- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-07-01
- Bylos Nr.
- 1-440-269/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42979-2021-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- D. B.
- Advokatai
- Gitana Kavaliauskienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-440-269/2022 (toliau-byla, t.,b.l.), kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių surinkėjas, Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1918-893/2021 (toliau- bylos Nr. 1-1918-893/2021 l.) 2021-07-28 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis D. B. tyčia sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent:
jis, 2021-12-11 apie 21.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio asmeninio konflikto su A. S. metu, tyčia peiliu, nemažiau kaip 1 kartą, dūrė nukentėjusiajam į krūtinę, tuo padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje priekinėje sienoje su kairės pusės pneumotoraksu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė A. S. sveikatą (t., b.l. 113, 121-122, t. 2, b.l. 2).
Be to, D. B. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-28 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo mamos A. B. atsakomybei be užstato, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą ir byla nutraukta (BK 40 straipsnis) už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes jis, 2021-06-11 apie 02.09 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,40 promilės etilo alkoholio koncentracija (bylos Nr. 1-1918-893/2021 l. 109-113, t. 1, b.l. 178-180).
Kaltinamasis teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Sutiko tuoj pat duoti parodymus ir suprato sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso pasekmes. Parodė, kad 2021-12-11 buvo jo motinos namuose, kur kartu su savo pažįstamu A. S. atlikinėjo gyvenamojo namo šildymo darbus. Baigus darbus kartu vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 1 l talpos butelį degtinės. Atsimena, kad išgertuvių metu tarp jo bei A. S. įvyko žodinis konfliktas. Kokia buvo konflikto priežastis, neatsimena, kadangi tuo metu buvo neblaivus. Konflikto metu paėmė virtuvės stalčiuje buvusį peilį, kuriuo vieną kartą dūrė A. S. į kūną, kur dūrė taip pat neatsimena. Kas vyko toliau, atsimena labai miglotai, tačiau, kiek atsimena, apie įvykusį įvykį bendruoju pagalbos centro (toliau-BPC) numeriu pranešė A. S. Į vietą atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė bei pristatė į policijos įstaigą. Savo kaltę dėl nurodyto įvykio pripažįsta bei gailisi. Nukentėjusiojo jis atsiprašė ir jis jam atleido. Valstybės ligonių kasai taip pat atlygino žalą už gydymą. Prašo griežtai nebausti, nes jis dirba, labai gailisi dėl padaryto, pažada, kad tokio daugiau nepasikartos (t.1, b.l. 114-115, 123-124, t. 2, b.l. 30-33, 48-51).
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis), (t. 2, b.l. 30-33, 48-51).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados (BK 135 straipsnio 1 dalis).
Be kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką – sunkų nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, bei jo nurodytų veikos padarymo aplinkybių, pastarojo kaltę patvirtina ir kiti bylos duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio 1-4 dalys).
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikaltimų veikų registravimo skyriaus tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad gauta informacija pagal ROIK 0121000793847, jog 2021-12-11, apie 21 val(duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje išgertuvių metu D. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., paėmęs virtuvėje esantį peilį balta rankena, be jokios priežasties 1 kartą dūrė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), į krūtinės sritį (kairėje pusėje virš spenelio). Atvykusi į vietą Greitosios medicinos pagalbos (toliau-GMP) brigada 5606 pirminės apžiūros metu nustatė A. S. durtinę žaizdą krūtinėje. Dėl patirto sužalojimo A. S. buvo pristatytas į Respublikinę valstybinę universitetinę ligoninę (toliau-VšĮ RVUL) tolimesnei apžiūrai ir sužalojimų nustatymui. Abu vyrai name buvo dviese, pašalinių asmenų name nebuvo (t. 1, b. l. 2).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vieno aukšto gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini). Namo teritorija yra aptverta metaline tinkline žalios spalvos tvora, įėjimas į kiemo teritoriją yra iš Eglių 7-osios g. pusės pro metalinius žalios spalvos vartelius, kurie uždaromi su skląsčiu, apžiūros metu varteliai atidaryti. Šalia vartelių, dešinėje pusėje yra mediniai dvivyriai vartai. Vartų dešinėje pusėje yra metalinis žalios spalvos garažas, jo kairėje pusėje yra medinė pavėsinė. Priešais vartus yra rudos spalvos, dailylentėmis apkaltas namas. Įėjimas į namą yra iš pavėsinės pusės. Prie įėjimo į namą stovi suolas, mediniai laiptai. Įėjimo į namą durys rudos spalvos, plastikinės, rakinamos viena įleidžiama spyna. Namo durys apžiūros metu yra atrakintos. Už įėjimo durų yra patalpa Nr. 1, prie kurios slenksčio, patalpos viduje, ant žemės guli mėlynos ir baltos spalvos marškinėliai su raudonos spalvos skysčio dėmėmis. Marškinėliai buvo paimti ir supakuoti į pakuotę Nr. 1, ant pakuotės užklijuota plomba Nr. 033769. Patalpos Nr. 1 dešinėje pusėje stovi stalas, ant stalo yra eglės šakos su žaislais, 2 foteliai, minkštasuolis, padėtos statybinės medžiagos bei kiti daiktai (žr. fotolentelę.) Patalpos Nr. 1 kairėje pusėje yra rudos spalvos spintelė, šalia jos batai, šalia spintelės yra baltos spalvos praviros plastikinės durys, už kurių yra patalpa Nr. 2. Patalpoje Nr. 2 yra patiestas pilkos spalvos kilimas, stovi stalas, 2 kėdės. Priešais įėjimo į pastatą duris, patalpoje Nr. 1, yra baltos spalvos plastikinės durys, kurios rakinamos viena įleidžiama spyna. Apžiūros metu durys atrakintos. Už durų yra koridorius, kuris užsisuka į kairę pusę. Ties koridoriaus pasisukimu yra praviros durys į patalpą Nr. 3, kurioje yra miegamasis. Patalpos Nr. 3 kairėje, prie sienos, stovi baltos spalvos spinta, kambario viduryje, prie galinės sienos, stovi lova, ant kurios yra patalynė, sudėti rūbai. Patalpos Nr. 3 dešinėje pusėje stovi įvairios spintelės (žr. fotolentelę). Koridoriaus kairėje pusėje yra praėjimas į patalpą Nr. 4, kurioje yra kitas miegamasis, jame yra lova, sustatytos plastikinės talpos su vandeniu (žr. fotolentelę). Koridoriaus gale yra praėjimas į patalpą Nr. 5, kurioje yra virtuvė. Ant virtuvės plytelių dangos yra lašo formos raudonos spalvos dėmės, nuo kurių paimta nuoplova ir supakuota į pakuotę Nr. 2, ant pakuotės užklijuota plomba Nr. 029285. Patalpos Nr. 5 dešinėje pusėje yra virtuvės komplektas, stovi baltos spalvos šaldytuvas, viryklė, mikrobangų krosnelė bei kiti namų apyvokos daiktai (žr. fotolentelę). Ant praustuvėje padėtų metalinių kepimo grotelių yra baltos spalvos virtuvinis peilis. Ant geležtės matomos raudonos spalvos dėmės. Peilis buvo paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr. 3, ant pakuotės užklijuota plomba Nr. 034020.Patalpos Nr. 5 gale yra praėjimas į patalpą Nr. 6, kurioje stovi stalas su maisto ir gėrimų likučiais, raudonos spalvos minkštas kampas bei kiti daiktai (žr. fotolentelę). Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus, daiktai ir objektai, ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai, buvo apžiūrimi vizualiai, naudojamas 2x didinimo lęšis bei papildomas apšvietimas, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos ir juodos spalvų daktiloskopiniai milteliai. Tarp stalo ir minkšto kampo, ant grindų, guli stiklinis butelis, 0.7 l talpos su užrašais. Ant butelio išryškinti rankų pėdsakų fragmentai, kurie buvo nukopijuoti ant 1 daktiloskopinės plokštelės, kuri buvo paimta ir supakuota į pakuotę Nr. 4, ant pakuotės užklijuota plomba Nr.034021. Namo vidus ir teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Po apžiūros namo durys užrakintos ir ant durų ir staktos užklijuota plomba Nr. 087035. Daugiau daiktų ar pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, neaptikta (t. 1, b.l. 25-42).
VTMT Serologojos ir DNR laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. S 886/2021 (01) nurodyta, kad ant nuoplovos nuo plytelių (1 mėg.), ant peilio geležtes (2 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. S. DNR profilių su 999999999999999999999999% tikimybe (t. 1, b .l. 50-56).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra pareigūnų „body“ kamerų vaizdo įrašai su garsu, pavadinimais „2021_1211_223019_010.MP4“, „2021_1211_223519_011.MP4“, „2021_1211_224018_012.MP4“,„2021_1211_224018_012.MP4“, 2021_1211_224517_013.MP4“, „2021_1211_225016_014.MP4“, „2021_1211_225515_015.MP4“.
Vaizdo įrašas su garsu, pavadinimu „2021_1211_223019_010.MP4“, kairiame apatiniame kampe nurodyta data ir laikas 2021-12-11 22.30 val. pareigūnas užeina į namą, prieškambaryje stovi vyras, dėvintis tik kelnėmis, apnuoginta viršutine kūno dalimi. Krūtinės ląstos kairėje viršutinėje pusėje matoma žaizda, kuri kraujuoja. Vyras ieško sukabintuose rūbuose savo dokumentų. Vyras sako „kaip, o tiesiog taip, nes durnas“. Suradęs dokumentą, vyras eina į virtuvę. Pareigūnė klausia vyro, ar jam žinoma, kas jį sužalojo, į ką vyras atsako „štai jis, sėdi, tiesiog pradėjo mane pjauti“. Pareigūnei paklausus, dėl ko įvyko konfliktas, vyras atsako, kad aplamai jokio konflikto nebuvo. Jis atėjo, prašo pažiūrėti, ką jis rūko. Buvo tik dviese. Nurodo į kambaryje miegantį vyrą, pasako, kad tai jis jį pjovė. Atvyko medikai, kurie apžiūrėjo sužeistą vyrą. Kambaryje ant kampinės sofos-lovos miega kitas vyras. Pareigūnai negali prisižadinti miegančio vyro. Vyras atsibudęs sunkai orientuojasi, negali atsakyti į pateiktus klausimus. Vėliau nurodo savo duomenis - D. B. Sužeistas vyras, kalbantis su mediku, nurodė, kad vaikinas tiesiog iš nieko paėmė peilį ir dūrė, viskas įvyko virtuvėje.
Vaizdo įrašas su garsu, pavadinimu „2021_1211_224018_011.MP4“ pirmo įrašo tęsinys.
Pareigūnai su D. B. aiškinasi įvykio aplinkybes, klausia jo gimimo metų (išsiaiškina, jog gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos adreso. Vyras, bendraujantis su medikais, nurodo, jog, jo manymu, žaizda gili, nes jis kvėpavo ir bėgo kraujas iš žaizdos, medikai sutvarko žaizdą. Toliau sužeistas vyras nueina į virtuvę, nurodo pareigūnams, kad viskas įvyko virtuvėje, parodo gulintį peilį balta rankena, kad tuo peiliu jam dūrė. Paaiškina, kad čia jis negyvena, atvyko padėti atlikti remonto darbus.
Vaizdo įrašas su garsu, pavadinimu „2021_1211_224018_012.MP4“ antro įrašo tęsinys.
Sužeistas vyras sako, kad nieko ypatingo neturi, viskas buvo nupirkta, jie rūkė cigaretes, gėrė, po to jis (nurodo į D. B.) jam peiliu. Nieko jam nesakė, jis pats jo nesužeidė, tai jis (D. B.) jį sužeidė. O už ką, jis nežino, šiaip sau. Su juo pažįstami apie metus. Jam sunku kvėpuoti. Sužeistas vyras persirenginėja, ruošiasi važiuoti su medikais. Medikų brigada 5606 veža į Lazdynų ligoninę, išvyksta 22.42 val.
Vaizdo įrašuose su garsu, pavadinimais „2021_1211_224517_013.MP4“, „2021_1211_225016_014.MP4“, „2021_1211_225515_015.MP4“ pareigūnai derina veiksmus, išveža D. B. iš įvykio vietos (voke prie bylos t. 1 viršelio).
Vaizdo įrašų su garsu apžiūros metu darytos vaizdo ekrano kopijos, iš jų sudaryta fotolentelė (t. 1, b. l. 18-24).
Nukentėjusysis A. S. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad jis bei D. B. yra geri pažįstami. Jis pažįsta D. motiną A. B., kuri yra išsiskyrusi. D. B. motina turi nuosavą namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2021-12-11 apie 11.00 val. jam priklausančiu automobiliu atvyko kartu su D. B., kadangi jo motina A. B. prašė, kad kartu su jos sūnumi atliktų remontą namuose. Savo iniciatyva nusprendė jiems padėti su remonto darbais. Remonto darbus atlikinėjo iki 16.00 val., kol nesutemo. Jiems baigus atlikinėti statybų darbus, kartu su D. B. nuėjo kepti mėsą ant šašlykinės grotų bei virtuvės ir kambario bendroje patalpoje valgė, vartojo alkoholinius gėrimus. Kartu išgėrė apie du butelius degtinės (0,5 L talpos). Galimai vėliau atidarė trečią butelį degtinės. Jokio konflikto tarp jo bei D. B. nebuvo įvykę. Vėliau išgertuvių metu pradėjo juokauti, matavosi jėgomis. Pradėjo vienas kitam laužyti rankas, varžydamiesi, kas iš jų yra stipresnis. D. tuo momentu buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli. Netrukus, išgertuvių metu, jam netikėtai D. B., laikydamas rankoje (kiek atsimena, peilį jis laikė dešinėje rankoje) sudavė vieną smūgį peilio geležte į kairės pusės krūtinės sritį (virš spenelio). Iš karto pajuto stiprų fizinį skausmą, iš žaizdos pradėjo bėgti kraujas. D. pamatęs, kad jis jam dūrė peiliu, pradėjo sakyti „ką jis padarė?!“ bei pradėjo bėgioti per patalpas. Galimai jo protas tuo momentu buvo apsvaigintas alkoholiu. Kiek vėliau prisėdo prie stalo bei užmigo. Jis savo telefonu apie įvykį pranešė BPC numeriu 112. Po tam tikro laiko į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai bei medicinos pagalbos darbuotojai. Policijos pareigūnai sulaikė D. B., o jį patį GMP darbuotojai išvežė į VšĮ RVUL. Kodėl D. B. taip pasielgė, nežino, tačiau mano, kad šio psichiką paveikė apsvaigimas alkoholiu. Atvykusiems policijos pareigūnams nurodė būtent tą peilį, kuriuo jam buvo durta į krūtinę. Rašyti pareiškimą D. B. atžvilgiu jis atsisako (t. 1., b.l. 69-70).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 235/2022 (01) nurodoma, kad A. S. nustatyta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda kairėje krūtinės ląstos pusėje priekinėje sienoje su kairės pusės pneumotoraksu. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2021-12-12. Remiantis SSMNT 6.6.9 punktu sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su duriančių - pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimo lokalizacija nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimo padarymo metu. Sužalojimas nėra būdingas griuvimui ar smūgio sudavimui. Sužalojimas yra pasiekiamas nukentėjusiojo rankomis. Neatmetama galimybė, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 89-92).
Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis D. B. patvirtino savo duotus parodymus vietoje. Neprisimena, kaip konflikto metu dūrė peiliu A. S. į kūną ir parodyti kaip dūrė negali. Prisimena, kad buvo virtuvėje, parodo kur stalčiuje laiko peilius ir buvo paėmęs baltą peilį. Paklaustas, kokiu tikslu ėmė peilį, atsakyti negali, parodo, kad galimai norėjo pjaustyti duoną. Prisimena, kad stovėjo virtuvėje, dešinėje rankoje laikė peilį ir tuomet pamatė sėdintį kėdėje A. S., kuriam kraujavo krūtinės kairėje pusėje. Prisimena, kad A. S. kvietė GMP darbuotojus, o jis dar skambino mamai, tikslinosi adresą, kur GMP turi atvykti. Pačio momento, kaip jis dūrė peiliu, neprisimena. Peilį, kuriuo jis dūrė A. S., padėjo virtuvėje ant spintelės. Ką jis veikė iki to laiko, kol atvyko greitoji, neprisimena. Į užduotą klausimą atsakė, kad A. S. yra už jį aukštesnis ir stambesnis (t. 1, b.l. 125-131).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3371/2021 (01) nurodoma, kad D. B. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos kaklo kairėje. Sužalojimai tikėtina padaryti traumuojant kaklo audinius standžiu daiktu ar audeklu, galimai tempiant drabužiais. Sužalojimai padaryti galimai 24 val. laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. D. B. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos kaklo kairėje padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimai tikėtina padaryti traumuojant kaklo audinius standžiu daiktu ar audeklu, galimai tempiant drabužiais. Sužalojimų lokalizacija kūne ir jų makromorfologinis vaizdas nenurodo, kokioje padėtyje buvo įtariamasis sužalojimų padarymo metu. Sužalojimai tikėtina padaryti traumuojant kaklo audinius standžiu daiktu ar audeklu, galimai tempiant drabužiais (t. 1, b.l. 138-140).
2021-12-11 23.35 val. alkotesterio kvite nurodomas D. B. apsvaigimas nuo alkoholio 2.52 promilės (t. 1., b. l. 158).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl inkrimonuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 12, 15-17, 84-88).
BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, pripažįsta įrodyta, kad D. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, konflikto metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam A. S. į krūtinę, tuo padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą kairėje krūtinės ląstos pusėje priekinėje sienoje su kairės pusės pneumotoraksu, ir taip tyčia sunkiai sutrikdė A. S. sveikatą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo parodymai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Kaltinamojo kaltę be jo paties prisipažinimo, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistų išvados, kurios įvertintos tiek atskirai, tiek ir kartu su kitais įrodymais. Kartu teismas pažymi, kad sugretinus proceso dalyvių parodymus su specialisto išvadomis, akivaizdu, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai padaryti kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama D. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas D. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Dėl D. B. atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą.
BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas“. Ši materialinės teisės norma įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokiu būdu, prie bylos, kurioje D. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje buvo prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-1918-893/2021 suteikiant jai numerį 1-440-269/2022 (t. 2, b.l. 27, 36-37, 48-51).
Pagal teismų praktiką įrodymai, kuriais pagrįstas pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados teismo posėdyje pakartotinai netiriami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-429/2007).
D. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-28 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo mamos A. B. atsakomybei be užstato, nustatant 3 (trejų) metų laidavimo terminą. Be to D. B. vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu teismas paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2021-06-11. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskavo jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Audi A4“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Kadangi kaltinamasis D. B. naują tyčinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarė 2021-12-11 nepraėjus vieneriems metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsnio 8 dalies nuostatomis, ankstesnis sprendimas nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl D. B. baudžiamosios atsakomybės už visas nusikalstamas veikas.
Bausmės skyrimo motyvai.
Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.
Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-285-495/2019).
D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nustato jo atsakomybę sunkinančią aplinkybe, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. B., teismas atsižvelgia į bendrąsias bausmių skyrimo taisykles, aukščiau paminėtą teismų praktiką, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad nukentėjusysis nereiškia jokių pretenzijų kaltinamajam bei neteikia civilinio ieškinio dėl jam padarytos turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo, o civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai kaltinamasis savanoriškai atlygino žalą.
Kaltinamasis D. B. yra neteistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, darbo vietoje charakterizuojasi teigiamai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, padaryta tyčia, veika yra baigtinė, tačiau vertindamas BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą sankciją bei jos dydį, teismas pripažįsta, kad paskyrus BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, būtų nusižengta teisingos bausmės bei kaltininko asmenybės pavojingumo tinkamo įvertinimo principui. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.
Svarbu pažymėti tai, kad nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo kaltinamojo atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta šio jam inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje skyrimo.
Teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui.
Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, leidžiančių kaltinamąjį charakterizuoti neigiamai, nors pagal BK 11 straipsnio nuostatas jo padaryta BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jos padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią kaltinamajam šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant jį nuo visuomenės. Pažymėtina ir tai, kad civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai kaltinamasis savanoriškai atlygino žalą, nukentėjusysis civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų jam neturi, nukentėjusysis nedalyvavo teismo posėdyje, kas leidžia spręsti, kad jis nėra suinteresuotas itin griežtos bausmės paskyrimu kaltininkui. Po šio nusikaltimo padarymo kaltinamasis daugiau nenusikalto ir nedaro kitų teisės pažeidimų ir pagal jo parodymus nevartoja iš vis alkoholinių gėrimų ir tai leidžia teismui spręsti, kad išvadas keisti elgesį į gerą linkmę jis padarė. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis būtų iš anksto sumanęs sužaloti nukentėjusįjį, nusikalstama veika buvo padaryta spontaniškai, kilus konfliktui tarp girtaujančių asmenų. Kiek padaryta nukentėjusiajam sužalojimų bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, bet specialisto išvadoje konstatuojama, kad sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Teismas, įvertinęs byloje nustatytą nukentėjusiojo sužalojimo situaciją ir visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad tokio pobūdžio kaltinamojo nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė, tačiau tokio jo elgesio pasekmė pasireiškė nepateisinama išraiškos forma. Teismo įsitikinimu, paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę, izoliavus jį nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jo socialiniams ryšiams, t.y. kaltinamasis neteks legalaus darbo.
Todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad kaltinamojo D. B. atžvilgiu taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį skirtina maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį skirtina bauda. Tai bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Teismas sprendžia, kad labiausiai bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnyje.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi visiško sudėjimo būdu bausmės paskirtos subendrintinos ir skirtinos dvi bausmės-laisvės apribojimas ir bauda (t. 1, b.l. 151-157, 160-180).
D. B. buvo sulaikytas nuo 2021-12-11 23 val. iki 2021-12-12 16.27 val. BPK 140 straipsnio pagrindu, įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje. t. y. vieną parą, todėl laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (t. 1, b.l. 107, 133).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-28 nuosprendžiu (toliau-2021-07-28 nuosprendis) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 11 d. ir automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, paliktinos galioti (bylos Nr. 1-1918-893/2021 l. 66, 109-113).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-28 nuosprendžiu nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas transporto priemonei „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto, t.y. šio automobilio konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius – šis apribojimas panaikintinas (bylos Nr. 1-1918-893/2021 l. 56, 109-113).
2021-07-28 nuosprendis likusioje dalyje dėl paskirtų kardomųjų priemonių panaikinimo ir vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo VĮ „Regitra“ jau yra įvykdytas (bylos Nr. 1-1918-893/2021 l. 109-135).
Kaltinamajam D. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus (t. 1, b.l. 134).
Kaltinamasis D. B. savanoriškai atlygino civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasai 616,46 EUR nukentėjusiojo gydymo išlaidas, todėl baudžiamasis procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas (BPK 107 straipsnis), (t. 1, b.l. 95-106, t. 2, b.l. 15-17, 48).
Nuosprendžio įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimti peilis baltos spalvos rankena; nuoplova nuo plytelių patalpoje Nr. 5; mėlynos ir baltos spalvos dryžuoti marškinėliai, 1 daktiloskopinė plokštelė su rankos pėdsakų fragmentais, įtariamojo seilių lyginamieji pavyzdžiai, nukentėjusiojo A. S. seilių lyginamieji pavyzdžiai, sunaikintini, o kaltinamojo drabužiai: džinsinės kelnės, bliuzonas - grąžintini kaltinamajam (t. 1, b.l. 62, Vilniaus apskrities VPK 2022-02-17 kvitas B serija BBB Nr. LS006612).
Nuosprendžio įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: DVD laikmena pridėta prie „Body“ kameros apžiūros protokolo su vaizdo ir garso įrašais saugotinas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 1, b.l. 18-24, voke prie bylos t. 1 viršelio).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,
nusprendė:
D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti jam 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-Užimtumo tarnyba) ar mokytis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
D. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti visiškai sudedant ir D. B. paskirti subendrintas bausmes: 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmę įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ar mokytis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir 51 (penkiasdešimt vieno) MGL (2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimt eurų) baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti D. B. paskirtas subendrintas bausmes vienu trečdaliu ir laikyti jį galutinai nuteistu 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ar mokytis bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) bauda.
BK 65, 66 straipsnių pagrindu į galutinės laisvės apribojimo bausmės atlikimo laiką įskaityti D. B. laikino sulaikymo laiką nuo 2021-12-11 23 val. iki 2021-12-12 16.27 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginti dviem laisvės apribojimo dienoms.
Galutinė bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801), jos mokėjimą išdėstant per 12 (dvylikos) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis sumokėjęs baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.
Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Galutinės laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-28 nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones- uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 11 d. ir automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą, palikti galioti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-07-28 nuosprendžiu nustatytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto, t.y. šio automobilio konfiskavimo įvykdymo, o ją įvykdžius – šį apribojimą panaikinti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Baudžiamąjį procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Nuosprendžio įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: įvykio vietos apžiūros metu paimtus: peilį baltos spalvos rankena; nuoplovą nuo plytelių patalpoje Nr. 5; mėlynos ir baltos spalvos dryžuotus marškinėlius, 1 daktiloskopinę plokštelę su rankos pėdsakų fragmentais, įtariamojo seilių lyginamuosius pavyzdžius, nukentėjusiojo A. S. seilių lyginamuosius pavyzdžius, sunaikinti, o kaltinamojo drabužius: džinsines kelnes, bliuzoną - grąžinti kaltinamajam (t. 1, b.l. 62, Vilniaus apskrities VPK 2022-02-17 kvitas B serija BBB Nr. LS006612).
Nuosprendžio įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: DVD laikmeną pridėtą prie „Body“ kameros apžiūros protokolo su vaizdo ir garso įrašais saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.