Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl nuteistajam A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose. Nuosprendis įsiteisėjo 2023 m. rugpjūčio 24 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas, kuriuo siūloma nuteistajam A. Š. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti arešto bausme.

Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba A. Š. elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d. 2023 m. rugpjūčio 30 d. A. Š. buvo supažindintas su laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka, teismo skirtais įsipareigojimais bei atsakomybe už jų nevykdymą, sudarytas priežiūros planas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Probacijos tarnyba turi teisę kontroliuoti teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, laikymąsi elektroninio stebėjimo priemonėmis, tačiau nuteistasis to atsisako. BVK 21 straipsnio 7 dalies nuostatos numato, jog nuteistojo atsisakymas (arba nesutikimas), kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo priemonėmis prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad įstatymas nenumato elektroninio stebėjimo taikymo nakties metu, jeigu intensyvi priežiūra nėra paskirta, o šiuo atveju nuteistajam intensyvi priežiūra nėra paskirta. Šiai dienai Probacijos tarnyba neturi techninių galimybių elektroninėmis priemonės stebėti nuteistųjų buvimą namuose būtent nakties metu. Įstatyme nenumatyta, kiek laiko tokiu atveju nuteistasis turėtų nešioti elektroninio stebėjimo prietaisą, Probacijos tarnyba interpretuoja, kad turi nešioti 3 mėnesius, tačiau teismų praktikoje nurodyta, kad tai yra neproporcinga priemonė ir tokio pobūdžio teikimai yra atmetami.

Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti jame nurodytais motyvais, nurodė, kad jokių kitų pažeidimų A. Š. nėra padaręs.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad jos ginamasis tinkamai vykdo jam paskirtus įpareigojimus – Užimtumo tarnyboje registruotas, namuose nurodytu laiku būna, tą nuteistasis patvirtino teismo posėdžio metu. Probacijos tarnyba nepateikė nei vieno jo nebuvimo namuose fakto, todėl atsisakymą dėvėti elektroninio stebėjimo priemonę negalima vertinti kaip atsisakymą vykdyti bausmę. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad laisvės apribojimo bausmė paskirta be intensyvios priežiūros, o reikalavimas dėvėti apykoję savo sąlygomis atitiktų intensyvios priežiūros taikymą ir tai prieštarautų priimtam nuosprendžiui. Be to, ginamojo padėtis tokiu atveju būtų aiškiai pabloginta, nes apykojės dėvėjimas sukeltų nepatogumus, būtų suvaržytos jo teisės ir interesai.

Motyvuojamoji dalis

Probacijos tarnybos teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 353 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti, ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra jam paskirtų įpareigojimų nevykdymo priežastys.

Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad jam skirtus įpareigojimus A. Š. vykdo be pažeidimų – jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku pažeidimų taip pat nefiksuota. Probacijos tarnybos teikimas yra grindžiamas tik tuo, kad A. Š. atsisakė dėvėti elektroninio stebėjimo priemonę. Teismo posėdžio metu nuteistasis teigė, kad su visais teismo skirtais įpareigojimais jis sutinka ir juos vykdo bei vykdys, tačiau Probacijos tarnybos sprendimas stebėti jį elektroninio stebėjimo priemonėmis yra neteisėtas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu jam neskyrė intensyvios priežiūros.

BVK 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba, be šio kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja probuojamųjų elgesio kontrolę ir šio straipsnio 2 dalis numato, kad elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis galima stebėti ir tikrinti ne tik šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų probacijos sąlygų vykdymą, jeigu taip būtų užtikrinta efektyvesnė probuojamųjų elgesio kontrolė. Pagal Probacijos įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, probuojamųjų elgesio kontrolės tvarką nustato probacijos tarnybos direktorius. Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-106 patvirtintame Reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas) 4.3. punkte numatyta, kad elektroninio stebėjimo priemonės naudojamos nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems teismo paskirtas BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas bei nuteistiesiems, kuriems šis įpareigojimas paskirtas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, - pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, šį terminą skaičiuojant nuo elektroninio stebėjimo įtaiso faktinio uždėjimo stebimajam ir (ar) stebimojo buvimo vietoje elektroninio stebėjimo įrangos sumontavimo, šį terminą taip pat skaičiuojant ir paskyrus šį įpareigojimą bausmės ar probacijos vykdymo metu.

Kadangi nuteistajam A. Š. įpareigojimas bausmės vykdymo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, paskirtas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, anksčiau išdėstyto teisinio reguliavimo pagrindu Probacijos tarnyba pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios turi teisę nuteistajam naudoti elektroninio stebėjimo priemones. Vis dėlto, jeigu asmeniui intensyvi priežiūra nebuvo paskirta teismo nuosprendžiu, teismas kritiškai vertina Probacijos tarnybos poziciją, kad vien tik asmens atsisakymas Aprašo 4.3. punkto pagrindu dėvėti elektroninio stebėjimo priemones yra vertinamas kaip vengimas atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. BVK numatyta teisė Probacijos tarnybai naudoti elektroninio stebėjimo priemones kontroliuojant ir laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme nuteistiems asmenims skirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą neturėtų kiekvienu atveju virsti prievole nuteistiesiems. Vengimui atlikti bausmę būtinas akivaizdus neteisėtas nuteistojo elgesys ir piktybiškumas, siekiant nevykdyti laisvės apribojimo bausmės sąlygų, o tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši įstatymo norma numato teismo priimtų sprendimų privalomumą ir suponuoja išvadą, kad priimtas sprendimas privalo būti vykdomas, jo nuostatų negalima savavališkai keisti ar skirti kitų bausmės vykdymo alternatyvų, jei teismo sprendimas to nenumato. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Š. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, įpareigotas nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tuo tarpu dėvint elektroninio stebėjimo priemonę jo buvimo vieta būtų kontroliuojama visą parą, kas ribotų jo teises labiau nei tai numatyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Nuteistasis A. Š. sutinka laikytis teismo jam paskirtų įpareigojimų, be kita ko, ir dienotvarkės reikalavimų. Jo buvimas gyvenamojoje vietoje nustatytu metu gali būti kontroliuojamas ne tik elektroninio stebėjimo, bet ir kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, atvykstant į nuteistojo namus, taip užtikrinant tinkamą nuosprendžio vykdymą.

Atkreiptinas dėmesys ir į BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatą, kuri numato, kad jei nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...> ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Įvertinus BK 48 straipsnyje įtvirtintos teisės normos konstrukciją yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausia, turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-481-485/2021).

Nagrinėjamu atveju Probacijos tarnyba nepagrįstai, esant tik formaliam pagrindui, iš karto kreipėsi į teismą dėl paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne. Įvertinus visumą aplinkybių, teismas pripažįsta, kad nuteistasis, atsisakydamas dėvėti elektroninio stebėjimo įrenginį, nepadarė tokio turinio pažeidimo, dėl kurio jo elgesys turėtų būti vertinamas kaip vengimas atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės pakeitimas areštu šiuo atveju nebūtų proporcingas ir neatitiktų teisingumo principo reikalavimų, todėl tenkinti Probacijos tarnybos teikimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl nuteistajam A. Š. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.