Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-03 · Byla Nr. N1-854-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-03
Bylos Nr.
N1-854-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44596-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
A. D., M. Z.
Nukentėjusysis
T. P.
Advokatai
Anatolijus Svila, Anna Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-854-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44596-2015-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Pečkaitytei,

kaltinamajam A. D. (A. D.), jo atstovei pagal įstatymą V. V. ir jo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,

kaltinamajam M. Z. ir jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,nukentėjusiajai T. P.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Tadui Cijūnaičiui, Natalijai Senovaitienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, ir

M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuva, nevedęs, mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, administracine tvarka baustas, teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kurios metu jis įpareigotas be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. ir M. Z., veikdami kartu, atvirai pagrobė svetimą turtą, o būtent, jie 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 17 val. prie namo Žirmūnų g. 20, Vilniuje, A. D. priėjus prie nukentėjusiojo T. P. iš nugaros, o M. Z. užkliudžius nukentėjusįjį T. P. savo pečiu ir taip nukreipus pastarojo dėmesį, A. D. iš nukentėjusiojo šortų galinės kišenės pagrobė jo mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5S Space Gray“, 500 eurų vertės, ir tokiais veiksmais A. D. ir M. Z. atvirai pagrobė svetimą, T. P. priklausantį 500 eurų vertės turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5S Space Gray“.

Byloje surinkti duomenys

Kaltinamasis A. D., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Parodė, kad buvo su Darijumi, Edvinu, Martynu prie parduotuvės, datos tiksliai neatsimena, prie parduotuvės pamatė vyriškį – nukentėjusįjį, jis buvo išgėręs, jis (kaltinamasis) Martynui pasakė, kad galima ištraukti telefoną, kuris buvo galinėje kišenėje, nepilnai įkištas, tabalojosi. Nurodo, kad jie neplanavo smurto, buvo tiesiog pastūmimas, siekiant atkreipti dėmesį, tada jis ištraukė iš kišenės telefoną. Telefoną išmetė į krūmus, kai atsisukęs pamatė, kad nukentėjusysis pradėjo jį gaudyti. Vėliau prie telefono grįžo su Martynu, pasiėmė jį, kilo mintis jį parduoti, todėl perdavė jį Andžejui, kuris sakė, kad gali telefoną parduoti, bet Andžejus pasiėmė telefoną ir nebegrįžo. Paaiškino, kad labai blogai vertina savo poelgį, gailisi, su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino jam žalą (pusę žalos), ir toliau su juo (nukentėjusiuoju) bendrauja. Dėl pačio dėmesio atkreipimo paaiškino, kad Martynas nukentėjusįjį užkabino su pečiu, nestipriai, kaip kad būna parduotuvėje, autobuse, nukentėjusysis atsisuko į Martyną, o tuo tarpu jis ištraukė telefoną iš kišenės, nukentėjusysis pajuto, kaip jis ištraukė telefoną, pasakė „Stop, ką darai“, bet jis nubėgo. Nukentėjusysis nenukrito, smurto nebuvo.

Kaltinamasis M. Z., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, dėl kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Parodė, kad su Artūru, Martynu, Darjan stovėjo prie parduotuvės, pamatė kad eina girtas žmogus. Artūras pasakė, kad girtas ir turi telefoną, tada jis (M. Z.) jį užkabino, o Artūras paėmė telefoną ir pabėgo. Dėl paties įvykio paaiškino, kad jis tiesiog praėjo pro nukentėjusįjį su kairiu petimi, kad atsisuktų į jį. Nukentėjusysis nusivijo Artūrą. Vėliau vėl sutiko Artūrą, jis pasakė, kur išmetė telefoną, jie paėmė telefoną ir vėliau jį perdavė Andžejui. Nurodė, kad dėl savo elgesio gailisi, paaiškino, kad įsidarbino, žalą atlygins.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. P. parodė, kad jis ėjo iš parduotuvės, esančios Žirmūnų g. 2, Vilniuje, į namus, buvo išgėręs įvykio metu. Išbėgo ir ištraukė jam iš kišenės telefoną, jis matė du asmenis, bet tiksliai, kas ką darė, neatsimena, nes buvo jau seniai viskas. Kai jam ištraukė telefoną, jis pajuto tai. Nurodo, kad kiek atsimena, smurto nebuvo, negali tvirtinti, kad jį pastūmė, tiesiog ištraukė telefoną. Paaiškino, kad A. D. atlygino jam žalą, 250 eurų, jis jam atleido ir prašo jam nutraukti bylą.

Tyrimo metu atlikta mobiliojo ryšio telefono tarptautinio judriojo ryšio įrenginio identifikatoriaus IMEI kontrolė ir nustatyta, kad po vagystės į pavogtą mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5S Space Gray“ buvo įstatytos dvi mobiliojo ryšio kortelės (duomenys neskelbtini) (b.l. 53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. K. parodė, kad jis naudojasi telefono kortele Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugpjūčio 6 d. vakare Facebook pamatė skelbimą, kad iš matymo pažįstamas vaikinas B. Š. pardavinėja mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 5S SPACE GRAY. Jis su juo susitarė susitikti kitą dieną. 2015 m. rugpjūčio 7 d. apie 15 val. jis su Bernardu susitiko prie IKI parduotuvės Baltupių mikrorajone, Vilniuje. Bernardas atnešė telefoną IPHONE 5S SPACE GRAY ir norėjo jį parduoti už 200 eurų, tačiau jis nusiderėjo ir nupirko už 100 eurų. Jis į telefoną įdėjo savo kortelę ir pasinaudojo telefonu pora dienų. Po to jis pardavė už 80 eurų. Kad telefonas vogtas, jis nežinojo ir nieko neįtarė (t. 1, b. l. 23).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas B. Š. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. vakare jis buvo Baltupių mikrorajone, prie namo Baltupių g. 37 ar 39, Vilniuje. Jam berūkant pamatė einantį iš matymo pažįstamą vaikiną- E. K., kuris gyvena gretimame name, kuris jam pasiūlė pirkti mobiliojo ryšio telefoną IPHONE 5S SPACE GRAY už 100 eurų, tačiau jis nusiderėjo ir pirko už 30 eurų. Nusipirkęs minėtą telefoną iš E. K., jis tą patį vakarą patalpino skelbimą Facebook, kad parduoda telefoną. Tą patį vakarą jam parašė iš matymo pažįstamas vaikinas, su kuriuo jis susitiko 2015 m. rugpjūčio 6 d. vakare prie parduotuvės IKI Baltupių mikrorajone, Vilniuje. Norėjo parduoti telefoną už 200 eurų, tačiau tas vaikinas nusiderėjo ir sumokėjo 100 eurų, kadangi minėto telefono apsauginė plėvelė buvo suskaldyta, tačiau pats telefonas gerai veikė. Kad telefonas buvo vogtas, jis nežinojo, nieko neįtarė (t. 1, b. l. 26).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. K. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. prie IKI, Žirmūnų mikrorajone, dienos metu jie buvo keturiese: jis, A. D., M. Z., A. S.. M. Z. ir A. D. nuėjo susitikti su A. B. prie parduotuvės IKI, jis liko jų laukti prie IKI. Po penkių minučių jis pamatė, kaip atbėga M. Z., o paskui jį ateina kažkoks neblaivus nepažįstamas vyras. Kur tuo metu buvo A. D., jis negali pasakyti, nes atėjo prie jų iš kitos pusės nuo parduotuvės IKI. Priėjęs vyras pradėjo šaukti ir bandė trenkti vienam iš jų, tačiau nepataikė ir nukrito. Kažkas iškvietė policiją. Atvažiavę policijos pareigūnai su jais pabendravo ir išvažiavo. Prieš atvažiuojant policijos pareigūnams, prie jų pribėgęs M. Z. parodė mobilaus ryšio telefoną IPHONE 5 ir pasakė, kad tas telefonas IPHONE 5 yra paimtas iš neblaivaus vyro, kuris eina paskui jį. Vėliau išvažiavus policijos pareigūnams, M. Z. ir A. D. nuėjo susitikti su A. B. ir jam atidavė tą telefoną. Jis suprato, kad M. Z. ir A. D. pavogė mobiliojo ryšio telefoną IPHONE5 iš to neblaivaus vyriškio, kurį sutiko netoli parduotuvės IKI. Kai išvažiavo policijos pareigūnas, minėtas neblaivus vyriškis nuėjo (t. 1, b. l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. K. parodė, kas jis pažįsta A. B., taip pat pažįsta B. Š.. Šiuo metu tikslios datos nepamena, tai buvo pernai, jam paskambino A. B., pasakė kad reikia susitikti. Jis nuvažiavo pas Andžej. Jie susitiko Žirmūnuose prie troleibusų žiedo. Andžej parodė telefoną IPHONE ir paklausė, kam galima būtų parduoti telefoną. Jis jam pasakė, kad galima būtų parduoti B. Š. (jo pravardė Benza). Tuomet jis su Andžej nuvažiavo į Baltupius. Jis paskambino Bernardui, Bernardas išėjo į laiptinę. Jie Bernardui siūlė pirkti telefoną už 50 eurų, Bernardas sutiko pirkti už 30 eurų. A. B. padavė telefoną pažiūrėti. Paėmęs telefoną Bernardas nuėjo namo ir nebeišėjo. Negrąžino telefono ir pinigų nesumokėjo. Andžej pasakė, kad jam telefoną parduoti davė Z.. Tik vėliau jis sužinojo, kad telefonas buvo vogtas (t. 1, b. l. 31).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Z. parodė, kad jis pažįsta A. D., kitus - M. Z., E. K. pažįsta iš matymo. Prisimena, kad 2015 m. per A. D. gimtadienį jis buvo kartu su A. D., E. K., M. Z. prie parduotuvės IKI Žirmūnuose. Jis buvo nuėjęs į parduotuvę ir nematė, kaip buvo įvykdyta vagystė. Kai buvo parduotuvėje, pas jį atbėgo Martynas su degtinės buteliu ir pasakė, kad jis (Martynas) su Artūru pavogė telefoną. Jis su Martynu nuėjo ieškoti A. D.. Eidami lauke prie parduotuvės IKI susitiko A. D., jis jam nieko nepasakojo apie vagystę. Prisimena, kad Z. pasakojo, kad jis (Martynas) pastūmė vyriškį, o Artūras paėmė telefoną ir nubėgo. Prisimena, kad Artūras buvo labai išsigandęs dėl savo poelgio. Jei tiksliai pamena, pavogtą telefoną jie rado krūmuose. Po to pamena, kad prie jų priėjo A. B.. M. Z. (jei teisingai prisimena) Andžejui perdavė vogtą telefoną. Negali pasakyti, ar Andžejui buvo paaiškinta, kad telefonas vogtas, neprisimena (t. 1, b. l. 33-35).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. B. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tai buvo 5 ar 6 dieną, netoli parduotuvės IKI, prie žiedo, susitiko su grupe vaikinų, kuriuos pažinojo iš matymo. Tuo metu nuo minėtos grupės atsiskyrė trys vaikinai, kurie nuėjo į parduotuvės pusę. Tai buvo E. K., D. ir Z., jo tikslesnių duomenų nežino, pavardė gali būti Z.. Po 15-20 minučių jie grįžo. Minėta trijulė atsinešė svetimą mobilaus ryšio telefoną IPHONE 5. D. papasakojo, kad jie iš kažkokio senio pavogė šį mobilaus ryšio telefoną IPHONE 5. Jie paklausė, ar jis žino, kam būtų galima parduoti telefoną. Jis atsakė, kad žino. Vienas iš jų, tiksliai nepamena, ar D. ar Z. jam davė minėtą mobilaus ryšio telefoną IPHONE5. Jis jiems pasakė, kad jie palauktų. Paėmęs telefoną nuvažiavo susitikti su E. K., kuris gyvena Baltupiuose. Susitikęs E. K., jis jam perdavė šį telefoną, o E. K. minėtą telefoną perdavė asmeniui pravarde „Benza“. „Benza“ apgavo ir jokių pinigų už telefoną nedavė, tada jis išvažiavo namo (t. 1, .b. l. 39).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatą tarp M. Z. ir A. B., M. Z. parodė, kad jis su Andžejumi yra bendravęs pora kartų bendrų draugų rate, šiuo metu nebendrauja. Ttiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad D. Z. perdavė Andžejui pavogtą telefoną. Šalia Dariaus ir Andžejaus stovėjo A. D. ir E. K.. Andžejus turėjo parduoti telefoną ir atnešti pinigus. Kai Andžejui buvo paduotas telefonas, jis (Martynas) stovėjo toliau, apie 10 metrų nuo jų, todėl nežino, ar Andžejui buvo pasakyta, kad telefonas vogtas. A. B. akistatos metu parodė, kad jam telefoną perdavė D. Z. (aukštas). Kai buvo perduotas telefonas, prieš jį sėdintis asmuo šalia nebuvo. Buvo dar du vaikinai, vienas iš jų Edvinas, o kito vardo nežino. Jam telefoną padavė ir paklausė, ar jis žino, kam parduoti telefoną. Jis pasakė, kad žino ir paėmė telefoną. Jam nebuvo pasakyta, kad telefonas vogtas (t. 1, b. l. 45-46).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad nustatytos šios aplinkybės: A. D. ir M. Z., veikdami kartu, 2015 m. rugpjūčio 6 d., apie 17 val. prie namo Žirmūnų g. 20, Vilniuje, A. D. priėjus prie nukentėjusiojo T. P. iš nugaros, o M. Z. užkliudžius nukentėjusįjį T. P. savo pečiu ir taip atkreipus pastarojo dėmesį į save, A. D. iš nukentėjusiojo šortų galinės kišenės pagrobė T. P. mobiliojo ryšio telefoną „Iphone 5S Space Gray“, 500 eurų vertės. Tokios aplinkybės nustatytos pirmiausia pačių kaltinamųjų parodymais tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, nukentėjusiojo parodymais, bei kitais byloje esančiais duomenimis – liudytojų parodymais, IMEI kontrolės duomenimis.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte kaltinamiesiems buvo inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, tai grindžiant, kaip išplaukia iš kaltinamojo akto, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duotais papildomais parodymais, kurių metu jis parodė, kad jis eidamas pajuto, kaip jį pastūmė iš nugaros į dešinę ranką, jis pasviro į kairį šoną; tuo metu jam (nukentėjusiajam) iš šortų iš kairės pusės kitas vaikinas ištraukė jo telefoną ir nubėgo, kas jį pastūmė, jis nematė (b. l. 10).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, pagarsinus jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad negali patvirtinti nurodytų aplinkybių, nes, kiek atsimena, smurtas nebuvo panaudotas, tiesiog jam ištraukė telefoną iš kišenės.

Taigi įvertinus tiek kaltinamųjų, tiek ir nukentėjusiojo parodymus, pripažintina, kad byloje nėra pakankamų ir patikimų duomenų, galinčių neabejotinai patvirtinti, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, siekiant iš jo pagrobti jam priklausantį turtą. Atitinkamai šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas plėšimu nepasitvirtino, ir kaltinamųjų veikos perkvalifikuotinos pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip atviroji vagystė. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajam priklausančios turto – mobilaus ryšio telefono vagystė buvo įvykdyta viešai, matant tiek kitiems asmenims, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ir betarpiškai nukentėjusiajam suvokiant, kad iš jo yra grobiamas telefonas.

Pastebėtina, kad toks kaltinamųjų veikos perkvalifikavimas nepažeidžia jų teisės į gynybą, įvertinus tai, jog būtent dėl tokių aplinkybių, kurios ir pripažintos šiuo nuosprendžiu, jie prisipažino visiškai, nurodydami, kad prisipažįsta dėl svetimo turto pagrobimo, tačiau nepripažįsta to, kad tuo tikslu jie panaudojo smurtą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis buvo apklaustas siekiant išsiaiškinti, be kita ko, aplinkybes, susijusias su tuo, ar buvo panaudotas smurtas jo atžvilgiu, prokurorė baigiamosios kalbose prašė kaltinamųjų veiką perkvalifikuoti kaip atvirąją vagystę, taip pat tiek kaltinamieji, tiek gynyba pasisakė tuo aspektu, kad veika turėtų būti perkvalifikuojama kaip atviroji vagystė. Taigi šiuo aspektu visi proceso dalyviai pasisakė dėl galimo kaltinamųjų veikos perkvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, kad nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, požymiai, o būtent – tiesioginė tyčia. Tokia išvada daroma įvertinus tai, kad kaltinamieji suvokė savo veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes – t. y. kad jiems pasisavinus svetimą, jiems nepriklausantį turtą, dėl jų veiksmų nukentėjusysis neteks galimybės juo naudotis, valdyti ir disponuoti, ir būtent to siekė. Be to, akivaizdu, kad būtent jų bendrais veiksmais ir buvo sukeltos atitinkamos veikos pasekmės – kaip seka iš parodymų, A. D. kilo mintis dėl galimybės pagrobti telefoną, apie ką jis užsiminė M. Z., savo ruožtu M. Z. atkreipus savo veiksmais nukentėjusiojo dėmesį, jis taip palengvino galimybę A. D. faktiškai įgyvendinti sumanymą – ištraukti iš nukentėjusiojo šortų kišenės mobiliojo ryšio telefoną. Taigi pripažintina, kad A. D. ir M. Z. veikė bendrai, atvirai pagrobdami svetimą turtą.

Taigi nustačius, kad bendrais tyčiniais veiksmais kaltinamieji A. D. ir M. Z. atvirai pagrobė svetimą, nukentėjusiajam priklausantį 500 eurų vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną, pripažintina, kad jų kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Už Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo kaltinamajam A. D., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta vagystė – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, žalą nukentėjusiajam (250 eurų) jis atlygino, nukentėjusysis nurodė, kad pretenzijų A. D. neturi.

Teisiamojo posėdžio metu A. D. prisipažino kaltu dėl kaltinimo, kuris pasitvirtino, kaip konstatuota šiuo nuosprendžiu, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, analogiškai jis parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, todėl spręstina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Taip pat nustatyta ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis savo noru atlygino žalą (BP 59 str. 1 d. 3 p.). Nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgtina taip pat į duomenis apie A. D. asmenybę: išsilavinimas – mokosi 9 klasėje, siekia įgyti apdailininko specialybę, nurodė, kad šiuo metu (vasaros laikotarpiu) dirba. Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžiu byloje Nr. N1-229-295/2017 jis pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus, tačiau šis nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, be to, jis baustas administracine tvarka (b. l. 111-112). Duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ligų, psichikos sveikatos centre byloje nėra (b. l. 46-48).

Pažymėtinas, kad A. D. – nepilnametis, taigi individualizuojant jo atsakomybę, turi būti vadovaujamasi ir Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatomis.

A. D. ir jo gynėjas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad pretenzijų A. D. neturi, prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 2 dalis taip pat numato, kad 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau kaip ketveri metai.

Vertindamas galimybę A. D. atžvilgiu taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas pirmiausia pažymi, kad Baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, tenkinama, taip pat nenustatyta aplinkybių, įtvirtintų BK 38 straipsnio 2 dalyje, kurioms esant negali būti taikomas šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas.

Vertinant kitų sąlygų buvimą, pažymėtina, kad būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų, kas sprendžiama įvertinus ir minėtas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 38 straipsnio 1 dalies 1-4 punktuose. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.

Nagrinėjamu atveju vertintina, kad sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose, yra nustatytos – A. D. prisipažino padaręs nusikaltimą, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, susitaikė su nukentėjusiuoju. Visgi įvertinus jau minėtus duomenis, teismas nemano, kad nustatyta kita būtina sąlyga atleidimui nuo atsakomybės susitaikius – t. y. pagrindas manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo aspektu teismas pirmiausia pažymi, jog nors kaltinamas nėra teistas (kaip minėta, nuosprendis, priimtas jo atžvilgiu, dar nėra įsiteisėjęs), be to, šioje byloje aktualią veiką jis padarė anksčiau nei veiką, dėl kurios buvo priimtas minėtas 2017 m. kovo 21 d. nuosprendis, vis dėlto minėto nuosprendžio priėmimo faktas negali būti ignoruojamas. Be to, kaip minėta, jis ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir dėl smulkaus svetimo turto pagrobimo (b. l. 111). Taigi šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti, kad šiuo atveju aktualus netinkamas ir baudžiamuosius įstatymus pažeidžiantis elgesys buvo pavienis ir atsitiktinis, ir tai neleidžia daryti išvados, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo vienas iš tikslų - užtikrinti, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, nagrinėjamu atveju galėtų būti pasiektas atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir neskiriant jam bausmės.

Taigi dėl nurodytų argumentų visumos teismas nemato pagrindo taikyti kaltinamajam A. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į jau minėtų aplinkybių visumą, ypač į nustatytas dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kaltinamojo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių teismui yra pagrindo daryti išvadą, kad jis siekia pakeisti savo nuostatas ir elgesį, todėl spręstina, kad A. D. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Šios bausmės dydį teismas nustato atsižvelgdamas į kaltinamojo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje pobūdį – būtent jis aktyviais veiksmais ištraukė iš kaltinamojo šortų kišenės mobiliojo ryšio telefoną, be to, minėtas dvi atsakomybę lengvinančias ir vieną sunkinančią aplinkybes, tai, kad jis savo noru atlygino žalą nukentėjusiajam, jo atsiprašė, o pastarasis jam atleido. Todėl dydis nustatytas mažesnis nei galimas skirti šios bausmės rūšies vidurkis. A. D. skirtini įpareigojimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktuose.

Kadangi, kaip minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrintina su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme.

Kardomoji priemonė A. D. nebuvo paskirta, neskirtina ji ir šioje proceso stadijoje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. Z., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgia į tai, kad padaryta vagystė – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, žala nukentėjusiajam neatlyginta.

Teisiamojo posėdžio metu M. Z. visiškai prisipažino kaltu dėl kaltinimo, kuris pasitvirtino, nurodė, kad nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu, taigi spręstina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgtina ir į duomenis apie M. Z. asmenybę: išsilavinimas – pagrindinis, nurodė, kad dirba, administracine tvarka ne kartą baustas (b. l. 81-86), pagal specialisto išvadą, nėra duomenų, kad jam būtų tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b.l. 91), teistas, Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinus kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, jam paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmė atlikta 2017 m. gegužės 2 d.

Taigi įvertinus nurodytus duomenis, taip pat į konkrečius M. Z. veiksmus vykdant nusikalstamą veika, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis bus pasiekta M. Z. paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis. M. Z. skirtini įpareigojimai, numatyti Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktuose.

M. Z. nebuvo paskirta kardomoji priemonė, neskirtina ji ir šioje proceso stadijoje.

Dėl civilinio ieškinio

T. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad dėl telefono vagystės jis patyrė 500 eurų žalą (b. l. 19). Teismui pateiktas jo prašymas, kuriame jis nurodė, be kita ko, kad jis jokių pretenzijų A. D. neturi, nes jis jam 250 eurų grąžino.

Teisiamojo posėdžio metu T. P. patvirtino, kad A. D. atlygino jam 250 eurų žalą ir jis atsisako civilinio ieškinio šioje dalyje. Taip pat nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį dėl 250 eurų priteisimo iš M. Z..

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, bendrais kaltinamųjų veiksmais, įgyvendinant atvirąją vagystę, nukentėjusiajam padaryta žala – pagrobtas jo mobiliojo ryšio telefonas, kurio vertė, kaip jis nurodė, buvo 500 eurų. Pastebėtina, kad klausimo dėl vertės kaltinamieji nekėlė. Taigi akivaizdu, kad minėto dydžio turtinė žala padaryta būtent kaltinamųjų įvykdyta nusikalstama veika, todėl, vadovaujantis nurodytomis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, nukentėjusysis turi teisę į jam padarytos žalos atlyginimą.

Minėta, kad kaltinamasis A. D. savo noru atlygino nukentėjusiajam 250 eurų turtinės žalos, savo ruožtu nukentėjusysis patikslino teisiamojo posėdžio metu savo civilinį ieškinį, nurodydamas, kad jis pretenzijų A. D. neturi, tačiau palaiko civilinį ieškinį dalyje dėl likusios neatlygintos 250 eurų žalos. Todėl nepaisant to, kad žala šiuo atveju buvo padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, dėl ko būtų pagrindas daryti išvadą apie solidariosios kaltinamųjų atsakomybės buvimą, visgi atsižvelgdamas į tai, kad iš esmės nukentėjusysis patikslino savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, prašydamas priteisti neatlygintos žalos dalį iš kito kaltinamojo – M. Z., teismas sprendžia, kad likusi neatlygintos žalos dalis – 250 eurų – priteistina iš M. Z..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kuria prašoma iš M. Z. priteisti valstybės naudai 144,75 eurų dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Advokatas nagrinėjamoje byloje paskirtas kaltinamojo gynėju pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Teismas, siekdamas užtikrinti, kad nebūtų paneigiama būtinojo gynėjo dalyvavimo instituto esmė, be to, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį (jo jauną amžių, aplinkybę, kad jis neseniai pradėjo dirbti, tai, kad šiuo nuosprendžiu priteista turtinė žala iš jo), vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostata, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš M. Z. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. D. (A. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 3 punktais, įpareigoti A. D. visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, 2) mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 2 ir 3 punktais, įpareigoti M. Z.: 1) visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose, 2) visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu mokytis arba dirbti arba būti registruotam darbo biržoje; 3) per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam padarytą 250 eurų turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo T. P. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti T. P. naudai iš M. Z. 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš M. Z. išlaidas, patirtas dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė