- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- AN2-35-651/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00204-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- B. K.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios B. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Tadas Mažeika 2020 m. liepos 31 d. nutarimu A. J. paskyrė 38 Eur baudą už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, atsukdamas vandens čiaupą ir palikdamas vandenį bėgti į kito asmens teritoriją. A. J. įpareigotas atlyginti 200 Eur žalą B. K.
2. A. J. šį nutarimą apskundė teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. J. skundą patenkino – panaikino Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Tado Mažeikos 2020 m. liepos 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.
4. Nukentėjusioji B. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Tado Mažeikos 2020 m. liepos 31 d. nutarimą.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino pažeidimo padarymo aplinkybes ir nepagrįstai nusprendė, jog administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad A. J. tyčia atsuko vandenį ir paliko jį bėgti į nukentėjusiosios žemės sklypą. Teismas nepagrįstai rėmėsi A. J. teismo posėdžio metu duotais parodymais, jog jis pamiršo užsukti vandenį. Buvo neatsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes – vanduo atsuktas ir vandens žarna nukreipta, paliekant vandenį bėgti, į gretimą žemės sklypą. Šie A. J. veiksmai gali būti laikomi tik tyčiniais. A. J. žemėje nėra augalų, kuriuos būtų reikėję laistyti. Niekas kitas atsukti vandens čiaupo negalėjo. Šią aplinkybę patvirtina faktas, jog policijos pareigūnas Kęstutis Eirošius patekti į A. J. sklypą galimybės neturėjo, nes teritorija aptverta tvora. Be to, žemės sklype yra šuo, dėl ko ir nukentėjusioji savarankiškai užsukti į jos žemės sklypą bėgančio vandens negalėjo. Tarp jos ir A. J. vyksta nuolatiniai konfliktai ir šis jo veiksmas – vandens atsukimas ir vandens žarnos nukreipimas tiesiai į jos žemės sklypą, patvirtina siekį pakenkti jai. A. J. kaltę pagrindžiantys įrodymai, t. y. nukentėjusiosios 2020 m. gegužės 24 d. pareiškimas policijai, jos papildomos apklausos protokolas, nukentėjusiosios pateikti vaizdo įrašai, bendrijos primininko A. G. paaiškinimai, policijos pareigūno Kęstučio Eirošiaus surinkta papildoma informacija pagal gautą B. K. pranešimą.
4.2. Skunde nurodyta, kad savavaldžiavimu gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. A. J. įgyvendino savo turtines teises, susijusias su nuosavybės naudojimu. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodeksas (toliau – CK) 1.136, 1.137 straipsniai. CK 1.137 straipsnyje numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą; įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (1,2 dalys). Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog „Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. A. J. pažeidė gretimo žemės sklypo savininkės teisę į nuosavybę, todėl vien jau tai patvirtina, kad jis padarė administracinį pažeidimą.
4.3. Skunde nurodyta, kad panaikintame nutarime A. J. buvo įpareigotas atlyginti žalą, kuri yra didesnė nei numato ANK 665 straipsnio nuostatos, tačiau žalos atlyginimo klausimas neturi jokios reikšmės A. J. kaltei konstatuoti. Žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškus ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą. Kai žalos padarymo faktas akivaizdus, tačiau negalima apskaičiuoti žalos dydžio, teismas gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio pats perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog žala buvo padaryta ir nesant duomenų apie žalos dydį, teismas turėjo teisę panaikinti nutarimą dalyje dėl žalos atlyginimo, tačiau ne nutraukti administracinio nusižengimo teiseną A. J. atžvilgiu.
Atsiliepimas
5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į nukentėjusiosios pateiktą apeliacinį skundą, juo prašė jį tenkinti ir palikti galioti priimtą nutarimą.
5.1. Atsiliepime nurodyta, kad nukentėjusioji apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, jog pats veiksmas – vandens atsukimas ir vandens žarnos nukreipimas, paliekant vandenį bėgti į gretimą žemės sklypą, yra tyčiniai ir negali būti padaryti netyčia ar neatsargiai. Tarp B. K. ir A. J. daug metų kyla nesutarimai, dėl kurių policijos komisariatui teikiami įvairūs prašymai. Tad pagrindo teigti, jog A. J. netyčia atliko protokole nurodytus veiksmus, nėra.
6. A. J. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutarimą.
6.1. Atsiliepime nurodyta, kad paprastai jis vandens laistymo žarną laiko už tvoros ir nesupranta kaip ta žarna buvo perkišta per tvorą ir nukreipta į kaimynės pusę. Toks veiksmas buvo atliktas, siekiant jam pakenkti ar net pasipelnyti. Mano, jog taip pasielgti galėjo pati nukentėjusioji.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu panaikino A. J. Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo Tado Mažeikos 2020 m. liepos 31 d. surašytą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukė, motyvuodamas tuo, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog A. J. tyčia paliko neužsuktą vandenį. Apeliantė B. K. skunde nurodė, jog vandens atsukimas ir vandens žarnos nukreipimas, paliekant vandenį bėgti į gretimą žemės sklypą, yra tyčiniai ir negali būti padaryti netyčia ar neatsargiai. Be to, jie daug metų konfliktuoja, kas leidžia pagrįstai teigti apie tyčios kryptingumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. J. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties.
9. Apygardos teismas pažymi, kad pagal ANK 5 straipsnio nuostatas, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tai yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-699/2017). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, inter alia (be kita ko), yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
10. ANK 518 straipsnyje nustatyta atsakomybė už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė – nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog A. J. tyčia paliko neužsuktą vandenį. Apeliantė nurodė, jog šie veiksmai A. J. buvo tyčiniai, nes jis sąmoningai nukreipė atsuktą vandens žarną į jos sklypą dėl nuolatinių konfliktų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliacinio skundo argumentais.
12. Nagrinėjamu atveju A. J. 2020 m. liepos 31 d. surašytas nutarimas pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis atsuko vandens čiaupą ir paliko vandenį bėgti į kito asmens teritoriją – nukentėjusiosios žemės sklypą. Šalys šių faktinių aplinkybių neginčija. A. J. teigia, kad vanduo galėjo bėgti, gal pamiršo užsukti, tačiau tyčios pakenkti nukentėjusiajai neturėjo. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog vandens skverbimasis į nukentėjusiosios žemės sklypą vyksta ne pirmą kartą, tai patvirtino pati nukentėjusioji. Vanduo bėga iš A. J. teritorijos, tačiau jo skverbimosi priežastys nėra aiškios. Iš vaizdo įrašo ir A. J. atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, jog tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, A. J. kaltina nukentėjusią plaunant jo pamatus, o nukentėjusioji nurodo, kad A. J. bando jos sklypą paskandinti. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes. apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog A. J. veikimas – neužsuktos vandens žarnos palikimas, nėra pakankamas konstatuoti jo kaltę padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį.
13. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra ir ANK 518 straipsnio 1 dalyje numatytos objektyviosios pusės – savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymo nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos. Nagrinėjamu atveju A. J. yra gretimo žemės sklypo savininkas, kuris turi teisę savo nuožiūra, nepažeidinėjant įstatymų bei kitų asmenų teisių ir interesų, jam priklausančius daiktus valdyti, naudoti ir jais disponuoti. Jis jokios tariamos ar tikros teisės neatliko, nes vandens laistymo žarna naudojosi savo kieme. Nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Jei kitas asmuo mano, jog kitas savininkas, kuris galbūt netinkamai disponuodamas savo turtu padaro jam žalos, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl nuostolių atlyginimo ar įpareigojimo nutraukti veiksmus, kuriais jų turtui yra daroma žala.
14. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas Tadas Mažeika 2020 m. liepos 31 d. nutarimu nepagrįstai nukentėjusiajai B. K. priteisė iš A. J. 200 Eur nuostolių atlyginimo. ANK 665 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą, o šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais teismas ar institucija, priimdami nutarimą, gali pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Apeliantei išaiškinta, jog palikus nutarimą, kuriuo administracinio nusižengimo byla A. J. atžvilgiu nutraukta pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, nepakeistą, ji nepraranda teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl galbūt turėtų turtinių nuostolių atlyginimo.
15. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustačius A. J. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, požymių, administracinio nusižengimo teisena pagrįstai nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
nukentėjusiosios B. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.