Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-08-06 · Civilinė byla Nr. e2-1491-117/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-06
Bylos Nr.
e2-1491-117/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Milašienė
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Broveta“
Trečiasis asmuo
VSDFV Vilniaus skyriui, uždarosios akcinės bendrovės „Broveta“
(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 6 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Broveta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Broveta“, dalyvaujant tretiesiems asmenims VSDFV Vilniaus skyriui, uždarosios akcinės bendrovės „Broveta“ vadovui A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama iškelti atsakovui UAB „Broveta“ bankroto bylą ir uždrausti UAB „Broveta“ vadovui A. B. 5 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Nurodė, kad mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2015 m. vasario 11 d. duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui sudaro 949,52 Eur. Mokestinės nepriemokos išieškojimui 2014 m. rugsėjo 29 d. priimtas sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto ir pateiktas vykdyti antstolei. Antstolė 2015 m. sausio 30 d. pateikė išieškojimo negalimumo aktą Nr.0139/14/02809, kuriame nurodė, kad išieškoti mokestinės nepriemokos galimybės nėra, įmonė nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, skolininko vardu kredito įstaigose lėšų nerasta, turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nerasta. VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“ duomenimis registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nerasta. Pagal 2013 m. balansą, turtas iš viso sudarė 22 593,26 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 21 771,32 Eur. Ieškovas darė išvadą, jog įmonė yra nemoki, todėl atsakovui keltina bankroto byla.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu nurodė, kad UAB „Broveta“ įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui pagal 2015 m. 1 ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas 2015 m. kovo 2 d. yra 5 425,49 Eur. Draudėjui taikytos priverstino poveikio priemonės buvo neveiksmingos, įsiskolinimas Fondo biudžetui nesumokėtas. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Broveta“ nėra nei vieno apdraustojo, sprendė, jog įmonė veiklos nevykdo. VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“ duomenimis registruoto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto atsakovas neturi, 2013 m. gruodžio 31 d. balanso rodikliai patvirtina bendrovės nemokumą. Trečiasis asmuo sutiko, kad atsakovui būtų keliama bankroto byla.

Atsakovas UAB „Broveta“ bei trečiasis asmuo UAB „Broveta“ vadovas A. B. atsiliepimų į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi nutarė iškelti bankroto bylą UAB „Broveta“, įmonės administratoriumi paskirti R. R..

Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė aktualių duomenų apie įmonės finansinę padėtį, todėl spręsdamas dėl atsakovo nemokumo, vadovavosi byloje esančiais duomenimis, dalį kurių teismas išsireikalavo pats iš viešųjų registrų.

Teismas nustatė, kad pagal paskutinį 2013 m. balansą (ataskaitinis laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) UAB „Broveta“ turto iš viso turėjo už 22 593,26 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė – 21 771,32 Eur (b. l. 51). Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2013 m. nuostolis sudarė 4 838,68 Eur (b. l. 52). VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“ duomenimis įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių nėra. Byloje pateiktas 2015 m. sausio 30 d. antstolės išieškojimo negalimumo aktas, kuriuo antstolė nustatė, kad išieškoti iš skolininko UAB „Broveta“ galimybės nėra. Teismas sprendė, jog byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad įmonė susidūrė tik su laikinais sunkumais ir kad ateityje jo finansinė padėtis gerės, įmonė nevykdo pradelstų įsipareigojimų, atsakovas neturi turto įsiskolinimams padengti, byloje pateiktas antstolio išieškoti negalimumo aktas. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog UAB „Broveta” yra nemoki, todėl atsakovui keltina bankroto byla, skirtinas administratorius (ĮBĮ 9 str. 5 d., 10 str. 4 d. 1 p.).

Teismas atsakovo UAB „Broveta“ bankroto administratoriumi paskyrė R. R. (sąrašo Nr. B-FA260 ) (ĮBĮ 11 str. 4 d.).

Teismas atmetė ieškovo prašymą uždrausti UAB „Broveta“ vadovui A. B. 5 metams eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas nenustatė, kad atsakovo vadovas neužtikrino tinkamo įmonės turto valdymo, buhalterinės apskaitos tvarkymo (CPK 178 straipsnis), todėl netaikė ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje nustatytos sankcijos. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjant bylą, minėtas klausimas galės būti svarstomas iš naujo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Broveta“, atstovaujamas A. B., prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį ir ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Broveta“ iškėlimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl atsakovo nemokumo neatsižvelgė į tai, jog atsakovas vykdo visuomeninio maitinimo veiklą Smiltynėje, Klaipėdoje. Įmonės veiklai įtakos turi sezoniškumas, todėl vasaros metu dėl didelės poilsiautojų gausos įmonės veikla yra pelninga. Pažymėjo, jog žiemos sezonu įmonės veikla yra nuostolinga, tačiau vasaros sezono metu uždirbtas pelnas padengia susidariusius nuostolius. Be to, įmonė investavo į nuomojamos kavinės remontą bei reklamą, todėl tikisi, jog šis sezonas bus pelningas ir atsakovas galės padengti įsiskolinimus bei įsipareigojimus.

2. Priešingai nei teigia ieškovas, 2015 m. balandžio 14 d. įmonės įsiskolinimas ieškovui buvo 735,65 Eur, kadangi bendrovė per du mėnesius padengė trečdalį skolos ieškovui, t. y. 213,387 Eur. Daro išvadą, jog įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, įmonė pajėgi vykdyti veiklą, dirba pelningai, yra pajėgi išlaikyti esamas darbo vietas (įmonėje dirba 6 darbuotojai), yra pajėgi padengti esamus įsiskolinimus.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo UAB „Broveta“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

1. Atsakovo finansiniai sunkumai nėra laikini, įmonės įsiskolinimas yra susidaręs nuo 2013 m. pabaigos, skola nemažėja.

2. Atsakovas neįrodė, jog deda pastangas atsiskaityti su ieškovu, taip pat nepateikė duomenų, jog investuoja į remontą, reklamą bei iš dalies atsiskaitė su ieškovu.

Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo VSDFV Vilniaus skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą, UAB „Broveta“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovą pripažino nemokia įmone. Pažymėjo, jog bendrovė nemokėjo prievolės VSD fondo biudžetui ir draudėjo įsiskolinimas 2015 m. kovo 2 d. sudarė 5425,49 Eur. VSDFV Vilniaus skyriaus taikytos priverstinio poveikio priemonės tikslo nepasiekė, UAB „Broveta“ įsiskolinimas Fondui nebuvo išieškotas. Nurodė, kad UAB „Broveta“ nuo įsteigimo dienos nė karto nemokėjo priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į VSDF biudžetą. VSDFV Vilniaus skyrius nuolat ragino draudėją įsiskolinimą sumokėti geruoju, bet į raginimus draudėjas nereagavo. VSDFV Vilniaus skyrius teikė kredito įstaigoms, kuriose UAB „Broveta“ turėjo sąskaitas, mokėjimo nurodymus dėl lėšų pervedimo ne ginčo tvarka, tačiau pagal mokėjimo nurodymus VSDFV Vilniaus skyrius įmokas gavo tik 2012 m. spalio mėn. (61,51 Eur – 2012 m. spalio 18 d. ir 17,28 Eur – 2012 m. spalio 24 d.). Pažymėjo, jog kiekvienais metais UAB „Broveta“ vasaros sezono metu priima darbuotojus, teikia pranešimus apie apdraustųjų draudžiamasias pajamas ir VSD įmokas, bet jų nemoka ir nesiėmė veiksmų, kurie galėtų pagerinti įmonės padėtį. UAB „Broveta“ įsiskolinimas 2015 m. birželio 25 d. VSDF biudžetui sudarė 5614,12 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta atsakovui UAB „Broveta“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Broveta“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Kaip minėta, ĮBĮ kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.

Pirmosios instancijos teismas atsakovui UAB „Broveta“ iškėlė bankroto bylą nustatęs jo nemokumą pagal išsireikalautus duomenis iš viešųjų registrų, kadangi atsakovas nepateikė pirmosios instancijos teismui aktualių duomenų apie įmonės finansinę padėtį. Pažymėtina, jog Juridinių asmenų registro duomenimis, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas finansinės atskaitomybės dokumentus yra pateikęs tik už 2012 metus bei 2013 metus.

Apeliantas UAB „Broveta“, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nutartį, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovą pripažino nemokiu. Apelianto teigimu, įmonės finansiniai sunkumai yra laikini, įmonė pajėgi vykdyti veiklą, dirba pelningai, yra pajėgi išlaikyti esamas darbo vietas (įmonėje dirba 6 darbuotojai), yra pajėgi padengti esamus įsiskolinimus. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pagal paskutinį 2013 m. balansą (ataskaitinis laikotarpis nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) UAB „Broveta“ turto iš viso turėjo už 78 010 Lt (22 593,26 Eur), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė – 75 172 Lt (21 771,32 Eur) (b. l. 51). Pagal pelno (nuostolių) ataskaitą už 2013 m. nuostolis sudarė 16 707 Lt (4 838,68 Eur) (b. l. 52). Be to, įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetui nuolatos didėja: laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2014 m. rugpjūčio 31 d. įsiskolinimas išaugo nuo 2 806,16 Lt iki 3 081,39 Lt, o 2015 m. birželio 18 d. siekė 950,76 Eur (3 282,78 Lt) (b. l. 94-99). Atsakovo įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2015 m. birželio 25 d. buvo 5 614,12 Eur. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad įmonė susidūrė tik su laikinais sunkumais ir kad ateityje jo finansinė padėtis gerės.

Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, jog įmonė investavo į nuomojamos kavinės remontą bei reklamą, todėl tikisi, jog šis sezonas bus pelningas ir atsakovas galės padengti įsiskolinimus bei įsipareigojimus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Be to, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą. Aiškindamas įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, kasacinis teismas suformulavo tokias esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle; kad teismas civiliniame procese įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; kt.).

Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų paneigiančių aukščiu išdėstytas aplinkybes bei patvirtinančių laikinus atsakovo finansinius sunkumus, investicijas į nuomojamos kavinės remontą bei reklamą.

Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl UAB „Broveta“ nemokumo yra pagrįstos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas mano, jog apelianto patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini, atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad per laikotarpį nuo ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Broveta“ priėmimo teisme dienos iki klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išsprendimo būtų pasikeitusi atsakovo turto sudėtis, turto ir įsipareigojimų santykis, kas sudarytų pagrindą konstatuoti, kad atsakovas yra mokus. Nagrinėjamu atveju bankroto byla atsakovui UAB „Broveta“ iškelta tinkamai įvertinus įmonės finansinę būklę atspindinčius duomenis ir teisingai konstatavus visus ĮBĮ numatytus nemokumo pažymius. Iš to kas išdėstyta darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaDanutė Milašienė