek ikiteisminio tyrimo apklaustas liudytoju bei bylą nagrinėjant teisme, liudytojas G. P. buvo nuoseklus nurodydamas, jog dėl narkotinių medžiagų jis kreipėsi į D. G., kuris turėjo gauti, o vėliau patvirtino turintis narkotinių medžiagų pardavimui. Tuo tarpu nuteistojo D. G. parodymai viso proceso metu kito. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju, D. G. neigė įvykio dieną bendravęs su G. P., nurodė, kad 2016 m. kovo 11 d., apie 11:00 – 12:00 val. ėjo iš namų per (duomenys neskelbtini) esantį miškelį. Netoli (duomenys neskelbtini) pamatė stovintį automobilį, prie jo mažą mergaitę, kuri šaukė „(duomenys neskelbtini)“. Tolėliau, už 20-40 metrų, pamatė kažką, kas nukrito ant žemės bei kelis tamsiai apsirengusius vaikinus, įbėgusius į miškelį. Netoli buvo dvi moterys, kurios šaukė „kviesk policiją“ arba „kviečiu policiją“ (2 t. b. l. 6–7). Vėlesnėje apklausoje D. G. nurodė, kad pažįsta G. T., kurį turi savo ,,Facebook“ paskyroje draugų sąraše ir su juo susirašinėdavo. Gal kažkada turėjo ir jo telefono numerį, bet koks jis buvo, nežino. 2016 m. kovo 11 d. gal ir bendravo telefonu su G., bet apie ką, nepamena, nes praėjo daug laiko. Įvykio dieną iš namų, esančių ,, (duomenys neskelbtini)“, ėjo į prekybos centrą ,, (duomenys neskelbtini)“ ir pakeliui nieko prie (duomenys neskelbtini) nesutiko (2 t., b. l. 10–11). Apklaustas įtariamuoju D. G. tvirtino, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini) su G. nebuvo susitikęs (3 t., b. l. 141–143, 144). Vėliau apklaustas įtariamuoju, D. G. jau tvirtino, kad iki įvykio su G. P. bendravo gana dažnai, nes vis prašydavo atiduoti skolą, o šis vis teisinosi neturįs. Įvykio dieną jam ar paskambino, ar parašė G. P., kad atvažiuos kažkokie ,,durniukai“ iš (duomenys neskelbtini) su didele pinigų suma, jog jis turi planą, kaip tuos pinigus iš jų atimti. G. paprašė, jog jei atvažiuotų daugiau žmonių, ar jis galėtų pabūti kur nors šalia ir stebėti, kad jam kas neatsitiktų bei įvardino susitikimo vietą – „(duomenys neskelbtini)“, kur yra žvyrkelis, važiuojant į sodus. Kai G. pasakė, kad važiuoja į tą vietą, jis taip pat nuėjo ir vaikščiojo aplink. Iš (duomenys neskelbtini) teritorijos išėjo į (duomenys neskelbtini) miestą ir nuėjo link ,, (duomenys neskelbtini)“, link „(duomenys neskelbtini)“. Kažkuriuo momentu prie „(duomenys neskelbtini)“ susitiko su G. P., kuris jam padavė pinigus. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tokius nuteistojo D. G. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pagrįstai sprendė, kad vadovautis nuteistojo parodymais ir laikyti juos patikimai paneigiančiais jo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo, nėra pagrindo, nurodė išsamius tokio vertinimo motyvus, su kuriais teisėjų kolegija sutinka. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, spręsdamas D. G. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo G. P. parodymais, kuriuose esminiai prieštaravimai nebuvo nustatyti ir kuriuos patvirtina kiti, nuosprendyje išsamiai aprašyti ir laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų įvertinti, bylos įrodymai.
9. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė nuteistojo D. G. gynėja, liudytojo G. P. nurodytas aplinkybes, kad jis dėl narkotinių medžiagų įgijimo telefonu bendravo su D. G., o atvykus nukentėjusiajam D. B., jis su D. G. derino susitikimo vietą, patvirtina atlikta G. P. naudoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini) įeinančių – išeinančių skambučių išklotinės analizė, kuri patvirtina, kad pirmas G. P. kontaktas su D. G. naudotu abonentu fiksuotas 2016 m. vasario 27 d. 20:41val., o nuo 2016 m. kovo 3 d. šių asmenų kontaktai fiksuoti kiekvieną dieną iki įvykio dienos, t. y. 2016 m. kovo 11 d. 10:53 val., iš viso per šį laikotarpį, fiksuoti 144 kontakto tarp G. P. ir D. G. naudotų telefono abonentų atvejai. 2017 m. kovo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad įvykio dieną 2016 m. kovo 11 d. nuo 09.16 val. iki 11.03 val. fiksuoti pastovūs sujungimai, t. y. 16 sujungimų tarp G. P. ir D. G. bei 12 sujungimų tarp G. P. ir D. B.. Iš minėtų duomenų taip pat matyti, kad įvykio dieną 09:18 val. G. P. išsiunčia žinutę D. B., tuomet 09:21 val. gavęs iš jo atsakymą, 09:21 val. išsiunčia žinutę D. G., 09:22 val. gavęs atsakymą iš D. G., 09:22 val. išsiunčia žinutę D. B. ir susirašinėjimas tokiu būdu tęsiamas toliau. Būtent šie aptarti įrodymai, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo gynėja, patvirtina kad G. P. buvo tik tarpininkas tarp D. B. ir D. G., ir paneigia nuteistojo D. G. nurodytą versiją, kad su G. P. telefonu bendravo dėl skolos grąžinimo.
10. Be to, D. G. dalyvavimą vykdant nusikalstamą veiką patvirtina ir tai, kad įvykio vietoje nukentėjusiojo D. B. ir G. P. jau laukė T. B., su kuriuo G. P. jokių ryšių iki įvykio nepalaikė. Tai, kad G. P. niekaip nesitarė dėl dalyvavimo įvykyje su T. B., jog dėl T. B. dalyvavimo užvaldant pinigus tarėsi būtent D. G., kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, patvirtina paties T. B. parodymai duoti pirmosios instancijos teisme, kad jis į įvykio vietą vyko neva siekdamas užtikrinti, kad G. P. atiduos skolą D. G.. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistasis D. G. pats pripažino, jog buvo įvykio vietoje, matė stovintį automobilį, prie jo mažą mergaitę, matė kas nukrito ant žemės bei kelis tamsiai apsirengusius vaikinus. Nors nuteistasis D. G. įvykio vietoje nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, tačiau kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nurodęs į šią vietą atvykti G. P. su nukentėjusiuoju, buvęs įvykio vietoje ir matęs kokiu būdu yra gauti pinigai, paimdamas dalį nusikalstamos veikos metu iš nukentėjusiojo D. B. pagrobtų pinigų, patvirtino savo dalyvavimą veikoje ir buvusį susitarimą.
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors nuteistojo D. G. gynėja analizuoja D. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, atskirus bylos įrodymus, teigdama, jog vienas ar kitas įrodymas nepatvirtina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau BPK įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią ir vientisą grandinę, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, šioje byloje ir buvo padaryta. Gynybai kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertinant, teismui negali būti pagrindu netikėti surinktų ir aukščiau ištirtų įrodymų visetu, kurie patvirtina D. G. kaltę. Remiantis aptartu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ir nuteistojo D. G. veika pagal BK 180 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai ir D. G. pagrįstai nuteistas dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. G. ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, nėra jokio teisinio pagrindo.
12. Apeliaciniame skunde gynėja kelia klausimą dėl 745 Eur paimtų iš D. G., teigdama, kad teismas dėl minėtų pinigų nepriėmė jokio sprendimo. Šiuo aspektu pažymima, kad klausimas dėl minėtų pinigų paėmimo ir perdavimo valstybės nuosavybėn yra išspręstas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu. Minėtas nutarimas nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl minėtų pinigų.
Dėl nuteistajam D. G. paskirtų pareigų, numatytų BK 75 straipsnio 5 dalyje
13. Apeliaciniu skundu nuteistojo D. G. gynėja prašo nuteistajam paskirtas dvi pareigas: neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, panaikinti arba jas pakeisti kitomis. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Tiek BK 75 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos, tiek BK IX skyriuje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl jos, kaip skiriama bausmė, turi būti tinkamai individualizuotos, teisingos.
14. Pirmosios instancijos teismas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirdamas nuteistajam D. G. šias pareigas: pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš namų nuo 24.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos specifiką, pobūdį, nuteistąjį D. G. charakterizuojančius duomenis, taip pat į tai, kad nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis nedirbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, pagrįstai skyrė anksčiau minėtas pareigas. Nors prie apeliacinio skundo nuteistojo D. G. gynėja pateikė duomenis, kad nuteistasis gyvena (duomenys neskelbtini), kur išsinuomojo dirbtuves, kur ketina dirbti individualiai automobilių remonto srityje, jog (duomenys neskelbtini) gyvena jo močiutė, kuri yra neįgali ir kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau minėtų pareigų skyrimas neriboja nuteistojo D. G. teisės į darbą neriboja, kaip ir neriboja galimybės jam gyventi ir dirbti (duomenys neskelbtini), taip pat neriboja galimybės pasirūpinti savo močiute. Teisėjų kolegija pažymi, jog natūralu, jog dėl savo neteisėtų veiksmų D. G. patirs tam tikras neigiamas pasekmes ir ribojimus, kurie be kita ko padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytų pareigų paskyrimas nuteistajam sudaro galimybę tinkamai kontroliuoti nuteistojo elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu ir tai neabejotinai yra susiję su tam tikrais suvaržymais, tačiau būtent tuo ir pasireiškia bausmė, kurios vienas iš tikslų yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Tai reiškia, kad būtent nuteistasis privalo taikytis su jam paskirta bausme ir iš jos kylančiais suvaržymais. Nuteistasis planuodamas darbą, išvykas turi atsižvelgti į jam paskirtos bausmės suvaržymus ir taip planuoti savo gyvenimą, kad įpareigojimai būtų nepažeidžiami.
15. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį nuteistojo D. G. gynėjos apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o gynėjos advokatės K. Adomavičienės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. G. gynėjos advokatės Kristinos Adomavičienės apeliacinį skundą atmesti.