- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-06
- Bylos Nr.
- e2-14988-1012/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01487-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- S. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei S. G. dėl skolos, palūkanų, netesybų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės S. G. (toliau – ir atsakovė) 231,70 Eur negrąžinto kredito, 57,92 Eur paskolos mokesčio, 145,13 Eur kompensacinių palūkanų, 40,54 Eur netesybų, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad 2009 m. sausio 23 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Halex“ (buvusios UAB „Ferratum“) ir atsakovės sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 14957, kurios pagrindu atsakovei buvo suteiktas 231,70 Eur (800,00 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų terminui, kurį ji įsipareigojo grąžinti ir sumokėti 57,92 Eur (200,00 Lt) paskolos mokestį sutarties sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Suteiktas kreditas ir kredito mokestis atsakovės turėjo būti grąžintas iki 2009 m. vasario 22 d. Atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nustatyta tvarka bei terminais neįvykdė. 2013 m. lapkričio 5 d. tarp UAB „Halex“ ir UAB „Deneira“ sudaryta Galutinių sumų pirkimo sutartis, pagal kurią pradinė kreditorė UAB „Halex“ perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Deneira“ su AB „Debt Capital Management“ sudarė Skolų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu AB „Debt Capital Management“ įgijo reikalavimo teisę į atsakovę. 2018 m. rugpjūčio 23 d. tarp AB „Debt Capital Management“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovę. Atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė.
Kadangi atsakovės S. G. gyvenamoji ir darbo vieta nežinoma, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsniu, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 21 d. priėmė nutartį procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu. Pranešimu, paskelbtu 2019 m. gegužės 21 d. specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, atsakovė informuota, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame tinklalapyje dieną ir atsakovė privalo per 14 dienų nuo teismo pranešimo paskelbimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovės priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Byloje yra ieškovės prašymas, esant Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2009 m. sausio 23 d. tarp pradinės kreditorės UAB „Halex“ (buvusios UAB „Ferratum“) ir atsakovės sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 14957 (toliau – sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 231,70 Eur (800,00 Lt) vartojimo kreditas 30 dienų terminui, kurį ji įsipareigojo grąžinti ir sumokėti 57,92 Eur (200,00 Lt) paskolos mokestį iki 2009 m. vasario 22 dienos (e. b. l. 35-42). 2013 m. lapkričio 5 d. pradinė kreditorė UAB „Halex“ (buvusi UAB „Ferratum“) ir UAB „Deneira“ pasirašė gautinų sumų pirkimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perdavė UAB „Deneira“ reikalavimo teisę į atsakovės skolą (e. b. l. 14, 16-25). 2015 m. gruodžio 1 d. UAB „Deneira“ ir AB „Debt Capital Management“ sudarė skolų pirkimo ir pardavimo sutartį, pagal kurią ši įgijo reikalavimo teisę į atsakovės skolą (e. b. l. 18-25). 2018 m. spalio 5 d. tarp AB „Debt Capital Management“ ir ieškovės sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2018-08/03, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido reikalavimo teises į jai skolingus asmenis, įskaitant ir atsakovą (e. b. l. 28-33). 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsakovei elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, kuriuo atsakovė buvo raginama sumokėti įsiskolinimą (e. b. l. 13). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė savo skolinius įsipareigojimus būtų įvykdžiusi (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį, sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta kredito gavėjo pareiga grąžinti gautą kreditą (kredito sumą) jo davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Nagrinėjamu atveju susiklosčius sutartiniams teisiniams santykiams, atsakovė turėjo pareigą grąžinti suteiktą kreditą sutartyje nustatyta tvarka. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove. Kadangi atsakovė nesilaikė sutartyje šalių suderintos paskolos grąžinimo ir paskolos mokesčio mokėjimo tvarkos, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 231,70 Eur negrąžinto kredito ir 57,92 Eur paskolos mokesčio laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas.
Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 145,13 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 28 d., taikant 5 proc. normą (e. b. l. 27). Pabrėžtina, jog sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013). Sutarties 7.1 punkte nurodyta, jog paskolos gavėjas, negrąžinęs paskolos ar jos dalies ir / ar nesumokėjęs paskolos mokesčio ar jo dalies, įsipareigoja paskolos davėjui nuo laiku negrąžintos paskolos ar jos dalies, ar laiku nesumokėto paskolos mokesčio ar jo dalies, mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (e. b. l. 38). Nagrinėjamu atveju ieškovė, įgijusi reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą, privalėjo vadovautis sutarties 7.1 punktu ir reikalauti priteisti ne 5 procentų dydžio kompensuojamąsias palūkanas už tam tikrą laikotarpį, bet 0,02 procento dydžio delspinigius (CK 6.101 straipsnio 2 dalis). Teigtina, jog šalių tikroji valia išreikšta sutartyje susitariant būtent dėl 0,02 procento dydžio delspinigių, skaičiuojamų už kiekvieną uždelstą dieną. Priešingas nurodytos sutarties aiškinimas laikytinas nesąžiningu atsakovės atžvilgiu (CK 1.5 straipsnis, 6.193 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 145,13 Eur kompensuojamųjų palūkanų už laikotarpį nuo 2009 m. vasario 22 d. iki 2019 m. vasario 28 d. laikytinas nepagrįstu. Taikant 0,02 procento dydžio delspinigių normą už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. iki 2019 m. vasario 28 d., ieškovė galėjusi reikalauti priteisti 8,57 Eur ((231,70 Eur x 0,02 proc.) x 185 d.) delspinigių (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 6.101 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo iš atsakovės priteisti 23,17 Eur vienkartinį baudos mokestį už prievolės nevykdymą bei 17,37 Eur nuostolių sumą, patirtą ikiteisminiame skolos išieškojimo procese, iš viso – 40,54 Eur netesybų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, jos yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, bet ir civilinės atsakomybės forma. Pagrindinis civilinės atsakomybės principas – nuostolių atlyginimas visada turi išlikti kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio. Praktikoje galimi atvejai, kai pažeidžiamas kompensuojamasis netesybų, kaip civilinės atsakomybės formos, pobūdis, ir jos teismo gali būti pripažintos baudinėmis. Pavyzdžiui, kai šalys už tą patį prievolės pažeidimą nustatė ir baudą, ir delspinigius arba kai pats netesybų dydis yra neprotingai didelis. Visais šiais atvejais tokio pobūdžio netesybos gali būti pripažintos baudinėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).
Kaip jau buvo minėta, sutarties 7.1 punktu šalys sulygo dėl 0,02 procento dydžio delspinigių mokėjimo už negrąžintą paskolą ar jos dalį ir / ar nesumokėtą paskolos mokestį ar jo dalį. Kartu sutarties 7.2 punktu šalys buvo numačiusios, jog paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos ar jos dalies ir / ar nesumokėjus paskolos mokesčio ar jo dalies, o paskolos davėjui išsiuntus paskolos gavėjui raginimą grąžinti paskolą ar jos dalį ir / ar sumokėti paskolos mokestį ar jo dalį, paskolos gavėjas įsipareigoja sumokėti 5,79 Eur (20,00 Lt) dydžio raginimo mokestį už pirmąjį ir 11,58 Eur (40,00 Lt) dydžio raginimo mokestį už kiekvieną paskesnįjį raginimą (e. b. l. 38). Remiantis sutarties 7.3 punktu, paskolos gavėjui delsiant grąžinti paskolą ar jos dalį ir / ar delsiant sumokėti paskolos mokestį ar jo dalį ilgiau kaip 15 kalendorinių dienų po paskolos termino pabaigos, paskolos gavėjas privalėjo papildomai sumokėti paskolos davėjui vienkartinę 23,17 Eur (80,00 Lt) baudą (e. b. l. 39). Kadangi ieškovė, kreipdamasi į teismą, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas ikiteisminiame skolos išieškojimo procese, 17,37 Eur suma ieškovei nepriteistina. Šiuo atveju yra svarstytinas tik sutartimi nustatytų delspinigių ir baudos taikymo kartu klausimas. Atsižvelgiant į tai, jog šalys yra sulygusios dėl dvigubų netesybų (delspinigių ir baudos už termino įvykdyti prievolę praleidimą), kurios pripažintinos baudinėmis, jų kumuliatyvus taikymas yra negalimas. Kadangi šalys už praleistą prievolės įvykdymo terminą nustatė dvigubas netesybas – delspinigius ir baudą, tai delspinigiai (mažesnioji suma) įskaitytini į baudą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistina 14,60 Eur (23,17 Eur – 8,57 Eur = 14,60 Eur) vienkartinė bauda.
Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios vadinamosios procesinės palūkanos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti, kartu – operatyviam teismo sprendimo įvykdymui skatinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018). Kadangi atsakovė prievolės nevykdė geruoju, nemokėdama 312,79 Eur skolos sumos (231,70 Eur + 57,92 Eur + 8,57 Eur + 14,60 Eur), ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 312,79 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, jog teismas tenkino 65,81 procentus ieškovės reikalavimų, ieškovei iš atsakovės priteistina 9,87 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 7,15 Eur. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ numatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai sudaro 4,71 Eur. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiama 4,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 231,70 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą ir 70 ct) negrąžinto kredito, 57,92 Eur (penkiasdešimt septynis eurus ir 92 ct) paskolos mokesčio, 8,57 Eur (aštuonis eurus ir 57 ct) delspinigių, 14,60 Eur (keturiolikos eurų ir 60 ct) vienkartinę baudą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 312,79 Eur (trijų šimtų dvylikos eurų ir 79 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. kovo 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 9,87 Eur (devynis eurus ir 87 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4,71 Eur (keturis eurus ir 71 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Išaiškinti atsakovei, kad ji negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.