Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei Dovilei Mickevičienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos atstovių Daivos Brazdžiuvienės, Jevgenijos Jankevič,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. R., E. R., uždarosios akcinės bendrovės „D.“ patikslintą ieškinį atsakovėms Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos, tretiesiems asmenims Valstybės saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“, Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos aktų pripažinimo negaliojančiais arba turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti:

1.1. 2013-10-24 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktus Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini;

1.2. 2013-10-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimus Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini pašalinti savavališkos statybos padarinius;

1.3. 2022-01-28 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini, kuriuose konstatuota, kad 2013-10-25 reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini yra neįvykdyti;

1.4. 2022-02-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos potvarkius Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, kuriais buvo papildyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius;

1.5. tuo atveju, jeigu teismas laikytų, jog buvo praleistas terminas prašyti pripažinti negaliojančiais ir panaikinti anksčiau nurodytus atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos aktus, atnaujinti terminą šiems reikalavimams pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių; arba alternatyviai,

2. tuo atveju, jeigu pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas (jo dalys) būtų atmestas, priteisti ieškovams V. R., E. R. ir UAB „D.“ 217 618,12 Eur žalą dėl jų įrengtų saulės elektrinių praradimo bei negautas pajamas;

3. priteisti ieškovų V. R., E. R. ir UAB „D.“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2013 metų rugpjūčio 7-9 dienomis LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūra surašė Patikrinimo aktą Nr. duomenys neskelbtini, neplaninio patikrinimo metu išsiaiškinti ar teisėtai pastatytos saulės elektrinės duomenys neskelbtini tyro valstybiniame telmologiniame draustinyje esančios adresu: duomenys neskelbtini. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2013 m. gegužės – birželio mėn. keturios saulės elektrinės pastatytos duomenys neskelbtini tuo metu E. R. priklausančiuose žemės sklypuose kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini (šiuo metu kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini – gautas sujungus žemės sklypus (unikalus Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini), plotai atitinkamai 1,68 ha ir 0,6 ha (šiuo metu 0,9715 ha). 2012 metais abiem žemės sklypams buvo sudarytos panaudos sutartys su D. R., V. R. ir UAB „D.“. Patikrinimo metu abiejų žemės sklypų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo – žemės ūkio. Žemės sklype Nr. duomenys neskelbtini yra pastatytos dvi elektrinės, kurių viena priklausė E. R., o kita ieškovei V. R. Žemės sklype Nr. duomenys neskelbtini taip pat įrengtos dvi saulės elektrinės, kurių viena priklausė E. R., kita UAB „D.“. Žemės sklypui Nr. duomenys neskelbtini buvo nustatytos Specialiosios naudojimo sąlygos XXI. Žemės sklypas, kuriame įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai. Šiuo metu tiek žemės sklypai, tiek saulės elektrinės priklauso tik ieškovei V. R. Tuometinių žemės sklypų savininkų Saulės elektrinės buvo pastatytos vadovaujantis LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (Žin., 2011, Nr. 62-2936: 2013, Nr. 12-560) 49 str. 5 dalies („Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“) ir dalies (6. Mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams taikomi šie supaprastinti reikalavimai: 1) saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas;) reikalavimais. Tuometiniai žemės sklypų savininkai padavė prašymus LESTO dėl leidimų plėsti elektros gamybos pajėgumus ir gaminti elektros energiją su Valstybės įmonės registrų centro duomenų banko žemės sklypų Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini (šiuo metu Nr. duomenys neskelbtini) pažymomis, kuriose nebuvo nurodyti žemės naudojimo apribojimai (Pradinio ieškinio Priedas Nr. 2). LESTO Leidimų išdavimo metu 2013-06-26 tuometiniai žemės sklypų savininkai nežinojo apie žemės sklypams, kuriuose pastatytos elektrinės, taikomus naudojimo apribojimus. Pateiktuose prašymuose Leidimas gaminti elektros energiją buvo pateiktos pažymos NTR žemės sklypų pažymos, kuriose nebuvo nurodyti taikomi žemės naudojimo ribojimai. LR Aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūrai 2013-08-08 pasinaudojus turima prieiga prie Valstybės įmonės registrų centro duomenų banko Civilinė byla Nr. duomenys neskelbtini paaiškėjo, kad 2012 m. pabaigoje atlikti abiejų žemės sklypų Nr. duomenys neskelbtini (šiuo metu Nr. duomenys neskelbtini) ir Nr. duomenys neskelbtini ir vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. duomenys neskelbtini įregistruoti registro duomenų bazėje, įrašai, kurie įsigaliojo nuo 2013-01-04. Abiejų žemės sklypų įrašų 9 punkte „Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos“ atsirado 2 naujos sąlygos 9.3 (LII. Dirvožemio apsauga) ir 9.4 (XXXVIII. Telmologiniai (pelkių) draustiniai, o pasinaikino 9.5 sąlyga (XXI. Žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai). 2013-10-24 ieškovai gavo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimą nevykdyti jokių statinio (jo dalies): saulės - šviesos energijos elektrinės, duomenys neskelbtini tyro valstybiniame telmologiniame draustinyje duomenys neskelbtini, žemės sklype, kurio kadastro Nr. duomenys neskelbtini, statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Vadovaujantis aukščiau nurodytais Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimais tuometiniai žemės sklypų savininkai 2013-10-25 gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Reikalavimus Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę ne vėliau kaip iki 2014-04-24. Pirmą kartą tuometiniai žemės sklypų savininkai kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 2014-07-23. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014-10-30 administracinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini priėmė sprendimą, kuriuo saulės elektrinių savininkų prašymą tenkino ir E. R., V. R. ir UAB “D.” Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013-10-25 surašytų reikalavimų Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2016-12-31 dienos. E. R. per Šiaulių apygardos administracinio teismo pratęstą terminą 2015 ir 2016 m. keletą kartų pakartotinai kreipėsi į LR Aplinkos ministeriją ir prašė jam pateikti informaciją apie pradėtus rengti duomenys neskelbtini tyro telmologinio draustinio ribų ir tvarkymo planus. LR Aplinkos ministerijos ir Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos atsakymuose buvo nurodoma, kad LR Aplinkos ministras 2015-01-09 įsakymu Nr. D1-12 patvirtino Kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės išsaugojimo 2015-2020 metų veiksmų planą (toliau – Veiksmų planas). Kadangi pasibaigus teismo pratęstam terminui vis dar nebuvo užbaigtos teritorijų planavimo procedūros, saulės elektrinių savininkai antrą kartą kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti terminą savavališkos statybos padarinių pašalinimui. Šiaulių apygardos administracinis teismas tenkino saulės elektrinių savininkų pareiškimą ir administracinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini 2017-02-06 dieną priėmė sprendimą, kuriuo pratęsė terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018-12-31 dienos. Teismui antrą kartą pratęsus terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius saulės elektrinių savininkams priklausančių žemės sklypų paskirtis iš žemės ūkio paskirties buvo pakeista į namų valdos paskirties žemės sklypus, tuo tikslu, jog ieškovė V. R. galėtų pastatyti gyvenamuosius namus ir ant gyvenamųjų namų stogų perkelti saulės elektrines, tokiu būdu pašalinant savavališkos statybos padarinius. Ieškovė V. R. buvo pateikusi prašymą UAB „Archvizija“, kuri atlieka statinių projektavimo darbus ant kurių stogų laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos būtų perkeltos saulės elektrinės. 2019-05-08 dieną Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai trečią kartą pratęsė terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2020-06-30 dienos. 2019-03-08 dieną ieškovė kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą. (toliau – Departamentas) su prašymu pateikti informaciją ar ieškovė galėtų įteisinti savavališkai pastatytas saulės elektrines perkeliant jas ant projektuojamų pastatų stogo ir tokiu būdu pašalinant savavališkos statybos padarinius. 2019-04-15 ieškovei buvo pateiktas atsakymas, kuriame Departamentas nurodė, jog Ieškovės nurodytas savavališkos statybos padarinių pašalinimo būdas yra galimas su sąlyga, jog pastatai ant kurių jos bus perkeltos, nebus matomi nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų), turizmo trasų. Taip pat Departamentas nurodė, jog ieškovė turėtų kreiptis į saugomų teritorijų tarnybą su prašymu išduoti išvadą ar tokios įrangos įrengimas neprieštaraus LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 3 d. 11 p. nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė siekė pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atsižvelgdama į Departamento paaiškinimus, ieškovė kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) ir prašė pateikti išvadą ar ieškovės siūlomas būdas pašalinti savavališkos statybos padarinius neprieštaraus teisės aktų keliamiems reikalavimams. 2019-10-29 dieną, VSTT pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog nagrinėjamoje vietoje naujų statybų plėtra nėra numatyta. Ieškovė nesutikdama su VSTT pateikta išvadą, ją apskundė teismui. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas administracinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini konstatavo, kad tokia išvada ieškovei jokių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl ji negalėjo būti apskųsta administraciniam teismui. Dėl šios priežasties ieškovė negalėjo pašalinti savavališkos statybos padarinių perkeliant saulės elektrines ant jai priklausančių pastatų stogų per teismo pratęstą terminą. Ieškovė taip pat dar kartą kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus prašydama pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2022-12-31 dienos. Vis dėl to Vilniaus apygardos administracinis tesimas administracinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini nusprendė ieškovės prašymą atmesti. Ieškovė nesutikdama su teismo sprendimu jį apskundė Lietuvos Vyriausiajam Administraciniam Teismui. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas administracinėje byloje Nr. duomenys neskelbtini nusprendė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tačiau Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas taip pat konstatavo, kad šioje byloje pagal ieškovės prašymą nebuvo nagrinėjami klausimai, ar ieškovei 2013 metais surašyti Privalomieji nurodymai yra pagrįsti ir teisėti, ar ieškovė privalo juos vykdyti dėl jos nurodomų pasikeitusių įstatymų, taip pat klausimas dėl savavališkai pastatytų saulės elektrinių nugriovimo (pašalinimo). 2022-01-28 Atsakovė sudarė pranešimą „Dėl 2013-10-25 privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius NR. duomenys neskelbtini; NR. duomenys neskelbtini NEĮVYKDYMO“ (toliau – Pranešimas), su kuriuo buvo pateikti privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai (toliau – Patikrinimo aktai). Pranešime yra nurodyta, kad 2022-01-28 atlikus Privalomųjų nurodymų įvykdymą, nustatyta, kad saulės šviesos energijos elektrinės žemės sklypuose, kurių kad. Nr. duomenys neskelbtini, kad. Nr. duomenys neskelbtini, dėl kurių surašyti savavališkos statybos aktai Nr. duomenys neskelbtini; Nr. duomenys neskelbtini nenugriautos, statybvietės nesutvarkytos. IS „Infostatyba“ duomenimis statybą leidžiantys dokumentai nurodytiems statiniams neišduoti. Pranešime taip pat yra pažymėta, kad 2022-01-28 užregistruoti Privalomųjų nurodymų įvykdymo patikrinimo aktai Nr. duomenys neskelbtini; Nr. duomenys neskelbtini, kuriais konstatuota, kad Privalomieji nurodymai neįvykdyti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, Inspekcija inicijuos priverstinį Privalomųjų nurodymų vykdymą. 2022-02-15 ieškovei buvo išsiųsti potvarkiai dėl reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius papildymų, t. y. privalomieji nurodymai buvo papildyti į juos įrašant žodžius „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimų gavimo metu saulės elektrinių ir žemės sklypų savininkai jau buvo įrengę saulės elektrines ir jas prijungę prie LESTO sistemos, kuriomis buvo ir iki šiol yra generuojama elektros energija. Saulės elektrinių įrengimui saulės elektrinių savininkai panaudojo savo asmenines lėšas ir banko paskolą. Už parduodamą elektros energiją, savo veiklą, saulės elektrinių savininkai šiuo metu moka valstybės nustatytus mokesčius. Tuo metu, kai buvo statomos saulės elektrinės, jokie įstatymų keliami reikalavimai nebuvo pažeisti. Priverstinis saulės elektrinių pašalinimas ieškovei sukeltų sunkias finansines pasekmes, tačiau nepaisant to, kad ieškovė yra įpareigota nugriauti saulės elektrines, ieškovei nėra nurodyta kokiu būdu ir kada bus kompensuoti jos turtiniai praradimai. Pabrėžė, kad ieškovai įrengdami saulės elektrines neveikė savavališkai, kadangi kita valstybės institucija LR Energetikos ministerija išdavė leidimus ieškovams gaminti elektros energiją. Minėtų leidimų pagrindu net ir šią dieną iš saulės elektrinių gaminamos elektros energijos yra gaunamos pajamos. Kaip matoma iš į bylą pateiktos medžiagos ieškovai ne kartą kreipėsi į administracinį teismą su prašymais pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimą terminą, kadangi ilgą laiką apskritai nebuvo aišku ar atlikus visas administracines procedūras susijusias su draustinio statuso pakeitimu, ieškovai privalės nugriauti jų pastatytas saulės elektrines. Pažymėtina ir tai, kad ilgą laiką atsakovė net neprieštaravo, kad būtų pratęstas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti, kas tik papildomai ieškovams sukūrė teisėtus lūkesčius, jog tam tikru būdu vis dėl to jie galės eksploatuoti saulės elektrines ir jų nereikės nugriauti. Atsižvelgiant į tai, kad nugriovus saulės elektrines ieškovai patirtų didelę turtinę žalą, ieškovai patikslintu ieškiniu taip pat reiškia papildomą alternatyvų reikalavimą atlyginti jų būsimą žalą, tuo atveju, jeigu jų pirmasis reikalavimas susijęs su savavališkos statybos aktų ir privalomųjų nurodymų panaikinimu būtų atmestas. Ieškovai patyrė 156 526,12 Eur tiesioginių išlaidų įrengdami saulės elektrines. Taip pat iki 2025 metų, tuo atveju, jeigu saulės elektrinės nebūtų nugriautos, Ieškovai eksploatuodami saulės elektrines gautų padidinto tarifo mokestį už parduodamą elektrą. Kaip matoma iš pateikiamų dokumentų ir lentelių nugriovus saulės elektrines ieškovai per metus netektų 30 546 Eur pajamų. Tuo atveju, jeigu saulės elektrinės būtų nugriautos nuo 2023 m. iki 2025 m. ieškovai netektų 61 092 Eur. Ieškovai laiko, jog tikėtina, kad ši byla iki 2023 m. bus išnagrinėta, todėl savo negautas pajamas skaičiuoja nuo šio laiko. Priėmus teismo sprendimą įpareigojantį nugriauti saulės elektrines ieškovai patirtų žalą dėl patirtų tiesioginių išlaidų saulės elektrinių įrengimui (156,526 eurų) bei negautų pajamų (61 062 eurų). Ši bendra žala sudarytų 217 618,12 eurų.

3. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio terminas ginčyti savavališkos statybos aktus bei reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Inspekcijos vertinimu ieškovė V. R. nėra praleidusi termino ginčyti 2022-02-15 potvarkio Nr. duomenys neskelbtini, tačiau ieškovai E. R. ir UAB „D.“ praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą ginčyti 2022-02-15 potvarkius Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini, kadangi ieškovams E. R. ir UAB „D.“ ginčijami potvarkiai registruota pašto siunta įteikti 2022-02-19, o patikslintas ieškinys teismui pateiktas 2022-03-31. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčijami keli skirtingo pobūdžio individualūs administraciniai aktai, kuriuose yra nurodyta kiekvieno iš jų apskundimo tvarka, todėl vėlesnio administracinio akto surašymas niekaip neįtakoja anksčiau surašytų administracinių aktų apskundimo terminų. Tai, kad ieškovams buvo žinomos ginčijamų savavališkos statybos aktų ir reikalavimų surašymo aplinkybės dar iki patikslinto ieškinio pateikimo patvirtina pačių ieškovų dėstomos aplinkybės dėl atliktų veiksmų siekiant įteisinti savavališką statybą ir kreipimusi į teismus dėl reikalavimų įvykdymo termino atnaujinimo, todėl inspekcijos vertinimu ieškovai neabejotinai praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą ginčyti savavališkos statybos aktus ir reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Taip pat, kaip jau minėta ieškovai E. R. ir UAB „D.“ praleido terminą ginčyti potvarkius, kuriais papildyti ginčijami reikalavimai. Nors ieškovai reiškia reikalavimą vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio nuostatomis atnaujinti praleistą terminą, tačiau nėra nurodomos jokios objektyvios priežastys dėl kurių praleistas terminas galėtų būti atnaujintas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą atnaujinti praleistą terminą. Taip pat, pagal savavališkos statybos konstatavimo metu galiojusius teisės aktus, tiek pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą tokiems statiniams, kokie yra ginčo statiniai buvo ir yra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nors ieškovai nurodo, kad savavališkos statybos aktuose nurodytas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis buvo konstatuota savavališka statyba, yra negaliojantis ir inspekcija laikydama, kad ginčo statiniai yra pastatyti savavališkai turi patikslinti ginčijamus sprendimus ir juose nurodyti teisinį reglamentavimą pagal kurį ginčo statiniai yra pastatyti neteisėtai, tačiau ieškovai nenurodo jokio teisinio reglamentavimo, kuris nustatytų inspekcijai tokią pareigą. Pažymėjo, kad visi ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis jų priėmimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu ir jokie teisės aktai nenumato, kad keičiantis teisiniam reglamentavimui administraciniai sprendimai turėtų būti keičiami ar papildomi nurodant vis kitas teisės normas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teisinis reglamentavimas nėra pasikeitęs tiek, kad ginčo statinių statyba būtų nebelaikoma savavališka ir būtų pagrindas panaikinti ginčijamus sprendimus. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, statybos teisėtumas vertinamas pagal statybos matu galiojančius teisės aktus, o savavališkos statybos padariniai šalinami taikant jų šalinimo metu galiojantį reglamentavimą. Be to, nagrinėjamoje byloje ginčijami privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktai yra konstatuojamojo pobūdžio dokumentai, kuriuose konstatuojama, kad ginčijami reikalavimai yra neįvykdyti ir patikrinimo aktuose nėra formuluojami jokie privalomojo pobūdžio reikalavimai, todėl ginčijami patikrinimo aktai ieškovams nesukelia teisinių pasekmių, neturi įtakos ieškovų teisėms bei pareigoms ir negali būti ginčijami teisme, todėl tai yra savarankiškas pagrindas bylą dalyje dėl šio reikalavimo nutraukti remiantis CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Galiausiai pažymėjo, kad ieškovai, reikšdami reikalavimą dėl žalos atlyginimo turi pareigą įrodyti, kad jiems padaryta nurodoma turtinė žala atsirado dėl vieno iš atsakovų neteisėtų veiksmų. t. y., kad jie patyrė žalą ir tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju patikslintame ieškinyje nėra nurodytas subjektas, kurio veiksmai ieškovų vertinimu sukėlė žalą, taip pat nenurodyti sprendimai ar veiksmai, kurie įtakojo žalos atsiradimą, ieškovai taip pat nepagrindė ir neįrodė priežastinio ryšio dėl neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo, todėl Inspekcijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo priteisti turtinę žalą.

4. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad tuometinių žemės sklypų savininkų saulės elektrinės buvo pastatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (2013 m. redakcija) 49 str. 5 dalimi: kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 350 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams ir minėto straipsnio 6 dalimi. Akcentavo, kad pagal Leidimų taisykles Energetikos ministerijai nebuvo pareigos pateikti įrodymų, kad pastatytas naujas energetikos objektas užbaigtas pagal Statybos įstatymą. Pažymėjo, kad Energetikos ministerijoje nagrinėjant prašymus išduoti leidimus gaminti elektros energiją nebuvo reikalaujama pateikti įrodymo, kad II kategorijos nesudėtingo statinio (saulės elektrinės iki 30 kW (imtinai) statyba užbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka, jeigu prašyme dėl leidimo plėtrai buvo pateiktas NTR išrašas, kur apribojimų nėra. Iš ieškovų pateiktų dokumentų nebuvo galima įtarti ir nustatyti, ar reikalingas statybą leidžiantis dokumentas (pritarimas) ir atitinkamai reikalingas statybos užbaigimo dokumentas (deklaraciją). Energetikos ministerija šiame ginče laikosi pozicijos, kad išduodama leidimus ieškovams laikėsi tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo ir teisės aktų nepažeidė. Energetikos ministerija, išduodama leidimus saulės elektrinių plėtrai, taip pat neturėjo duomenų apie taikomus žemės naudojimo apribojimus saulės elektrinių statybai. Pažymėjo, kad Energetikos ministerija prie saugomų teritorijų valstybės kadastre sistemos priėjimo neturi.

5. Trečiasis asmuo Valstybės saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Tarnyba 2022 m. balandžio 1 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išsamiai išdėstė nesutikimo su ieškiniu motyvus pagal Tarnybos, kaip įgyvendinančios saugomų teritorijų politiką institucijos, kompetenciją. Tarnyba palaiko ankstesnio atsiliepimo motyvus ir dar kartą pabrėžia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ VI skyriaus nuostatomis, saulės elektrinės (iki 30 kW galingumo) yra priskirtos II grupės nesudėtingiems statiniams. Nurodė, kad ieškovų žemės sklypai yra duomenys neskelbtini tyro valstybiniame telmologiniame draustinyje (toliau – Draustinis). Šioje vietoje valstybės saugoma teritorija įsteigta dar 1960 metais (LTSR Ministrų tarybos 1960 m. rugsėjo 27 d. nutarimu Nr. 517 buvo įsteigtas Kulių landšaftinis draustinis; LR Vyriausybės 1997 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1486 duomenys neskelbtini landšaftinio draustinio vietoje įsteigtas duomenys neskelbtini tyro telmologinis draustinis). Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – ST įstatymas) 8 straipsnis draustinius apibrėžia kaip saugomas teritorijas, įsteigtas išsaugoti moksliniu bei pažintiniu požiūriu vertingas gamtos ir (ar) kultūros vietoves, jose esančius gamtos ir kultūros paveldo teritorinius kompleksus ir objektus (vertybes), kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę bei genetinį fondą. Telmologiniai draustiniai priskiriami gamtiniams draustiniams, kuriuose draudžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams (vertybėms). ST įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje aiškiai reglamentuoti atvejai, kai yra galimos naujų statinių statybos valstybiniuose draustiniuose: - leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su valstybinio draustinio steigimo tikslais, ir kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kurios išimtys nustatytos šio straipsnio 2 dalyje; - leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose ir buvusios sodybos vietoje; - statyti naujus statinius valstybinio draustinio tvarkymo plane ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nagrinėjamuose žemės sklypuose sodybų nėra. Nagrinėjamoje vietoje naujų statybų plėtra nebuvo ir nėra numatyta, o savavališkos II grupės nesudėtingų statinių (4 saulės elektrinių) statybos turi būti likviduotos įstatymų numatyta tvarka. Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. reglamentuoja žemės savininkų, valdytojų bei naudotojų teises ir pareigas saugomose teritorijose. Asmenys, turėdami žemės nuosavybę, turi Žemės įstatymo ir kitų įstatymų nustatytas teises, kuriomis gali naudotis tiek, kiek jos neprieštarauja Saugomų teritorijų įstatymui. Pažymėtina, kad veiklos apribojimų turi būti laikomasi nepaisant to, ar į atitinkamus dokumentus buvo įrašytos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, ar ne. Teritorija, kurioje vėliau buvo suformuoti ieškovės žemės sklypai (duomenys neskelbtini tyro telmologiniame draustinyje) šiame draustinyje yra nuo pat jo įsteigimo, t. y. nuo 1960 m. Draustinio ribos šioje vietoje nesikeitė. Saugomų teritorijų įstatymo bei Žemės įstatymo nuostatos nenustatė ir nenustato išimčių, dėl kurių teisės aktuose nustatyti veiklos apribojimai ar kiti reikalavimai, susiję su saugoma teritorija, jeigu jie nebuvo įrašyti atkuriant nuosavybės teises į žemę, ją perleidžiant ar parduodant, neturi būti įrašyti, bei aplinkybių, kad tokie apribojimai ar reikalavimai neįrašomi, jei asmenys, įgiję žemės sklypus saugomoje teritorijoje, šią teritoriją pertvarko (pažeidžia gamtinius elementus ar kitaip ją pakeičia), savivaldybės patvirtina gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų išsidėstymo specialiuosius, detaliuosius planus, išduoda statybos leidimus ir kt. Atsižvelgdama į tokį teisinį reglamentavimą, Tarnyba dar kartą akcentuoja, kad duomenys neskelbtini draustinio teritorijoje saulės elektrinės apskritai negalėjo būti statomos nei 2013 metais, nei dabar. Tiek tuometinėje Saugomų teritorijų įstatymo redakcijoje, tiek ir dabartiniame statinių statybas reglamentuoja imperatyvios nuostatos, t. y. įstatyme aiškiai apibrėžta, kokios ir kur yra leidžiamos statinių statybos (Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 3 dalyje pateiktas baigtinis atvejų sąrašas). Taigi nepagrįstas yra ieškovės teiginys, kad „tuo metu, kai saulės elektrinės buvo statomos, nebuvo pažeisti jokie teisės aktų reikalavimai.“ Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovams 2013 m. išduoti Energetikos ministerijos leidimai gaminti elektros energiją per se nesuteikė teisės vykdyti tokią veiklą draustinyje, kuriame pirmiausia galioja ST įstatymo, o ne saulės energijos gamybą reglamentuojančios nuostatos. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, prašo atmesti ieškovų ieškinį.

6. Trečiasis asmuo Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT) pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad iš pateiktų aplinkybių nustatyta, kad ieškovai nori statyti naują energetikos objektą (saulės šviesos energijos elektrinę iki 30 kW įrengtosios galios) ir prijungti jį prie elektros tinklų, turint tikslą pagamintą elektros energiją atiduoti į operatoriaus tinkle. Galiojančios Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcijos 16 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodyta, kad leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Atitinkamai Elektros energetikos įstatymo to paties straipsnio 14 dalies 3 punkte nurodyta, kad leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas asmenims, numatantiems statyti ar įrengti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius, kurių įrengtoji galia ne didesnė kaip 100 kW, o leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Taigi, kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, asmeniui, numatančiam statyti iki 30 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrinę leidimas gaminti elektros energiją ir leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas. Apibendrinant atsiliepime į ieškinį nurodytus teisės aktus konstatavo, kad norint prijungti ieškovų iki 30 kW įrengtosios galios saulės šviesos energijos elektrines prie elektros tinklų, turi būti įgyvendinti tam tikri elektrinių prijungimo etapai (prijungimo sąlygų išdavimas; techninių projektų prijungimo prie elektros tinklų daliai ir gamintojo elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio daliai parengimas; elektrinės ir (ar) kaupimo įrenginio prijungimo paslaugos sutarties sudarymas ir prijungimo įmokos apmokėjimas; rangos sutarčių sudarymas; tinklų naudotojo elektrines ar kaupimo įrenginius įrengusio rangovo, teisės aktų nustatyta tvarka atestuoto eksploatuoti ir (ar) įrengti elektros įrenginius, deklaracijos pateikimas; rangos darbų elektros tinkluose, tinklų naudotojo ir operatoriaus dalyje, atlikimas; faktinių prijungimo išlaidų apmokėjimas; nuolatinio elektros tinklų nuosavybės ribų akto ir elektros energijos persiuntimo paslaugos sutarties parengimas; tinklų naudotojo informavimas apie įtampos įjungimą (kai įtampa įjungiama pirmą kartą elektrinėms, kurioms testavimo darbai neatliekami); apskaitos prietaisų įrengimas, perparametravimas arba esamų apskaitos prietaisų, įrengtų testavimo laikotarpiui (kai toks reikalingas), įvedimas į elektros energijos apskaitos sistemas nuolatiniam naudojimui ir t. t.), t. y. etapai, susiję su operatoriaus (ESO), o ne su Tarybos kompetencija.

7. Trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius” (toliau – ESO) pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad dėl ieškovų V. R., E. R. ir UAB „D.“ patikslinto ieškinio pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra, taip pat nurodė, kad jų teisėms ir pareigoms priimtas teismo sprendimas neturės įtakos. Atsakydami į ieškovų paklausimą, ar būtų galimybė jau įrengtas ir prie ESO skirstomojo tinklo prijungtas saulės elektrines perkelti į kitą vietą (kitus žemės sklypus), pažymėjo, kad reikalingus leidimus saulės elektrinei įrengti ir elektros energijai gaminti išduoda kompetentingos valstybės institucijos, o ESO teikia tik prijungimo prie skirstomųjų elektros tinklų paslaugas. Pabrėžė, kad teisės aktuose nėra nustatyta elektrinių perkėlimo iš vieno žemės sklypo į kitą žemės sklypą perkėlimo ir prijungimo procedūra, dėl to, ESO vertinimu, tokiam atvejui turėtų būti taikomos tos pačios kaip bet kurios kitos saulės elektrinės prijungimo prie skirstomųjų tinklų procedūros.

8. Teismo posėdžio metu ieškovė V. R. nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus, papildomai paaiškino, kad tuomet dar su vyru įsigijo žemės sklypus saulės elektrinių įrengimui, jas sumontavo, tačiau 2013 m. įvyko patikrinimas ir Inspekcija juos informavo, kad saulės elektrinės stovi apsaugos zonoje, kur negalima jokia statyba. Kai jie įsigijo žemės sklypus, Registrų centro pažymoje nebuvo nurodyta, kad žemės sklypui taikoma apsaugos zona. Šis įrašas Registrų centre atsirado tik 2013 m., t. y. po to kai saulės elektrinės jau buvo sumontuotos. Jų įrengimui jie ėmė paskolą iš banko, todėl jų išmontavimas jiems sukeltų didelę žalą. Jie dėjo visas pastangas, kad saulės elektrinės būtų įteisintos, vyko daug susirašinėjimų su valstybinės institucijoms dėl draustinio ribų pakeitimo, dėl galimybės saulės elektrines perkelti ant namo stogo, tačiau įteisinti statybos nepavyko.

9. Teismo posėdžio metu ieškovų V. R., E. R., UAB „D.“ atstovas advokatas Algimantas Šindeikis nurodė, kad palaiko patikslinto ieškinio reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad statydami saulės elektrines ieškovai norėjo daryti rimtą investiciją, buvo skolintasi iš banko ir ieškovai tam ilgai ruošėsi. Reikėjo pateikti labai daug dokumentų valstybinėms institucijoms, tie dokumentai buvo ilgai ruošiami, valstybė tuo metu labai skatino šių saulės elektrinių statybą. Ieškovai gavo visus leidimus, prisijungimo sąlygas ir tuo metu Lesto leido saules elektrines prijungti. Ieškovai neturėjo jokių duomenų, kad žemės sklypai yra saugomoje teritorijoje. Registrų centro išrašuose niekur tai nebuvo pažymėta. Ieškovai per visą šį laiką dėjo pastangas įteisinti saulės elektrinių statybą, 2015-2016 m. buvo pradėta formuoti kraštovaizdžio teritorija, buvo bandoma pakeisti saugomos teritorijos ribas jas sumažinant, kad nepatektų ieškovams priklausantys žemės sklypai, tačiau ribos pakeistos nebuvo. Be to, ir dabar kurs stovi elektrinės nėra nurodyta, kad tai saugoma teritorija, nėra toje vietoje jokių turistinių vietų, pažintinių takų ar pan. Prašo teismo jeigu bus pripažinti teisėtais Inspekcijos nurodymai, priteisti žalą iš Energetikos ministerijos, kuri išdavė leidimus saulės elektrinių statybai. Žalą sudaro elektrinių pastatymas, jų priežiūra, kadangi už elektrines mokamas turto draudimas, kainuoja jų apsauga, teritorijos šienavimas, kolektorių plovimas, be to, net po 2025 metų elektrinės dar galėtų gaminti elektrą tomis pačiomis saulės baterijomis, nors žala ieškovų paskaičiuota tik iki 2025 metų.

10. Teismo posėdžio metu atsakovės Inspekcijos atstovė Dovilė Mickevičienė nurodė, kad su pareikštu reikalavimu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, kad Inspekcijos surašytų administracinių aktų apskundimo terminai yra seniai pasibaigę ir jų atnaujinimui nėra teisinio pagrindo. Inspekcijos savavališkos statybos aktai priimti 2013 m. pagal tuo metu galiojusias teises normas, t. y. pagal statybos metu galiojusius teisės aktus. 2022 m. Inspekcija surašė patikrinimo aktus, tačiau juose tik buvo konstatuota, kad savavališkos statybos darbai nėra pašalinti ir juose Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo nurodyti naujus teisės aktus ar pasikeitus teisiniam reglamentavimui surašyti naujus savavališkos statybos aktus. Nors ieškovai teigė, kad Registrų centro išrašuose nebuvo nurodyta, kad jų sklypai patenka į saugomą teritoriją, tačiau ieškovai prieš darydami verslą galėjo pažiūrėti Saugomų teritorijų registrą, kuris yra viešas. Tiek statybos metu galioję teisės aktai, tiek dabar galiojantys teisės aktai nenumato galimybės draustinyje statyti saulės elektrinių be leidimų, todėl jos turi būti pašalintos ir ieškovai privalo vykdyti Inspekcijos nurodymus.

11. Teismo posėdžio metu atsakovės Energetikos ministerijos atstovė Daiva Brazdžiuvienė nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka, kadangi Energetikos ministerijos darbuotojai prieš išduodami leidimus saulės elektrinių eksploatavimui niekada neturėjo pareigos tikrinti saugomų teritorijų registro. Ieškovai tuomet Energetikos ministerijai pateikė Registrų centro išrašą, kuriame nebuvo nurodyta jokių apribojimų žemės sklypams, todėl leidimai buvo išduoti. Tuo metu valstybė labai skatino saulės elektrinių statybą, leidimų buvo išduodama tūkstančiais, o darbuotojai dirbo tik du. Pažymėjo, kad Energetikos ministerija išduodama leidimus ieškovams laikėsi tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo ir teisės aktų nepažeidė, todėl jokios žalos ieškovams nepadarė.

12. Teismo posėdžio metu atsakovės Energetikos ministerijos atstovė Jevgenija Jankevič nurodė, kad Energetikos ministerija jokių pažeidimų išduodant leidimą plėtoti saulės elektrinę nepadarė. Pagrindinis dokumentas kurį reikėdavo pateikti, tai Registrų išrašą iš kurio būtų matyti, ar žemės sklypui taikomi apribojimai. Ministerijos atstovai neturėjo pareigos ir net neturėjo prieigos prie Registrų centro ir pakartotinai dokumentų netraukdavo, pasitikėdavo tais, kuriuos pateikdavo asmenys. Pažymėjo, kad ministerija išduodavo ne statybos leidimus, o tik leidimą saulės elektrinėmis gaminti elektros energiją.

13. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens VERT atstovas Artemij Michailov nurodė, kad jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, jis tik gali nurodyti, kad jeigu ieškovai nori statyti naują energetikos objektą (saulės šviesos energijos elektrinę iki 30 kW įrengtosios galios) ir prijungti jį prie elektros tinklų, turint tikslą pagamintą elektros energiją atiduoti į operatoriaus tinkle, jiems leidimas nėra reikalingas. Leidimas gaminti elektros energiją nereikalingas asmenims, numatantiems gaminti elektros energiją ne didesnės kaip 100 kW įrengtosios galios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiuose, kurių leistina generuoti galia didesnė už nulį, išskyrus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje nurodytą atvejį. Šiuo metu ieškovai turi keturias elektrines po 30 kW ir jų prijungimui VERT leidimas nereikalingas, nebent jos būtų apjungtos ir viršytų nurodytas galias.

14. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens ESO atstovas E. V. nurodė, kad jokie teisės aktai nenumato saulės elektrinių perkėlimo, yra tik naujų elektrinių įrengimas ir ieškovams galiotų tokios pačios taisyklės kaip norint įrengti naujas elektrines.

15. Trečiojo asmens Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jiems apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta trinkamai, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

k o nstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūrą 2013 m. rugpjūčio 7 – 9 d. surašė patikrinimo aktą Nr. duomenys neskelbtini. Patikrinimo metu nustatyta, kad E. R., V. R., UAB „D.“ saulės šviesos elektrinės duomenys neskelbtini žemės sklypuose kadastrinis Nr. duomenys neskelbtini ir duomenys neskelbtini pastatytos pažeidžiant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. reikalavimus.

17. Inspekcija 2013 m. spalio 24 d. surašė savavališkos statybos aktus Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini (toliau – Savavališkos statybos aktai), kuriuose nustatyta, kad duomenys neskelbtini tyro valstybiniame telmologiniame draustinyje duomenys neskelbtini, žemės sklypuose kurio kadastro Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, saulės šviesos energijos elektrinės pastatytos savavališkai ir reikalaujama iš statytojo E. R., V. R., UAB „D.“ nevykdyti jokių statinio (jo dalies) statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

18. 2013 m. spalio 25 d. Inspekcija ieškovams surašė reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini (toliau – Reikalavimai), kuriuose buvo nurodyta ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 24 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius.

19. Inspekcija ieškovams nustatytą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsė iki 2014 m. liepos 24 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 2017 m. vasario 6 d. sprendimu reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. gruodžio 31 d.; Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. birželio 30 d. Ieškovai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu pratęsti terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjos V. R. prašymo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

20. Inspekcija atliko reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimą ir 2022-01-28 surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini (toliau – Patikrinimo aktai), kuriuose konstatuota, kad 2013-10-25 reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini yra neįvykdyti.

21. Inspekcija 2022 m. vasario 15 d. surašė potvarkius Nr. duomenys neskelbtini „Dėl 2013 m. spalio 25 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. duomenys neskelbtini papildymo”, Nr. duomenys neskelbtini „Dėl 2013 m. spalio 25 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. duomenys neskelbtini papildymo”, Nr. duomenys neskelbtini „Dėl 2013 m. spalio 25 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. duomenys neskelbtini papildymo” ir Nr. duomenys neskelbtini „Dėl 2013 m. spalio 25 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. duomenys neskelbtini papildymo” (toliau – Potvarkiai), kuriais papildyti 2013-10-25 reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini ir į juos įrašyti žodžiai: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“

Dėl termino ginčyti administracinius aktus

22. Byloje pareikšti reikalavimai pripažinti negaliojančiu ir panaikinti:

16.1. 2013-10-24 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktus Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini;

16.2. 2013-10-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimus Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini pašalinti savavališkos statybos padarinius;

16.3. 2022-01-28 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini, kuriuose konstatuota, kad 2013-10-25 reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini yra neįvykdyti;

16.4. 2022-02-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos potvarkius Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini kuriais buvo papildyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius;

23. Pirmiausia teismas pasisako dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais bei panaikinti 2022-01-28 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini. Pažymėtina, kad savo esme ginčijami aktai ieškovams jokių teisinių padarinių nesukeltų, kadangi aktų panaikinimo atveju ieškovų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Patikrinimo aktais tik konstatuota, kad ieškovai privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius yra neįvykdę. Statybos patikrinimo akto sudarymo metu yra renkami faktinio pobūdžio duomenys apie statybos objektą, atliekami kitokie faktus nustatantys veiksmai. Šie veiksmai savo prigimtimi yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio. Jie nenustato asmenų teisių ar pareigų, bet administracinėse procedūrose gali sudaryti pagrindą priimti teisinius sprendimus, kuriais ir yra nusprendžiama dėl asmenų teisių ir pareigų. Faktinių duomenų surinkimas, fiksavimas, atvaizdavimas sudaromuose dokumentuose administracinės procedūros metu, nors ir sudarantis pagrindą spręsti dėl asmenų teisių ir pareigų, net dokumentui ir tapus administracinio akto priedu, savarankiškai, be administracinio akto patvirtinimo ir galiojimo nenustato asmenų teisių ir pareigų. Tokiu būdu ginčijami aktai patys savaime nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl negali būti ginčo dalyku teisme. Esant šioms aplinkybėms, civilinė byla dalyje dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais bei panaikinti 2022-01-28 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini, nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kaip nurodyta aukščiau, ieškovai prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2013-10-24 savavališkos statybos aktus bei reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius. Šie ginčijami aktai yra individualūs administraciniai aktai, todėl atsakovui teigiant, kad ieškovai praleido įstatymo nustatytą procesinį terminą administraciniam aktui ginčyti, šioje byloje taikytinos Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalies nuostatos. Jose įtvirtinta, kad skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovai nurodė, kad 2013 m. spalio 25 d. gavo Inspekcijos reikalavimus Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę ne vėliau kaip iki 2014 m. balandžio 24 d. Inspekcija šį terminą ieškovams pratęsė iki 2014 m. liepos 24 d. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 30 d. sprendimu reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2016 m. gruodžio 31 d.; 2017 m. vasario 6 d. sprendimu reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. gruodžio 31 d. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. kovo 8 d. sprendimu administracinėje byloje reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą pratęsė iki 2020 m. birželio 30 d. Ieškovai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su prašymu pratęsti terminą iki 2022 m. gruodžio 31 d., tačiau teismas 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjos V. R. prašymo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė V. R. 2022 m. vasario 24 d. pateikė teismui ieškinį; ieškovai V. R., E. R., UAB „D.“ 2022 m. balandžio 1 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį. Ieškovai prašė atnaujinti terminą reikalavimams pateikti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

26. Vertinant skundo padavimo termino praleidimo priežastis, LVAT praktikoje laikomasi nuostatos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., LVAT 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012, 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., LVAT 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Administracinių teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016). Taip pat svarbu atsižvelgti ir į tai, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013, 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-986-552/2015). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011; 2019 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-507-438/2019).

28. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, savavališkos statybos aktai bei reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius priimti 2013 metais, o ieškovai į teismą kreipėsi 2022 metais. Akivaizdu, kad terminas skundui pateikti dėl priimtų administracinių aktų yra praleistas. Ieškovai prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia tuo, kad jie tikėjosi įteisinti saulės elektrinių statybą, kadangi jie ne kartą kreipėsi į administracinį teismą su prašymais pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimą terminą. Taip pat nurodė, kad ilgą laiką apskritai nebuvo aišku ar atlikus visas administracines procedūras susijusias su draustinio statuso pakeitimu, ieškovai privalės nugriauti jų pastatytas saulės elektrines, be to, ilgą laiką atsakovė net neprieštaravo, kad būtų pratęstas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti, kas tik papildomai ieškovams sukūrė teisėtus lūkesčius, jog tam tikru būdu vis dėl to jie galės eksploatuoti saulės elektrines ir jų nereikės nugriauti.

29. Teismas, įvertinęs ieškovų nurodytas priežastis dėl termino skundui paduoti praleidimo, juos pagrindžiančius įrodymus, konstatuoja, kad nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju negali būti vertinamos kaip svarbios priežastys, objektyviai lėmusios termino paduoti skundą praleidimą. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, siekdami panaikinti 2013 metais priimtus savavališkos statybos aktus bei reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius, apie kuriuos ieškovams buvo žinoma dar 2013 metais ir, kaip matyti iš ieškovų nurodytų aplinkybių, kuriuos jie ėmė vykdyti, t. y. ėmėsi veiksmų savavališkos statybos padariniams pašalinti, tačiau į teismą dėl šių administracinių aktų panaikinimo kreipėsi praėjus daugiau nei devyneriems metams nuo jų priėmimo. Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovai terminą skundžiamiems administraciniams aktams apskųsti praleido ne dėl svarbių ir objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, bet dėl pačių ieškovų pasirinkto elgesio modelio, t. y. apsisprendimo neginčyti skundžiamų administracinių aktų, bet juos vykdyti. Tai, kad ieškovai susidūrė su kliūtimis šalindami savavališkos statybos padarinius, be to, tai, kad ieškovams terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti buvo pratęstas kelis kartus, nesudaro pagrindo atnaujinti dėl to praleisto skundo padavimo teismui termino. Ieškovai į bylą pateikė eilę raštų, prašymų, paklausimų, susirašinėjimų su Lietuvos Respublikos valstybinėmis institucijomis, kurie tik patvirtina ieškovų norą bei bandymus įteisinti savavališką statybą, pakeičiant draustinio ribas, bandant saules elektrines perkelti ant namo stogo, tačiau šios aplinkybės yra svarbios šalinant savavališką statybą ar prašant pratęsti terminą jų pašalinimui, tačiau niekaip nesusijusios su terminu administracinių aktų apskundimui. Pažymėtina, kad ieškovai Inspekcijos veiksmų ilgą laiką neginčijo, teismui teiktuose prašymuose dėl termino reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius pratęsimo palaikė poziciją dėl termino pratęsimo pašalinti savavališką statybą, o ne dėl administracinių aktų panaikinimo. Be to, teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas A. Šindeikis nurodė, kad tuo metu teisės aktų neskundė, nes tu metu sutiko, kad saulės elektrinės galimai pastatytos saugomoje teritorijoje ir siekė tą statybą įteisinti, tačiau per visą tą laiką įteisinti savavališkos statybos nepavyko. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovų nurodytos termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, t. y. priklausiusios nuo pačių ieškovų pasirinkto veikimo būdo, ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, jog egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią ieškovams laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą.

30. Ieškovai taip pat prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2022-02-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos potvarkius Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini (toliau – potvarkiai) kuriais buvo papildyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Priimtais potvarkiais buvo papildyti 2013 m. spalio 25 d. reikalavimai pašalinti savavališko statybos padarinius, į juos įrašant: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“ Potvarkiuose taip pat nurodyta, kad potvarkis gali būti skundžiamas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams, per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

31. Kaip minėta aukščiau, ieškovė V. R. teismui ieškinį pateikė 2022 m. vasario 24 d. Patikslintas ieškovų V. R., E. R., UAB „D.“ ieškinys teismui pateiktas 2022 m. balandžio 1 d. Kaip nurodo ir Inspekcija, ieškovai E. R., UAB „D.“ terminą skųsti potvarkius praleido, tačiau teismas konstatuoja, kad šis terminas praleistas nežymiai (apie penkiolika dienų), pirminis ieškinys teismui pateiktas nepraleidus termino potvarkiams apskųsti, patikslintu ieškiniu reikalavimas dėl potvarkių nepasikeitė, tik buvo patikslinti ieškovai. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas terminą ieškovams E. R., UAB „D.“ skųsti potvarkius atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

32. Teismas pažymi, kad procedūrinio termino praleidimas skųsti 2013 metais priimtus administracinius aktus yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti, tačiau teismas žemiau pasisako dėl šių ginčijamų aktų teisėtumo bei dėl 2022-02-15 Inspekcijos priimtų potvarkių, dėl kurių procedūrinis terminas nėra praleistas arba jis ieškovams atnaujintas.

Dėl administracinių aktų teisėtumo

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovams pateiktuose Savavališkos statybos aktuose buvo nurodyta, kad saulės elektrinės buvo pastatytos duomenys neskelbtini tyro valstybiniame telmologiniame draustinyje ir nebuvo pateiktas statybą leidžiantis dokumentas, nors pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 4 p. ir STR 1.07.01:2002 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2 punktą, II gr. Nesudėtingo statinio statybai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje (t. y. draustinyje) privalomas rašytinis pritarimas supaprastintam projektui. Taip pat pažeistas Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. (statytojas privalo gauti statybą leidžiantį dokumentą) ir 23 straipsnio 28 dalis (statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, draudžiama). Taigi, savavališkos statybos faktas ieškovų atžvilgiu yra konstatuotas dėl to, kad saulės elektrinės buvo pastatytos saugomoje teritorijoje.

34. Ieškovai nurodė, kad tuometiniai saulės elektrinių savininkai įrengdami saulės elektrines nepažeidė jokių tuo metu galiojančių teisės aktų, kadangi ieškovai nežinojo, kad žemės sklypai patenka į draustinio teritoriją, tai nebuvo pažymėta registrų centro išrašuose. Taip pat pažymėjo, kad privalomieji nurodymai buvo surašyti 2013 metais, t. y. tuo metu, kai teisinis reglamentavimas iš esmės skyrėsi nuo šiuo metu galiojančio reglamentavimo ir ieškovams yra neaišku, kokiu šiuo metu galiojančiu įstatymo lygmens teisiniu pagrindu ieškovai yra įpareigoti nugriauti saulės elektrines.

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, jog turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018 65 punktas).

36. Byloje nustatyta, kad 1960 metais LTSR Ministrų tarybos 1960-09-27 nutarimu Nr. 517 įsteigta saugoma teritorija – duomenys neskelbtini landšaftinis draustinis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-12-29 nutarimu Nr. 1486 Kulių landšaftinio draustinio vietoje įsteigtas duomenys neskelbtini tyro valstybinis telmologinis draustinis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019-06-05 nutarimu Nr. 571 duomenys neskelbtini tyro valstybinio telmologinio draustinio rūšis pakeista į duomenys neskelbtini tyro valstybinį kraštovaizdžio draustinį.

37. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Energetikos ministerija 2012 m. spalio 8 d. išdavė ieškovams leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, o 2013 birželio 26 d. – leidimus gaminti elektros energiją. 2012 m. spalio 26 d. LESTO ieškovams išdavė prijungimo sąlygas. Ieškovai saulės elektrines pastatė ir sumontavo 2013 metų gegužės – birželio mėnesiais.

38. Byloje saulės elektrinių statybos pradžios metu galiojusio Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte buvo nustatyta, kad rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų, kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių ir jų teritorijų apsaugą. Atitinkamai Saugomų teritorijų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. sausio 1 d. 9 straipsnio 2 dalies 8 punkte buvo nustatyta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, išskyrus pastatus esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), taip pat vietas, nustatytas draustinių tvarkymo planuose ar projektuose ir bendrojo planavimo dokumentuose, statyti pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos.

39. Ieškovams surašytuose savavališkos statybos aktuose nurodyta, kad ieškovai saulės elektrines pasistatė neturėdami statybą leidžiančio dokumento. Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte buvo numatyta, kad kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkte buvo numatyta, kad supaprastintas statybos projektas rengiamas naujo nesudėtingo statinio statybai Aplinkos ministerijos nustatytais atvejais. To paties įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustatė, kad statytojas (užsakovas) privalo šio Įstatymo nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat, to paties įstatymo 23 straipsnio 28 dalis numatė, kad statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis yra privalomas, draudžiama.

40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (redakcija galiojusiu nuo 2012-03-01 iki 2016-12-31) 2 lentelės 13 punkto nuostatomis, saulės elektrinės (iki 30 kW galingumo) yra priskirtos II grupės nesudėtingiems statiniams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 2.2 punktą rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas statant II grupės nesudėtingą statinį – mieste*, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje. Taigi ieškovams pastatant saules elektrines buvo privalomas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas, kadangi ieškovams priklausantys žemės sklypai buvo saugomojoje teritorijoje. Ieškovams nepatekus šio leidimo, teismas daro išvadą, kad Inspekcija pagrįstai surašė ieškovams savavališkos statybos aktus bei reikalavimus pašalinti savavališkos statybos padarinius.

41. Ieškovų atstovas teigia, kad šiuo metu teisės aktai, kurių pagrindu buvo priimti Inspekcijos administraciniai aktai yra pasikeitę ir jokių draudimų, susijusių su saulės elektrinių statybomis, pagal šiuo metu galiojančius, aktualius šiam ginčui, įstatymus nėra nustatyta.

42. Pagal šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 3 lentelės 3.11. papunktį saulės šviesos energijos elektrinės, kurių galingumas ne daugiau nei 30 kW priskirtini II grupės nesudėtingosios kategorijos inžineriniams statiniams. Šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas reikalingas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Šiuo metu galiojančio statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1.2. papunktyje numatyta, kad leidimas statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį privalomas mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje). Šiuo metu galiojančio Saugomų teritorijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoms priskiriami rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai.

43. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose tiek statybos metu, tiek dabar, tokių statinių statybai buvo ir yra privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, atsižvelgiant į tai, kad ginčo statiniai yra priskirtini II grupės nesudėtingosios kategorijos statiniams ir yra pastatyti konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje – duomenys neskelbtini tyro valstybinio kraštovaizdžio draustinyje (statybos metu buvo duomenys neskelbtini tyro valstybinis telmologinis draustinis).

44. Ieškovų atstovas teigia, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas sudaro pagrindą Inspekcijai naujai surašyti administracinius aktus, pagal šiuo metu galiojančias teises normas. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais teiginiais. Teismas pažymi, kad pasikeitęs teisinis reglamentavimas ex officio (pagal pareigas) nelemia ir administracinių aktų, priimtų pagal tuo metu galiojusias teisės normas, negaliojimo. Tai kad ieškovai ilgą laiką siekė įteisinti savavališką statybą ir jiems nepavyko bei per šį ilgą laikotarpį pasikeitus teisės aktams, kurie buvo nurodyti Inspekcijos 2013 metais priimtuose administraciniuose aktuose, nedaro šių aktų negaliojančių, nes kai jie buvo priimti, buvo vadovautasi savavališkos statybos metu galiojusiais teisės aktais.

45. Ieškovai teigė, kad saulės elektrinės buvo pastatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 5 ir 6 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsinaujinančių išteklių energiją naudojančių energijos gamybos įrenginių ir statinių projektai rengiami ir statybos darbai vykdomi laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo, Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Taigi Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytų tikslų ir uždavinių negalima aiškinti atsietai nuo kitų, imperatyviai formuluojamų teisės normų. Ieškovų nurodomos įstatymo nuostatos aiškinimas, jog saulės elektrinėms nebuvo reikalingas leidimas, reikštų, jog saulės elektrinės galėtų būti statomos bet kokioje teritorijoje, nepaisant jos statuso ir netaikant jokių kitų apribojimų, o tai prieštarautų, visų pirma, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Ieškovų nurodyta išimtinė nuostata, kad mažesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, saulės šviesos energijos elektrinėms, saulės šilumos energijos kolektoriams, šilumos siurbliams netaikomi žemės paskirties atitikties reikalavimai, poveikio aplinkai vertinimo procedūra, nereikalingas leidimas statyti ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimas, turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai toje vietovėje, kurioje yra žemės sklypas, nebūtų saugomos teritorijos ir jam nebūtų taikomi saugomų teritorijų reikalavimai, bet ne tais atvejais kai žemės sklypui taikomi tam tikri ribojimai.

46. Negalima sutikti su ieškovų nurodytais argumentais, kad jiems nebuvo žinoma aplinkybė, kad žemės sklypai, kuriuose buvo statomos saulės elektrinės, pateko į saugomą teritoriją. Pažymėtina, kad veiklos apribojimų ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose turėjo būti laikomasi nepaisant to, ar į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta specialioji naudojimo sąlyga pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 XXXVII („Geomorfologiniai draustiniai“) skyrių, kadangi veiklos apribojimai draustinyje taikomi nuo jų nustatymo, o ne įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą.

47. CK 4.262 straipsnyje reglamentuojama, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 straipsnio 1 dalį nekilnojamojo turto registro duomenys, Nekilnojamojo turto registrui pateiktų dokumentų kopijos, informacija apie Nekilnojamojo turto registro objektus ir su šiais Nekilnojamojo turto registro objektais susijusių asmenų duomenys teikiami šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis ir Nekilnojamojo turto registro nuostatuose nustatyta tvarka. Saulės elektrinių statybos metu galiojusių Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastrų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 587 (toliau – Nuostatai) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 885 redakcija), 38 punkte nustatyta, kad: visi kadastro duomenys yra vieši, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus; kadastro duomenis duomenų gavėjams nuostatų nustatyta tvarka teikia kadastro tvarkymo įstaiga. Pagal šių nuostatų 2 punktą kadastro paskirtis – registruoti kadastro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti ir kadastro duomenų gavėjams teikti kadastro duomenis ir dokumentus, atlikti kitus kadastro duomenų tvarkymo veiksmus. Vienas iš kadastro objektų yra konservacinės apsaugos prioriteto teritorijos: rezervatai, draustiniai ir paveldo objektai (Nuostatų 3.1 punktas). Tai reiškia, kad tiek Nekilnojamojo turto registras, tiek Saugomų teritorijų kadastras laikytini viešais registrais, kurių duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis).

48. Nagrinėjamu atveju byloje susiklostė faktinė situacija, kad kai ieškovai pirko žemės sklypus bei 2012 metais Energetikos ministerijai, LESTO teikė Valstybės įmonės Registrų centro išrašus dėl leidimų gavimo, ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose nustatytos ir Saugomų teritorijų kadastre įregistruotos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos (telmologiniai (pelkių) draustiniai) neatitiko Nekilnojamojo turto registre įregistruotų šiems sklypams taikytinų specialiųjų naudojimo sąlygų. Nekilnojamojo turto registre žemės sklypų naudojimo apribojimo įrašas ieškovų žemės sklypams galioja nuo 2013-01-04.

49. Kasacinis teismas yra nurodę, kad vis dėlto šiuo aspektu teisėjų kolegija laiko reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymu, kai jos nėra įrašytos į Nekilnojamojo turto registrą, bei galimų procedūrinių tokių apribojimų nustatymo pažeidimu. Šio teismo pažymėta, kad aplinkybė, jog konkretizuoti apribojimai nebuvo įrašyti Nekilnojamojo turto registre, tačiau įrašyti Saugomų teritorijų valstybės kadastre, nereiškia, jog jie negalioja ar jais neturi būti vadovaujamasi. Apribojimų neįrašymas ar neteisingas įrašymas dokumente negali ir neturi būti traktuojamas kaip apribojimų negaliojimas (ar nebuvimas) konkrečioje vietoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA2212-520/2018 ir kt.). Pagal Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktą, atliekant statinio statybinius tyrimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, privaloma vadovautis, be kita ko, teisės aktais, reglamentuojančiais saugomų teritorijų apsaugą. Ši nuostata patvirtina, kad saugomų teritorijų apsaugos reikalavimai yra sudėtinė statybų teisinio reguliavimo dalis. Tokią išvadą papildomai pagrindžia Statybos įstatymo 32 straipsnis, kuris nukreipia į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą, kurio 14 straipsnio dalies nuostatos aiškiai nurodo, kad šalinant savavališkos statybos padarinius ir sprendžiant jos įteisinimo klausimus, turi būti patikrinta, ar tokia statyba neprieštarauja, inter alia, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Vadinasi, saugomų teritorijų apsaugos reikalavimų statinio statybos veiklos vykdymo procese pažeidimas kartu reiškia ir statybos reikalavimų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-701/2021).

50. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad veiklos apribojimų ieškovams priklausančiuose žemės sklypuose turėjo būti laikomasi nepaisant to, ar į Nekilnojamojo turto kadastrą bei Nekilnojamojo turto registrą buvo įrašyta specialioji naudojimo sąlyga ir ieškovai negali remtis aplinkybe, kad nežinojo ar kad specialios žymos dėl saugomų teritorijų nebuvo Registrų centro išraše ir tai nepaneigia ieškovų pareigos domėtis kitų viešų registrų duomenimis. Saugomų teritorijų valstybės kadastras, įsteigtas nuo 2002 m. balandžio 30 d., veikė nuo 2008 m. vasario 26 d., kuriame registruojamos saugomos teritorijos (Saugomų teritorijų įstatymo 25 straipsnis). Ieškovai, įsirengdami saulės elektrines, ruošėsi vykdyti komercinę veiklą, todėl jiems turi būti taikomi aukštesni apdairumo standartai. Šiuo atveju ieškovai nepasinaudojo teise patikrinti žemės sklypų buvimo vietos draustinyje naudojantis Saugomų teritorijų valstybės kadastru.

51. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, be kita ko, reiškiantys, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustus įstatymo, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kuriuo būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Taigi pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teises turi būti laikomasi šių sąlygų: ribojama remiantis įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus (inter alia, aplinkos apsaugą); paisoma proporcingumo principo.

52. Proporcingumo principas reiškia, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu atitinkamam asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. sprendimas byloje Žilinskienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 57675/09, par. 45; 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Pyrantienė prieš Lietuvą, peticijos Nr. 45092/07, par. 49).

53. Vertinant teisės į nuosavybę apsaugą neteisėtos statybos kontekste taip pat būtina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, todėl kai kuriais atvejais sprendimas statinį nugriauti gali būti laikomas tinkamu ir proporcingu padarytam teisės pažeidimui. Tokia priemonė ir Europos Žmogaus Teisių Teismo laikoma atitinkančia bendrąjį visuomenės interesą, t. y. turinčia teisėtą tikslą, jei šiomis priemonėmis siekiama atkurti teisės viršenybę (pašalinant neleistiną ir neteisėtą statinį), užtikrinti statybos normų laikymąsi, tvarkingą teritorijų planavimą, aplinkos apsaugą ir jei nepažeidžiamas proporcingumo aspektas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimai dažniausiai konstatuojami dėl ribojimo proporcingumo aspekto pažeidimo. Nuosavybės teisę ribojanti priemonė turėtų nustatyti teisingą visuomenės bendrųjų interesų poreikių ir reikalavimų, keliamų individo fundamentalių teisių apsaugai, pusiausvyrą, kuri nebus nustatyta, jei asmuo patirs individualią ir pernelyg didelę naštą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimas byloje Hamer prieš Belgiją, pareiškimo Nr. 21861/03).

54. Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarime pažymėta, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui bei atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas asmenų teises, išlaikyti teisingą visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrą, užtikrinti aplinkos, saugomų teritorijų ir vertingų vietovių, kitų gamtos objektų apsaugą, tinkamą, racionalų teritorijų naudojimą ir vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Tame pačiame nutarime taip pat pažymėta, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą; už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taigi, jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą.

55. Kasacinio teismo praktikoje irgi pripažįstama, kad: neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011).

56. Pažymėtina, kad ieškovai patys ilgą laiką neskundė Inspekcijos priimtų tesiės aktų, o pripažino, kad statyba buvo savavališka ir ilgą laiką siekė ją įteisinti. Tai, kad Inspekcija ilgą laiką neprieštaravo ieškovų prašymui pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti, negalėjo ieškovams sukelti lūkesčių, kad privalomieji nurodymai taps negaliojantys ir niekiniai vien dėl jų pastangų įteisinti savavališką statybą ar dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo, kaip kad nurodo ieškovų atstovas. Kaip minėta aukščiau, vien dėl ieškovų pastangų įteisinti savavališką statybą ir tai nepavykus padaryti, negalima konstatuoti, kad buvo pažeistas proporcingumo principas ar kad ieškovams buvo sukurtas lūkestis, kad saulės elektrinių nebus prašoma nugriauti. Priešingai, ne Inspekcija, o patys ieškovai kėlė sau šį lūkestį, nors dar 2013 metais žinojo, kad saulės elektrinės yra pastatytos savavališkai saugomoje teritorijoje ir jas reikia nugriauti.

57. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad 2013-10-24 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos savavališkos statybos aktai Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini bei 2013-10-25 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimai Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini pašalinti savavališkos statybos padarinius yra teisėti, priimti nepažeidžiant teisės aktų, todėl jų pripažinti negaliojančiais ir panaikinti nėra teisinio pagrindo.

58. Kaip minėta aukščiau, ieškovai prašė pripažinti negaliojančiais ir panaikinti 2022-02-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos potvarkius Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini kuriais buvo papildyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pažymėtina, kad šiais potvarkiais buvo papildyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nelaikytina, kad šių potvarkių priėmimas iš esmės pakeitė 2013 m. spalio 25 d. reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius turinį ar kad šių reikalavimų turinys ieškovams neleido suprasti jų teisių ir pareigų bei įvykdyti nustatytas pareigas ar įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

59. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau TPSVPĮ) 2 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas – atskiru statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pašalinti statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos. Vadinasi, privalomojo nurodymo turinys ir rekvizitai yra nustatyti įstatyme. Privalomojo nurodymo turinys, o taip pat ir neįvykdymo pasekmės nurodyti TPSVPĮ 14 straipsnyje, konkrečiai šio straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Esant šiam reglamentavimui, ginčo potvarkiais atsakovė neveikė ultra vires (lot. viršydama įgaliojimus), priešingai, pagal įstatymo reikalavimus papildė potvarkį nurodydama privalomąją sąlygą – nurodymo neįvykdymo pasekmes.

60. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti 2022-02-15 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos potvarkius Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, kuriais buvo papildyti reikalavimai pašalinti savavališkos statybos padarinius, nenustačius galimų teisės aktų pažeidimų jų priėmimo metu, kurių pagrindu minėti potvarkiai galėtų būti pripažinti neteisėtais.

Dėl žalos atlyginimo

61. Ieškovai prašo, jeigu bus atmesti reikalavimai dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, priteisti iš atsakovės Lietuvos Valstybės, atstovaujamos Energetikos ministerijos 217 618,12 Eur žalą dėl jų įrengtų saulės elektrinių praradimo bei negautas pajamas. Nurodė, kad ieškovams įrengti konkrečiuose žemės sklypuose saulės elektrines ir gaminti elektros energiją leidimus išdavė Energetikos ministerija, ieškovai veikė ne be valstybės institucijų žinios įsirengdami elektrines, todėl atsakovė privalo atlyginti ieškovams padarytą žalą. Nurodė, kad ieškovai patyrė 156 526,12 Eur tiesioginių išlaidų įrengdami saulės elektrines. Taip pat iki 2025 metų, tuo atveju, jeigu saulės elektrinės nebūtų nugriautos, ieškovai eksploatuodami saulės elektrines gautų padidinto tarifo mokestį už parduodamą elektrą. Tuo atveju, jeigu saulės elektrinės būtų nugriautos nuo 2023 m. iki 2025 m. ieškovai netektų 61 092 Eur. Ši bendra žala sudarytų 217 618,12 eurų.

62. Taigi, nagrinėjamoje byloje keliamas valstybės deliktinės atsakomybės klausimas. Ieškovai delikto padarymą kildina iš Energetikos inspekcijos neteisėtų veiksmų, kuri išdavė leidimus gaminti elektros energiją konkrečiuose žemės sklypuose.

63. Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t.). Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Pažymėtina, jog valstybės institucijos, pareigūnų veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl, atitinkamai, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

64. Taigi ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus Energetikos ministerijos veiksmus, žalos ieškovams padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka ieškovams, ieškovai taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jų nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

65. Kaip minėta aukščiau, ieškovai, siekdami gaminti saulės energiją, kreipėsi į Energetikos ministeriją dėl leidimų išdavimų. Energetikos ministerija ieškovams 2012 m. spalio 8 d. išdavė leidimus Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Energetikos ministerija 2013 m. birželio 26 d. išdavė ieškovams leidimus duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, duomenys neskelbtini gaminti elektros energiją.

66. Ieškovams išduotuose leidimuose plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodyta, kad leidimų išdavimo pagrindas yra: LR elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984, 2012, Nr. 17-752) 16 ir 21 straipsniai, LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936,), Veiklos elektros energijos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 (Žin., 2001, Nr. 110-4010; 2009, Nr. 63-2522).

67. Ieškovams išduotuose leidimuose gaminti elektros energiją nurodyta, kad leidimų išdavimo pagrindai yra: LR elektros energetikos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 66-1984, 2012, Nr. 17-752, 2013., Nr. 12-562) 16 straipsnis, LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (Žin., 2011, Nr. 62-2936, 2013, Nr. 12-560), Veiklos elektros energijos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 (Žin., 2001, Nr. 110-4010; 2009, Nr. 63-2522).

68. Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus teisės aktuose nustatyta tvarka išduoda Energetikos ministerija. Energetikos ministerija išduodama leidimą, be kita ko, nustato leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas (Veiklos elektros energijos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių, patvirtintos LR ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380; 16.1 punktas). Pareiškėjai išduoto Leidimo pagrindinis tikslas ir paskirtis – suteikti pareiškėjai teisę įrengti naujus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus naujoje vietoje. Taigi, šiuo Leidimu reglamentuojama veikla yra naujų elektros energijos gamybos pajėgumų naujoje vietoje įrengimas. Skirtingoms energetikos veiklos rūšims, kiekvienai iš jų išduodami atskiri leidimai. Elektrinėje pagamintos elektros energijos prekybos sąlygos ir tvarka gali būti taikomos tik pagaminus elektros energiją. Tuo tarpu elektros energijos gamyba ir prekyba ja yra galima tik pastačius elektrinę ir gavus leidimą gaminti elektros energiją. Būtent šiame leidime ir turi būti nustatomos šios veiklos sąlygos. Pažymėtina, kad leidimas gaminti elektros energiją išduodamas asmenims, pateikusiems dokumentus, įrodančius, kad pastatytas naujas ar rekonstruotas elektros energetikos objektas yra užbaigtas Statybos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ir kurie yra pajėgūs kaupti ar palaikyti rezervinio kuro atsargas, jeigu technologiniai elektros energijos gamybos pajėgumai viršija suminę (elektrinę ir šiluminę) 5 MW galią, išskyrus atvejus, kai elektros energija yra gaminama naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir dėl gamybos šaltinių techninių ypatybių nėra galimybės kaupti ar palaikyti tokių energijos išteklių (Elektros energetikos įstatymo 16 str. 6 dalis).

69. Leidimų išdavimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintose Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklėse (redakcija nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2013 m. lapkričio 2 d.) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 17 punktas numatė, kad įmonė, norinti gauti leidimą, pateikia ministerijai nustatytosios formos prašymą. Prašyme turi būti nurodyta įmonės pavadinimas, kodas, buveinės adresas, telefono ir fakso numeriai, veiklos, kuriai verstis prašoma leidimo, pavadinimas, numatoma leidimu reglamentuojamos veiklos apimtis (pagrindiniai techniniai duomenys) ir teritorija, įmonės vadovo vardas, pavardė, pareigos, telefono numeris (Taisyklių 18 punktas). Prie prašymo įmonė turi pridėti: informaciją apie įmonės padalinius, filialus ir valdymo struktūrą; įsipareigojimą vykdyti leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas; įmonės ir jos filialų turimų licencijų bei teisės aktuose nustatytų leidimų sąrašą, licencijų bei leidimų, kurių galiojimas panaikintas, sąrašą, licencijų bei leidimų, kuriuos išduoti prašymai tebėra nagrinėjami, sąrašą, taip pat licencijų bei leidimų, kuriuos išduoti prašymai buvo nepatenkinti, sąrašą (Taisyklių 19 punktas). Prie prašymo gauti elektros energijos gamybos pajėgumo plėtros leidimą arba tiesioginės elektros linijos tiesimo leidimą įmonė prideda teritorijos žemėlapį ar kitokio pavidalo informaciją, iš kurios matyti pageidaujamo statyti ar plėsti energetikos objekto geografinė padėtis, jo prijungimas prie elektros tinklų, padėtis artimiausių perdavimo ir skirstomųjų tinklų atžvilgiu bei nuosavybės ribos (Taisyklių 20 punktas). Prie prašymo gauti elektros energijos gamybos pajėgumo plėtros leidimą arba tiesioginės elektros linijos tiesimo leidimą įmonė turi pridėti dokumentus, parodančius, kaip bus tenkinami šie reikalavimai: elektros energijos, įrenginių ir su jais susijusios įrangos saugumo bei patikimumo; aplinkos apsaugos; žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo; vartojamo kuro (Taisyklių 21 punktas). Prie prašymo gauti elektros energijos gamybos leidimą įmonė, kurios technologinis elektros energijos gamybos pajėgumas viršiją suminę (elektrinę ir šiluminę) 10 MW galią, pateikia dokumentą, parodantį įmonės pajėgumą kaupti ir palaikyti rezervinio kuro atsargas (Taisyklių 22 punktas). Taisyklių 29 punktas numato, kad Ministerija, gavusi šiame skyriuje nurodytus dokumentus, patikrina, ar šie dokumentai bei juose esanti informacija atitinka leidimų išdavimo sąlygas, nurodytas 32 punkte, ir ne vėliau kaip per 34 punkte nustatytą laiką priima sprendimą išduoti leidimą arba atsisakyti išduoti leidimą. Taisyklių 32 punkte nustatyta, kad Ministerija tvarkingai ir pakankamais duomenimis užpildytą įmonės prašymą ir pridėtus dokumentus nagrinėja objektyviai ir nediskriminuodama įmonių pagal šias leidimų išdavimo sąlygas: prašyme ir dokumentuose pateikti duomenys turi atitikti prašymo esmę; duomenys turi būti teisingi; prašyme ir dokumentuose pateikti duomenys turi atitikti leidimu reglamentuojamos veiklos sąlygas, pateiktas taisyklių VII skyriuje; iš valstybės institucijų ir įstaigų bei rinkos operatorių, perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių gauti duomenys turi patvirtinti, kad įmonė laikosi finansinės drausmės, įstatymų ir sudarytų sutarčių.

70. Taigi Taisyklėse numatyta, kad pareigą Energetikos ministerijai pateikti visą teisingą informaciją ir visus dokumentus turi ieškovai, o Energetikos ministerija, patikrinusi šių duomenų teisingumą, turi teisę priimti sprendimą išduoti leidimą arba atsisakyti jį išduoti. Įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nenustatyta pareigos leidimą išduodančiai institucijai tikrinti registrų duomenis, pačiai institucijai rinkti papildomus dokumentus. Pažymėtina, kad Taisyklių 30 punktas nustato, kad jeigu yra pagrindo įtarti, kad pateikti duomenys klaidingi, taip pat jeigu jų nepakanka nustatyti, ar dokumentai atitinka leidimų išdavimo sąlygas, ministerija turi teisę per 15 dienų nuo dokumentų pateikimo dienos paprašyti papildomų duomenų ar dokumentų. Taigi esant įtarimų, kad duomenys yra klaidingi ar jų nepakanka leidimo išdavimui, Energetikos ministeriją turi pareigą paprašyti pateikti papildomus dokumentus. Teismas sutinka su Energetikos ministerijos atstovės nurodytais argumentais, kad Energetikos ministerija išdavė ieškovams leidimą plėtoti elektros energijos gamybą, bet ne leidimą statyti saulės elektrines, t. y. ieškovams buvo išduotas ne statybą leidžiantis dokumentas. Ieškovai Energetikos ministerijai kartu su prašymu pateikė ir Valstybės įmonės Registrų centro išrašus, kuriuose kaip teigia, nebuvo žymos apie saugomas teritorijas, tačiau kaip nurodyta šio sprendimo 46 – 50 punktuose, ieškovai turėjo pareigą patys domėtis savo turimo turto teisiniu statusu, tikrinti saugomų teritorijų registrą ir pareigą leidimus išduodančiai institucijai pateikti teisingus duomenis. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovams išduoti Energetikos ministerijos leidimai gaminti elektros energiją per se nesuteikė teisės vykdyti tokią veiklą draustinyje, kuriame pirmiausia galioja Statybos įstatymo, o ne saulės energijos gamybą reglamentuojančios nuostatos. Ieškovų veiksmai siekiant gauti leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus bei gaminti elektros energiją, negali būti pateisinamas Statybos įstatymo, Saugomų teritorijų įstatymo nuostatų nevykdymu bei nežinojimu, kad ieškovams priklausantys žemės sklypai yra saugomoje teritorijoje. Ieškovų nurodyti argumentai, kad Energetikos ministerija išdavė leidimus gaminti elektros energiją konkrečiuose žemės sklypuose ir dėl to yra šios institucijos kaltė, neturi jokio teisinio pagrindo.

71. Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka ieškovams, ieškovai taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Ieškovai byloje nurodo, kad dėl neteisėtų Energetikos ministerijos atstovų veiksmų jiems buvo padaryta žala, tačiau nenurodė kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais ta žala jiems buvo padaryta ir kokius teisės aktus Energetikos ministerija pažeidė, vykdydama jai pavestas funkcijas. CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Įvertinus išdėstytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – Energetikos ministerijos neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo tenkinti ir ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

72. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškinys atmetamas, ieškovams jų bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovai byloje nepateikė duomenų apie jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų pripažinti negaliojančiais bei panaikinti 2022-01-28 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktus Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini, Nr. duomenys neskelbtini ir Nr. duomenys neskelbtini, nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.