Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Lino Pauliukėno ir Remigijaus Preikšaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-29 nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Iš A. S. L. R. priteista 300 Eur.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą, t. y. jis 2019-08-30 apie 8.40 val. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iš neužrakintoje spintelėje paliktos L. R. rankinės pagrobė jai priklausančią piniginę, kurioje buvo 300 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas neginčija padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, kvalifikavimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisako. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta laisvės atėmimo bausme, būtent dėl bausmės individualizavimo A. S. teisėjų kolegija pasisakys plačiau.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmė jam skirta teisėtai ir pagrįstai. Paskirta bausmė nėra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga apelianto padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei pavojingumui, todėl pagrindo tenkinti A. S. prašymą dėl švelnesnės bausmės skyrimo nėra.

6. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam A. S. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį skirtinos bausmės, atsižvelgė ir įvertino visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo poziciją dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl to skirdamas galutinę bausmę taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

7. A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Veika tyčinė, baigta. Šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas šešiolika kartų teistas. Be kitų nusikalstamų veikų, A. S. anksčiau taip pat ne kartą teistas ir už analogiškas nusikalstamas veikas. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė ir į tai, jog yra nustatyta viena A. S. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – A. S. nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, t. y. nusikalto būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą.

9. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, A. S. ne kartą baustas administracine tvarka (b. l. 75–80), ne vienas A. S. padarytas administracinis nusižengimas taip pat buvo nukreiptas į nuosavybę (vagystės). Be to, A. S., be ankstesnių teistumų už į nuosavybę nukreiptas veikas (vagystės, plėšimai), taip pat teistas už turto sunaikinimą ar sugadinimą, netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimą, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimą ar neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis, sukčiavimą, nesunkų sveikatos sutrikdymą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jas platinti. Jis nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas pakankamai jauno amžiaus (būdamas 20 metų), kaip minėta, nuolat daro nusikalstamas veikas, yra net 16 kartų teistas, tai rodo, kad A. S. priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguoti savo elgesį nedėjo. Pažymėtina ir tai, jog A. S. už nusikalstamų veikų darymą ne kartą buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis vėl nuolat nusikalsdavo, t. y. laisvės atėmimo bausmė nebuvo pakankamas motyvas A. S. įvertinti savo padarytas nusikalstamas veikas ir už jas skirtas bausmes, padaryti išvadas bei koreguoti savo elgesį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir šios veikos pobūdžio.

10. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, A. S. teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, ir atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės A. S. nebuvo pakankamas pagrindas keisti savo gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, nėra pagrindo išvadai, jog, paskyrus jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, bus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai. Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytą žalą bei kitas aplinkybes.

11. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

12. Nors A. S. apeliaciniame skunde nurodo, jog yra sukūręs šeimą, sutuoktinė yra neįgali, jis prisideda prie vaikų išlaikymo, padeda senyvo amžiaus motinai, tačiau pažymėtina tai, jog šios aplinkybės apeliantui buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jos nebuvo pakankamos, kad sulaikytų nuteistąjį nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, jog šios aplinkybės teigiamai motyvuos nuteistąjį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. šeimos sudarymas, padėjimas išlaikyti vaikus bei pagalba motinai negali būti vertinami kaip apsauginis jo nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys. Be to, pažymėtina ir tai, jog nors apeliantas nurodo, kad būdamas laisvėje ir dirbdamas galės atlyginti ir nukentėjusiajai padarytą žalą, tačiau pažymėtina tai, jog apeliantas dirba nuo 2019-11-08 (b. l. 134–137), tačiau nėra pateikęs jokių duomenų, kad iš gaunamo darbo užmokesčio nukentėjusiajai būtų atlyginęs bent dalį padarytos žalos, todėl šis jo argumentas vertintinas tik kaip deklaratyvus siekis sušvelninti jau už nusikalstamos veikos padarymą gresiančios bausmės skyrimą.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, kadangi A. S. ir toliau darė nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), nusikalstamas veikas A. S. padarė neišnykus teistumui, atsižvelgus į A. S. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustatydamas mažesnį nei šio straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis bausmės dydį. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-11-29 nuosprendis, kuriuo A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskirta galutinė keturių mėnesių bausmė, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jį nuteistojo A. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.