- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-20
- Bylos Nr.
- e2A-1842-925/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02938-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- L. J.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jorūnė Pukinskienė, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei L. J. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės L. J. 325 Eur skolą, 10,95 Eur metines palūkanas už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 19 d. iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. liepos 20 d. atsakovė kreipėsi į jį per socialinį tinklalapį „Facebook“ dėl fotografijos paslaugų suteikimo, t. y. atsakovės santuokos sudarymo fotografavimo ir nuotraukų padarymo. Nurodė, kad suderino su atsakove paslaugų kainą – 80 Eur už valandą, ir fotografavimo terminą – 10 valandų, kad atsakovės vestuvių nuotraukos bus įrašytos į USB laikmeną ir pateiktos į galeriją virtualiame diske internete. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. liepos 21 d. atsakovė bankiniu pavedimu jam sumokėjo 150 Eur, tuo tarpu dėl visiško atsiskaitymo, t. y. likusios paslaugų kainos – 650 Eur, sumokėjimo šalys susitarė, kad atsakovė su ieškovu atsiskaitys po vestuvių šventės. Ieškovas nurodė, kad atsakovės vestuvių dieną – 2023 m. rugpjūčio 19 d., atsakovė sumokėjo jam 325 Eur grynaisiais. Vėliau, padarius nuotraukas bei perdavus jas atsakovei sutartu būdu, pastaroji nesumokėjo likusios sumos – 325 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. J. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsakovė teigė, kad ieškovas neįvykdė sutarties. Nurodė, kad ieškovas įsipareigojo pateikti atsakovei jos vestuvių nuotraukas per tris mėnesius nuo vestuvių dienos, tačiau šio termino nesilaikė ir nuotraukas pateikė tik po penkių mėnesių. Pažymėjo, kad ieškovas ilgą laiką nebendravo su atsakove dėl sutarties nevykdymo, ignoravo atsakovės prašymus įvykdyti sutartį, nors atsakovė nuolat primindavo ieškovui jo įsipareigojimą įvykdyti sutartį sutartu terminu. Siekdama taikaus ginčo sprendimo, atsakovė siūlė sumažinti darbų kainą ir sumokėti 160 Eur, tačiau ieškovas į pasiūlymą nereagavo, taip pažeisdamas bendradarbiavimo pareigą. Atsakovė pažymėjo, kad santykiuose su ieškovu ji laikytina vartotoja, o ieškovas – verslininkas, kadangi fotografavimas yra jo profesinė veikla, iš kurios jis gauna pajamas, todėl jam taikytini aukštesni rūpestingumo standartai. Atsakovės nuomone, ieškovas, beveik dvigubai pavėlavęs įvykdyti sutartį, ignoravęs prašymus ir nebendradarbiavęs, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, todėl turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.
Žemesnės instancijos teismas
5. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pažymėjo, kad atsakovė nereiškė pretenzijų dėl nuotraukų kokybės. Tarp šalių nebuvo nei žodinio, nei rašytinio susitarimo taikyti netesybas dėl 325 Eur sumos, kurią atsakovė atsisako sumokėti. Atkreipė dėmesį, kad nepriemoka už suteiktas ieškovo paslaugas atsakovei nuo sutartos sumos sudaro 41 procentą, o tai yra didelės netesybos, savavališkai nustatytos atsakovės.
6. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad dėl 2023 m. rugsėjo mėnesį pablogėjusios motinos sveikatos būklės ir poreikio ja pasirūpinti negalėjo pateikti galutinio paslaugos rezultato – nuotraukų – laiku, per tris mėnesius, kaip buvo sutarę su atsakove. Nurodė, kad atsakovė teiravosi dėl nuotraukų, jis jai atsakė, kad nuotraukas daro. Paaiškino, kad padaręs nuotraukas, įkėlė jas į diską ir nusiuntė nuorodą atsakovei, tačiau negalvojo, kad bus apgautas, t. y. jog atsakovė su juo neatsiskaitys už suteiktas paslaugas. Pažymėjo, kad nusiuntė atsakovei banko sąskaitą, jog ji apmokėtų likusią skolos dalį, tačiau pastaroji nurodė, kad gali sumokėti tik 150 Eur. Paaiškino, kad siūlė padaryti nuolaidą už vėlavimą pateikti nuotraukas, tačiau atsakovė su tuo nesutiko.
7. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas du mėnesius kasdien rūpinosi mama ir būtent tai nulėmė vėlavimą pateikti nuotraukas, neįtikinama. Laikė, kad ieškovas susiklosčiusioje situacijoje nesielgė atidžiai ir rūpestingai. Pabrėžė, kad ieškovas žinojo, jog atsakovei tai reikšmingas įvykis, kad buvo aktualu ne tik paslaugų kokybė, bet ir nuotraukų pateikimo terminas. Atsakovė nuolat ragino ieškovą kuo greičiau padaryti nuotraukas, sumažinant paslaugų kainą dėl vėlavimo, tačiau ieškovas ignoravo pasiūlymą. Nurodė, kad ieškovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2025 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui A. Č. iš atsakovės L. J. 100 Eur skolą, 3,37 Eur palūkanas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (103,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; kitą ieškinio dalį atmetė; taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 456,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad: ieškovas 2023 m. rugpjūčio 19 d. suteikė atsakovei vestuvių fotografavimo paslaugas; ieškovo darbo įkainis nurodytų paslaugų teikimo metu buvo 80 Eur už vieną valandą; paslaugos buvo teikiamos 10 valandų. Šalys sulygo, kad už paslaugas atsakovė ieškovui turės sumokėti bendrą 800 Eur sumą. Teismas taip pat byloje nustatė faktines aplinkybes, kad atsakovė 2023 m. liepos 21 d. bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovui 150 Eur, o vestuvių dieną – dar 325 Eur grynaisiais, likusią sumą – 325 Eur – atsakovė turėjo sumokėti ieškovui pateikus vestuvių nuotraukas. Teismas pažymėjo, jog byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad nuotraukas atsakovei ieškovas turėjo pateikti per tris mėnesius nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d., tačiau pateikė 2024 m. sausio 18 d.; atsakovė nesumokėjo ieškovui likusios – 325 Eur, paslaugų kainos.
10. Teismas sprendė, kad tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo teisiniai santykiai ir, atsižvelgęs į byloje nustatytą aplinkybę, kad nuotraukos atsakovei buvo pateiktos ne po šalių sulygto trijų mėnesių termino, o po penkių mėnesių, t. y. žymiai praleidus prievolės įvykdymo terminą, konstatavo, kad ieškovas pažeidė savo prievolę atsakovei, todėl, remiantis CK 6.63 straipsnio 2 dalimi, nuo to momento, kai skolininkas (ieškovas) laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus (atsakovės) patirtus nuostolius.
11. Teismas nustatė, kad ieškovas ginčo sutartiniuose santykiuose su atsakove veikė kaip verslininkas, todėl atsakovę, kuriai ieškovo fotografavimo paslaugos buvo suteiktos tenkinant jos asmeninį poreikį, pripažino vartotoja. Atsižvelgdamas į tai bei į CK 6.724 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, spręsdamas ieškovo prievolės netinkamo įvykdymo klausimą, teismas lakė, jog sprendžiamo ginčo atveju taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios taisyklės, tame tarpe tai, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (CK 6.680 straipsnis).
12. Teismas, įvertinęs ieškovo pažeistos prievolės pobūdį – termino įvykdyti prievolę pažeidimą, sprendė, kad ginčo atveju atsakovė, kaip vartotoja, dėl netinkamo ieškovo prievolės įvykdymo siekia paslaugų kainos sumažinimo (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vertino, kad toks atsakovės reikalavimas yra pagrįstas. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė nevertinantis ieškovo atstovės posėdžio metu išdėstytų argumentų, kad ginčo šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl netesybų bei tos aplinkybės, kad atsakovė byloje neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio.
13. Teismas, spręsdamas dėl šalių sulygtos paslaugų kainos sumažinimo, atsižvelgė į tai, kad ieškovas prievolę suteikti atsakovės vestuvių fotografavimo paslaugas ir nuotraukas iš esmės įvykdė. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovei tai buvo pirmosios vestuvės, o svarbių įvykių pobūdis turi įtakos ir jų metu teikiamų paslaugų, tame tarpe ir fotografavimo, kainai, todėl sprendė, kad paslaugų įvykdymo terminas, nors ir nėra esminis ginčo šalių susitarimo dalykas, atsakovei buvo reikšmingas. Konstatavęs, kad terminas buvo praleistas žymiai, o ieškovas, vykdydamas sutartinę prievolę, su atsakove nebendradarbiavo ir nesielgė kaip sąžiningas, atidus ir rūpestingas verslininkas, tačiau kartu atsižvelgdamas ir į tai, kad po to, kai ieškovas pavėlavęs pateikė atsakovei jos vestuvių nuotraukas, pastaroji sutiko jam sumokėti dalį likusios nesumokėtos 325 Eur sumos, t. y., teismo vertinimu, tokiais savo veiksmais pripažino, kad dėl netinkamos ieškovo prievolės įvykdymo, pastarojo suteiktų paslaugų kaina neturėtų būti mažinama visa nesumokėta kainos dalimi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), nusprendė atsakovės likusią nesumokėtą ieškovui sumą (325 Eur) sumažinti iki 100 Eur ir šią sumą – 100 Eur – priteisė ieškovui iš atsakovės.
14. Iš dalies patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, teismas, remdamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš dalies patenkino ir išvestinį ieškinio reikalavimą dėl palūkanų už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą priteisimo. Atsižvelgdamas į tai, kad pagrindinis ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo pripažintas pagrįstu tik iš dalies – ieškovui iš atsakovės priteisiant 100 Eur skolą, teismas ieškovui iš atsakovės priteistiną palūkanų sumą sumažino iki 3,37 Eur (100 Eur x 5/100/365 x 246 (pradelstų dienų skaičius)). Be to, teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisė ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 103,37 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
15. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, teismas pažymėjo, kad patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas atmetė atsakovės atstovės argumentus, kad ieškovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsižvelgęs į tai, kad buvo patenkinta 31 procentas visų ieškovo reikalavimų, o 69 procentai reikalavimų atmesta, teismas ieškovui iš atsakovės priteisė 456,94 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tuo tarpu klausimo dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendė, nes atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovas (apeliantas) A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Utenos apylinkės teismo 2025 m. vasario 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-240-1236/2025, dalį, kuria netenkinti ieškovo reikalavimai dėl 225,00 Eur skolos dalies, 7,58 Eur dalies palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų dalies nuo priteistinos 325,00 Eur sumos nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys būtų pilnai patenkintas; 2) ieškovo ieškinį patenkinus pilnai, priteisti iš atsakovės ieškovo naudai visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, taip pat bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Atsiliepimas
16.1. Teismo išvada, kad atsakovė, kaip vartotoja, siekia ieškovo paslaugų kainos sumažinimo ir šis reikalavimas yra pagrįstas, neturi jokio teisinio pagrindo. Nei atsiliepime į ieškinį nurodytos aplinkybės ir jų teisinis reguliavimas, nei teismo posėdžio metu atsakovės išsakyti argumentai negali būti vertintini kaip reikalavimas.
16.2. Teismas, mažindamas priteistinos apeliantui iš atsakovės skolos dydį, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalimi, interpretuodamas šios nuostatos taikymą per ieškovo termino nesilaikymą.
16.3. Teismas nemotyvavo, kaip buvo nustatytas apeliantui priteistinos sumažintos skolos dydis, nors atsakovė atsiliepime buvo nurodžiusi, kad siūlė sumokėti ieškovui 160 Eur.
16.4. Faktas, kad atsakovė siūlė apeliantui mažinti sutartą kainą, savaime nesudaro pagrindo šį atsakovės veiksmą vertinti kaip pagrįstą, juolab kad tarp šalių nėra ginčo dėl sutartos kainos dydžio ar suteiktų paslaugų kokybės. Pažymi, kad susitarimas dėl netesybų tarp šalių nebuvo sudarytas, atsakovė neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio.
16.5. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuotraukos atsakovei buvo pateiktos ne po šalių susitarimu sulygto trijų mėnesių termino, o po penkių mėnesių, t. y. žymiai praleidus prievolės įvykdymo terminą. Nurodo, kad atsakovės vestuvės įvyko 2023 m. rugpjūčio 19 d., terminas nuotraukoms pateikti – 2023 m. lapkričio 19 d. Nuotraukos pateiktos 2024 m. sausio 11 d., todėl apeliantas terminą praleido tik 1 mėnesiu ir 23 dienomis.
16.6. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas nebendradarbiavo su atsakove. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas siuntė atsakovei jautrius duomenis, susijusius su apelianto motina, bei stengėsi paaiškinti susiklosčiusią situaciją.
17. Atsakovė L. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo A. Č. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apelianto reikalavimus, išdėstytus apeliaciniame skunde, pilnai atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
17.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė, kaip vartotoja, dėl netinkamo ieškovo sutartinės prievolės įvykdymo, tai yra žymaus įvykdymo termino praleidimo, siekia pastarojo paslaugų kainos sumažinimo, o ne netesybų. Teismas visiškai teisingai ir pagrįstai nustatė, kad atsakovei įvykdymo terminas turėjo ypatingą reikšmę, kadangi nuotraukose buvo fiksuojamas vienas iš reikšmingiausių atsakovės gyvenimo įvykių – jos pirmosios vestuvės. Atsakovės teigimu, teismas teisingai sumažino pirkimo kainą 225 Eur.
17.2. Teismas pagrįstai vertino, kad apeliantas nebendradarbiavo su ieškove. Byloje esantis susirašinėjimas akivaizdžiai įrodo, kad tik atsakovė rašydavo ieškovui ir klausdavo, kada bus atiduotos nuotraukos, apeliantas arba neatrašydavo, arba atrašydavo nenurodydamas nuotraukų atidavimo datos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
20. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2023 m. rugpjūčio 19 d. suteikė atsakovei vestuvių fotografavimo paslaugas, dėl kurių suteikimo atsakovė 2023 m. liepos 20 d. kreipėsi į ieškovą per socialinį tinklalapį Facebook. Šalys susitarė dėl fotografavimo termino – 10 valandų, ir kad už paslaugas atsakovė ieškovui turės sumokėti teiktinų paslaugų kainą – 80,00 Eur už valandą; šalys taip pat susitarė, jog atsakovės vestuvių nuotraukos bus įrašytos į USB laikmeną ir pateiktos į galeriją virtualiame diske internete.
21. Byloje nustatyta ir tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovei buvo suteiktos jos vestuvių fotografavimo paslaugos, paslaugos buvo teikiamos 10 valandų, kai ieškovo darbo įkainis nurodytų paslaugų teikimo metu buvo 80 Eur už vieną valandą. Atsakovė 2023 m. liepos 21 d. bankiniu pavedimu sumokėjo ieškovui 150 Eur, o vestuvių dieną – dar 325 Eur grynaisiais, likusią sumą – 325 Eur – atsakovė turėjo sumokėti ieškovui pateikus vestuvių nuotraukas. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad nuotraukas atsakovei ieškovas turėjo pateikti per tris mėnesius nuo 2023 m. rugpjūčio 19 d., tačiau pateikė pavėluotai – 2024 m. sausio 18 d., t. y. šalių sutartą terminą praleidęs beveik 2 mėnesiais. Nustatyta, kad atsakovė iš šalių sulygtos 800 Eur sumos nesumokėjo ieškovui 325 Eur paslaugų kainos. Nors atsakovė nekvestionavo ieškovo teiktų paslaugų (vestuvių fotografavimo ir padarytų nuotraukų) kokybės, tačiau atsisakymą sumokėti likusią sumą už suteiktas paslaugas motyvavo termino įvykdyti prievolę – pateikti nuotraukas, praleidimu. Ieškovas neginčijo, kad sutartą trijų mėnesių nuo vestuvių datos nuotraukų pateikimo terminą praleido, tačiau teigė, kad nurodyto termino praleidimą sąlygojo svarbios aplinkybės – motinos sveikatos būklė, be to, susitarimą jis įvykdė – nuotraukos atsakovei buvo pateiktos ir jos buvo kokybiškos.
22. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2025 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Dėl šio teismo sprendimo ieškovas padavė apeliacinį skundą, prašydamas teismo sprendimą pakeisti, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria teismas sumažino ir priteisė mažesnę skolos bei palūkanų sumą, nei prašė ieškovas.
23. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškovo ieškinio dalį dėl 225,00 Eur skolos dalies, 7,58 Eur dalies palūkanų priteisimo, taip pat atitinkamai atmestai ieškinio daliai, sumažino sumą, nuo kurios priteistos procesinės palūkanos, ir bylinėjimosi išlaidų sumą. Ieškovas (apeliantas) kvestionuoja nurodytos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai taikė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir sumažino ieškovui nesumokėtą atlyginimo už paslaugas sumą, kai prievolės pažeidimas pasireiškė prievolės įvykdymo termino pažeidimu, o atsakovė suteiktų paslaugų kokybės neginčijo ir neįrodinėjo patirtų nuostolių dydžio, o šalys rašytinio susitarimo dėl netesybų (baudos, delspinigių) pažeidus prievolę (jos įvykdymo terminą) nebuvo sudariusios.
Dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas ir pagrindo kainos už paslaugas sumažinimui (ne)buvimo
24. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius - kaip atlygintinų paslaugų teikimą (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Nors nagrinėjamu atveju šalys nesudarė rašytinės sutarties, tačiau byloje esantys įrodymai (šalių susirašinėjimas) patvirtina, jog šalys sudarė sutartį dėl fotografavimo paslaugų teikimo konkliudentiniais veiksmais: ieškovas įsipareigojo suteikti paslaugas – fotografuoti atsakovės vestuves, padaryti ir atsakovei pateikti vestuvių nuotraukas, o atsakovė įsipareigojo už suteiktas paslaugas sumokėti konkrečią sumą – 800 Eur, dalį šios sumos sumokant iki paslaugų teikimo, o likusią dalį – suteikus fotografavimo paslaugas ir pateikus padarytas vestuvių nuotraukas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad CK XXXV skyrius, reglamentuojantis atlygintinų paslaugų teikimą, įsakmiai nenustato paslaugų sutarties formos, todėl ši sutartis gali būti sudaryta tiek rašytine, tiek žodine forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-378/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė ir šalys neginčija, jog šalių sutartis laikytina vartojimo sutartimi, nes nagrinėjamu atveju atsakovė yra fizinis asmuo, kuris veikė asmeniniais tikslais, nesiekdamas su jo verslu, prekyba ar profesija susijusių tikslų, o ieškovas už atlyginimą teikdamas vestuvių fotografavimo paslaugas vykdė profesinę veiklą ir veikė kaip verslininkas (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis).
26. Nagrinėjamoje byloje atsakovė, neginčydama jai suteiktų paslaugų kokybės, nuo pareikšto ieškovo reikalavimo sumokėti likusią nesumokėtą sutartos kainos už paslaugas dalį – 325 Eur, gynėsi atsikirtimais, išdėstytais teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį, kuriuo iš esmės siekė pripažinti jai teisę nemokėti ieškovui prašomos priteisti skolos už suteiktas paslaugas argumentuodama ieškovo neteisėtais veiksmais – padarytu sutarties pažeidimu, pasireiškusiu termino įvykdyti sutartinę prievolę – pateikti nuotraukas – pažeidimu, tačiau patirtų konkrečių nuostolių dėl nurodyto prievolės pažeidimo (prievolės įvykdymo termino nesilaikymo) neįrodinėjo, priešieškinio nereiškė.
27. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčo atveju atsakovė, kaip vartotoja, dėl netinkamo ieškovo prievolės įvykdymo siekė jo paslaugų kainos sumažinimo ir, vadovaudamasis CK 6.334 straipsnio 1 dalie 2 punktu, tokį atsakovės reikalavimą laikė pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu atsakovės pozicijos teisiniu vertinimu. Pažymėtina, kad CK 6.334 straipsnis, kurį taikė pirmosios instancijos teismas, reglamentuoja vartotojo teises, kai daiktas (paslauga, darbas) yra netinkamos kokybės. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ginčo dėl ieškovo suteiktų paslaugų kokybės nebuvo ir nėra: atsakovei paslaugos buvo suteiktos, jokių pretenzijų dėl paslaugų kokybės atsakovė nereiškė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į paslaugų kokybės sąvoką neįeina prievolės įvykdymo terminas, kuris yra savarankiška prievolė, už kurios pažeidimą galima reikalauti civilinės atsakomybės taikymo iš prievolę pažeidusios šalies. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės poziciją byloje, kuria iš esmės atsakovė siekė civilinės atsakomybės ieškovui taikymo už jo neteisėtus veiksmus, teisiškai kvalifikavo pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir savo nuožiūra sprendė dėl kainos sumažinimo dydžio, atsakovei iš esmės atsisakymą sumokėti likusią nesumokėtą sutartos kainos už paslaugas dalį grindžiant tik ieškovo neteisėtais veiksmais ir patirtų nuostolių neįrodinėjant. Tai yra atsakovė atsiliepime iš esmės kėlė profesionalaus paslaugų teikėjo civilinės atsakomybės klausimą, tuo tarpu civilinei atsakomybei kilti turėjo būti nustatytos trys sąlygos (verslininko sutartinė civilinė atsakomybė pagal CK 6.256 straipsnio 4 dalį atsiranda be kaltės): ieškovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės netinkamu vykdymu (nagrinėjamu atveju – sutartinės prievolės įvykdymo termino pažeidimu), atsakovei dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (šių sąlygų atsakovė neįrodinėjo) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).
28. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas pažeidė prievolę; prievolės pažeidimas pasireiškė prievolės įvykdymo termino pažeidimu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 6.63 straipsnio 2 dalis nustato, kad nuo to momento, kai skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jis turi atlyginti visus kreditoriaus patirtus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo. Tačiau vien prievolės įvykdymo termino praleidimas savaime nesudaro pagrindo atsisakyti vykdyti prievolę – sumokėti sutartą paslaugų kainą – po to, kai kita šalis įvykdė savo priešpriešinę prievolę – suteikė paslaugas, bet tai sudaro pagrindą reikalauti nuostolių, jei jų buvo patirta dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo, atlyginimo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.260 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė, kad dėl ieškovo pavėluotai suteiktų paslaugų būtų patyrusi konkrečius turtinio pobūdžio praradimus, kuriuos vertintų kaip nuostolius; atsakovė konkrečių patirtų nuostolių (fakto ir dydžio) dėl pavėluotai suteiktų paslaugų neįrodinėjo, patirtų nuostolių sumos atsiliepime neįvardijo. Pažymėtina, kad byloje atsakovė turėjo atstovą – advokato padėjėją, kuriam turėjo būti suprantami galimi nuo pareikšto ieškinio gynybos būdai. Atsakovė, atsiliepime į ieškinį nesutikdama mokėti ieškovo reikalaujamos sutartos kainos dalies ir neginčydama suteiktų paslaugų kokybės, savo patirtų nuostolių dėl ieškovo pavėluotai suteiktos paslaugos neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, nesant ginčo dėl paslaugų kokybės, visiškai nepagrįstai sprendė dėl mokėtinos skolos sumos sumažinimo remdamasis netinkamos kokybės paslaugų gavimo atveju vartotojui CK 6.724, 6.680, 6.334 straipsnių numatytais gynybos būdais.
29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad asmuo, gindamasis nuo pareikšto reikalavimo atsiskaityti už prekes ar paslaugas, esant sutarties pažeidimui, iš esmės gali prašyti sumažinti jų kainą ir šios kainos sumažinimą grįsti konkrečia jo patirtų nuostolių suma, tačiau tokiu atveju turi būti formuluojamas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo ir turi būti nurodoma, kaip patirti nuostoliai apskaičiuojami, kad priešinga šalis galėtų į tokią poziciją atsikirsti. Nagrinėjamu atveju atsakovės nesumokėta skolos už ieškovo suteiktas paslaugas suma buvo 325 Eur, kas sudarė net 40,63 procentus visos paslaugų kainos. Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas, pavėluotai pateikęs nuotraukas atsakovei, informavo, kad vėlavimą pateikti nuotraukas lėmė sunki jo motinos sveikatos būklė, poreikis ja rūpintis, atsiuntė atsakovei motinai diagnozuotus sveikatos sutrikimus patvirtinančius dokumentus. Į juos reaguodama atsakovė, jau po nuotraukų gavimo, siūlė ieškovui sumokėti ne visą likusią nesumokėti sumą – 325 Eur, bet dalį kainos – 160 Eur. Atsiliepime į ieškinį atsakovė atsisakymą sumokėti už paslaugas visą likusią kainos dalį – 325 Eur – grindė sutarties įvykdymo termino pažeidimu, tačiau nenurodė jokių motyvų dėl būtent 325 Eur sumos nemokėjimo, t. y. neįrodinėjo, kad ši suma yra adekvati jos patirtiems nuostoliams dėl prievolės pažeidimo.
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik prievolės įvykdymo termino pažeidimas savaime neįrodo konkrečių sutarties šalies nuostolių. Taigi pagal atsakovės byloje suformuluotą poziciją nėra pagrindo visos likusios atsakovės ieškovui nesumokėtos sumos – 325 Eur – vertinti kaip atsakovės dėl netinkamo sutarties įvykdymo patirtų nuostolių, nes nuostolių faktas ir dydis nėra preziumuojami, juos turi įrodyti šalis, prašanti nuostolių atlyginimo, tuo tarpu atsakovė tokių aplinkybių neįrodinėjo, priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo pareiškusi nebuvo. Kaip nustatyta byloje, šalys jokio susitarimo dėl netesybų sutarties pažeidimo atveju taikymo sudariusios nebuvo.
31. Atsižvelgdamas į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, mažindamas priteistinos apeliantui iš atsakovės skolos dydį, nepagrįstai rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, taip pat nepagrįstai vertino atsakovės atsiliepime išdėstytą poziciją (argumentus) kaip reikalavimą dėl paslaugų kainos sumažinimo, nes atsiliepime nebuvo įvardinti argumentai dėl paslaugų kainos sumažinimo konkrečiu dydžiu, atsakovė neįrodinėjo nuostolių fakto ir dydžio dėl praleisto prievolės įvykdymo termino, todėl pirmosios instancijos teismas taip pat pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, draudžiančią peržengti byloje pareikštus reikalavimus.
32. Nustatyto pagrindu nesutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo teisinį pagrindą savo pažeistas teises ginti CK 6.334 straipsnio l dalies 2 punkte įtvirtintu būdu – prašydama atitinkamai sumažinti paslaugų kainą. Kaip nustatyta iš bylos duomenų, atsakovė, atsisakydama apmokėti už pavėluotai suteiktas paslaugas, iš esmės siekė civilinės atsakomybės ieškovui taikymo dėl sutarties pažeidimo, tačiau įrodinėjo tik vieną iš sąlygų, būtinų ieškovo civilinės atsakomybės taikymui – ieškovo neteisėtus veiksmus, tuo tarpu kitų sąlygų – žalos fakto ir dydžio, priežastinio ryšio tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir žalos neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs tik vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – ieškovo neteisėtus veiksmus, pasireiškusius sutarties įvykdymo termino pažeidimu, neturėjo pagrindo savo nuožiūra, vien tik remdamasis bendraisiais civilinės teisės principais (CK 1.5 straipsnis) spręsti dėl atsakovės nesumokėtos kainos dalies sumažinimo konkrečia suma.
33. Be to, atsakovė nepagrindė ir pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad sutarties įvykdymo terminas buvo esminė sąlyga ir dėl pavėluoto suteikimo buvo prarasta paslaugos nauda/ aktualumas, atsakovė taip pat nepagrindė, kad vėlavimas suteikti paslaugų dalį – pateikti nuotraukas – padarė atsakovei apibrėžto dydžio žalą (nuostolius). Nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad paslaugos įvykdymo terminas buvo atsakovei reikšmingas, tačiau kartu nurodė, jog jis nebuvo esminis ginčo šalių susitarimo dalykas, todėl neaišku, kokiais kriterijais remdamasis, atsakovei nenurodžius ir neįrodinėjant konkretaus nuostolių dydžio dėl prievolės pažeidimo, pirmosios instancijos teismas sprendė dėl kainos sumažinimo būtent 225 Eur suma.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal atsakovės poziciją byloje, pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo mažinti paslaugų kainą. Kadangi atsakovės skola ieškovui už suteiktas paslaugas sudarė 325 Eur, nenustačius pagrindo šios skolos sumažinimui, ši skolos suma – 325 Eur – priteistina ieškovui iš atsakovės.
35. Dėl paminėto, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 100 Eur skolos, keistina, šią sumą padidinant iki 325 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl palūkanų
36. Ieškovas prašė priteisti 10,95 Eur palūkanas, paskaičiuotas nuo 325 Eur skolos sumos už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 19 d. (nuo pirmos pradelstos įvykdyti prievolę dienos) iki kreipimosi į teismą su ieškiniu dienos (2024 m. rugsėjo 20 d.). Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo apeliacinės instancijos teismo pripažintas pagrįstu ieškovui iš atsakovės priteisiant 325 Eur skolą, ieškovui iš atsakovės priteistina 10,95 Eur palūkanų (325 Eur x 5/100/365 x 246 (pradelstų dienų skaičius)) (CK 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis). Atitinkamai keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 3,37 Eur palūkanų, šią sumą padidinant iki 10,95 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
37. Šia nutartimi padidinus ieškovui priteistinas sumas, atitinkamai keistina skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovui priteistos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 103,37 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinat iki 335,95 Eur.
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai (nesant pagrindo) taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teises (CPK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nesant suformuluoto reikalavimo ir atsakovei neįrodinėjant konkrečių nuostolių, sumažino paslaugų kainą, tokiu būdu pažeisdamas CPK 265 straipsnio 2 dalį, todėl skundžiamoje dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkina, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo
39. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
40. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 474 Eur bylinėjimosi išlaidų: 22 Eur žyminio mokesčio ir 1 452 Eur teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu bei atstovavimu teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo patirta teisinės pagalbos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, atitinka ieškovo atstovės darbo ir laiko sąnaudas (Rekomendacijų 7, 8 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, atitinkamai iš atsakovės ieškovui priteistina 1 474 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese
41. Apeliacinį skundą patenkinus, apeliantas turi teisę į jo apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
42. Ieškovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 687,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 665,50 Eur (su PVM) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme už teisinę konsultaciją ir apeliacinio skundo parengimą. Ieškovo prašoma atlyginti teisinės pagalbos apeliacinėje instancijoje išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių, atitinka ieškovo atstovės darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistina ieškovui iš atsakovės.
43. Atsižvelgiant į nurodytą, patenkinus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovės priteistina 687,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.
44. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl apeliacinio skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
ieškovo A. Č. apeliacinį skundą patenkinti.
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. vasario 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-240-1236/2025, pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 325 Eur (trijų šimtų dvidešimt penkių eurų) skolą, 10,95 Eur (dešimt eurų ir 95 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (335,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 474 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“
Priteisti ieškovui A. Č. (A. Č.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 687,50 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.