Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomųjų nurodymų, savavališkos statybos akto panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kauno marių regioninio parko direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-04-20 savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini);panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-04-24 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini);panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017-04-24 Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė į teismo posėdį neatvyko.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

bylos nagrinėjimas paskirtas 2017 m. spalio 12 d., 9.30 val. Teismas buvo nustatęs pasirengimą paruošiamųjų dokumentų būdu, o vykdant teismo įpareigojimą apeliantė į bylą pateikė dubliką. Apeliantė per įgaliotą asmenį J. G. 2017 m. spalio 9 d. į bylą pateikė prašymą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus bei Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, ir teismo posėdžio atidėjimo. Teismui nenustačius pakankamo pagrindo atidėti teismo posėdį, jis turėjo išnagrinėti bylą šiame teismo posėdyje. Apeliantė, aktyviai dalyvavusi procese, bus priversta pakartotinai kreiptis į teismą su analogišku ieškiniu ir antrą kartą siekti savo pažeistų teisių gynybos teismine tvarkas. Teismas pažeidė koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Jokio pasyvumo ar siekio vilkinti bylos nagrinėjimą teismas apeliantės procesiniame elgesyje neturėjo pagrindo įžvelgti. Iš 2017 m. spalio 9 d. prašymo buvo matyti akivaizdus apeliantės ketinimas siekti teismo posėdžio atidėjimo, kol bus įtraukti į bylą visi joje privalantys dalyvaujanti asmenys. Teismui nustačius, kad nurodytas prašymas pasirašytas netinkamo atstovo, turėjo pareigą nustatyti protingą terminą procesinio dokumento trūkumų pašalinimui. Teismas ankstesniais veiksmais sudarė pagrindą manyti, kad J. G. yra tinkama įgaliotinė. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo atidėjimą bei ieškinio palikimą nenagrinėtu.

į teismo posėdį 2017 m. spalio 12 d. ieškovė neatvyko, kuriai buvo pranešta tinkamai, todėl teismo posėdyje dalyvavęs Kauno marių regioninio parko direkcijos įgaliotas atstovas prašė ieškinį palikti nenagrinėtu, nes prašymą pateikė J. G., kuri yra netinkamai įgaliotas asmuo. CPK 56 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą. Joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų sąrašą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad J. G. yra advokatė, advokato padėjėja ar artima ieškovės giminaitė, turinti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Ši aplinkybė išaiškėjo 2017 m. spalio 12 d. posėdžio metu. Ieškovė netinkamai naudojosi savo teisėmis, ieškinį ir dubliką pateikė per netinkamai įgaliotą asmenį. Netinkamai įgalioto asmens pateiktas prašymas neatleidžia ieškovės nuo pareigos savo teisėmis naudotis sąžiningai ir neatleidžia nuo pareigos atvykti į teismo posėdį, kuris buvo paskirtas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai, bei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 246 straipsnyje yra įtvirtintos šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusio minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. CPK 246 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Taigi ieškovui neatvykus į teismo posėdį dėl objektyvių aplinkybių, bylos nagrinėjimas atidedamas. Tuo tarpu paaiškėjus, kad ieškovas piktnaudžiauja procesine teise atidėti bylos nagrinėjimą bei nepagrįstai vilkina procesą, teismas tokiu atveju ieškinį palieka nenagrinėtą arba, esant atsakovo prašymui, priima sprendimą už akių. Taigi ieškinį palikti nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu teismas gali atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovas nepraranda teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 str. 2 d.). Tam tikrais atvejais dėl teismo sprendimo ieškinį palikti nenagrinėtą nepagrįstai pailgėja to paties ginčo išnagrinėjimo trukmė, kas nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu, nes tokiu atveju ieškovas, norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką, tam, kad pasiekti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, turi kontroliuoti šalių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai, todėl principinių civilinio proceso nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo, ieškinio palikimas nenagrinėtu, nors formaliai ir atitinkantis įstatymo reikalavimus, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės M. M. advokatė S. Ž. 2017 m. gegužės 23 d. per EPP sistemą pateikė teismui ieškinį dėl privalomųjų nurodymų ir savavališkos statybos akto panaikinimo. Atstovavimo sutartį su advokate 2017 m. gegužės 23 d. pasirašė M. M. dukra J. G., kuri pagal 2017 m. balandžio 7 d. notaro patvirtintą įgaliojimą turi teisę M. M. vardu atlikti tam tikrus įgaliojime nurodytus veiksmus. Pasirengimas bylos nagrinėjimui buvo vykdomas paruošiamųjų dokumentų būdu. M. M. advokatė S. Ž. 2017 m. rugpjūčio 1 d. per EPP sistemą pateikė teismui dubliką. Kauno apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi skyrė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2017 m. spalio 12 d., 9.30 val. Teismo šaukimas dėl teismo posėdžio 2017 m. spalio 12 d., 9.30 val. buvo siunčiamas ieškovės atstovei advokatei S. Ž. per EPP sistemą.

Kauno apylinkės teisme 2017 m. spalio 4 d. gautas ieškovę atstovavusios advokatės S. Ž. prašymas visus procesinius dokumentus siųsti ieškovei ar jos įgaliotai atstovei pagal įgaliojimą, nes su advokate nutraukta atstovavimo sutartis. Pridėtas J. G., kaip ieškovės atstovės, 2017 m. spalio 3 d. raštas, kuriame nurodyta, kad J. G. bei jos mamai (ieškovei) žinoma, kad teismo posėdis paskirtas 2017 m. spalio 12 d., 9.30 val. Nurodė, kad advokatė yra grąžinusi visus dokumentus ir jokių pretenzijų jai neturi.

Kauno apygardos teisme 2017 m. spalio 9 d. gautas J. G. prašymas įtraukti į civilinę bylą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrių ir Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų. Prašė atidėti nagrinėjamoje byloje 2017 m. spalio 12 d., 9.30 val. paskirtą teismo posėdį.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. spalio 12 d. teismo posėdžio metu teismas nurodytą prašymą vertino kaip pateiktą netinkamo ieškovės atstovo. Teismas laikė, kad byloje nepateiktas prašymas dėl bylos atidėjimo ir, nesant jokių pagristų priežasčių dėl neatvykimo į teismo posėdį, ieškovės ieškinį laikė nenagrinėtinu.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismas nepagrįstai pritaikė ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto nuostatas (CPK 246 str.).

CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data. CPK 115 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad jei procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trūkumams pašalinti <...>.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant duomenims, – kad ieškovės įgaliota atstovė J. G. nutraukė atstovavimo sutartį su advokate (kuri ieškinio ir dubliko pateikimo metu buvo tinkama ieškovės atstovė) ir kad J. G., atstovaujanti ieškovę notaro patvirtino įgaliojimo pagrindu, 2017 m. spalio 9 d. pateikė prašymą dėl bylos bylinėjimo atidėjimo, – pirmosios instancijos teismui buvo pagrįstas pagrindas taikyti procesinio dokumento trūkumų šalinimą reglamentuojančias nuostatas. Šiuo atveju, teismas, nustatydamas ieškinio trūkumus, atsižvelgdamas į ieškovės amžių, turėjo/galėjo ne tik išaiškinti ieškovei tinkamo atstovavimo civiliniame procese aspektus (t. y. kas pagal CPK gali būti proceso dalyvio atstovais), bet ir pasiūlyti ieškovei pasirūpinti tinkamu atstovu, kuris galėtų atstovauti jos interesus civiliniame procese (CPK 161 str.).

Įvertinus aukščiau nurodytas bylos faktines aplinkybes ir ginčo pobūdį, atsižvelgiant į civilinio proceso principus, teisingumo bei protingumo kriterijus ir aukščiau aptartą teismų praktiką, spręstina, kad šiuo atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovės atžvilgiu dėl jos neatvykimo į teismo posėdį neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų. Byloje nėra duomenų, jog iki paskirto teismo posėdžio ieškovė buvo pasyvi ar piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, sąmoningai siekdama vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl būtų neekonomiška ir netikslinga sudaryti sąlygas pradėti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje.

Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio palikimą nenagrinėtu, todėl priėmė neteisėtą 2017 m. spalio 12 d. nutartį. Ši skundžiama nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės M. M. atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.