Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. nuosprendžiu bei jį pakeitusia Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies 6 mėnesių 8 dienų lygtinai paleistas, įpareigotas per likusį bausmės dalies laikotarpį 4 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje pagal gyvenamą vietą, uždraudžiant išeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, uždraudžiant be bausmę vykdančio organo leidimo išvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ilgiau kaip 7 paroms. 2008 m. balandžio 8 d. paleistas iš Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų – atvirosios kolonijos. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nutartimi panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti neatliktos 6 mėnesių 8 dienų laisvės atėmimo bausmės dalies į pataisos namus. 2009 m. vasario 27 d. paleistas, atlikus bausmę;

2) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. 2011 m. gruodžio 14 d. paleistas atlikus bausmę;

3) Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams ir baudžiamojo poveikio priemone – turto konfiskavimu konfiskuojant 100 Lt. 2017 m. rugpjūčio 11 d. paleistas iš pataisos namų, atlikus bausmę;

4) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

5) Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

6) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, areštu 60 parų. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. balandžio 17 d. nuosprendžiais paskirtomis galutinėmis subendrintomis bausmėmis paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams. 2021 m. gegužės 10 d. paleistas atlikus bausmę, teistumas neišnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

D. J. sužalojo žmogų, dėl ko šis buvo sunkiai suluošintas, o būtent: 2021 m. rugsėjo 12 d., apie 17.30 val., prie vandens fontanų, esančių Laisvės a., Panevėžyje, tyčia, ne mažiau dviejų kartų spyrė sėdinčiam ant suoliuko ir pasilenkusiam į priekį nukentėjusiajam A. A. į veido sritį, taip padarydamas jam galvos sumušimą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimu kairio skruosto srityje, daugybiniais veido kaulų lūžiais – nosikaulių, nosies pertvaros, dešinio žandinio ančio vidinės sienelės, kairio žandinio ančio visų sienelių, kairio skruostikaulio lanko, kairės akiduobės dugno ir vidinės sienelių, dešinės akiduobės vidinės sienelės, kaktinio ančio kairėje priekinės ir šoninės sienelių, akytkaulio kaulo siekiantis akytkaulio akytąją plokštelę, lydimus oro susikaupimo kaukolės ertmėje, ir taip sunkiai sutrikdė A. A. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Kaltinamasis D. J. kaltu prisipažino visiškai, gailisi padaręs nusikaltimą. Parodė, kad rugsėjo 11 d. atvažiavo į Panevėžį, apsistojo pas draugą (duomenys neskelbtini). 2021 m. rugsėjo 12 d. draugui išėjus į naktinę pamainą, jis išėjo pasivaikščioti ir užklydo į naktinį barą „Meida“. Būnant naktiniame bare „Meida“ atvažiavo apsaugos mašina ir visus išprašė, tada atsirado Laisvės aikštėje prie fontanų. Apie 17 val. priėjo prie nukentėjusiojo A. A., tarp jų įvyko konfliktas, jis jam tyčia sudavė iš kojos į veidą. Po smūgio nukentėjusysis nukrito nuo suoliuko, bet atsikėlė ir nuėjo į kitą pusę link autobusų stoties, o jis paėmė iš nukentėjusiojo maišelį, kuriame buvo maisto produktai. Ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, kai išeis, žada dirbti.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir kaltinamasis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalį gali būti skiriama tik vienintelė laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė.

Skirdamas D. J. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, kaltinamojo asmenybę (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, nes naują tyčinį nusikaltimą kaltinamasis padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nustatant D. J. bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad D. J. padarė baigtą sunkų nusikaltimą, kurio žala padaryta žmogaus sveikatai. Jis teistas 6 kartus, veiką padarė neišnykus teistumui (1 t., b. l. 158-173), administracine tvarka baustas, paskirtų baudų nesumokėjęs (1 t., b. l. 150-157), nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (1 t., b. l. 138, 139-140), Šiaulių tardymo izoliatoriuje prašė jam leisti užsiimti darbine veikla, skatintas (2 t., b. l. 92-93). Aukščiau išdėstytos aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip linkusį nusikalsti, nepaisantį visuomenėje priimtų elgesio normų ir taisyklių. Visgi, būdamas suėmime šiuo metu kaltinamasis elgiasi tinkamai, rodo iniciatyvą dirbti. Atsižvelgiant į išdėstytą teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę, jo pas nustatytinas mažesnis nei vidurkis. Tokį laisvės atėmimo bausmės dydį siūlė ir kaltinimą byloje palaikanti prokurorė.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, D. J. savo kaltę pripažino, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalys).

Motyvai dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 85,24 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo. Kadangi dėl nukentėjusiojo gydymo Panevėžio teritorinė ligonių kasa turėjo 85,24 Eur išlaidų, civilinis ieškinys laikytinas įrodytu ir tenkintinas visiškai.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus vokas su pavyzdžiu raudonos dėmės, panašios į kraują, kvito Nr. 0009467 (1 t., b. l. 20), saugomas Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikintinas.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Byloje dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo BPK 51 str. 1 d. 7 p. (kaltinamasis buvo suimtas kitoje byloje) pagrindu valstybė turėjo 123, 33 Eur išlaidų. Byloje yra įstatyminis pagrindas šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad byloje gynėjas jam byloje buvo reikalingas ir netgi svarstė sudaryti su juo sutartį pats, jis nors šiuo metu ir nedirbantis, tačiau yra pakankamai jauno amžiaus, darbingas, todėl šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Kaltinamajam nuo nuosprendžio paskelbimo dienos skirtina kardomoji priemonės suėmimas, nuo šios dienos skaičiuotinas ir kaltinamajam skirtinos bausmės laikas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. J. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos paskirti kardomąją priemonę – suėmimą suimant jį teismo salėje. Nuosprendžiui įsiteisėjus paskirtą kardomąją priemonę panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. J. 85,24 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 24 ct) žalos atlyginimą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos surenkamąja sąskaitą.

Pripažinti proceso išlaidomis valstybės patirtas 123, 33 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 33 ct) išlaidas susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo ir priteisti šias išlaidas iš D. J. valstybei. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 – AB „Swedbank“ banke, LT78 7290 0000 0013 0151 – AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 – AB DNB banke, LT05 7044 0600 0788 7175 – AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 – AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 – Danske banke, LT12 2140 0300 0268 0220 – Nordea banke, LT42 7230 0000 0012 0025 – UAB Medicinos banke, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti voką su pavyzdžiu raudonos dėmės, panašios į kraują.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.