- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-22
- Bylos Nr.
- e2YT-2514-839/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00594-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Karpavičius
- Pareiškėjas
- V. B.
- Suinteresuotas asmuo
- M. B. V.
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Gediminas Karpavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo, suinteresuotas asmuo M. B. V.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą nekilnojamojo turto registre įregistruoti jo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą – garažą, kurį įgijo iš F. V. pagal 1994-09-08 sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintą Utenos rajono notarų biuro notarės D. M.. Nurodo, kad 1994-09-08 iš F. V. įsigijo mūrinį garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau per įstatymo nustatytą 3 mėn. terminą pirkimo – pardavimo sutarties neįregistravo, nes sutartyje nebuvo nurodytas terminas per kurį ją buvo privaloma įregistruoti registre. Tik 2022 metais kreipęsis į VĮ „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti nuosavybę sužinojo, kad garažo pirkimo - pardavimo sandoris laikomas negaliojančiu, nes per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas. Garažu jis visą laiką naudojosi savo nuožiūra, jį prižiūrėjo ir tvarkė, mokėjo turto išlaikymo mokesčius, buvę turto savininkai jokių pretenzijų dėl nuosavybės per 23 metus nepareiškė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo M. B. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, jog pareiškėjo pareiškimas dėl garažo pirkimo – pardavimo sutarties įregistravimo termino atnaujinimo būtų tenkinamas. Nurodė, kad nuo pat pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo garažą valdė vien tik V. B.. Nei ji, nei šiuo metu jau miręs sutuoktinis F. V., jokių pretenzijų dėl garažo nereiškė ir nereikš, kadangi garažas nuo pat sutarties sudarymo yra V. B. nuosavybė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1994 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas V. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kuria F. V. pardavė, o pareiškėjas Utenos m., garažų kooperatyve ,,Žiguli“ įgijo mūrinį ((duomenys neskelbtini)) 26 kv.m. ploto garažą. Pirkimo - pardavimo sutartis buvo patvirtinta notarės D. M., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pirkimo - pardavimo sutarties pastabose nurodyta, kad sutartis turi būti užregistruota Utenos TVIPP biure, tačiau įregistravimo terminas nenurodytas. Pareiškėjas sutarties neįregistravo.
VĮ „Registrų centas“ 2022 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. SPR4-10160(14.5 E) pareiškėjo prašymas įregistruoti nuosavybės teises atmestas, nes pateikta 1994-09-08 sutartis yra negaliojanti, kadangi praleistas jos įregistravimo terminas. Garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos ,,Žiguli“ pirmininko 2022-06-10 pažymoje nurodyta, kad V. B. yra Utenos miesto garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos ,,Žiguli“ narys. Už garažą, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) yra pilnai atsiskaityta ir įsiskolinimas bendrijai sumokėtas. VĮ ,,Registrų duomenimis“ garažas, esantis Utenos, (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra įregistruotas (duomenys neskelbtini) mirusio F. V. vardu.
Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).
Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001 m. liepos 1 d., kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.
Lietuvos Aukščiausias teismas spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, nurodė, kad teismas turi užtikrinti, jog nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos A. T. 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 1994 m. rugsėjo 8 d. garažo pirkimo - pardavimo sutarties V. B. neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo. Pareiškėjas nuo turto įsigijimo iki šiol visą laiką naudojosi garažu, mokėjo mokesčius garažų bendrijai, o sandorio neįregistravimo faktas ir pasekmės jam tapo žinomos tik gavus VĮ ,,Registrų centras“ sprendimą. Pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad jis valdė ir naudojo garažą kaip savo nuo pat sandorio sudarymo, nėra. Šiuo atveju nors nurodytos priežastys yra labiau subjektyvaus pobūdžio, jos nėra tyčinės, įregistravimo terminas sutartyje nenurodytas, taigi galima konstatuoti, jog tai galėjo suklaidinti pareiškėją dėl termino sutarčiai įregistravimo, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, teismas konstatuoja, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruotas garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) miesto garažų statybos ir eksploatacijos bendrijoje (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandoris laikytinos pakankamai svarbiomis, todėl pareiškėjo pareiškimas yra tenkintinas visiškai.
Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesudaro 8 EUR sumos, todėl vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų įsakymu Nr. 2023 m. gruodžio 20 d. Nr. 1R-386/1K-411 ,,D. T. ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo, jų priteisimo klausimas šioje byloje nespręstinas.
Teismas , remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 576–578 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“ 1994 m. rugsėjo 8 d. sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl negyvenamosios patalpos – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), įgijimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.