Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-62-743/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-15
Bylos Nr.
1-62-743/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Civilinis ieškovas
(duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis
R. Š.
Advokatai
Kazimieras Jukna, Mečislovas Norvaišas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-62-743/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02010-2018-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.2.14.10.1; 2.1.13; 2.1.14.1.1; 2.1.14.3.3.1; 2.1.14.3.3.2; 2.1.15.1.9; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 15 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė,sekretoriaujant Žygimantui Norkui, Aušrai Sujetienei,dalyvaujant prokurorei Linai Eviltienei, Algidai Banienei,civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Kazimierui Juknai,kaltinamajai R. Š., jos gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, neteista,

kaltinamas padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. 2018 m. sausio 3 d. apie 5.20 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino svetimą (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - parduotuvės (duomenys neskelbtini) pastatą, išdaužydama lango stiklo paketą 170 Eur vertės, o parduotuvės viduje nuo lentynų nustumdama sunaikino prekes – sudaužė alkoholinių gėrimų ne mažiau kai dvidešimt šešis butelius, iš kurių dvidešimt bespalvio stiklo, kurio vieno mažiausia vertė 5,90 Eur, bendros 118 Eur vertės ir šešis butelis spalvoto stiklo, kurio vieno mažiausia vertė 3,74 Eur, bendros 22,44 Eur vertės, tuo padarydama (duomenys neskelbtini) bendrą 310,44 Eur turtinę žalą.

Kaltinamoji kalta neprisipažino, paaiškino, kad įvykio metu ji dirbo (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 2 d. parduotuvėje nedirbo, dirbo L. L. Tos dienos naktį maždaug apie 22-23 val. nuėjo miegoti, o 2018 m. sausio 3 d. atsikėlė maždaug 6.30 val., kartu su mama R. J. apsižiūrėjo namų ūkį, užkūrė krosnį, naktį niekur iš namų nebuvo išvykusi. 2018 m. sausio 3 d. ji turėjo dirbti parduotuvėje (duomenys neskelbtini), darbas jai turėjo prasidėti 8 val., buvo suplanuota parduotuvėje atlikti metinę inventorizaciją. Ryte, maždaug apie 07.15 val., jai paskambino parduotuvės vedėja G. L. ir pasakė, kad paskubėtų ateiti į darbą, nes parduotuvėje išdaužtas langas, reikalingi parduotuvės raktai. Maždaug 7.40 val. ji nuvažiavo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ten rado G. Š., kuris yra parduotuvės savininko A. Š. tėvas, bei du pareigūnus, tačiau parduotuvės neatrakino, nes turėjo sulaukti eksperto, iki jam atvykstant nieko nelietė. Atvažiavus ekspertui, ji atrakino parduotuvės duris, išjungė signalizaciją ir tuomet ekspertas apžiūrėjo parduotuvę. Matė, kad prie parduotuvės esančio išdaužto lango ant žemės buvo raudonos spalvos galvos apdangalas, jo nelietė, nelietė ir rasto kirvio koto, kurio įvykio vietoje net nematė, kaip galėjo ant šių daiktų atsirasti jos DNR ji negali paaiškinti. Kai pareigūnai išvyko, jos sutvarkė parduotuvę, sudužusius butelius sušlavė ir išmetė, butelių sudaužytų neskaičiavo, vėliau atliko inventorizaciją. Ji nesugadino(duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės (duomenys neskelbtini) turto, kas galėjo taip padaryti ji nežino. Nurodė ir tai, kad kaltinime nurodyti alkoholio kiekiai nerealūs, tokiais kiekiais butelių lentynose niekada nebuvo, dalis alkoholio buvo laikoma po prekystaliu. Vyno plastikiniuose buteliuose tose lentynose niekada nelaikydavo (t. 2, b. l. 178).

Liudytojas A. Š. patvirtino, kad 2018 m. sausio 3 d. naktį, tuo metu jis gulėjo ligoninėje, jam paskambino apsaugos tarnyba ir pranešė, kad parduotuvėje, esančioje(duomenys neskelbtini), suveikė signalizacija, tačiau jis jautėsi prastai, todėl šios informacijos nesureikšmino. 2018 m. sausio 3 d. apie 8 val. jam paskambino tėvas G. Š. ir pasakė, kad parduotuvėje yra išdaužtas langas ir apiplėšta parduotuvė. Vėliau paaiškėjo, kad iš parduotuvės niekas nepavogta, tik išdaužyti alkoholiniai gėrimai. Dėl to bendrovei (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala, ji nėra atlyginta, prašo ieškinyje nurodytą sumą priteisti. Jis iš karto po įvykio vaizdo kamerų nufilmuoto vaizdo nematė, girdėjo, kad buvo kalbama, kad įvykio vietoje rasta DNR sutampa su vienos darbuotojos DNR. Po to, kai tyrėjas jį apklausė, jis pažiūrėjo filmuotą medžiagą ir iš specifinių judesių pažino, kad filmuotoje medžiagoje yra pas juos pardavėja dirbusi R. Š. (t. 2, b. l. 176).

Liudytojas G. Š. patvirtino, kad 2018 m. sausio 3 d., paryčiais, jam paskambino kažkoks pro šalį ėjęs žmogus ir pasakė, kad jų parduotuvė išplėšta. Tuomet jis paskambino policijai ir pats nuvyko prie parduotuvės, laukė, kol atvyks policijos pareigūnai. Apžiūrėjus įvykio vietą ekspertams paaiškėjo, kad iš parduotuvės nieko nepavogta, buvo išdaužtas langas ir sudaužyti buteliai. Iš karto buvo peržiūrėta vaizdo kamerų filmuota medžiaga, tačiau jis asmens neatpažino. Tik po kiek laiko sūnus A. Š. grįžęs iš policijos pasakė, kad tai R. Š. (t. 2, b. l. 176,177).

Liudytojas D. V. nurodė, kad tarnybos metu gavo pranešimą apie tai, kad įsilaužta į (duomenys neskelbtini) esančią parduotuvę ir ji apvogta, todėl nuvyko į įvykio vietą, kur jo jau laukė parduotuvės savininko tėvas. Jis iškvietė ekspertą iš Alytaus m., kadangi reikėjo kvalifikuotai apžiūrėti įvykio vietą. Iki kol neatvažiavo ekspertas į parduotuvės vidų niekas nėjo. Tik atvykus ekspertui parduotuvė buvo atrakinta. Prisimena, kad vaizdo įrašus peržiūrėjo padedant prie parduotuvės laukusio asmens vaikaičiui, nei jis pats, nei policijos laukęs parduotuvės savininko tėvas, nei vėliau atvažiavęs jo vaikaitis neatpažino asmens vaizdo įraše (t. 2, b. l. 177).

Liudytojas N. Č. patvirtino, kad tarnybos metu buvo gautas iškvietimas dėl apvogtos parduotuvės (duomenys neskelbtini). Nuvykus prie parduotuvės rado laukiantį G. Š.. Į parduotuvės vidų įėjo tik tuomet, kai atvyko ekspertas iš Alytaus. Įėjus į parduotuvę buvo matyti, kad nuo lentynų yra nustumti ir išdaužyti buteliai, tai matėsi ir peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus. Prie parduotuvės išdaužto lango ant žemės gulėjo gobtuvas, tačiau niekas iš buvusių prie gobtuvo nebuvo priėję (t. 2, b. l. 186).

Liudytojas J. Š. patvirtino, kad 2018 m. sausio 3 d. ryte, apie 6.30 val. jam paskambino senelis G. Š. ir paprašė atvažiuoti prie parduotuvės, nes išdaužtas langas. Atvažiavęs atsuko vaizdo kamerų įrašą, kurį žiūrėjo jis, senelis ir pareigūnas, tačiau jis neatpažino asmens, esančio vaizdo įraše. Vėliau tą įrašą jis perkėlė į laikmeną, įrašė į diską ir pateikė policijos pareigūnui (t. 2, b. l. 186).

Liudytoja L. L. patvirtino, kad 2018 m. sausio 2 d. ji dirbo parduotuvėje, ji planavo ateiti į darbą ir 2018 m. sausio 3 d., nes buvo suplanuota atlikti inventorizaciją, bet paskambino vedėja ir pasakė, kad išdaužtas parduotuvės langas. Ji nuvažiavo į darbą, prie parduotuvės buvo vedėja G. L., buvo atvažiavusi R. Š., buvo policijos pareigūnai, tačiau į parduotuvę nėjo, kol jos neapžiūrėjo iš Alytaus atvykęs ekspertas. Matė, kad buvo išdaužtas parduotuvės langas, ant grindų gulėjo sudaužyti buteliai. Kai ekspertas leido, sutvarkė parduotuvę: sušlavė šukes, sudužusių butelių likučius išmetė, kiek viso butelių sudaužyta neskaičiavo. Po to, kai sutvarkė parduotuvę, ji, pardavėja R. Š., vedėja G. L., buhalterė D. V. skaičiavo parduotuvėje likusias prekes (t. 2, b. l. 177,178).

Liudytoja G. L. patvirtino, kad dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo vieta – (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 3 d. ryte jai paskambino G. Š. ir pasakė, kad išplėšta parduotuvė. Ji paskambino pardavėjoms, pati nuvyko prie parduotuvės, ten buvo atvykę policijos pareigūnai, tačiau laukė iš Alytaus atvažiuojančio eksperto. Ekspertui viską apžiūrėjus ir leidus tvarkytis, jos visos sutvarkė parduotuvę, sušlavė duženas, kiek realiai buvo sudaužyta alkoholio neskaičiavo. Jos surašė visas parduotuvėje buvusias prekes, sugretino su sąskaitomis, pagal kurias buvo gautos prekės, apskaičiavo parduotas prekes, rado skirtumą ir maždaug apskaičiavo už kokią sumą ir kokio alkoholio buvo sudaužyta (t. 2, b. l. 177,178).

Liudytoja D. V. patvirtino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2018 m. sausio 3 d. apie 10 val. atvyko į parduotuvę (duomenys neskelbtini), nes buvo suplanuota inventorizacija. Matė, kad parduotuvės langas išdaužtas, tačiau šukės jau buvo sušluotos, todėl ji kartu su pardavėjomis, vedėja suskaičiavo ir surašė parduotuvėje buvusias prekes. Tą kartą jos suskaičiavo visas prekes, pagal sąskaitas suskaičiavo už kokią sumą prekių turi būti, atėmė parduotas preke ir nustatė kokiai sumai yra prekių trūkumas. Kadangi parduotuvėje vedama suminė apskaita, ji tiksliai negali nustatyti, kokių konkrečiai prekių trūko, trūkstamą alkoholį surašė pagal pardavėjų iš atminties nurodytus duomenis (t. 2, b. l. 186,187).

Liudytojas V. S. parodė, kad tarnybos metu buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini), kur buvo išdaužtas parduotuvės langas ir sudaužyti alkoholio buteliai. Įvykio vietoją rado policijos pareigūnus, parduotuvės darbuotojas, savininką, tačiau jie stovėjo maždaug už 15 m nuo įvykio vietos, įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai užtikrino, kad įvykio vietoje buvę daiktai nebuvo paliesti. Atvykęs apžiūrėjo įvykio vietą, rastus daiktus supakavo, kiek sudaužyta butelių neskaičiavo (t. 2, b. l. 194).

Iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad (duomenys neskelbtini) stovi mūrinis, vieno aukšto pastatas, kuriame yra maisto prekių parduotuvė (duomenys neskelbtini). Pastato kairėje pusėje yra įrengti du vitrininiai langai, per vidurį yra durys, dešinėje pusėje yra įrengtas vienas vitrininis langas. Apžiūrėjus dešinės pusės langą, rastas išdaužtas kairės pusės stiklo paketas, prie šio lango ant žemės, 24 cm atstumu nuo sienos guli raudonos spalvos striukės gobtuvas; ant žemės yra išdaužto lango stiklo šukių. Lango stiklo paketas yra 2,30 m x 0,95 m dydžio, langas iš vidaus yra užskleistas užuolaidomis, atkėlus užuolaidą ant palangės rastas medinis sudaužytas kirvio kotas, ant kurio matosi stiklo šukių. Įėjus į pastato vidų, apžiūrėjus gėrimų lentynas matyti, trys lentynos tuščios, šalia jų ant grindų matyti sudaužyti alkoholinių gėrimų buteliai (t. 1, b. l. 21-33,36-40).

Duomenys apie gautus alkoholinius gėrimus, inventorizacijos aprašas patvirtina, kad po atliktos inventorizacijos nustatyta 94 rūšių alkoholinių gėrimų trūkumas, 5 725,31 Eur sumai (t. 1, b. l. 46,47,54-58,62-83).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir daiktų apžiūros protokolai patvirtina, kad J. Š. pateikė kompaktinį diską, jį atidarius matome 3 vaizdo įrašus: vaizdo įrašo Nr. cam01_20180103_051900_h264 trukmė yra 43 sekundės, jame matyti filmuojamas parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios(duomenys neskelbtini), įėjimas; 2018 m. sausio 3 d. 05.20 val. ateina asmuo, dešinėje rankoje laiko daiktą, panašų į kirvį, asmuo ant galvos užsidėjęs galvos apdangalą (gobtuvą), spalva neįžiūrima, asmuo su pirštinėmis, apsižvalgo, kirviu išdaužia lango stiklą, įlipa į parduotuvę; 05.20.56 val. asmuo išlipa iš parduotuvės ir nubėga; vaizdo įraše Nr. cam03_20180103_051901_h264.mp4 matyti filmuojama parduotuvės (duomenys neskelbtini) vidus, 05.20.40 val. pro langą įlipa asmuo, ant galvos raudonos spalvos gobtuvas, pribėgęs prie lentynų nužeria nuo lentynų butelius ant žemės ir išlipa pro langą; vaizdo įraše Nr. cam04_20180103_051900_h264 filmuojama parduotuvės(duomenys neskelbtini) vidus: 05.20.40 val. įbėga asmuo, ranka nužeria ant lentynų stovinčius butelius ant grindų ir išbėga (t. 1, b. l. 86-96; Priedas t. 2, diskai Nr. 1, Nr. 3).

Specialisto išvada nustatyta, kad ant kirvio koto, striukės gobtuvo nustatytas moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su R. Š. DNR profiliu (t. 1, b. l. 118-124).

Ekspertizės aktu nustatyta, kad pagal byloje esančius atvaizdus ir juose užfiksuotas butelių duženas nustatyti, kokios talpos sudaužyti buteliai ir identifikuoti alkoholinių gėrimų rūšis nėra galimybės; išskirtuose skaitmeninių atvaizdų plotuose užfiksuoti ne mažiau kaip 26 sudaužyti buteliai, iš kurių 20 bespalvio stiklo (t. 3, b. l. 20-22).

PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita už stiklo paketą ir jo montavimo darbus – 170 Eur (t. 1, b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ir sugadino svetimą turtą. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės vertės ir ūkinės vertės bei jo negalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurto. Nusikalstama veika gali būti padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Kaltinamoji R. Š. neigia išdaužiusi (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės vitrininį stiklą bei sudaužiusi parduotuvės lentynose buvusius alkoholinių gėrimų butelius, nurodo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK) jokiems įrodymams nesuteikia pirmenybės, todėl įrodymine prasme liudytojo, nukentėjusio ar kaltinamojo parodymai yra vienodi. Tačiau įrodymai turi būti vertinami visete (BPK 20 straipsnio 5 dalis), jų patikimumas nustatomas vertinant kiekvienus parodymus tiek atskirai, tiek kitų įrodymų visete.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, vaizdo kamerų įrašais nustatyta, kad 2018 m. sausio 3 d. 5.20 val. prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) prieina asmuo, apsidairo, rankose turimu kirviu išdaužo parduotuvės lango stiklo paketą, pro jį įlipa į parduotuvę, ranka nustumia nuo trijų lentynų stovinčius butelius ir greitai pabėga iš parduotuvės. Šie užfiksuoti asmens veiksmai patvirtina, kad asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. suvokia daromos veikos pavojingumą, numato jos pasekmes ir jų siekia. Liudytojos L. L., G. L., kaltinamoji R. Š. patvirtino, kad šiose lentynose buvo sudėti alkoholiniai gėrimai, inventorizacijos aktu nustatyta, kad po inventorizacijos parduotuvėje rastas devyniasdešimt dviejų pavadinimų alkoholinių gėrimų trūkumas. Iš vaizdo įrašų (parduotuvės viduje) matyti, kad asmuo, nustumiantis nuo lentynos butelius yra su raudonu gobtuvu. Įvykio vietos apžiūros metu ant išdaužyto lango palangės rastas kirvis, o šalia išdaužyto lango – raudonos spalvos gobtuvas. Specialisto išvada nustatyta, kad ant kirvio bei raudonos spalvos gobtuvo rasta kaltinamosios R. Š. DNR. Liudytojas A. Š. atpažino, kad asmuo, su kirviu daužantis stiklo paketą ir nuo lentynos nustumiantis butelius, yra kaltinamoji R. Š., kuri keletą metų dirbo (duomenys neskelbtini) priklausančioje (duomenys neskelbtini). Iš kaltinamosios parodymų matyti, kad įvykio vietoje rastas kirvis ir gobtuvas jai nepriklauso, ji šių daiktų nėra mačiusi ir lietusi. Liudytojai N. Č., V. S., D. V., G. Š. patvirtino, kad iki kirvio ir gobtuvo paėmimo iš įvykio vietos kaltinamoji nebuvo priėjusi prie šių daiktų. Esant šioms ir kaltinamosios nurodytoms aplinkybėms, jos DNR niekaip negalėjo atsirasti ant kirvio bei gobtuvo. Tai, kad kaltinamosios duodamus parodymus visiškai paneigia byloje objektyvūs įrodymai – specialisto išvada, kuri logiškai siejasi su kitais byloje esančiais įrodymais, leidžia pripažinti, kad kaltinamosios parodymai nepatikimi, jie logiškai nesisieja su kitais byloje surinktais įrodymais, todėl dėl jų nepatikimumo jais nuosprendis negali būti grindžiamas.

Visi aukščiau aptarti įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad R. Š. 2018 m. sausio3 d. 5.20 val. (duomenys neskelbtini) išdaužė (duomenys neskelbtini) priklausančios parduotuvės langą, nustūmė nuo lentynų alkoholinių gėrimų butelius, dėl ko jie sudužo.

Sudaužytas stiklo paketas yra nekilnojamojo turto – pastato dalis. Išdaužius stiklo paketą pastato vertė sumažėjo ir iš dalies jis tapo netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Atsižvelgus į tai pripažintina, kad išdaužius lango stiklo paketą, turtas buvo ne sunaikintas, o sugadintas, todėl šioje dalyje kaltinimas patikslintinas. Sudaužius butelius su alkoholiniais gėrimais, šis turtas jie neteko savo ekonominės ir ūkinės vertės, todėl pripažintina, kad sudaužant alkoholinių gėrimų butelius turtas buvo sunaikintas. Atsižvelgiant į tai, ši R. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kaip tiesiogine tyčia padarytas svetimo turto sugadinimas ir sunaikinimas.

Kaltinamajame akte R. Š. kaltinama sunaikinusi (duomenys neskelbtini) priklausančius alkoholinius gėrimus (devyniasdešimt dviejų pavadinimų) ir taip padariusi 5 148,11 Eur turtinę žalą (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 130-132). Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrint įvykio vietą rasta daugybė stiklo šukių, tačiau sudužę buteliai detaliai neapžiūrėti ir nenustatyta, kiek ir kokių, kokios talpos butelių buvo rasta sudaužyta 2018 m. sausio 3 d. Inventorizacijos aktas bei liudytojų G. L., D. V. ir L. L. parodymai patvirtina, kad inventorizacijos metu nebuvo nustatinėta, kiek ir kokių, kokios talpos alkoholinių gėrimų rasta sudaužyta; inventorizacijos metu pagal sąskaitas buvo suskaičiuota, kokiai sumai prekių parduotuvė buvo gavusi per ataskaitinį laikotarpį, suskaičiuota, kokiai sumai prekių buvo rasta parduotuvėje inventorizacijos metu, tuomet išskaičiuota parduotų prekių suma (skaitine išraiška) ir skaitine išraiška nustatytas trūkumas; parduotuvėje vedama suminė apskaita, todėl nėra galimybės nustatyti, kokių ir kokio kiekio prekių trūkumas sąlygojo skirtumą, alkoholiniai gėrimai inventorizacijos akte nurodyti pagal tai, kiek parduotuvė buvo gavusi alkoholinių gėrimų ir kiek pardavėjos atsiminė galėjusios šių gėrimų realizuoti. Kaltinamoji nurodo, kad kaltinamajame akte nurodyto alkoholinių gėrimų butelių skaičiaus parduotuvės lentynose net negalėjo būti. Ekspertai pagal byloje esančią įvykio vietos apžiūros metu fiksuotą vaizdinę medžiagą negalėjo nustatyti, kiek, kokių ir kokios talpos butelių yra sudaužyta, nes dėl skaitmeninės sistemos fiksuojamo vaizdo techninių charakteristikų tyrimą dominančius objektus formuojantys pikseliai neturi fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima įryškinti objektus individualizuojančius požymius ir identifikuoti objektus. Nors atlikti liudytojų L. L., G. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolai siekiant nustatyti, kiek alkoholinių gėrimų telpa į šias lentynas, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kiek butelių ten buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šiuose protokoluose užfiksuoti duomenys – tik viena iš prielaidų apie alkoholinių gėrimų butelių galimą kiekį lentynose.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jam nebūtų taikomos jokios procesinės prievartos priemonės ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo nekaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyta pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). (2009 m. spalio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-2018/2009).

Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir nustatytų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad išnaudojus visas galimybes nustatyti, kiek, kokių ir kokios talpos alkoholinių gėrimų butelių sudaužyta, ir nesurinkus pakankamai įrodymų šiam faktui konstatuoti, pripažintina, kad kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės, kad nusikalstamos veikos metu sudaužyta devyniasdešimt dviejų pavadinimų alkoholinių gėrimų buteliai, neįrodytos.

Ekspertizės aktu nustatyta, kad išskirtuose skaitmeninių atvaizdų plotuose užfiksuoti ne mažiau kaip 26 sudaužyti buteliai, iš kurių 20 bespalvio stiklo. Remiantis šia išvada prokuroras pakeitė kaltinimą, nurodydamas, kad R. Š. sudaužė ne mažiau kaip 26 vnt. butelių, iš kurių 20 vnt. bespalvio stiklo, jų vertę apskaičiuojant pagal mažiausią bespalvio stiklo butelyje (degtinės) ir spalvoto stiklo butelyje (vyno) esančių gėrimų kainą. Šią aplinkybę patvirtina įvykio vietos apžiūros metu fiksuoti duomenys , taip pat ekspertizės aktas. Kaltinamoji pripažįsta, kad tokie alkoholiniai gėrimai lentynose buvo, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojos G. L. ir L. L.. Visi šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad tokį kiekį butelių su alkoholiniais gėrimais kaltinamoji sunaikino.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus pripažintina įrodytu, kad R. Š. sugadino (duomenys neskelbtini) turtą sudaužydama stiklo paketą 170 Eur vertės bei ir sunaikino turtą - (alkoholinius gėrimus) 140,44 Eur vertės, todėl viso sugadinto ir sunaikinto turto vertė yra 310,44 Eur.

Gynėjas nurodo, kad įrodymai, kuriais grindžiama kaltinamosios kaltė surinkti pažeidžiant leistinumo reikalavimus, todėl jais negali būti grindžiamas nuosprendis. Šią išvadą grindžia tuo, kad BPK 179 straipsnyje nustatyti reikalavimai tyrimo veiksmų eigai ir rezultatams fiksuoti. Juose įtvirtintas reikalavimas, kad tuo atveju, jeigu atliekant tyrimo veiksmą buvo panaudotos techninės priemonės, protokole turi būti nurodytos jų naudojimo sąlygos ir tvarka. Nei įvykio vietos apžiūros protokole nei imant lyginamuosius pavyzdžius iš R. Š. šios aplinkybės nėra nurodytos, nenurodyta kaip šie daiktai supakuoti. Pažymi ir tai, kad įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad rastas gobtuvas supakuotas voke Nr. 1, o specialisto išvadoje nurodyta, kad tirtas gobtuvas rastas voke Nr. 2. Dėl šių argumentų specialisto išvada dėl DNR tyrimo negali būti pripažinta įrodymu.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika rodo, kad nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys jau negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir ar dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 11 d. nutartis Nr. 2K-2/2005, 2005 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 2K-512/2005, 2006 m. gegužės 9 d. nutartis Nr. 2K-398/2006). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad nors įvykio vietos apžiūros protokole tiksliai nenurodyta apie fotografavimo techniką, jos panaudojimo sąlygas ir tvarką, imant lyginamuosius pavyzdžius nenurodyta, kaip tiksliai jie buvo paimti ir kokios priemonės panaudotos, tačiau šie nustatytos tvarkos pažeidimai yra mažareikšmiai, jie neturėjo įtakos gautų duomenų patikimumui, dėl to niekaip nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamosios teisės: Liudytojas V. S. patvirtino gobtuvo ir kirvio suradimo aplinkybes, jie iš karto įvykio vietoje supakuoti į vokus, užklijuoti, iki specialisto apžiūros daugiau niekas jų išpakavęs nebuvo; sugretinus įvykio vietos apžiūros metu apie gobtuvą fiksuotus duomenis ir specialisto išvadoje gobtuvą aprašymą, nekyla abejonių, kad ekspertai tyrė tą patį, įvykio vietoje rastą gobtuvą; vien tai, kad sulysta nurodant voko numerį ir nėra nurodyta su kokiomis priemonėmis paimtas DNR lyginamieji pavyzdžiai, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad specialisto išvada gauta neteisėtu būdu.

Įvertinus tai, gynėjo prašymas nepripažinti specialisto išvados dėl DNR tyrimo įrodymu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip nepagrįsti atmestini ir gynėjo argumentai dėl liudytojo A. Š. parodymų pripažinimo nepatikimais toje dalyje, kai jis peržiūrėjęs vaizdo įrašus nurodė atpažinęs R. Š., nes jis nenurodė, pagal kokius požymius ją atpažino, niekas iš anksčiau žiūrėjusių įrašus asmenų negalėjo atpažinti asmens vaizdo įrašuose. R. Š. kelis metus dirbo (duomenys neskelbtini) kurios vadovas yra A. Š., (duomenys neskelbtini), todėl A. Š. ją gerai pažinojo. Jis nurodė, kad R. Š. atpažino iš judesių, kurie jai būdingi. Jo parodymus dėl to, kad peržiūrėtuose vaizdo įrašuose yra R. Š. patvirtina ir specialisto išvada dėl jos rastos DNR. Atsižvelgus į tai spręstina, kad nėra jokio pagrindo netikėti šiais liudytojo A. Š. duodamais parodymais. Tai, kad peržiūrint filmuotą medžiagą kiti (duomenys neskelbtini) darbuotojai R. Š. neatpažino, negalima daryti išvados, kad jos negalėjo atpažinti ir liudytojas A. Š., nes žmonių gebėjimai yra skirtingi.

Dėl (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis). Bendrosios nuostatos įtvirtina, kad žala atlyginama tik tuomet, kai yra konstatuoti neteisėti veiksmai, asmens kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltų veiksmų ir atsiradusios žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dali, 6.246,6.247,6.248, 6.249 straipsniai.

Civilinis ieškovas (duomenys neskelbtini) pareiškė ieškinį dėl 5 895,31 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 83). Šią turtinę žalą sudaro 5 725,31 Eur dėl sudaužytų alkoholinių gėrimų ir 170 Eur dėl sudaužyto stiklo paketo pakeitimo. PVM sąskaita faktūra patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) išrašyta sąskaita už stiklo paketą ir jo montavimo darbus – 170 Eur (t. 1, b. l. 59). Byloje taip pat pripažinta įrodytu, kad kaltinamoji sudaužė alkoholinių gėrimų už 140,44 Eur, todėl iš kaltinamosios priteistina civiliniam ieškovui 310,44 Eur turtinės žalos atlyginimo už sugadintą ir sunaikintą turtą. Likusioje dalyje civilinio ieškovo ieškinys atmestinas.

Dėl bausmės paskyrimo

R. Š. neteista (t. 2, b. l. 102), nebausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 103), padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad R. Š. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, jos pasekmė – sugadintas ir sunaikintas turtas, turtiniai nuostoliai iki šiol neatlyginti, nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bendruomenė ją charakterizuoja kaip darbščią, tvarkingą ir atsakingą, jokių nusiskundimų dėl jos elgesio nėra gavusi (t. 2, b. l. 113), nedirba, išlaiko tris vaikus (t. 2, b. l. 114), civilinis ieškovas griežtos bausmės neprašo. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, R. Š. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė - viešieji darbai, apie sankcijos vidurkį, nes įvertinus aukščiau aptartas kaltinamosios asmenybę ir nusikalstamą veiką apibudinančias aplinkybes, tokia bausmė bus pakankama pasiekti bausmės tikslams, numatytiems BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad ji laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus.

Dėl kardomosios priemonės, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir advokato darbo apmokėjimo

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 96,97), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) gobtuvas (striukės galvos apdangalas), supakuotas į voką Nr. 1; stiklo šukės, supakuotos į voką Nr. 2, kirvis bei jo kotas, supakuoti į voką Nr. 3, avalynės daktiloskopinė plokštelė, supakuota į voką Nr. 4, vokas, ant kurio yra užrašas S40/2018/01 L. L., užklijuotas lipdukas ant kurio yra užrašas Serologijos ir DNR laboratorija R429/2018(01) 2018-02-26, vokas, ant kurio yra užrašas S40/2018/01 G. L., užklijuotas lipdukas ant kurio yra užrašas Serologijos ir DNR laboratorija R429/2018(01) 2018-02-26, vokas, ant kurio yra užrašas S40/2018/01 R. Š., užklijuotas lipdukas ant kurio yra užrašas Serologijos ir DNR laboratorija R429/2018(01) 2018-02-26, saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate (t. 1, b. l. 41-43), sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2) keturi kompaktiniai diskai su (duomenys neskelbtini) parduotuvės vaizdo kamerų įrašais, įvykio vietos apžiūros skaitmeninėmis nuotraukomis ir eksperto paruoštais skaitmeninių atvaizdų fragmentais (t. 2, Priedas, diskai Nr. 1 – Nr. 4), paliktini byloje.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Civilinis ieškovas prašo priteisti 700 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti (t. 2, b. l. 172,173). Išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitais (t. 2, b. l. 172,173), o įvertinus tai, kad advokatas teikė teisinę pagalbą tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, šios išlaidos pagrįstos ir priteistinos iš kaltinamosios.

Dėl laikinojo nuosavybės teisės apribojimo

Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2, 3 dalys).

Civilinio ieškovo ieškinys tenkinamas dalinai, iš kaltinamosios priteisiant 310,44 Eur, todėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste laikinasis nuosavybės teisių apribojimas R. Š. turtui - 3/4 dalim 1,2000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 59/2421, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 834 Eur), paliktinas iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo, nes atsižvelgiant į turto vertę, kaltinamosios dalį jame bei priteisto civilinio ieškinio dydį, šio turto vertė labiausiai artima priteistai sumai. Likusioje dalyje civiliniam ieškiniui užtikrinti 2018 m. birželio 1 d. prokurorės Linos Eviltienės nutarimu taikytą dalinį laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą apribojant R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 3/8 dalis 0,5400 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 3/4 dalis 4,9000 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), registro Nr. 59/2420, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis 2,3700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1504523, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir uždraudžiant jai šiuo turtu disponuoti, paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š., pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą Lietu­vos Respubli­kos BK 187 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 120 (vienu šimtu dvidešimt) valandų viešųjų darbų, įpareigojant ją per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

(duomenys neskelbtini), įmonės kodas(duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš R. Š. 310,44 Eur (tris šimtus dešimt eurų 44 centus) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) gobtuvą (striukės galvos apdangalą), stiklo šukes, kirvį bei jo kotą, avalynės daktiloskopinę plokštelę, voką, ant kurio yra užrašas S40/2018/01 L. L., voką, ant kurio yra užrašas S40/2018/01 G. L., voką, ant kurio yra užrašas S40/2018/01 R. Š., sunaikinti kaip menkaverčius; 2) keturis kompaktinius diskus su (duomenys neskelbtini) parduotuvės vaizdo kamerų įrašais, įvykio vietos apžiūros skaitmeninėmis nuotraukomis ir eksperto paruoštais skaitmeninių atvaizdų fragmentais, palikti byloje.

Priteisti iš R. Š. 700 Eur (septynis šimtus eurų) (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), advokato darbui apmokėti.

Dalinį laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, taikytą 2018 m. birželio 1 d. prokurorės Linos Eviltienės nutarimu apribojant R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 3/4 dalis 1,2000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 59/2421, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant juo disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.

Dalinį laikinąjį nuosavybės teisės apribojimą, taikytą 2018 m. birželio 1 d. prokurorės Linos Eviltienės nutarimu apribojant R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 3/8 dalis 0,5400 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 44/1504522, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ¾ dalis 1,2000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 59/2421, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/4 dalis 4,9000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. 59/2420, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3/8 dalis 2,3700 ha žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) registro Nr. 44/1504523, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jai šiuo turtu disponuoti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Asta Vailionienė