Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Šeputienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. L. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 29 d. nutarties, kuria kalinamajam A. L. pratęsta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L. kaltinamas tuo, kad 2021 m. liepos 2 d. apie 21.00 val. namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su A. G., žodinio konflikto metu su N. Š., tyčia bendrai sudavė N. Š. nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarydami N. Š. nubrozdinimus veide, kairiojo VIII šonkaulio lūžį, kas dėl kairiojo VIII šonkaulio lūžio atitinka nesunkų sveikatos surikdymą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo A. L. skundas atmetamas.

6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 29 d. nutartis yra teisėta ir kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

7. Kardomosios priemonės, tarp jų ir suėmimas, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Šiuo atveju byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymu, taip pat tiek, kiek jie yra susiję su suėmimo skyrimo (palikimo galioti) pagrindų ir sąlygų nustatymu, o kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka pripažinti asmenį kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su skundu pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog A. L. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (kaltinamojo, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, vaizdo įrašo apžiūros protokolas ir kt.).

8. Remiantis BPK 119 straipsniu, kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Tuo tarpu suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti minėtų tikslų ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

9. Skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintas aplinkybes, t. y. kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė pripažintina ta aplinkybe, kuria remiantis galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, šios aplinkybės iš esmės pakanka tam, jog asmeniui būtų skirtas/pratęstas suėmimas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau ši aplinkybė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

10. Pažymėtina, kad A. L. yra kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį įstatymų leidėjas yra numatęs laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų, kas jau savaime yra pakankamas pagrindas skirti suėmimą. Be to, baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis nevedęs, nedirbantis, todėl vertintina, kad nėra saistomas tvirtais socialiniais ar šeiminiais ryšiais su Lietuvos Respublika. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, kaltinamajam buvo paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau jos sąlygas kaltinamasis pažeidė, išvyko iš savo gyvenamosios vietos, į teisiamuosius posėdžius pirmosios instancijos teisme neatvyko. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. L. atžvilgiu buvo paskelbta paieška, jis buvo sulaikytas Vilniaus oro uoste, kas patvirtina jo siekį pabėgti iš Lietuvos Respublikos, slapstytis užsienyje ir taip bandyti išvengti gresiančios atsakomybės už nusikalstamas veikas. Neigiamai kaltinamąjį charakterizuoja ir ta aplinkybė, kad jis praeityje net dešimt kartų teistas, paskutiniuoju nuosprendžiu jam paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios nėra atlikęs. Apylinkės teismas, įvertinęs šiuos duomenis, pagrįstai pripažino, jog kaltinamasis, siekdamas išvengti gresiančios bausmės, gali pasislėpti nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11. Skunde teigiama, kad panaikinus kardomąją priemonę – suėmimą, kaltinamasis nebus paleistas į laisvę, kadangi yra nuteistas pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. vasario 28 d. nuosprendį 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Atsakant į šį argumentą, pažymėtina, kad vien tai, kad paskutiniuoju apkaltinamuoju nuosprendžiu A. L. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtai paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, esant įstatyme numatytiems pagrindams. Be to, sutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad paskirtoji bausmė nėra ilgalaikė, o ši byla nebuvo pradėta nagrinėti tik dėl kaltinamojo vengimo atvykti į teisiamuosius posėdžius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau tik tiek, kiek to reikia užtikrinti netrukdomą proceso eigą. Tik tokia kardomosios priemonės rūšis, kolegijos nuomone, gali užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos išnagrinėjimą. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kaltinamojo A. L. asmenybę apibūdinančius duomenis, nusikalstamos veikos pobūdį, praeities teistumus, švelnesnės kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą, nėra pagrindo pripažinti, kad šios kardomosios priemonės taikymas prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutarė:

kaltinamojo A. L. skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.