- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-13
- Bylos Nr.
- ATP-444-282/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00639-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto asmens A. M. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimo, kuriuo A. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 128 straipsnio 2 dalį 724 eurų dydžio bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 19 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Tokiais savo veiksmais A. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Skundu Šiaulių apygardos teismui A. M. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-08-25 nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti, nes teismas, jį nubausdamas, pamynė nekaltumo prezumpcijos principą ir kaltės ar nekaltumo įrodinėjimo naštą perkėlė jam, bei teismas atmetė savo paties nutarime cituojamas ATPK 284 straipsnio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N663-156/2007 suformuluotas nuostatas.
Apeliantas pripažįsta, kad nurodytu metu vairavo automobilį, suvokdamas, kad jam teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, tačiau teigia, kad šį pažeidimą padarė esant būtinojo reikalingumo sąlygoms. Nurodo, kad būnant garaže jam pasidarė labai bloga – svaigo galva, sukilo kraujospūdis, pradėjo pykinti, bandė prisiskambinti bendrosios pagalbos numeriu 112, tačiau susisiekti nepavyko, todėl labai išsigandęs dėl savo būklės ir negalėdamas išsikviesti medikų (prieš kurį laiką jam sveikata buvo panašiai pablogėjusi ir dėl to jis gydėsi ligoninėje), pats sėdo už vairo ir važiavo į ligoninę. Teigia, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jam vairuoti transporto priemonę nebuvo būtina, kadangi jo sveikata ar gyvybė nėra mažiau vertos nei KET reikalavimai bei jomis saugoma vertybė – eismo saugumas. Taip pat teismas padarė tik prielaidą, kad jam nustatytas sveikatos pablogėjimas galėjo atsirasti dėl stipraus susijaudinimo pareigūnams jį sustabdžius, taip pateisinant iš esmės neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus jo atžvilgiu nesuteikiant prašomos reikiamos medicininės pagalbos. Nurodo, kad teismas jo parodymus apie įvykio aplinkybes atmetė kaip melagingus, o patikėjo policijos pareigūnų parodymais, gydytojos J. Z. V. parodymus vertino selektyviai ir interpretuojant jam nenaudinga linkme, nors gydytoja teisme nurodė, jog tokiais atvejais yra būtina medicininė pagalba. Nurodo, kad sveikatos sutrikimas jam buvo objektyviai nustatytas gydymo įstaigoje, jo atsiradimo momento niekas nenustatė, tuo pačiu nepatvirtino teismo spėjimo, kad sveikata pablogėjo jį sustabdžius pareigūnams. Teigia, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, paneigiančio jo teiginius dėl sveikatos sutrikimo, bandymo paskambinti pagalbos telefonu ir kitas nurodomas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. M. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas prašo netenkinti apeliacinio skundo, teismo nutarimą palikti nepakeistą, nes teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, atsižvelgė į neginčijamas faktines medžiagoje nustatytas aplinkybes, esminius įrodymus bei pažeidėjo asmenybę. Yra įsitikinę, jog policijos pareigūnai, užfiksavę teisės pažeidimą, teismui davė teisingus parodymus ir tinkamai vadovavosi teisės aktais. Teigia, kad apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai yra nepagrįsti, melagingi, ir turi būti vertinami kaip gynybos pozicija, siekiant išvengti griežtos administracinės atsakomybės. Kadangi teismo posėdyje dalyvavo abi šalys – administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bei Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos komisariato atstovas, todėl posėdžio metu buvo pateikti visi įrodymai, išnagrinėtos visos įvykio aplinkybės ir apklausti visi liudytojai bei įvertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
KET 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, administracinė atsakomybė numatyta ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.
Iš byloje esančios pažymos apie A. M. baustumus matyti, kad Mažeikių rajono policijos komisariato 2015-01-12 nutarimu apeliantui už teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje buvo paskirta nuobauda – 500 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 20 mėnesių (17 b. l.). Šis nutarimas įsiteisėjo 2015-04-16 ir nuo šios dienos vykdomas specialiosios teisės atėmimas. Taigi, pažeidimo dieną A. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nes ši teisė jam buvo atimta.
Apeliantas pripažįsta, kad jam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, tačiau jis teigia, jog automobilį vairavo, t. y. teisės pažeidimą padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis.
ATPK 17 straipsnyje nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris, kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Pagal teismų praktiką būtinasis reikalingumas suprantamas kaip situacija, kuriai esant padaroma žala kokiems nors teisės saugomiems kolektyviniams ar individualiems interesams, siekiant išvengti gresiančios reikšmingesnės žalos valstybės ar visuomenės interesams, tam tikro asmens ar kitų piliečių asmenybei ar teisėms, jeigu, esant tokioms aplinkybėms, grėsmė negalėjo būti pašalinta kitomis priemonėmis. Būtinojo reikalingumo situacija atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antram tam tikrą žalą. Būtinojo reikalingumo atveju susidaro tokia padėtis, kai tam tikram teisės saugomam interesui (vertybei) gresia žala, o išgelbėti šį interesą nuo jos galima tik padarant žalą kitam, taip pat teisės saugomam interesui. Jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga, palyginti su išvengtąja, tai yra būtinojo reikalingumo sąlygos, numatytos įstatymo.
Apeliantas nurodo, kad jam būnant garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje, jam pasidarė labai bloga – svaigo galva, sukilo kraujospūdis, pradėjo pykinti, bandė prisiskambinti bendrosios pagalbos numeriu 112, tačiau susisiekti nepavyko, todėl labai išsigandęs dėl savo būklės ir negalėdamas išsikviesti medikų, pats sėdo už vairo ir važiavo į ligoninę. Duomenų, kad A. M. skambino bendrosios pagalbos telefono numeriu, bet jam nepavyko prisiskambinti, byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas. Pastebėtina, kad bendrosios pagalbos telefono numeris 112 yra skubios pagalbos telefono numeris, kuriuo atsiliepiama visais atvejais. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apelianto teiginiai apie tai, kad jis skambino bendrojo pagalbos telefonu, bet neprisiskambino, yra deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti.
Be to, teisme kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas G. J. nurodė, kad dirbdamas kartu su pareigūnu D. V., pastebėjo vairuojantį A. M., kuriam, jo žiniomis, yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, dėl to jį pasivijo, sustabdė, kad pažeidėjas prašė nerašyti jo vardu administracinio teisės pažeidimo protokolo, siūlė rašyti sūnaus vardu, o nesutikus daryti to, ką prašė apeliantas, A. M. sutiko su padarytu pažeidimu, prašė atleisti, gailėjosi. Liudytojas parodė, kad jokio ginčo dėl teisės pažeidimo nebuvo, dėl blogos sveikatos būklės pažeidėjas nesiskundė, be to, A. M. važiavo priešinga kryptimi nei yra ligoninė. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes liudytojas nurodė ir iš karto po įvykio rašytame tarnybiniame pranešime (5 b. l.). Liudytojo G. J. nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo protokole paties apelianto ranka rašytas paaiškinimas (3–4 b. l.). Netikėti šio liudytojo parodymais nėra pagrindo, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi ar kad liudytojas anksčiau turėjo nesutarimų su apeliantu ir būtų suinteresuotas jį apkalbėti. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai rėmėsi liudytojo G. J. parodymais. Apelianto teiginių, jog jį sustabdę policijos pareigūnai su juo elgėsi nemandagiai, ar kad jis jiems skundėsi bloga sveikata, nepatvirtina jokie bylos duomenys. Tokių duomenų nepateikė ir pats apeliantas ar jo atstovas apylinkės teisme.
A. M. pateikti medicininiai dokumentai apie jo sveikatos būklę ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteiktas paslaugas nepatvirtina, kad apeliantas teisės pažeidimą padarė veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis. Iš A. M. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės (48 b. l.) matyti, kad A. M. į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę kreipėsi 2015-07-19 12.58 val., jam buvo diagnozuota neurastenija (ligos kodas F48.0) (t.y. susirgimas, kurio metu pasireiškia nuolatiniai nusiskundimai nuovargiu, silpnumu ar išsekimo jausmu po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio, stresinės situacijos (internetinė prieiga: http://ligos.sveikas.lt/lt/ligos)). Iš ligoninės įdėtinio lapo (49 b. L.) matyti, kad pagal A. M. nurodytus nusiskundimus sveikata jo skausmas buvo įvertintas vienu balu. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004-04-08 įsakymo Nr. V-208 „Dėl būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) 17 punktą skausmo intensyvumo įvertinimas vienu balu reiškia silpną skausmą. Teisme kaip liudytoja apklausta A. M. gydymo paslaugas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje suteikusi gydytoja J. Z. V. parodė, kad nors A. M. nustatytas kraujo spaudimas tokio amžiaus vyrui buvo didelis, bet tai galėjo būti momentinė reakcija į susijaudinimą pareigūnams jį sustabdžius, nes ligoninėje A. M. daryta kardiograma, įvertinus apelianto amžių, yra normali, be pakitimų, todėl ji kategoriškai nurodė, jog šiuo atveju A. M. gyvybei jokios grėsmės nebuvo. Netikėti šios liudytojos parodymais taip pat nėra pagrindo, nes liudytoja apelianto nepažįsta, paaiškinimus byloje davė remdamasi tik jai pateiktais medicininiais dokumentais. Įvertinus paties apelianto pateiktuose medicininiuose dokumentuose užfiksuotus duomenis bei jį apžiūrėjusios medikės parodymus, daroma išvada, kad apelianto sveikatos būklė – pykinimas, galvos skausmas – nekėlė grėsmės apelianto gyvybei, todėl pačiam vairuoti automobilį žinant, kad teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, nebuvo būtinybės. Be to, pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnį neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui. Dėl staiga pablogėjusios savo sveikatos apeliantas nesikreipė pagalbos į šeimos narius ar pažįstamus, kad jį nuvežtų į ligoninę, o savo draugui E. J. paskambino tik tada, kai buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo.
Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad A. M. ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą padarė nesant būtinojo reikalingumo sąlygų, todėl pagrįstai jis nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį.
ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 434 iki 724 eurų arba administracinį areštą.
Skundžiamu nutarimu A. M. paskirta nuobauda lygi sankcijoje numatytos nuobaudos maksimumui, nes apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, kad jis turi aštuonias galiojančias administracines nuobaudas. Įvertinus skundžiamame nutarime nurodytas aplinkybes, reikšmingas nuobaudos skyrimui, daroma išvada, kad A. M. paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta. Be to, apeliantas skunde neginčija jam paskirtos nuobaudos dydžio.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir bylą nutraukti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.