Telšių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui S. L.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1970 m. kovo 12 d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Mažeikių r. sav., Tirkšlių miestelyje, Viekšnių g.14, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, ūkininkaujantis, baustas, nuobauda galioja, neteistas,

2015 m. liepos 19 d., apie 12.00 val., Mažeikių r. sav., Mažeikiuose, Sedos gatvėje ties namu Nr. 16, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. prisipažino vairavęs transporto priemonę, nors teisė vairuoti jam atimta ir parodė, kad tą dieną, būnant garaže, jam pasidarė labai bloga, svaigo galva, sukilo kraujospūdis, pradėjo pykinti, bandė pagalbos prisiskambinti numeriu 112, tačiau susisiekti nepavyko. Kadangi prieš kurį laiką jam taip pat buvo panašiai pablogėjusi sveikata, dėl ko gydėsi ligoninėje, labai išsigando dėl savo būklės, todėl pats sėdo už vairo ir važiavo į ligoninę. Pakeliui buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pareikalauto vairuotojo pažymėjimo neturėjo, todėl pareigūnas pradėjo rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Policininkų prašė kviesti greitąją pagalbą, tačiau jie atsisakė tai daryti. Patrulis G. J. su juo elgėsi grubiai, dokumentus formino apie pusvalandį. Liepė rašyti paaiškinimą, kurio tekstą padiktavo patys pareigūnai, jis parašė, ką liepė pareigūnai, nes norėjo, kad kuo greičiau būtų paleistas. Pareigūnai leido pasikviesti draugą, kuris nuvairuotų automobilį, dėl to paskambino T. J., kuris jį nuvežė į ligoninę. Pagalbos telefonu 112 tuo metu nebeskambino, nes nelabai orientavosi. Priimamajame pragulėjo apie valandą, jam buvo suteikta pagalba, tolesnį gydymą nurodyta tęsti pas šeimos gydytoją. Į ligoninę neguldė, nes būklė pagerėjo. Toliau gydėsi pas šeimos gydytoją. Policijos pareigūnai elgėsi nepagarbiai, dėl ko protokolo rašymo metu jis skambino į imuniteto tarnybą dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų bei pasitikėjimo telefonu, tačiau susisiekti nepavyko. Teigia, kad vairavo esant būtinajam reikalingumui, dėl ko prašė bylą nutraukti.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato atstovui S. L. paaiškino, kad administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti jam atimta, negalėjo vairuoti transporto priemonių. Kelių eismo taisyklės numato, kad vairuotojams draudžiama vairuoti transporto priemones, jei yra bloga sveikata. Mano, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. kaltė įrodyta ir jis baustinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalį bauda.

Liudytoja J. Z. V. parodė, kad tą dieną ji dirbo VšĮ Mažeikių ligoninės priėmimo skyriuje, administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. nepamena, tačiau iš medicininių dokumentų matyti, kad tą dieną ji apžiūrėjo A. M. ir suteikė pagalbą. Nustatyta diagnozė susijusi su psichika, dėl didelio susijaudinimo, padaryta širdies kardiograma, jokių pakitimų nenustatyta, būklė dėl neurastenijos, dėl didelio susijaudinimo galėjo padažnėti pulsas, kraujo spaudimas tapti nenormaliu.

Liudytojas G. J. parodė, kad tą dieną, dirbdamas kartu su pareigūnu D. V., pastebėjo vairuojantį A. M., kuriam, jo žiniomis, yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, dėl to jį pasivijo, sustabdė ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažeidėjas prašė nerašyti jo vardu administracinio teisės pažeidimo protokolo, siūlė rašyti sūnaus vardu, sutiko su padarytu pažeidimu, prašė atleisti, gailėjosi, jokio ginčo nebuvo. Kadangi jis dėl pažeidimo neprieštaravo, pareigūnai išvyko į policijos komisariatą, palikdami administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį prie automobilio, jam buvo leista pačiam pasikviesti draugą, kuris parvairuotų mašiną. Dėl blogos sveikatos būklės pažeidėjas nesiskundė.

2015 m. liepos 19 d. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 73P-34077528-15 esančiame asmens paaiškinime nurodyta, kad A. M. prisipažino vairavęs automobilį, kai teisės vairuoti transporto priemones atimta, dėl pažeidimo labai gailisi (3 b. l.).

Tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodytos tapačios aplinkybės, nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su pažeidimu sutiko, jis buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis perduotas vairuoti jo draugui T. J. (5 b. l.).

Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo nurodyta, kad A. M. nušalintas nuo automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavimo (6 b. l.).

Administracinių teisės pažeidimų registro duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. sistemingai daro kelių eismo taisyklių pažeidimus, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimu jis nubaustas 500 Eur bauda pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui (7-18 b. l.).

Iš įdėtinio lapo į formą Nr. 025-1/a-LK matyti, kad 2015 m. liepos 19 d. 13.05 val. į VšĮ Mažeikių ligoninę atvežtas A. M., kuriam svaigsta galva, pykina, nusiskundimai tęsiasi apie 4-5 val., nustatyta diagnozė F48.0, paciento būklė patenkinama, padaryta EKG, skirti vaistai (49 b. l.).

ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

ATPK 257 straipsnyje išdėstyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ne tik tai, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, tačiau privalo išsiaiškinti, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinės atsakomybėn <...> (ATPK 284 straipsnis). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006). Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007).

Vertindamas byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų pripažinti traukiamą administracinėn atsakomybėn asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje. Kaip minėta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 12 d. nutarimu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpiui, tačiau pats asmuo neneigė, kad transporto priemonę jis vairavo, nors ir žinojo, kad to daryti negalima. Spręsdamas būtinojo reikalingumo nuostatų taikymą, teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog A. M. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

ATPK 17 straipsnyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose norminiuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.

Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. nurodo, kad transporto priemonę vairavo, nors ir neturėjo teisės to daryti dėl to, kad siekė kuo skubesnės profesionalios medicininės pagalbos dėl jį ištikusio staigaus sveikatos pablogėjimo. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo taikyti ATPK 17 straipsnio nuostatas, kadangi ši administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodoma aplinkybė nesudaro būtinojo reikalingumo situacijos. Priešingai, Kelių eismo taisyklių 14 punkte, be kita ko, yra imperatyviai nurodoma, jog draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu, taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Įstatymas išskiria kitas aplinkybes (tokias kaip nuovargis, liga ir pan.), kuomet gali kilti pavojus eismo saugumui, ir joms esant vairuoti draudžia, todėl konstatuotina, kad šiuo atveju vairuoti automobilį jam nebuvo būtina. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kodėl administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M. negalėjo pasinaudoti viešojo transporto paslaugomis, išsikviesti greitosios medicinos pagalbos, artimųjų ar draugų. Tuo labiau, kad pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo pildymo metu jis paskambino Pasitikėjimo telefonu bei Imuniteto tarnybai, nes, pasak jo, policijos pareigūnai elgėsi netinkamai, neiškvietė jam greitosios pagalbos. Šis faktas patvirtina teismo įsitikinimą, kad tokių priemonių asmuo ėmėsi, norėdamas pateisinti savo neteisėtą elgesį, ir įrodo faktą, kad jis pats administracinio teisės pažeidimo protokolo rašymo metu, esant pablogėjusiai sveikatai, turėjo galimybę pasiskambinti pagalbos telefonu Nr. 112 ir išsikviesti greitąją pagalbą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareigūnai, surašę administracinės teisės pažeidimo protokolą, nuvažiavo, pasitikėdami ir palikdami administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris pasižadėjo pats išsikviesti draugą, kuris galėtų vairuoti jo automobilį, ką pastarasis ir padarė, išsikviesdamas T. J., kuris jį nuvežė į gydymo įstaigą. Įvertinus liudytojos gydytojos J. Z. V. paaiškinimus, darytina išvada, kad į gydymo įstaigą A. M. kreipėsi sąmoningai siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą. Teismas turi pagrindo manyti, kad tik po to, kai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį sustabdė policijos pareigūnai neteisėtai vairuojantį automobilį, jam kilo mintis vykti į gydymo įstaigą. Tai patvirtina ir minėtos liudytojos paaiškinimas, kad tokio pobūdžio sveikatos pablogėjimas galėjo atsirasti ir dėl stipraus susijaudinimo, pareigūnams jį sustabdžius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens advokato pateiktoje Įdėtinio lapo į formą Nr. 025-1/a-LK kopijoje, kuri patvirtinta UAB „Tirkšlių sveikatos namai“ direktorės antspaudu bei parašu Pastraipoje „Neurologinė būklė (pabraukti)“, pabrauktas žodis „nesąmoningas“ (25 b. l.), tačiau VšĮ „Mažeikių ligoninė“ pateiktoje tos pačios formos kopijoje šis žodis nėra pabrauktas (49 b. l.).

Įvertinus visas bylos aplinkybes, bylos dalyvių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta ir atitinka administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, nes asmuo vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, tokia veika jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus. Teigti, jog veika padaryta būtinojo reikalingumo sąlygomis nėra jokio pagrindo, todėl jam skirtina administracinė nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies – transporto srities (KET) pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (2015 m. sausio 12 d. jam skirta bauda pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį) ir atimta teisė vairuoti transporto priemones (17 b. l.; ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Šiuo atveju administracinė atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia šiurkščiai pažeidė KET, žmogaus teises ir laisves, nes tokia veika rodo visišką nesiskaitymą su priimtomis visuotinai privalomomis taisyklėmis bei nuostatomis, kelia grėsmę visuomenės ir valstybės interesams, rodo individo nesiskaitymą su įstatymo saugomais gėriais. Skirdamas nuobaudą teismas įvertina tai, kad A. M., būdamas ne kartą baustas administracine tvarka, išvadų nedaro, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į tai, nuo 2011 metų jis turi net aštuonias galiojančias administracines nuobaudas, kurios paskirtos už KET pažeidimus, kas rodo kad asmuo yra piktybiškas kelių eismo taisyklių pažeidėjas, todėl sprendžia, jog administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskiriant ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą maksimalaus dydžio baudą (ATPK 20, 24, 30, 30² straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 224 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, 302², 302⁴ straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. M. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 128 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 724 (septynių šimtų dvidešimt keturių) Eur bauda.

Išaiškinti A. M., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai):

1) Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" banke, banko kodas 72900, SWIFT kodas INDULT2X;

2) Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB banke, banko kodas 40100, SWIFT kodas AGBLLT2X;

3) Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, banko kodas 70440, SWIFT kodas CBVILT2X;

4) Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią banke AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800, SWIFT kodas CBSBLT26;

5) Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią banke „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas, banko kodas 74000, SWIFT kodas SMPOLT22;

6) Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X;

7) Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, banke „Swedbank", AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22;

8) Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300, SWIFT kodas MDBALT22.

Mokėjimo paskirties kodas 1001.

– pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK), o jo nesant – baudos paskyrimo dokumento numerį (įrašyti mokėjimo nurodymo paskirtyje);

– įmokos kodą 1001;

– gavėją – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodas 188659752.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Negalint sumokėti baudos per nustatytą laikotarpį, baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.