- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-21
- Bylos Nr.
- N1-229-295/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03525-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- E. S.
- Kaltinamasis
- D. Z., A. D.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė, Agnė Jacunskieneiir Petras
- Kategorijos
- 1.2.26.3Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
nukentėjusiajam E. S. (E. S.) ir jo atstovui pagal įstatymą Z. S. (Z. S.);
nepilnamečiui kaltinamajam A. D. (A. D.), jo atstovei pagal įstatymą – motinai V. V., ir gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, niekur nedirbantis ir nesimokantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas keturis kartus:
2010-10-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. 2011-06-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę; 2011-09-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2010-10-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – laisvės atėmimas vieneriems metams ir devyniems mėnesiams; 2012-03-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, - vienerių metų ir devynerių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2011-09-15 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta dviejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2016-01-31 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu vieneriems metams, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2012-03-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į paskirtąją bausmę nutarta įskaityti bausmės laiką atliktą ir įskaičiuotą pagal 2012-03-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį, iš pataisos namų paleistas 2014-04-30 visiškai atlikęs bausmę, ir
A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) centro moksleivis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),
kaltinami nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 284 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji D. Z. ir A. D. (A. D.) bendrais tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, o būtent:
jie, 2016 m. sausio 22 d., apie 20:27 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrai, viešoje vietoje - miškelyje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, t.y. pasinaudodami mažareikšme priežastimi, sudavė nukentėjusiajam E. S. (E. S.) smūgius kumščiu į veidą, o nukentėjusiajam E. S. nukritus ant žemės, kaltinamieji D. Z. ir A. D. kojomis spardė nukentėjusįjį, tuo padarydami nukentėjusiajam E. S. poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu veido dešinėje, viršutinio 6-o danties iš dešinės vainiko nuskėlimą ir odos nubrozdinimą dešinėje plaštakoje, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiais savo įžūliais veiksmais kaltinamieji D. Z. ir A. D. sutrikdė visuomenės rimtį.
Šiais savo bendrais veiksmais kaltinamieji D. Z. ir A. D. (A. D.) padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamieji D. Z. ir A. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę jiems inkriminuojama nusikalstama veika pripažino iš dalies ir patvirtino, kad jie abu naudojo smurtą nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu, tačiau neigė, kad kuris nors iš jų pirmas sudavė smūgį nukentėjusiajam, teigdami, kad tarpusavio konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis. Paaiškinti konkrečias įvykio aplinkybes kaltinamieji D. Z. ir A. D. teisiamajame posėdyje atsisakė.
Nors kaltinamieji D. Z. ir A. D. savo kaltę jiems inkriminuojamu nusikaltimu pripažino tik iš dalies, abiejų kaltinamųjų, tiek D. Z., tiek A. D. kaltė viešosios tvarkos pažeidimu įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis E. S. teisiamajame posėdyje teigė, kad 2016 m. sausio 22 d. vakare, apie 20:20 val., miškelyje, esančiame prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie jo ir kartu su juo buvusių R. S. (R. S.), K. B., D. K. ir D. K., priėjo grupė jaunimo, tarp kurių buvo ir kaltinamieji D. Z. bei A. D., ir be jokios priežasties pradėjo kabinėtis prie nukentėjusiojo E. S. ir kitų kartu su juo buvusių asmenų. Nukentėjusysis E. S. kaltinamiesiems papriekaištavo dėl jų kabinėjimosi, atsakydamas į ką kaltinamasis A. D. pasiūlė nukentėjusiajam E. S. pasimušti „vienas prieš vieną <...>“, o nukentėjusiajam atsisakius, prie jo priėjo kaltinamasis D. Z., kuris sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam E. S. į veidą. Atsakydamas į smurtą, nukentėjusysis E. S. trenkė kumščiu kaltinamajam D. Z. atgal, tačiau tuo metu prie nukentėjusiojo pribėgo ir kaltinamasis A. D., kuris taip pat sudavė smūgį ranka nukentėjusiajam į veidą, o E. S. nukritus ant žemės abu kaltinamieji pradėjo į spardyti, tačiau kiek smūgių koja ir į kurias kūno vietas sudavė kaltinamieji, nukentėjusysis E. S. pasakyti negalėjo, nes nukentėjusiojo teigimu, jis prarado sąmonę, ir atsigavo tik tuomet, kai įvykio vietoje jau buvo policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos medikai‘ kurie nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Nukentėjusiojo E. S. teigimu, šio įvykio metu jam buvo sumušta galva ir nulaužtas dantis, dėl ko jis patyrė didelį fizinį skausmą ir psichologinę traumą, todėl šiuo nusikaltimu nukentėjusiajam E. S. buvo padaryta 500 € dydžio neturtinė žala, kurią jis prašo išieškoti iš kaltinamųjų.
Kadangi nukentėjusysis E. S. pilnamečiu tapo tik 2017 m. vasario 22 d., civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos išieškojimo iš kaltinamųjų, atstovaudamas nepilnamečio nukentėjusiojo interesus, ikiteisminio tyrimo metu pateikė jo atstovas pagal įstatymą – nukentėjusiojo E. S. tėvas Z. S. (Z. S., T. 1., b.l. 36-37), kuris duodamas parodymus teisme, patvirtino, kad 2016 m. sausio 22 d. jam telefonu iš ligoninės paskambino sūnus E., kuris pasakė, jog prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ jį sumušė nepažįstami jam asmenys. Liudytojo Z. S. teigimu, neturtinės žalos dydį jis nustatė, atsižvelgęs į sūnui padarytų sužalojimų pobūdį ir su tuo susijusius rūpesčius.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2016 m. sausio 25 d. išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam E. S. padaryta poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu veido dešinėje, viršutinio 6-o danties iš dešinės vaikino nuskėlimas, odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2016-01-22) ir padaryti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (T. 1., b.l. 25).
Liudytoja K. B., duodama parodymus teisme, parodė, kad tą vakarą, t.y. 2016 m. sausio 22 d., ji su draugais, tarp kurių buvo ir nukentėjusysis E. S., buvo miškelyje, esančiame prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“, kai prie jų priėjo grupelė jaunuolių, iš kurių vienas paprašė duoti jam cigaretę. Nukentėjusysis E. S. rūkė elektroninę cigaretę, todėl atsisakė ją duoti, dėl ko tarp E. S. ir atėjusių vaikinų kilo konfliktas, kurio metu du iš atėjusių vaikinų rankomis ir kojomis pradėjo rankomis ir kojomis mušti nukentėjusįjį E. S.. Nuo suduotų smūgių E. S. neteko sąmonės, todėl liudytoja K. B. telefonu iškvietė greitosios pagalbos medikus ir apie įvykį pranešė policijai. Atvykus policijos pareigūnams, vienas iš smurtautojų, liudytojos K. B. teigimu, bandė pabėgti nuo policijos pareigūnų, tačiau buvo pagautas. Liudytoja K. B. teisiamajame posėdyje taip pat teigė, kad jos nuomone, abu smurtautojai galėjo būti broliai, kadangi vienas iš jų, suduodamas smūgius nukentėjusiajam E. S., nuolat kartojo, kad „už savo brolį padarysiu viską <...>“.
Kad būtent kaltinamieji D. Z. ir A. D., suduodami smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, mušė nukentėjusįjį E. S., teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai D. K., D. K. ir R. S. (R. S.).
Liudytojas – policijos pareigūnas – D. K., duodamas parodymus teisme, teigė, kad 2016 m. sausio 22 d. vakare, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato buvo gautas pranešimas, kad prie prekybos ir pramogų centro „(duomenys neskelbtini)“ vyksta muštynės. Atvykus į įvykio vietą, ten buvę asmenys nurodė vaikiną, kuris dalyvavo muštynėse, tačiau kaltinamasis A. D., kaip vėliau sužinojo liudytojas D. K., atsisakė prisistatyti, todėl buvo sulaikytas ir nuvežtas į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą.
Liudytojas – policijos pareigūnas - Ž. A. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad jis nežino dėl kokių aplinkybių yra pakviestas liudyti teisme, todėl teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, teisiamajame posėdyje perskaitė jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 1., b.l. 40-42). Liudytojas Ž. A. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, patvirtino ir paaiškino, kad tuo metu jis gerai atsiminė aplinkybes, dėl kurių davė parodymus, todėl jie (parodymai) atitinka tikrovę. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas Ž. A. paaiškino, kad 2016 m. sausio 22 d., apie 20:27 val., jam patruliuojant kartu su kitais policijos pareigūnais, iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad miškelyje prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vyksta muštynės. Policijos pareigūnams atvykus minėtu adresu, jie pamatė tris merginas ir vieną vaikiną, kurie nurodė miškelį, kuriame vyko muštynės. Pakilus laiptais, policijos pareigūnai pamatė grupę jaunuolių, bet kiek jų buvo tiksliai pasakyti liudytojas Ž. A. negalėjo, iš kurių vienas - apie 190 cm ūgio, šviesiomis kelnėmis, tamsia sportine striuke, pamatęs juos – policijos pareigūnus, pradėjo bėgti. Vienas iš liudininkų sušuko, laikykite jį, jis mušė žmogų. Liudytojas Ž. A. sušuko jam, ,,stok policija“, tačiau minėtas vaikinas nevykdė reikalavimo ir bėgo toliau link miško. Nubėgus 40-50 metrų, liudytojas Ž. A. jį pavijo, tačiau vaikinas, pamatęs, kad nepavyks pabėgti, atsisuko į liudytoją Ž. A. ir atsistojęs į kovinę stovėseną, garsiai sušuko „manęs taip lengvai mentai nepaimsite <...>“, todėl liudytojas Ž. A. šio vaikino atžvilgiu panaudojo specialiąsias priemones (ašarines dujas bei guminę lazdą) ir kovinių imtynių veiksmų pagalba pargriovė šį vaikiną veidu ant žemės ir uždėjo ant rankų antrankius. Bet ir toliau šis sulaikytas pilietis elgėsi agresyviai, atsisakė prisistatyti ir savanoriškai eiti prie tarnybinio automobilio, keikėsi necenzūriniais žodžiais ir visaip įžeidinėjo policijos pareigūnus. Tuo metu kitas policijos ekipažas, kuriame buvo policijos pareigūnai D. K. ir V. Š., liudytojams nurodžius, sulaikė antrą vaikiną, kaip paaiškėjo A. D., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat dalyvavo mušant nukentėjusįjį E. S., gimusį (duomenys neskelbtini). Nukentėjusįjį greitosios medicinos pagalbos brigada išvežė į Santariškių vaikų ligoninę, o sulaikytieji apie 21 val. buvo pristatyti į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą.
Dėl įrodymų vertinimo
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, o BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Taigi, apkaltinamasis teismo nuosprendis gali būti grindžiamas tik leistinais, BPK nustatytomis priemonėmis bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais ir jų tikrumą patikrintais bei patikimais įrodymais, kuriuos išanalizavus ir įvertinus jų tarpusavio ryšį, padaroma išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam (nukentėjusiajam) atlyginta nusikalstama veika padaryta žala. Todėl vertinant nukentėjusiojo E. S. parodymus ir pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Nukentėjusiojo E. S. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos nukentėjusysis suvokė jo sužalojimo metu, yra neprieštaringi ir nuoseklūs, todėl teismas dėl jo parodymų tikrumo neabejoja. Šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu abu kaltinamieji, t.y. tiek kaltinamasis D. Z., tiek kaltinamasis A. D., naudojo fizinį smurtą, ir šis faktas patvirtinamas ne tik nukentėjusiojo E. S. bei liudytojų K. B., D. K., D. K. ir R. S. parodymais, tačiau ir pačių kaltinamųjų D. Z. ir A. D. prisipažinimu teisiamajame posėdyje, kad jie mušė nukentėjusįjį E. S., suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas, o taip pat teismo medicinos specialistų išvada dėl nukentėjusiajam E. S. padarytų kūno sužalojimų pobūdžio ir mechanizmo.
Taigi, vertindamas tiek nukentėjusiojo E. S., tiek liudytojų K. B., D. K., D. K. ir R. S. parodymus, teismas konstatuoja, kad jie yra nuoseklūs, patvirtinti kitais šioje baudžiamojoje byloje nustatytais neabejotinais įrodymais (specialistų išvada ir liudytojų Ž. A. bei D. K. parodymais), todėl teismas nukentėjusiojo E. S. bei liudytojų K. B., D. K., D. K. ir R. S. parodymus pripažįsta patikimais ir jų pagrindu daro išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamieji D. Z. ir A. D., veikdami bendrai, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.
Dėl nusikalstamos veikos požymių
BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Kaltinamieji D. Z. ir A. D. jiems inkriminuojamus veiksmus padarė prie prekybos ir pramogų centro, t.y. vietoje, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys, ir nors nusikalstamų veiksmų padarymo metu toje vietoje (miškelyje prie prekybos ir pramogų centro) buvo tik asmenys, dalyvavę tarpusavio konflikte, o su konfliktu nesusijusių žmonių buvimo faktas nenustatytas, tačiau ši aplinkybė jokios įtakos kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimui neturi, kadangi dėl laisvos galimybės daugeliui žmonių būti vietoje, kurioje demonstruojama nepagarba aplinkiniams, joje bet kuriuo metu galėjo atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų galėjo patirti nepatogumus, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamieji D. Z. ir A. D. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas viešoje vietoje, sukelia ten esančių žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų D. Z. ir A. D. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo E. S. atžvilgiu, buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šie kaltinamųjų veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje. Nors fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo atžvilgiu, buvo sąlygotas asmeninių priežasčių ir savo veiksmais kaltinamieji D. Z. ir A. D. nesiekė pažeisti viešosios tvarkos, tačiau padarinių, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu, kaltininko tyčia gali būti ir neapibrėžta, t.y. kaltininkas gali padarinių ir nenorėti, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nors kaltinamųjų D. Z. ir A. D. veiksmai ir nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. jie nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jų bendri veiksmai, tačiau jie, būdami viešoje vietoje ir panaudodami fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta. Be to, analizuodamas kaltinamųjų psichinį santykį su jų padaryta nusikalstama veika (nusikaltimo subjektyvusis požymis), teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų D. Z. ir A. D. neteisėtų veiksmų motyvacijos mažareikšmiškumas (atsisakymas duoti cigaretę ir nukentėjusiojo priekaištai dėl kaltinamųjų elgesio) ir nekonkrečių motyvų (noras parodyti nukentėjusiajam, kad jis pasielgė netinkamai) dominavimas bendroje kaltinamųjų D. Z. ir A. D. smurtinėje veikoje, rodo, jog kaltinamieji, viešoje vietoje naudodami fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir norėjo taip veikti.
Bausmės skyrimas
Kaltinamųjų D. Z. ir A. D. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į kaltinamųjų bendrais veiksmais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme, į kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į kaltinamųjų asmenybes.
Skirdamas bausmę kaltinamajam D. Z., teismas, be jau nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo D. Z. jauną amžių ir tai, kad jis anksčiau buvo ne kartą teistas, o pakartotinis nusikalstamų veikų darymas rodo, kad jis turi susiformavusius kriminalinius polinkius, be to, po paleidimo iš Pravieniškių pataisos namų 2014 m. balandžio 30 d., jis 2014 m. lapkričio 25 d. Estijos Respublikos Parnu apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už kriminalinį nusikaltimą, kurį padarė 2014 m. rugpjūčio 19 d., t.y. praėjus labai trumpam laiko tarpui po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos (T. 1., b.l. 87-88), be to, kaltinamasis D. Z. niekada niekur nedirbo ir nedirba šiuo metu (T. 1., b.l. 81), todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad anksčiau kaltinamajam D. Z. taikytos kriminalinės bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nebuvo efektyvios, nes jis ir toliau daro nusikalstamas veikas pažeidimus, todėl kaltinamajam D. Z. skirtina griežčiausia BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, kurio terminas turi būti artimas įstatymo sankcijoje numatyto maksimalaus ir minimalaus terminų vidurkiui.
Kaltinamasis A. D. jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, todėl skirdamas jam bausmę, teismas turi vadovautis bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, tačiau tuo pačiu turi atsižvelgti ir į BK 91 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumus. BK 91 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, privalo atsižvelgti į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas; nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, bei nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, o BK 91 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. D., teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau teistas nebuvo, tačiau A. D. atžvilgiu buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, tame tarpe ir plėšimo (T. 1., b.l. 119-120), taip pat į tai, kad jis mokosi ir mokymosi vietoje charakterizuojamas teigiamai (T. 1., b.l. 112) ir daro išvadą, kad kaltinamajam A. D. skirtina BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės teismui pasiūlyta bausmė – laisvės apribojimas.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusiojo E. S. atstovas pagal įstatymą – jo tėvas Z. S. (Z. S.) pareiškė 500 € dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamųjų jo sūnui padarytą neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamųjų D. Z. ir A. D. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis E. S. patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, kadangi dėl kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padaryto danties nuskėlimo, nukentėjusysis E. S. patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, kuris neišvengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime, ir šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusysis E. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamųjų, turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusysis E. S.. Teismas daro išvadą, kad iš kaltinamųjų D. Z. ir A. D., o jam neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti, išieškoti iš jo tėvų, solidariai nukentėjusiojo E. S. naudai priteistinas 300 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 44,22 € dydžio civilinį ieškinį (b.l. 26-33), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamųjų civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiojo E. S. gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).
Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo J. P. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo E. S. gydymo išlaidos sudarė 44 eurus 22 centus, todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamųjų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
D. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į D. Z. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2016 m. sausio 22 d. 21:00 val. iki 2016 m. sausio 23 d. 16:42 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Kardomąją priemonę, paskirtą D. Z. – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.
A. D. (A. D.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį A. D. būti namuose nuo 22:00 val. iki 06:00 val., jeigu tai nėra susiję su darbu ar mokymusi, ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į A. D. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2016 m. sausio 22 d. 21:00 val. iki 2016 m. sausio 23 d. 17:20 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kardomąją priemonę, paskirtą A. D. – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, palikti nepakeistą.
Išaiškinti nuteistajam A. D., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.
Išieškoti iš D. Z. ir A. D., o jam neturint turto ar uždarbio pakankamo žalai atlyginti, išieškoti iš jo tėvų, solidariai nukentėjusiojo E. S. naudai 300 € (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, o Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 44,22 € (keturiasdešimt keturis eurus 22 centus) nukentėjusiojo E. S. gydymo išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam D. Z. nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.