Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. D. bei jos atstovui advokatui D. P., administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK) atstovei K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), atstovo, advokato D. P. skundą, dėl Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK 2017-11-05 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANN-126897059-2017 panaikinimo ir bylos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK 2017-11-05 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANN-126897059-2017 V. D. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį, jai paskiriant 20 Eur baudą už tai, kad ji 2017-11-05, 05 val. 55 min. Vilkaviškio r. sav., Šeimenos sen., Serdokų k., „Cirkle K“ degalinėje būdama neblaivi, panaudojus alkoholio kiekio matuoklį nustatytas 1,91 promilių girtumas, pasirodė viešoje vietoje, t.y. svirduliavo į šonus, skėsčiojo rankomis judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. D. skundu prašo panaikinti Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono PK 2017-11-05 priimtą nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodė, kad 2017-11-05 dieną Kauno AVPK kriminalinės policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-57750-17 dėl nusikalstamų veikų numatytų LR BK 149 straipsnio 1 dalyje įvykdymo. Aptariamame ikiteisminiame tyrime V. D. buvo pripažinta nukentėjusiąją. Ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-57750-17 buvo pradėtas dėl to, kad remiantis nuketėjusiosios pareiškimu, 2017 11 05 dieną, laikotarpyje nuo 03.00 val. iki 05.00 val. valandos nukentėjusioji buvo apsvaiginta nežinomomis medžiagomis, o vėliau pasinaudojant jos bejėgiška būkle nukentėjusioji buvo išžaginta automobilyje, buvusiame Serdokų kaime, Vilkaviškio rajone.

Visas šias aplinkybes patvirtina Kauno AVPK kriminalinės policijos 2017-11-05 dienos protokolas-pareiškimas, su ikiteisminio tyrimo pareigūnų rezoliucija dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2017-11-05 dienos nutarimas pripažinti V. D. nukentėjusiąją, bei 2017-11-06 ir 2017-11-07 dienų rezoliucijų lapai.

Būtent minėtu automobiliu, kuriame buvo įvykdytos nusikalstamos veikos, nukentėjusioji V. D. buvo nuvežta į toje pačioje vietovėje esančią degalinę „Circle K“.

Įtikinusi automobilyje esančius vyriškius jog jai yra be galo būtina pasinaudoti degalinėje esančiu tualetu, V. D. iš automobilio buvo palydėta vieno iš vyriškių į aptariamos degalinės patalpas, kur V. D. siekdama išsilaisvinti iš prieš ją nusikalstamas veikas įvykdžiusi asmenų, užsidarė tualete.

Būnant itin sunkioje apsvaigimo būklėje, ištiktai šoko, niekada nesusidūrus su tokia situacija, V. D. buvo sunku imtis veiksmingų, galinčių ją išgelbėti iš esamos padėties, veiksmų, tame tarpe matyt pakankamai suprantamai paaiškinti kas su ja atsitiko. Todėl degalinės darbuotojai bandant išsiaiškinti kodėl V. D. užsidarė degalinės tualete, pastaroji tesuprato jog V. D. prašo iškviesti policijos pareigūnus.

Šias aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis „Circle K“ darbuotojos I. J. paaiškinimas.

Atvykę policijos pareigūnai 05.55 valandą nustatė jog V. D. kraujyje yra 1,91 promilės alkoholio.

Per likusias 20 minučių, iki 06.15 valandos, nenustatę visų įvykio aplinkybių, neišsiaiškinę kodėl, V. D. pati prašėsi iškviesti policijos pareigūnus, matydami jog V. D. yra apsvaigimo būklėje, policijos pareigūnai surašė administracinio nusižengimo protokolą, bei iškart priėmė nutarimą šioje byloje patraukti administracinėn atsakomybėn V. D. skiriant jai nuobaudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-33/2014, analogiškoje teisinėje situacijoje kaip ir šioje byloje, konstatavo: „Tačiau pažymėtina, kad ATPK 9 straipsnyje įtvirtinta, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, nustačius, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo atliko priešingus teisei veiksmus, byloje būtina nustatyti ir tai, ar jis turėjo galimybe laisvai pasirinkti tam tikra elgesio variantą ir sąmoningai, savo noru pasirinko neteisėtus veiksmus, t. y. būtina nustatyti, ar L.J. kaltas dėl jam inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo padarymo (ATPK 284 straipsnio 1 dalis).“

Kitaip tariant, tuo atveju jeigu net išoriškai asmens veiksmai yra panašūs į veiksmus kvalifikuotinus kaip administracinis nusižengimas, būtina nustatyti:

- ar asmuo minėtus veiksmus vykdė savo valia, ar buvo priverstas juos įvykdyti dėl nuo jo nepriklausančių (iš dalies ar visiškai) aplinkybių,

- ir ar minėtais veiksmais asmuo siekė pažeisti administracinių nusižengimų kodekso ginamus visuomenės interesus.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis V. D. įvykio vietoje atsidūrė ne savo, o prieš ją nusikaltimą įvykdžiusių asmenų valia.

Be to, V. D. tikslas buvo ne pažeisti administracinių nusižengimų kodekso ginamus visuomenės interesus, o išsivaduoti nuo prieš ją nusikaltimą įvykdžiusių asmenų, sulaukti kokios nors pagalbos.

Tai, kad sunki apsvaigimo būklė, patirtas šokas ir nežinojimas kaip elgtis susidariusioje situacijoje apsunkino jos galimybes panaudoti efektyvias ir tinkamas apsigynimo priemones, nėra pagrindu traukti V. D. administracinėn atsakomybėn.

Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK atsiliepimu į skundą bei minėtos institucijos atstovė K. B. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti 2017-11-05 priimtą nutarimą. Nurodė, kad neblaivus asmuo savo konstitucinių teisių ir pareigų nepraranda, jam gali būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas. V. D. nustatytas 1,91 promilių girtumas yra vidutinis girtumo laipsnis, todėl ji pilnai galėjo suprasti esamą situaciją, administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu pilnai galėjo duoti paaiškinimus, išsakyti savo nuomonę visais klausimais, susijusiais tiek su faktinių aplinkybių vertinimu, tiek su teisės normos taikymu, ir pasinaudoti kitomis savo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis. Pareigūnų manymu ji suprato jai išaiškintas teises ir pareigas. Tačiau ji buvo nusiteikusi priešiškai, ji nenorėjo klausytis. Ji šaukė, kad jai niekas neįdomu, niekur ji nesirašys ir ji nieko nepadarė. I. J. paaiškinime nurodytos aplinkybės buvo tiriamos, tačiau pareigūnams nepavyko rasti bendros kalbos su V. D., kadangi pastaroji elgėsi neadekvačiai. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo jokių duomenų, kad V. D. teisės buvo apribotos ar kaip nors suvaržytos. Todėl byla buvo išnagrinėta iš karto, nusižengimo padarymo vietoje. Su V. D. skundu nesutinka, nes priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo policijos komisariato priimtą nutarimą palikti galioti. Juo labiau, kad nėra duomenų, kad V. D. buvo apsvaiginta prievarta. Tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys ir policijos komisariato atstovė tokios informacijos neturi. Nagrinėjama administracinio nusižengimo medžiaga su ikiteisminiu tyrimu nėra susijusi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė paskirtos pagal įstatymus, ją paskyrė institucija, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos matyti, kad pareiškėjai V. D. Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK 2017-11-05 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANN-126897059-2017, pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį buvo paskirta 20 Eur bauda už tai, kad jis 2017-11-05, 05 val. 55 min. Vilkaviškio r. sav., Šeimenos sen., Serdokų k., „Cirkle K“ degalinėje būdama neblaivi, panaudojus alkoholio kiekio matuoklį nustatytas 1,91 promilių girtumas, pasirodė viešoje vietoje, t.y. svirduliavo į šonus, skėsčiojo rankomis judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas. (b.l. 8).

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja V. D. su priimtu nutarimu nesutinka.

Administracinė atsakomybė pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį kyla už alkoholinių gėrimų ir kitų naudojant spiritą pagamintų svaigalų gėrimas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, automobilių salonuose, išskyrus autotransporto priemones, kurių salonas yra stacionariai atskirtas nuo vairuotojo vietos, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose savivaldybių tarybų nustatyta tvarka įmonėms, Europos juridiniams asmenims ar jų filialams yra išduotos licencijos prekiauti alkoholiniais gėrimais, sporto varžybų metu salėse ir kitose vietose, išskyrus mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietas, kuriose savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų direktorių leista pardavinėti alkoholinius gėrimus išpilstant, neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę.

Teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, sprendžia, kad skundžiamu nutarimu nepagrįstai konstatuota, jog V. D. padarė ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Pareiškėja V. D. neigia padarius administracinį nusižengimą, t.y. nurodė, kad ji įvykio vietoje apsvaigusi nuo alkoholio pasirodė ne savo noru ir tokiu būdu neturėjo tikslo įžeisti žmogaus orumą ir dorovę. Nors yra nustatyta, kad V. D. buvo viešoje vietoje, Vilkaviškio r. sav., Šeimenos sen., Serdokų k. esančioje , „Cirkle K“ degalinėje būdama neblaivi, tačiau pateikti įrodymai - Kauno AVPK kriminalinės policijos 2017-11-05 dieną pateiktas protokolas - pareiškimas, su ikiteisminio tyrimo pareigūnų rezoliucija dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (b.l. 10-11), 2017-11-05 dienos nutarimas pripažinti V. D. nukentėjusiąja (b.l. 12-13), bei 2017-11-06 ir 2017- 11-07 dienų rezoliucijų lapai (b.l. 14, 15), patvirtina, kad V. D. šioje degalinėje nurodytu laiku buvo ne savo noru. Šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir liudytojos I. J. paaiškinime (b.l. 9) užfiksuotos aplinkybės, kad į degalinę atėjo moteris (V. D.) su kitu jai nepažįstamu vyru. V. D. užėjo į tualetą. Kadangi ji tualete užtruko I. J. nuėjo prie tualeto norėdama ją iš ten išprašyti, tačiau moteris pradėjo šaukti, prašė iškviesti policiją. Kodėl prašomo iškviesti policiją V. D. nesakė (b.l. 9).

Lietuvos Respublikos ANK 569 str. numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš šių nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokiu atveju, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcija“ 47 punkto nuostatas, policijos patrulis nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą arba įstatymų nustatyta tvarka pristatyti pažeidėją į policijos įstaigą tokiam protokolui surašyti. Jei pažeidėjo pristatyti nėra galimybės, į policijos įstaigą pristatoma tik administracinio teisės pažeidimo medžiaga, o asmuo įpareigojamas atvykti nustatytu laiku.

Iš pirminės bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnas N. S. vietoje rinko faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą - patikrino galimai pažeidimą padariusio asmens blaivumą, paėmė policiją iškvietusio asmens – I. J. paaiškinimą.

Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia iš asmens, kuriam nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis, prašyti rašyti pasiaiškinimą, ar užrašyti jo duodamus paaiškinimus, tačiau iš teismui pateikto administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo matyti, kad V. D. galimai atsisakė pasirašyti šiuos dokumentus, jos paaiškinimas užfiksuotas nebuvo. Nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. D. buvo įteiktos administracinio nusižengimo protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos. Nebuvo apklaustas ir su V. D. atvykęs į degalinę asmuo, nors parodymus apie šį asmenį davė apklausta I. J.. Net nėra duomenų, kad buvo bandoma apklausti šį asmenį, bet to nebuvo galima padaryti dėl objektyvių priežasčių. Visas procesas šioje administracinio nusižengimo byloje užtruko 20 minučių. (b.l. 23) Administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK atstovė K. B. teismo posėdžio metu teigė, kad pareigūnų manymu V. D. suprato jai išaiškintas teises ir pareigas. Tačiau ji buvo nusiteikusi priešiškai, nenorėjo klausytis. Ji šaukė, kad jai niekas neįdomu, niekur ji nesirašys ir ji nieko nepadarė. I. J. paaiškinime nurodytos aplinkybės buvo tiriamos, tačiau pareigūnams nepavyko rasti bendros kalbos su V. D., kadangi pastaroji elgėsi neadekvačiai. Atsižvelgiant į Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK atstovės nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad V. D., šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu buvo tokioje fiziologinėje būklėje, kuomet žmogui sudėtinga tinkamai suvokti jį supančią aplinką, rišliai kalbėti, o tuo pačiu ir tinkamai paaiškinti tikras įvykio aplinkybes bei tinkamai pasinaudoti savo teise į gynybą.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Nagrinėjamoje byloje skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje tik formaliai nurodė, kad šiame nutarime nurodytu laiku ir vietoje V. D. pasirodė viešoje vietoje apsvaigusi nuo alkoholio. Skundžiamame nutarime taip pat nenurodyta, kokie byloje esantys objektyvūs ir neginčijami duomenys patvirtina, kad V. D., taip elgdamasi, suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Tačiau nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, nerinko būtinų įrodymų nusižengimo sudėčiai nustatyti, nepašalino iškilusių abejonių. Netyrė ir kitų bylos nagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, įrodymus vertino nesilaikydami administracinių nusižengimų teisenos nuostatų (ANK 566, 567, 569 straipsniai).

Be to atsakomybę pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį už neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, t.y. turi būti įžeistas žmogaus orumas ir dorovė. Todėl, kvalifikuojant asmens pažeidimą, administracinio nusižengimo protokole bei nutarime būtina ne tik konstatuoti faktą, kad asmuo pasirodė neblaivus viešoje vietoje, bet ir konkrečius duomenis, kurie leistų konstatuoti žmogaus orumo ir dorovės įžeidimą, kad būtų galima tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017).

Nagrinėjamoje byloje administracinio nusižengimo protokole surašytame V. D. pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, galimai padaryto administracinio nusižengimo esmė protokole nėra atskleista, ji suformuluota tik abstrakčiomis bei formaliomis frazėmis ir tik bendrais bruožais nurodyta, kad atsakomybėn patrauktas asmuo neblaivus pasirodė viešoje vietoje. Protokole nenurodyta ar buvo įžeistas žmogaus orumas ir dorovė ir kuo tai konkrečiai pasireiškė. Taigi toks Institucijos surašytas administracinio nusižengimo protokolas negali būti pripažįstamas kaip atitinkantis ANK 609 straipsnio 1 dalyje nurodytus administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus. Šis pažeidimas nebuvo ištaisytas ir surašant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjamoje byloje įrodymai įvertinti nesilaikant administracinių nusižengimų teisenos nuostatų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. D. kaltė, t.y. kad ji tyčia ar dėl neatsargumo pasirodė viešoje vietoje apsvaigusi nuo alkoholio ir tokiu būdu įžeidė žmogaus orumą ir dorovę, nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad V. D. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK 2017-11-05 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANN-126897059-2017 naikintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina ( ANK 591 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. D. atstovo advokato D. P. skundą tenkinti.

Marijampolės AVPK Vilkaviškio raj. PK 2017-11-05 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 56-ANN-126897059-2017 panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, nes minėto asmens veika neturi ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt (20) kalendorinių dienų nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo gali būti atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams.