Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, nukentėjusiajai A. M., kaltinamojo A. M. (A. M.) gynėjai advokatei Anai Ustinovič, kaltinamajam A. M., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, turintis profesinį išsilavinimą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2019 m. rugsėjo 14 d., apie 09.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2.68 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto su sutuoktine A. M. metu, tyčia, kumščiu sudavė pastarajai į dešinę ranką ir kairės pusės veido sritį, šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad neatsimena kas įvyko kaltinime nurodytą dieną ir laiku. Prisimena, kad šventė dukterėčios gimtadienį Gailiūnų kaime. 19 val. atvažiavo į šventę, vartojo alkoholį, daug degtinės išgėrė, nuo alkoholio apsvaigo. Po gimtadienio namo ruošėsi važiuoti, bet nepamena kaip iš ten išvažiavo. Atsimena tik policijos automobilį, kuris stovėjo prie namų prie įvažiavimo, ir laikino sulaikymo patalpą, kurioje miegojo. Laikino sulaikymo patalpoje atsibudo šeštadienį. Sekmadienį jam paaiškino, kad jis sumušė žmoną ir koks girtumas jam buvo nustatytas. Supranta kuo yra kaltinamas ir pilnai sutinka bei pripažįsta, kad buvo taip, kaip sako žmona. Jei žmona pasakė, kad naudojo smurtą, vadinasi tai tiesa. Būna, kad jei daugiau alkoholio išgeria, po to nieko neatsimena. Alkoholio kartais išgeria savaitgaliais ar per šventes, jei nori gali visai nevartoti. Labai gailisi dėl to ką padarė, žmonos atsiprašė, išreiškė norą su žmona susitaikyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kiti proceso dalyviai.

Be kaltinamojo A. M. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su vyru buvo gimtadienyje, vyras per daug išgėrė, vėliau grįžo namo. Vyras ryte dar buvo apsvaigęs, ji plovė grindis, o vyras sudaužė puoduką, norėjo parversti kibirą, todėl ji vyrą pastūmė. Jis supyko ir jai su kumščiu sudavė, jai skaudėjo. Vyras pats iškvietė policiją, nors nieko neprisiminė. Anksčiau tokių įvykių šeimoje nėra buvę, būdavo tik žodiniai barniai. Mano, kad teisminis procesas jau yra vyrui pamoka. Vyras atsiprašė, ji jam atleido, nori su juo susitaikyti.

2019 m. rugsėjo 14 d. Vilniaus apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio D. K. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, nurodyta, kad buvo apžiūrėtas dviejų aukštų gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namo antrame aukšte buvo apžiūrėtas butas. Užėjus į butą ir pasukus į kairę matyti koridorius. Pasukus į kairę užeinama į namo virtuvę kur įvyko konfliktas. Virtuvės kambario viduryje matyti stovintis stalas. Pasukus į kairę prie kairės sienos stovi šaldytuvas. Tiesiai matomas virtuvės komplektas, prie kurio iš dešinės pusės guli sudaužytas puodelis (b. l. 9–10).

2019 n. rugsėjo 14 d., 10.25 val. A. M. buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis tyčia kumščiu sudavė savo sutuoktinei A. M. į dešinę ranką ir kairės pusės veido sritį, taip savo veiksmais nukentėjusiajai A. M. sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. M. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusios A. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių – fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. M. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas A. M. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkiančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Baudžiamosios teisės doktrinoje yra suformuluota pozicija, kad iš baudžiamosios atsakomybės esmės, humanizmo principo kyla būtinybė individualizuojant atsakomybę atsižvelgti ir į aplinkybes, tiesiogiai nesusijusias su kaltininko padaryta nusikalstama veika, bei, kad tokios pozicijos turi būti laikomasi ir taikant BK 38 straipsnio nuostatas. Pagal pastarojo baudžiamojo įstatymo reikalavimus, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas turi teisę atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Tokią teisę jis gali realizuoti tik tada, kai yra visos anksčiau išvardintos sąlygos ir nėra aplinkybių, numatytų to paties straipsnio 2 dalyje (negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo pagrindu pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai) (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-209/2018). BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai išvadą dėl šios sąlygos buvimo gali padaryti tik įvertinę su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe susijusias aplinkybes. Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, atlygino padarytą žalą) ir pan. (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-548-898/2017 (S)). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. M. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), dėl nusikalstamos veikos nuoširdžiai prisipažino ir dėl savo elgesio gailisi. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios sutuoktinės, su ja susitaikė, nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė, suprato neigiamas savo veiksmų pasekmes. Nukentėjusioji A. M. įvertino, kad vyras gailisi, jam atleido, parodė, kad anksčiau tokių konfliktų nekildavo, mano, jog šis poelgis jam bus gera pamoka. Svarbu pažymėti, kad tiek pati nukentėjusioji, tiek valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukti, kas taip pat turi įtakos individualizuojant baudžiamąją atsakomybę. Kaltinamasis neteistas (b. l. 54–55), nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, administracine tvarka baustas (b. l. 60–61), dirbantis, kaip nurodė nukentėjusioji, padeda šeimai finansiškai, kritiškai vertina savo elgesį ir dėl to padarė išvadas. Įvertintina ir tai, kad pats po nusikalstamos veikos iškvietė policijos pareigūnus. Taigi, aptartų duomenų visuma rodo, kad aplinkybių, draudžiančių nutraukti bylą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl minėtų proceso dalyvių susitaikymo, nėra. Byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad A. M. ateityje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, darytina išvada, jog pastarojo būsimas gyvenimo būdas ir elgesio pobūdis ateityje nebus nusikalstami. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 straipsnis).

Kaltinamajam A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą (b. l. 48).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vadovaujantis BK 38 straipsniu, A. M. (A. M.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja A. M. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomoji priemonė A. M. (A. M.) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės A. M. (A. M.), kad:

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.