Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2024-07-04 · Civilinė byla Nr. e2-1313-1193/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-04
Bylos Nr.
e2-1313-1193/2024
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00656-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Blaževič-Mackevič
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Atsakovas
D. Z., V. R., D. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1313-1193/2024Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00656-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Blaževič-Mackevič,sekretoriaujant M. P.,dalyvaujant ieškovės atstovui bendrovės darbuotojui teisininkui P. J.,atsakovų atstovui advokatui J. B.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui jos vadovui Š. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinius atsakovams D. Z., V. R. ir D. D. dėl skolos priteisimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir Č. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovui D. Z., taip pat su kitu ieškiniu atsakovui V. R. ir trečiu ieškiniu atsakovui D. D., kuriais ieškovė prašo priteisti iš atsakovų po 1 078,91 Eur skolos (t. y. iš viso 3 236,73 Eur skolos (1 078,91 Eur X 3)), taip pat 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi ir 2023 m. spalio 26 d. nutartimi prie civilinės bylos Nr. e2-1313-1193/2024 (buvęs Nr. e2-17818-1193/2023) prijungtos dvi civilinės bylos Nr. e2-17392-600/2023 ir Nr. e2-18886-984/2023). Ieškovė patikslintame ieškinyje ir kituose dviejuose ieškiniuose pareikštus reikalavimus grindžia tokiais argumentais (žr. dokumentus Nr.: DOK-(duomenys neskelbtini); DOK-(duomenys neskelbtini); CBP-(duomenys neskelbtini):

1.1. Atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa (garažas-boksas), esanti (duomenys neskelbtini), atsakovui D. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. R. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovai 2022 m. liepos 25 d. pateikė ieškovei prašymą likviduoti ir sutvarkyti vandentiekio avarijos padarinius trasoje, esančioje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsakovai pasirašydami aptariamą prašymą, jame įsipareigojo per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos atsiskaityti su ieškove už jos suteiktas paslaugas / atliktus darbus, jeigu bus nustatyta, kad vandentiekio vamzdžio pažeidimas atsirado dėl atsakovų kaltės.

1.2. Ieškovės darbuotojai 2022 m. liepos 29 d. likvidavo ir sutvarkė vandentiekio avarijos padarinius. Darbų metu nustatyta, kad ieškovės rangovė UAB (duomenys neskelbtini) renovuodama nuotekų tinklą, pažeidė vandentiekio įvadą tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų, nes atkasus vandentiekio įvado ir nuotekų vamzdžio susikirtimo vietą, buvo nustatyta, jog vandentiekis paklotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus t. y. vandentiekio įvado įrengimo darbai atlikti ne pagal su ieškove suderintą projektą. Pagal projektą vandentiekio įvadas turėjo būti 23 cm atstumu virš nuotekų tinklo, o prieš klojant uždaru būdu, turėjo būti prašurfuotas esamo nuotekų tinklo gylis. Tačiau buvo nustatyta, kad vandentiekio vamzdis paklotas ne virš ieškovės nuotekų tinklo, kaip numatyta projekte, bet po juo. Ieškovė užfiksavo šiuos pažeidimus. Aptariamas vandentiekio įvadas nėra ieškovės atsakomybės ribose. Todėl vamzdžio pažeidimas atsirado dėl atsakovų pasamdytos rangovės UAB (duomenys neskelbtini), kuri ne pagal projektą paklojo vandentiekį, kaltės. Ieškovė paaiškino atsakovams, kad jie patirtas išlaidas už darbų atlikimą galės susigrąžinti iš savo rangovės UAB (duomenys neskelbtini) regreso tvarka.

1.3. Ieškovė, likvidavusi ir sutvarkiusi vandentiekio avarijos padarinius, 2022 m. liepos 29 d. išrašė bei pateikė atsakovams apmokėti tris PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 3 236,73 Eur, t. y. kiekvienam atsakovui po 1 078,91 Eur. Tačiau atsakovai neapmokėjo sąskaitų ir liko skolingi ieškovei 3 236,73 Eur.

1.4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų turi būti priteistos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat ieškovei iš atsakovų turi būti priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Atsiliepimas

2. Atsakovai D. Z., V. R. ir D. D. atsiliepimuose nesutinka su patikslintu ieškiniu ir kitais dviem ieškiniais, prašo juos atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai grindžia savo poziciją tokiais atsikirtimais:

2.1. 2022 m. liepos 25 d. vandentiekio linijoje tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvyko avarija. Atsakovai kreipėsi į ieškovę su prašymu likviduoti ir sutvarkyti avarijos padarinius. Atsakovai aptariamame prašyme sutiko apmokėti už šiuos darbus, jeigu bus nustatyta, kad vandentiekio vamzdžio pažeidimas atsirado dėl jų kaltės. Ieškovės darbuotojai 2022 m. liepos 26 d. atvyko į avarijos vietą ir likvidavo bei sutvarkė vandentiekio avarijos padarinius. Avarijos metu buvo atkasta ir pakeista 1 m DN65 vamzdžio. Ieškovė po avarijos likvidavimo informavo, kad avarijos priežastimi galėjo būti ne pagal projektą paklotas vandentiekio įvadas į (duomenys neskelbtini) pastatus. Galimai ne vietoje paklotas vandentiekio įvadas buvo pažeistas renovuojant (duomenys neskelbtini) pastato nuotekų tinklą. Ieškovė 2022 m. liepos 29 d. surašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodė atliktus darbus / suteiktas paslaugas ir jų kainą – 3 236,73 Eur, taip pat išrašė ir pateikė atsakovams apmokėti tris sąskaitas, kurių bendra suma – 3 236,73 Eur. Tačiau atsakovai neapmokėjo sąskaitų, nes jie nekalti dėl vandentiekio vamzdžio pažeidimo ir avarijos.

2.2. Atsakovai siekdami nustatyti vandentiekio avarijos priežastį ir dėl to kaltą asmenį, 2022 m. rugsėjo 29 d. raštu kreipėsi į ieškovę su prašymu pateikti informaciją apie tai, koks subjektas renovavo (duomenys neskelbtini) pastato nuotekų tinklą bei pateikti visą informaciją apie tai, ar atliekant nuotekų tvarkymo darbus buvo žinoma, kad nuotekų tinklas kerta vandentiekio vamzdį tarp pastatų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. spalio 21 d. rašte nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vandentiekio įvadas paklotas ne pagal suderintą projektą, t. y. paklotas ne virš nuotekų tinklo kaip numatyta projekte, bet po juo, todėl ieškovės samdomai rangovei UAB (duomenys neskelbtini) rekonstruojant nuotekų tinklą, galimai buvo pažeistas ne pagal projektą patiestas vandentiekio vamzdis. Atsakovai, įvertinę ieškovės atsakymą, informavo ją, kad avarija įvyko ne dėl atsakovų, bet dėl kitų asmenų kaltės. Atsakovai neatsakingi už avariją ir jos padarinių likvidavimą, todėl nesutinka apmokėti sąskaitų.

2.3. UAB (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės prisijungimo sąlygas ir iš anksto su ieškove suderintą projektą vykdė vandentiekio įvado įrengimo darbus. UAB (duomenys neskelbtini) buvo atsakinga už tai, kad vandentiekis būtų įrengtas laikantis nustatytų reikalavimų. Tam, kad įrengtą vandentiekį būtų galima eksploatuoti, pabaigus vandentiekio klojimo darbus, privaloma atlikti jo patikrą, atitinkamus vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinius bandymus. Rangovei UAB (duomenys neskelbtini) pabaigus vandentiekio klojimo darbus, buvo atlikti aptariami bandymai ir patikrinimai. Ieškovė sudarė komisiją, kuri 2016 m. sausio 27 d. atliko vandentiekio įvado vamzdyno hidraulinį bandymą. Ieškovės atstovas dalyvavo vandentiekio priėmime naudoti ir vamzdynų bandymuose. Atlikus bandymą, komisija surašė slėginio (savitakio) vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinio bandymo aktą bei nusprendė, kad vandentiekio vamzdynas išlaikė stiprumo ir sandarumo bandymus, leido jį eksploatuoti ir priėmė kaip tinkamą naudoti. Aktas pasirašytas visų komisijos narių, be kita ko ieškovės atstovo, kuris nenustatė jokių trūkumų ar pažeidimų. Ieškovė priėmė ir leido eksploatuoti vandentiekio tinklus. Todėl pati ieškovė atsakinga už tai, kad tokie vandentiekio tinklai buvo priimti kaip tinkami naudoti ir buvo leista juos eksploatuoti. Ieškovė turėjo pareigą išsamiai, detaliai patikrinti visas vandentiekio įrengimo faktines aplinkybes, jų atitikimą projekto sąlygoms ir tik sutikrinusi bei įvertinusi visas aplinkybes, pripažinti vandentiekį kaip tinkamą naudoti. Jeigu vandentiekis buvo pripažintas tinkamu naudoti, tačiau su tam tikrais minimaliais ir esminės reikšmės neturinčiais nukrypimais nuo projekto, ieškovė privalėjo tai užfiksuoti atitinkamuose dokumentuose. Tačiau ieškovė to nepadarė. Todėl jai tenka visos neigiamos pasekmės dėl netinkamos projektinės dokumentacijos. Atsakovai negali būti laikomi atsakingais už tai, kad vandentiekis buvo įrengtas nesilaikant projekte numatytų reikalavimų.

2.4. Vandentiekio vamzdis pažeistas nuotekų tinklo rekonstravimo metu. Dėl šio pažeidimo kilo avarija. Aptariamus nuotekų tinklo rekonstravimo darbus pagal ieškovės užsakymą vykdė UAB (duomenys neskelbtini). Todėl dėl vandens vamzdžio pažeidimo yra kalta ir atsakinga ieškovės pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini), o ieškovė reikšmingai prisidėjo prie tokio pažeidimo padarymo. Ieškovė, kaip nuotekų vamzdyno rekonstrukcijos darbų užsakovė, privalėjo užtikrinti, kad rangovei būtų pateikta visa informacija, susijusi su požeminiais inžineriniais tinklais, jų faktine buvimo vieta, taip pat turėjo užtikrinti, kad faktiniai vandentiekio tinklų įrengimo nukrypimai nuo projekto vandentiekio priėmimo tinkamu naudoti metu būtų atitinkamai užfiksuoti dokumentuose prieš priimant vandentiekį eksploatuoti.

2.5. Net jeigu faktinė vandentiekio vamzdžio buvimo vieta neatitiko projekto, kuris buvo suderintas su ieškove, to negalima laikyti priežastimi, nulėmusia nuotekų tinklo rekonstrukcijos metu padarytą vandentiekio vamzdžio pažeidimą, dėl kurio vėliau kilo avarija. Minimalus skirtumas tarp projekto ir faktinio vaizdo gali būti užfiksuotas tik fiksuojant vaizdą vertikaliai. Tuo tarpu vertinant vamzdžių faktinę buvimo vietą iš horizontalios pozicijos, t. y. žvelgiant į vamzdžius tiek projektinėje dokumentacijoje, tiek faktiškai pagal atkastų vamzdynų nuotrauką iš viršaus, matyti, kad abu vamzdžiai persikloja ir susikerta, ir jokio esminio skirtumo tarp vandens vamzdžio buvimo vienu ar kitu atstumu nuo nuotekų vamzdžio nėra. Siekiant atkasti vamzdyną ir kasant gruntą, vaizdas fokusuojamas iš horizontalios pozicijos – žiūrint į paklotus vamzdžius iš viršaus. Todėl vykdant kasimo darbus remiamasi horizontaliu vaizdu. Be to, kasimo darbus atlikę darbininkai, atkasę viršutinį žemės sluoksnį, turėjo pirmiausia pamatyti nuotekų vamzdį (kuris eina virš vandentiekio vamzdžio), ir tam, kad šį nuotekų vamzdį jie galėtų keisti / remontuoti, jiems nebuvo būtina kasti giliau, taip pažeidžiant po nuotekų vamzdžiu esantį vandentiekio vamzdį. Vadinasi, jeigu vandentiekio vamzdis faktiškai būtų ėjęs virš nuotekų vamzdžio, kaip nurodyta projekte, tokiu atveju tikimybė pažeisti vandentiekio vamzdį, bandant pasiekti po juo esantį nuotekų vamzdį, būtų žymiai didesnė negu yra dabar pagal faktinę vandens vamzdžio buvimo vietą. Todėl vamzdžio pažeidimas padarytas dėl neatsargaus ir nepateisinamai aplaidaus kasimo darbų vykdymo, bet ne dėl ne pagal projektą įrengto vamzdžio.

3. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir Č. S. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimų į ieškinius.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad bylos šalims atstovauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti asmenys (advokatai), siekdamas geriau ir išsamiau parengti civilinę bylą nagrinėti iš esmės, 2024 m. sausio 5 d. nutartimi skyrė pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu; įpareigojo ieškovę pateikti dubliką, o atsakovus – tripliką.

Šalies argumentai

5. Ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui dubliką, kuriame prašo tenkinti ieškinį. Ieškovė dublike papildomai nurodo:

5.1. Byloje ginčo dalykas yra atsakovų skola, susidariusi jiems neatsikaičius su ieškove už suteiktas paslaugas pagal susiklosčiusius sutartinius santykius (pagal atsakovų pateiktą prašymą atlikti darbus). Vadinasi, atsakovai turėtų reikšti pretenzijas dėl vandentiekio avarijos priežasčių atsakingam subjektui regreso tvarka, nes tai yra atskiri teisiniai santykiai.

5.2. Ieškovai 2022 m. liepos 25 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu likviduoti ir sutvarkyti vandentiekio avarijos padarinius trasoje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Aptariamas vandentiekio įvadas nėra ieškovės atsakomybės ribose. Atsakovai prašyme patvirtino, kad atsiskaitys su ieškove už suteiktas komercines paslaugas. Ieškovė suteikė atsakovams komercinę paslaugą ir išrašė bei pateikė atsakovams apmokėti sąskaitas, tačiau atsakovai nepagrįstai jų neapmokėjo.

5.3. Atsakovai yra patys atsakingi už jiems priklausančius prižiūrėti ir eksploatuoti vandentiekio tinklus. Viešasis vandens tiekėjas naudoja ir prižiūri ne visus be išimties jo veiklos teritorijoje esančius vandentiekio ir nuotekų tinklus, bet tik tuos, kurie jam priklauso nuosavybės teise arba buvo jam perduoti naudoti ir eksploatuoti kitais pagrindais. Nagrinėjamu atveju gedimas įvyko ir remonto darbai atlikti vandentiekio įvade, t. y. atsakovų eksploatacijos ribose esančiame vamzdyne, kuris jokiais pagrindais neperduotas ieškovei, kaip viešajai vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Vamzdynas, kuriame atsakovų prašymu buvo atlikti ginčo remonto darbai, nėra viešajam nuotekų tvarkymui naudojama infrastruktūra, o skirta išimtinai pačių atsakovų asmeniniams poreikiams tenkinti. Atsakovams tenka pareiga prižiūrėti ir remontuoti jų eksploatacijos (atsakomybės) ribose esančią vandens tiekimo infrastruktūrą, todėl jiems pagrįstai tenka prievolė apmokėti už ieškovės jų naudai atliktus darbus.

5.4. Ieškovė, gavusi atsakovų prašymą, nedelsdama nuvyko į įvykio vietą. Atkasus vandentiekio įvado ir nuotekų vamzdžio susikirtimo vietą, nustatyta, kad vandentiekis paklotas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus t. y. darbai atlikti ne pagal su ieškove suderintą projektą. Pagal projektą vandentiekio įvadas turėjo būti 23 cm atstumu virš nuotekų tinklo, o prieš klojant uždaru būdu, turėjo būti prašurfuotas esamo nuotekų tinklo gylis. Tačiau buvo nustatyta, kad vandentiekio įvadas, kuris nėra ieškovės atsakomybės ribose, paklotas ne virš nuotekų tinklo, kaip numatyta projekte, bet po juo. Ieškovei iki atkasimo darbų nebuvo žinoma, jog vandentiekis paklotas nesilaikant projekto. Atmestinos bet kokios atsakovų daromos prielaidos, jog neva ieškovė pati bent iš dalies atsakinga dėl tokių darbų realizavimo ne pagal projektą. Dalyvavimas hidrauliniuose bandymuose ir pan. darbuose yra išimtinai susijęs tik su tinklų funkciniu testavimu, tačiau ieškovė negali prisiimti atsakomybės už atsakovų atsakomybės ribose esančius tinklus ar už darbus netinkamai atlikusios atsakovų pasitelktos rangovės UAB (duomenys neskelbtini).

5.5. Ieškovės pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) rekonstruodama (duomenys neskelbtini) pastato nuotekų tinklą, vadovavosi suderinto projekto dokumentacija. Ji atliko rekonstrukciją uždaru būdu. Todėl atliekant darbus pagal minėtą technologiją, nežinant faktinės netinkamos vamzdžių paklojimo situacijos, neatkasus vamzdžių, nebuvo galimybės nustatyti, kad vamzdžiai pakloti ne pagal projektą.

Atsiliepimas

6. Atsakovai D. Z., V. R. ir D. D. pateikė teismui tripliką, kuriame prašo atmesti ieškinį. Atsakovai triplike papildomai nurodo:

6.1. Atsakovai įsipareigojo atsiskaityti su ieškove tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad vandentiekio vamzdžio pažeidimas atsirado dėl jų kaltės. Todėl šiame ginče svarbu nustatyti kas yra kaltas dėl vandentiekio avarijos. Avarija kilo dėl pažeisto vandentiekio vamzdžio. Jį pažeidė ieškovės pasamdyta rangovė UAB (duomenys neskelbtini), vykdžiusi nuotekų tinklų rekonstrukciją. Atsakovų žiniomis, nuotekų tinklo rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi atviruoju būdu, atkasus vamzdžius. Vykdant kasimo darbus remiamasi horizontaliu vaizdu, t. y. vaizdu iš viršaus. Vandentiekio vamzdžio minimalūs faktiniai nuokrypiai nuo projekto neturi reikšmės. Dėl to būtent ieškovės pasitelktos rangovės UAB (duomenys neskelbtini) aplaidžiai ir nekokybiškai atlikti kasimo darbai, bet ne faktinė atsakovų vandentiekio vamzdžio buvimo vieta, lėmė vandentiekio vamzdžio pažeidimą.

6.2. Nepaisant to, kad gedimas įvyko atsakovų eksploatacijos ribose, tačiau nei UAB (duomenys neskelbtini), nei ieškovė neinformavo atsakovų apie nuotekų rekonstrukcijos metu pažeistą vandentiekio vamzdį. Jos nesiėmė jokių veiksmų pažeidimo padariniams pašalinti. Tokiu neveikimu ieškovė ir UAB (duomenys neskelbtini) taip pat prisidėjo prie avarijos, nes pažeidimas nebuvo tinkamai ir laiku užfiksuotas bei operatyviai pašalintas.

7. Atsakovai, siekdami įrodyti, kad nuotekų tinklo rekonstrukcijos darbai buvo vykdyti atviruoju būdu, t. y. vykdant kasimo darbus, ir būtent šių darbų metu UAB (duomenys neskelbtini) mechaniškai pažeidė vandens vamzdį, pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir vaizdinę medžiagą. Atsakovų teigimu, nuotraukose matyti du užasfaltuoti plotai, kurie buvo prieš avarijos likvidavimo ir kasimo darbus. Nuotraukos, anot atsakovų, patvirtina, kad rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi atviruoju būdu (žr. dokumentą Nr. DOK-(duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

8. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose nesutiko su atsakovų teiginiais, jog nuotekų tinklo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ne uždaruoju būdu (arba kitaip dar vadinamu betranšėjiniu būdu), o atviruoju būdu. Ieškovė teigia, kad darbai pagal projektinius sprendinius buvo atlikti uždaruoju (betranšėjiniu) būdu. Ieškovės teigimu, bet kokios asfalto paklojimo (atstatymo) žymės aplink šulinių dangčius yra išimtinai susijusius su šulinių tvarkymu. Be to, avarijos likvidavimo darbai atlikti kitoje lokacijoje, t. y. tarp šulinių. (žr. dokumentus Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) ir Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)).

9. Ieškovė vėliau rašytiniuose paaiškinimuose papildomai paaiškino, kad objekto adresu rekonstruojant nuotekų tinklą į seną keraminį nuotekų vamzdį (KF), kurio diametras – D150 mm, priverstinai buvo įtrauktas polietileninis (PE) nuotekų vamzdis, kurio diametras – D160 mm. Darbai buvo atlikti naudojant gervę ir pneumatinį plaktą; naudoto plėstuvo diametras – D180 mm. Atliekant darbus, gręžimo įranga nebuvo naudota. Polietileninis D63 mm diametro (PE) vandentiekio vamzdis buvo paklotas be jokio tarpo tarp seno nuotekų vamzdžio (KF, D150 mm). Polietileninis (PE) vandentiekio vamzdis, kurio diametras D63 mm, pagal vandentiekio įvadų statybos projektą turėjo būti 23 cm aukščiau negu vėliau uždaru (betranšėjiniu) būdu renovuotas nuotekų (KF) vamzdis, t. y. išlaikant 23 cm atstumą tarp vandentiekio ir nuotekų vamzdžių. Būtent šių projektinių reikalavimų nesilaikymas klojant vandentiekio vamzdį ir sąlygojo vandentiekio pažeidimą, kuomet buvo renovuotas nuotekų vamzdis. Naujas D160 mm nuotekų vamzdis priverstinai buvo įvilktas (įtrauktas) į seną D150 mm nuotekų vamzdį. Šio proceso metu seno keraminio nuotekų vamzdžio, kuris buvo siauresnis už naująjį, nuolaužos galimai galėjo pažeisti vandentiekio vamzdį, kuris iš esmės lietėsi su nuotekų vamzdžiu (žr. dokumentą Nr. DOK-(duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas 2024 m. gegužės 22 d. posėdyje įpareigojo ieškovę pateikti ginčo vandentiekio vamzdžio geodezinę nuotrauką, kurią atsakovų pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė ieškovei jai priimant vandentiekį.

Šalies argumentai

11. Ieškovė pateikė teismui pirmiau nurodytą geodezinę nuotrauką ir rašytiniuose paaiškinimuose papildomai paaiškino, kad dėl atsakovų atliktų vandentiekio tinklo darbų paslėptų darbų aktas nebuvo sudarytas ir ieškovė nebuvo kviesta priimti tokius darbus. Ji tik stebėjo vandentiekio hidraulinius bandymus. Iš geodezinių nuotraukų matyti bendra informacija, tinklų lokacija, gylis ties šuliniu – vandentiekio gylis 2,02 m; nuotekų tinklas yra giliau. Tinklų susikirtimo vieta neatsispindi geodezinėje nuotraukoje, nes nėra toje vietoje šulinio, požeminės sklendės ar kito taško. Pagal įsigytus nuotekų tinklo rangos darbus senas nuotekų tinklas uždaru būdu (sulaužant seną vamzdyną ir išplečiant nuolaužas į šonus) turėjo būti pakeistas naujais PE D160 vamzdžiais. Tokie darbai ir buvo atlikti. Šurfavimo darbai nebuvo numatyti atlikti, kadangi iš esmės tai buvo esamo nuotekų vamzdyno remontas, kai iš esmės seno ir naujo vamzdžių DN (nominalus skersmuo) bei lokacija nesikeitė. Ieškovė prieš nuotekų tinklo remonto darbus neturėjo duomenų, kad vandentiekio tinklas yra paklotas nesilaikant projektinių sprendinių (žr. dokumentą Nr. DOK-(duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

12. Atsakovai rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad pagal nustatytą tvarką, nutiesus požeminius tinklus ir komunikacijas, privalomai atliekamos jų geodezinės nuotraukos, o požeminiai inžineriniai tinklai gali būti pradėti eksploatuoti tik suderinus šių tinklų ir komunikacijų geodezines nuotraukas. Reikalavimas pateikti vandentiekio tinklų geodezines nuotraukas buvo nurodytas taip pat ir ieškovės atsakovams pateiktoje atmintinėje statytojui. Šių nuotraukų pateikimas buvo viena iš būtinųjų sąlygų, kad ieškovė priimtų vandentiekio tinklus ir leistų juos eksploatuoti. Tokia sąlyga egzistuoja taip pat ir dabar. Ieškovės internetiniame puslapyje pateikta informacija apie kontrolines geodezines nuotraukas, siūloma jų parengimo paslauga, kartu aiškiai nurodant, kad tinklai gali būti pradėti eksploatuoti tik atlikus ir suderinus jų geodezines nuotraukas. Ieškovei buvo pateikta ir su ja suderinta byloje esanti geodezinė nuotrauka, kurios pagrindu ieškovė priėmė vandentiekį eksploatuoti. Iš geodezinės nuotraukos matyti faktinė vamzdžių buvimo vieta, užfiksuotas faktinis vandens vamzdžio gylis – 2,02 m, nors vandentiekio tinklo išilginio profilio brėžinyje ties sankirta su nuotekų vamzdžiu pažymėta, kad vandens vamzdžio gylis turi būti apie 1,70 m. Todėl ieškovei iš jos turimų dokumentų turėjo būti aišku, kad faktinis vandens vamzdžio gylis neatitinka projekto. Nepaisant to, ieškovė apie tai žinodama, priėmė vandentiekį eksploatuoti. Ji neįvykdė savo pareigos prieš rekonstrukcijos darbus atlikti esamų komunikacijų šurfavimo darbus ir patikslinti esamų požeminių komunikacijų paklojimo gylius bei vietą. Teisės aktuose įtvirtinta ieškovės pareiga tikrinti vandentiekio ir nuotekų tinklo bei įrenginių statybos darbų kokybę, jų atitikimą projektui.

13. Ieškovės atstovas teismo posėdžiuose palaikė ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė tenkinti ieškinį.

14. Atsakovų atstovas teismo posėdžiuose palaikė atsakovų procesiniuose dokumentuose išdėstytus atsikirtimus, prašė atmesti ieškinį.

15. Trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas jos vadovas Š. J. teismo 2024 m. birželio 26 d. posėdyje paaiškino, kad į bylą pateiktoje geodezinėje nuotraukoje neatsispindi viso vandentiekio vamzdžio gylis. Jo gylis atsispindi tik pagal šulinius. Geodezinėje nuotraukoje nurodytas 2,02 m gylis yra gautas iš šulinio, o nuotekų tinklas nurodytas 2,32 m gylyje. Todėl pagal šulinių korteles atrodo, kad vandentiekis yra aukščiau negu nuotekų vamzdis. Tačiau realybėje vamzdžių susikirtimo taške yra atvirkščiai, t. y. vandentiekio vamzdis yra apačioje, o nuotekų – viršuje. Šiuo atveju vandentiekio klojimo darbai buvo daryti uždaru būdu, senoje vietoje, kur yra daug tinklų. Tokiu atveju, kuomet po žeme yra daug trukdžių, gali būti netikslūs duomenys, gali būti paklaida. Gali būti, kad vienoje vietoje vandentiekio vamzdis yra apačioje, o kitoje – viršuje. Pagal projektą vandentiekis susikirtimo vietoje turėjo būti paklotas apie 1,70 m gylyje, o pagal geodezinę nuotrauką gylis ties šuliniu – 2,02 m. Jeigu būtų duomenys, kad vamzdžiai gali būti šalia vienas kito, tuomet reikėjo tą vietą prašurfuoti. Tačiau trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) vykdant nuotekų tinklų renovavimo darbus, nebuvo žinoma, kad vandentiekis paklotas ne pagal projektą, kad tarp vandentiekio ir nuotekų vamzdžių nėra išlaikytas projekte nurodytas atstumas. Pagal projektą UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo pareigos prašurfuoti esamo komunikacijų gylio. Nuotekų tinklų rekonstrukcija taip pat buvo vykdyta uždaruoju būdu, todėl vamzdžių susikirtimo vieta, kurioje įvyko avarija, nesimatė. Vamzdžio plėstuvas yra 10 cm didesnis negu buvęs senas nuotekų vamzdis. Atsižvelgiant į tai, kad tarp vamzdžių nebuvo jokio atstumo, įtraukiant vamzdį, sparniukas nestipriai prabrūžino vandentiekio vamzdį. UAB (duomenys neskelbtini) atlikdama nuotekų tinklo renovavimo darbus, vadovavosi tik projektu. Šiuo atveju kalčiausia yra UAB (duomenys neskelbtini), nes ji paklojo vandentiekį ne pagal suderintą projektą, t. y. neišlaikė tarp vandentiekio ir nuotekų vamzdžių projekte numatyto atstumo. Trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pasisakydamas dėl byloje esančiose nuotraukose užfiksuoto užasfaltuoto didelio asfalto lopo paaiškino, jog darant nuotekų tinklo renovavimo darbus projekte numatytu būdu, kad galima būtų įsistatyti aparatą, reikėjo atsipjauti asfaltą aplink, nes landa yra apie 70 cm, nuimti perdangą, tačiau nebuvo kasama į gylį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

16. Byloje nustatyta, kad atsakovui D. Z. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa (garažas-boksas), esanti (duomenys neskelbtini), atsakovui D. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovui V. R. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), o trečiajam asmeniui Č. S. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa (garažas-boksas), esanti (duomenys neskelbtini) (žr. nekilnojamojo turto registro išrašus: 1 t., e. b. l. 38–40; 145–159).

17. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, taip pat atsakovų atstovo paaiškinimų teismo posėdžiuose nustatyta, kad atsakovai, taip pat garažo, esančio (duomenys neskelbtini), tuometinė savininkė, kuri 2021 m. liepos 14 d. pardavė garažą atsakovui D. Z., ir trečiasis asmuo Č. S. 2015 m. lapkričio 24 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti vandentiekio įvadų pirmiau nurodytiems keturiems nekilnojamiesiems daiktams statybos projektą pagal jų pasitelktos rangovės UAB (duomenys neskelbtini) pateiktą sąmatą, o projekto užsakovu ir už jo įgyvendinimą atsakingu asmeniu paskyrė atsakovą V. R., taip pat įgaliojo jį pasirašyti su rangove UAB (duomenys neskelbtini) darbų vykdymo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (žr. jungtinės veiklos sutarties 1, 2, 5, 8, 9, 11, 12 punktus: 1 t., e. b. l. 190–193).

18. Aptariamos jungtinės veiklos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalys be kita ko įsipareigojo neperleisti vandentiekio įvadų kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai keičiasi sutarties objektu apibrėžto nekilnojamojo turto savininkas, kuris perima visas sutartyje galiojančias atsakomybės sąlygas; partneriai įsipareigojo jį supažindinti su sutartyje numatytomis teisėmis ir pareigomis (žr. jungtinės veiklos sutarties 12 punktą: 1 t., e. b. l. 190–193).

19. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas D. Z. iš tuometinės savininkės įsigijęs garažą, esantį (duomenys neskelbtini), perėmė visas iš aptariamos sutarties ir vandentiekio įvadų įrengimo kylančias teises ir pareigas. Byloje taip pat nėra ginčo, kad atsakovas V. R. veikdamas pagal aptariamą jungtinės veiklos sutartį, visų atsakovų ir Č. S. vardu sudarė rangos sutartį su trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini) dėl vandentiekio įrengimo darbų.

20. Teismas, įtraukęs į bylą UAB (duomenys neskelbtini) trečiuoju asmeniu, įpareigojo ją pateikti teismui rangos sutartį dėl ginčo vandentiekio įrengimo, tačiau byloje nebuvo gauta aptariama rangos sutartis. UAB (duomenys neskelbtini) byloje buvo pasyvi, nepateikė nei teismo reikalautos sutarties, nei atsiliepimo, jai visi procesiniai dokumentai įteikti pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį. Teismui nepavyko susisiekti su UAB (duomenys neskelbtini) nei juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu, nei telefonu, o jos vadovui siųsti procesiniai dokumentai taip pat grįždavo neįteikti. Atsakovų atstovas teismo posėdžiuose teigė, kad atsakovai neturi išlikusios rangos sutarties su UAB (duomenys neskelbtini), todėl neturi galimybės jos pateikti į bylą. Teismui susisiekus su trečiuoju asmeniu Č. S., pastaroji taip pat nurodė, kad neturi išlikusios aptariamos rangos sutarties. Vis dėlto, kaip jau minėta, byloje nėra ginčo, kad atsakovai su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė aptariamą rangos sutartį. Be to, sutarties faktą, kaip ir nurodė atsakovų atstovas savo rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžiuose, patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, pavyzdžiui, byloje esanti sąmata, leidimas, esantys: 3 t., e. b. l. 65, 72–75.

21. Byloje nėra ginčo, kad vandentiekio tinklas suprojektuotas vadovaujantis ieškovės išduotomis prisijungimo sąlygomis. Atsakovų pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą įrengti vandentiekio įvadą pagal konkretų su ieškove suderintą vandentiekio įvado statybos projektą, kuris pateiktas į bylą: 3 t., e. b. l. 97–136. Pažymėtina, kad teismui pateikta visa dokumentacija, susijusi su ginčo vandentiekiu. Bylos šalių atstovai teismo posėdžiuose teismui patvirtinto, kad bylos šalys neturi jokios kitos papildomos dokumentacijos, susijusios su ginčo vandentiekiu.

22. Byloje nėra ginčo, kad atsakovų įrengtas vandentiekis ieškovės yra priimtas, komisijos narių, be kita ko ieškovės atstovo, pasirašytas hidraulinio bandymo aktas (1 t., e. b. l. 60; 3 t., e. b. l. 75).

23. 2022 m. liepos 25 d. vandentiekio linijoje tarp pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), įvyko avarija, skverbėsi vanduo. Atsakovai 2022 m. liepos 25 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu likviduoti ir sutvarkyti avarijos padarinius. Atsakovai aptariamame prašyme sutiko apmokėti už šiuos darbus per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, jeigu bus nustatyta, kad vandentiekio vamzdžio pažeidimas atsirado dėl jų kaltės (žr.: 1 t., e. b. l. 12). Nepaisant to, kad ant aptariamo prašymo nėra atsakovo V. R. parašo, atsakovų atstovas teismo posėdyje į teismo klausimus atsakė, kad byloje nėra ginčo, jog aptariamą prašymą ieškovei pateikė visi trys atsakovai, be kita ko atsakovas V. R..

24. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės darbuotojai, vykdydami pirmiau nurodytą atsakovų prašymą, 2022 m. liepos 26 d. atvyko į avarijos vietą ir likvidavo bei tinkamai sutvarkė vandentiekio avarijos padarinius.

25. Ieškovė, likvidavusi ir sutvarkiusi vandentiekio avarijos padarinius, 2022 m. liepos 29 d. pasirašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta darbų kaina – 3 236,73 Eur, taip pat išrašė atsakovams tris PVM sąskaitas faktūras po 1 078,91 Eur, t. y. iš viso bendrai 3 236,73 Eur dydžio sumai (1 078,91 Eur X 3)) (1 t., e. b. l. 13, 30, 31, 126). Tačiau atsakovai neapmokėjo šių sąskaitų.

26. Atsakovų atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad byloje nėra ginčo nei dėl ieškovės suteiktų darbų apimties, nei dėl kokybės, nei dėl jų kainos.

27. Byloje taip pat nėra ginčo, kad ginčo avarija įvyko ir remonto darbai buvo atlikti vandentiekio įvade, t. y. būtent atsakovų eksploatacijos ribose esančiame vamzdyne, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovams.

Dėl ginčo esmės ir atsakovų pareigos atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su ginčo avarijos likvidavimu

28. Byloje kilo ginčas dėl apmokėjimo už vandentiekio avarijos likvidavimo išlaidas. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad byloje nustatyta, jog atsakovai 2022 m. liepos 25 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu likviduoti ir sutvarkyti ginčo avarijos padarinius ir aptariamame prašyme sutiko apmokėti už šiuos darbus per 30 dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, o ieškovė vykdydama atsakovų prašymą, likvidavo ir sutvarkė ginčo avarijos padarinius bei išrašė atsakovams apmokėti tris sąskaitas, kurių bendra suma –3 236,73 Eur.

29. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad atsakovai prašyme įsipareigojo apmokėti avarijos padarinių pašalinimo išlaidas ne bet kokiu atveju, tačiau tik tuo atveju, jeigu bus nustatyta, jog vandentiekio vamzdžio pažeidimas atsirado dėl jų kaltės (žr. 1 t., e. b. l. 12 ir šio teismo sprendimo 23 pastraipą). Iš ieškovės elgesio matyti, kad ji sutiko su tokia atsakovų prašyme nurodyta sąlyga. Todėl, priešingai negu dublike teigia ieškovė, šiai bylai teisingai išspręsti svarbu nustatyti ginčo avarijos kilimo priežastį ir kas konkrečiai atsakingas už kilusią avariją, dėl kurios likvidavimo ieškovė patyrė 3 236,73 Eur išlaidas.

30. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnyje įtvirtina ne teismo, bet šalių našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, bet bylos šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai bylos šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.

31. Teismas bylos nagrinėjimo metu kelis kartus, t. y. tiek 2024 m. balandžio 3 d., tiek taip pat ir 2024 m. gegužės 22 d. teismo posėdžiuose, siūlė šalims apsvarstyti klausimą dėl ekspertizės byloje skyrimo, siekiant nustatyti ginčo avarijos kilimo priežastį, be kita ko kokiu konkrečiai būdu pažeistas vamzdis, taip pat išaiškino šalims įrodinėjimo pareigą šioje byloje. Tačiau nė viena iš bylos šalių nereiškė prašymo dėl ekspertizės byloje skyrimo.

32. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas.

33. Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 29–30 punktus ir kt.).

34. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė nuosekliai teigia, kad atsakovų vandentiekio vamzdis paklotas ne pagal projektą, t. y. pagal projektą jis turėjo būti paklotas 23 cm atstumu virš ieškovės nuotekų tinklo, bet iš tikrųjų buvo paklotas po juo ir neišlaikant 23 cm atstumo, be jokio tarpo tarp vamzdžių. Ieškovės teigimu, būtent vandentiekio vamzdžio buvimo vieta įtakojo vandentiekio vamzdžio pažeidimą, nes rekonstruojant nuotekų tinklą, uždaruoju (betranšėjiniu) būdu į seną D150 mm nuotekų vamzdį priverstinai buvo įtrauktas polietileninis D160 mm diametro nuotekų vamzdis. Būtent šių projektinių reikalavimų nesilaikymas klojant vandentiekio vamzdį, anot ieškovės, sąlygojo vandentiekio vamzdžio pažeidimą, kuomet buvo renovuojamas nuotekų vamzdis. Ieškovės teigimu, ji prieš nuotekų tinklo remonto darbus neturėjo duomenų, kad vandentiekio tinklas yra paklotas nesilaikant pirmiau nurodytų projektinių sprendinių.

35. Atsakovai atsikirsdami be kita ko teigia, kad pati ieškovė suderino projektą, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) įrengė vandentiekio įvadą, atlikus darbus, gavo vandentiekio geodezinę nuotrauką, iš kurios matyti, jog vandentiekio vamzdis paklotas ne pagal projektą, tačiau priėmė vandentiekį. Be to, ieškovė žinodama apie vamzdžio gylio neatitikimą projektui, neužfiksavo to dokumentuose, projektas, pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) vykdė nuotekų tinklo renovavimo darbus, parengtas remiantis tik vandentiekio įvado statybos projektu, bet ne geodezine nuotrauka, žinodama apie vamzdžio gylio neatitikimą projektui, nepatikrino atstumų.

36. Teismas iš dalies pritaria tiek ieškovės, tiek taip pat ir atsakovų pirmiau nurodytiems argumentams dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

37. Pirmiausia pažymėtina, kad vandentiekio įvadai įrengiami vadovaujantis be kita ko Lietuvos Respublikos statybos įstatymu. Aptariamame įstatyme nustatyta, kad viena iš rangovo esminių pareigų yra vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, statybos taisykles (statybos taisyklės pateikiamos statytojui (užsakovui) prieš pradedant statybos darbus), taip pat aplinkos ministro nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą (jeigu randama statinio projekto ar statybos darbų technologijos projekto ir statybos taisyklių neatitikimų ar prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi statinio projektu ar statybos darbų technologijos projektu), vadovautis teisės aktais, vykdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomuosius nurodymus, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytus reikalavimus, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies 3 punktas). Ši ir kitos įstatymu nustatytos rangovo pareigos užtikrina, jog statybos procesas būtų organizuojamas ir vykdomas taip, kad statomas ir pastatytas statinys atitiktų esminius statinio reikalavimus, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.

38. Taigi atsakovų pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą įrengti vandentiekio įvadą pagal konkretų suderintą vandentiekio įvado statybos projektą, kuris pateiktas į bylą: 3 t., e. b. l. 97–136.

39. Iš aptariamo teismui pateikto vandentiekio įvado statybos projekto matyti ir iš esmės byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pagal statybos projektą atsakovų pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) be kita ko turėjo pareigą: 1) uždaru būdu pakloti vandentiekio vamzdį, tačiau prieš klodama uždaru būdu, turėjo pareigą prašurfuoti esamo nuotekų tinklo gylį; 2) pakloti vandentiekio vamzdį 1,70–2,34 m gylyje, vandentiekio ir nuotekų vamzdžių vietoje – apie 1,70 m gylyje, bet prieš klodama uždaru būdu, turėjo pareigą prašurfuoti esamą komunikacijų gylį; 3) pakloti vandentiekio vamzdį virš ieškovės nuotekų tinklo; 4) pakloti vandentiekio vamzdį 23 cm aukščiau negu ten esantis nuotekų vamzdis, t. y. išlaikydama 23 cm atstumą tarp vandentiekio ir nuotekų vamzdžių (1 t., e. b. l. 118; 3 t., e. b. l. 97–136, be kita ko e. b. l. 123, 133, 134).

40. Taigi UAB (duomenys neskelbtini) pagal statybos projektą įsipareigojo pakloti vandentiekio vamzdį jo ir nuotekų vamzdžio susikirtimo vietoje apie 1,70 m gylyje ir 23 cm aukščiau negu nuotekų vamzdis, išlaikydama 23 cm atstumą tarp vandentiekio ir nuotekų vamzdžių. Be to, pagal aptariamą projektą UAB (duomenys neskelbtini) prieš klodama uždaru būdu, turėjo pareigą prašurfuoti esamą komunikacijų gylį (1 t., e. b. l. 118; 3 t., e. b. l. 97–136, be kita ko e. b. l. 123, 133, 134).

41. Byloje nustatyta ir tarp bylos šalių nėra ginčo, kad atsakovų pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) vykdydama ginčo vandentiekio įrengimo darbus, nesilaikė pirmiau aptarto statybos projekto, o būtent: paklojo vandentiekio vamzdį ne virš ieškovės nuotekų tinklo, kaip numatyta projekte, bet po juo; prieš klodama vamzdį uždaru būdu, neprašurfavo esamų komunikacijų gylio; vandentiekio ir nuotekų vamzdžių susikirtimo vietoje, kurioje įvyko ginčo avarija, neišlaikė statybos projekte numatyto 23 cm atstumo tarp vandentiekio ir nuotekų vamzdžių ir vandentiekio vamzdį paklojo prie pat nuotekų vamzdžių.

42. Kitaip tariant, vandentiekio vamzdis avarijos vietoje iš esmės lietėsi su nuotekų vamzdžiu, t. y. klojant vandentiekio vamzdį, nebuvo išlaikytas 23 cm atstumas tarp vandentiekio ir nuotekų vamzdžių, kaip tai numatyta vandentiekio įvado statybos projekte. Tai aiškiai vizualiai matyti iš byloje esančių vamzdžių nuotraukų, padarytų jų susikirtimo vietoje, t. y. ginčo avarijos vietoje (žr. 1 t., e. b. l. 57, 119). Kitaip tariant, atsakovų pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) atsakovų užsakymu vykdydama vandentiekio įvado įrengimo darbus, nukrypo nuo suderintų projektinių sprendinių. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

43. Byloje taip pat nėra ginčo, kad avarija įvyko vandentiekio įvade, vandentiekio ir nuotekų vamzdžių susikirtimo vietoje. Taip pat nėra ginčo, kad aptariamas vamzdynas nuosavybės teise priklauso atsakovams, todėl teismas plačiau dėl to nepasisako.

44. Ieškovė vykdydama savo nuotekų tinklų kapitalinio remonto darbų projektą, sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu šioje byloje dalyvaujančia UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovės pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) renovavo ieškovės nuotekų tinklą, esantį (duomenys neskelbtini) (3 t., e. b. l. 78–88). Rekonstruojant nuotekų tinklą, senas D150 mm diametro keraminis nuotekų vamzdis, naudojant gervę ir pneumatinį plaktą, buvo išplėstas ir į jį priverstinai buvo įtrauktas polietileninis D160 mm diametro nuotekų vamzdis (žr.: 3 t., e. b. l. 55–61; 78–88; 92–96). Taigi nuotekų vamzdžio skersmuo padidėjo ne mažiau kaip 10 mm.

45. Priešingai negu teigė atsakovų atstovas, byloje esančiame nuotekų tinklų remonto darbų projekte aiškiai nurodyta, kad aptariama technologija vykdoma taikant betranšėjinį, t. y. uždarąjį, vamzdyno tiesimo būdą (žr.: 3 t., e. b. l. 78–88). Byloje esančių įrodymų visuma, be kita ko nuotekų tinklų remonto darbų projektas, kartu su ieškovės rašytiniais paaiškinimais pateikti įrodymai, patvirtina ieškovės teiginius, kad jos pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) atliko nuotekų tinklo remonto darbus pagal projektą, t. y. uždaruoju būdu, ir jokie kasimo darbai iki ginčo vamzdžių gylio nebuvo atlikti. Šią aplinkybę patvirtino taip pat ir teismo 2024 m. birželio 26 d. posėdyje apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) būtų atlikusi pirmiau nurodytus darbus atviruoju būdu, kasusi darbines tranšėjas, kasusi žemę iki pat ginčo vamzdžių gylio. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo vykdomi kasimo darbai, neaktuali atsakovų atstovų nurodyta projekto 3 punkto pastaba, jog kasant darbines tranšėjas, reikalui esant, būtina patikslinti komunikacijų gylį atliekant šurfavimo darbus (žr. 3 t., e. b. l. 95). Atsakovų pateiktoje vaizdo medžiagoje užfiksuoti jau ginčo avarijos likvidavimo darbai, bet ne nuotekų tinklo renovavimo darbai. Vien tai, kad nuotraukoje matyti naujai užasfaltuotas kelias, niekaip neįrodo to, kad UAB (duomenys neskelbtini) pirmiau nurodytus nuotekų tinklų remonto darbus vykdė atviruoju būdu. Be to, teismo 2024 m. birželio 26 d. posėdyje apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pasisakydamas dėl byloje esančiose nuotraukose užfiksuoto užasfaltuoto didelio asfalto lopo paaiškino, jog darant nuotekų tinklo renovavimo darbus projekte numatytu būdu, kad galima būtų įsistatyti aparatą, tiesiog reikėjo atsipjauti asfaltą aplink darbo vietą, nuimti perdangą, tačiau nebuvo kasama į gylį, o darbai buvo vykdyti uždaruoju būdu. Taigi ieškovės pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) renovuodama ieškovės nuotekų tinklą, nematė ir neturėjo duomenų apie tai, kad tarp vandentiekio ir nuotekų vamzdžių neišlaikytas 23 cm atstumas jų susikirtimo vietoje. Įrodymų, iš kurių galima būtų daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Teismo 2024 m. birželio 26 d. posėdyje apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas paaiškino, jog UAB (duomenys neskelbtini) renovuodama ieškovės nuotekų tinklą, vadovavosi tik nuotekų tinklų remonto darbų projektu, todėl neturint duomenų, kad projekte nurodyti gyliai netikslūs, nebuvo poreikio tikslinti nuotekų tinklų gylio kaip tai numatyta projekto 1 punkto pastaboje (žr. 3 t., e. b. l. 95). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atsakovų argumentai neva ginčo avarija kilo dėl to, kad ieškovės pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) kasdama pažeidė vamzdį, nes neatsargiai vykdė kasimo darbus, taip pat aplaidžiai atliko nuotekų tinklų remonto darbus atmestini kaip neįrodyti. Dar kartą akcentuotina, kad teismas siūlė atsakovams apsvarstyti klausimą dėl ekspertizės byloje skyrimo, siekiant nustatyti ginčo avarijos kilimo priežastį, kokiu konkrečiai būdu pažeistas vamzdis, tačiau nė viena iš bylos šalių nereiškė prašymo dėl ekspertizės byloje skyrimo (žr. šio teismo sprendimo 31 pastraipą).

46. Teismas apibendrindamas tai, kas nurodyta, įvertinęs visų byloje esančių įrodymų visetą, daro išvadą, kad ginčo vandentiekio vamzdis pažeistas trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) renovuojant nuotekų tinklą būtent uždaruoju (betranšėjiniu) būdu.

47. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad avarija įvyko dėl fizinio poveikio vamzdžiui, t. y. dėl mechaninio pažeidimo. Byloje esančių įrodymų visuma, be kita ko bylos šalių atstovų paaiškinimų visuma, trečiojo asmens atstovo paaiškinimai, jo į bylą pateiktas elektroninis susirašinėjimas, visų bylos aplinkybių visetas patvirtina, kad aptariamas mechaninis pažeidimas atsirado, kuomet naujas nuotekų vamzdis, kaip jau pirmiau šiame sprendime nurodyta, priverstinai buvo įvilktas (įtrauktas) į seną nuotekų vamzdį. Atsižvelgiant į tai, kad tarp vandentiekio ir nuotekų vamzdžių nebuvo jokio atstumo, šio proceso metu seno keraminio nuotekų vamzdžio, kuris buvo siauresnis už naująjį, nuolaužos arba plečiant vamzdį plėstuvu, įrenginio „sparnai“ pažeidė vandentiekio vamzdį, kuris lietėsi su nuotekų vamzdžiu. Šią aplinkybę patvirtino taip pat ir teismo 2024 m. birželio 26 d. posėdyje apklaustas UAB (duomenys neskelbtini) atstovas. Duomenų, kad ginčo vamzdis būtų pažeistas kitu būdu, byloje nėra.

48. Teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, be kita ko visų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, projektinės dokumentacijos ir byloje esančių nuotraukų turinį, daro išvadą, kad jeigu atsakovams priklausančio vandentiekio vamzdžio faktinė buvimo vieta būtų atitikusi statybos projekte nurodytą vietą, t. y. jeigu tarp vandentiekio ir nuotekų vamzdžių būtų išlaikytas statybos projekte numatytas 23 cm atstumas vamzdžių susikirtimo vietoje, vandentiekio vamzdis nebūtų pažeistas ir ginčo avarija nebūtų kilusi. Todėl teismas pritaria ieškovės argumentams, kad atsakovų pasitelktos rangovės UAB (duomenys neskelbtini) statybos projekte įtvirtintų ir suderintų reikalavimų nesilaikymas klojant vandentiekio vamzdį sąlygojo vandentiekio vamzdžio pažeidimą, kuomet buvo renovuojamas nuotekų vamzdis, ir avarijos kilimą.

49. Byloje nėra ginčo ir bylos šalių atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad aptariamas vandentiekio įvadas, kuriame įvyko avarija, nėra ieškovės atsakomybės ribose, jis yra atsakovų nuosavybė, atsakovų eksploatacijos ribose esančiame vamzdyne, kuris jokiais pagrindais nebuvo perduotas ieškovei, kaip viešajai vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai. Vamzdynas, kuriame atsakovų prašymu buvo atlikti ginčo remonto darbai, nėra viešajam nuotekų tvarkymui naudojama infrastruktūra, bet skirta išimtinai pačių atsakovų poreikiams tenkinti.

50. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių (toliau – Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 26 d. iki 2024 m. sausio 17 d.) 4.2 papunktyje nustatyta, kad tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir jų įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Už neperduotų tiekėjui tinklo, įvadų ir išvadų iki sutartyse nurodytos ribos, apvedimo linijų, priešgaisrinių sklendžių ir vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentai, šiuo atveju atsakovai.

51. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 patvirtintų Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių (toliau – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės) 11 punkte nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimą ir remontą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis.

52. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teismas pritaria ieškovės argumentams, kad atsakovai, kurie yra vandentiekio tinklo savininkai ir naudotojai, yra atsakingi už jiems priklausantį prižiūrėti ir eksploatuoti vandentiekio įvadą, kuriame įvyko avarija. Būtent atsakovams tenka pareiga prižiūrėti ir remontuoti jų eksploatacijos (atsakomybės) ribose esantį ginčo vandentiekio įvadą. Vandentiekį įrengė būtent atsakovų pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini). Todėl būtent atsakovai šiuo konkrečiu atveju prieš ieškovę atsako už pasitelktos rangovės neteisėtus veiksmus, t. y. už tai, kad ji klodama vandentiekį nesilaikė pirmiau šiame sprendime aptartame statybos projekte įtvirtintų reikalavimų, kas sąlygojo vandentiekio vamzdžio pažeidimą ir avarijos kilimą. Todėl šios konkrečios bylos kontekste dėl kilusios avarijos ir jos likvidavimo išlaidų yra atsakingi atsakovai.

53. Kita vertus, teismas pripažįsta kaip pagrįstus taip pat ir atsakovų atsikirtimus, kad ne vien tik jų pasitelktos rangovės UAB (duomenys neskelbtini) neteisėti veiksmai lėmė avarijos kilimą ir ieškovės nuostolių atsiradimą. Ieškovė šiuo konkrečiu atveju taip pat reikšmingai prisidėjo prie kilusios avarijos ir jos likvidavimo išlaidų dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

54. Pažymėtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 26 d. iki 2024 m. sausio 17 d.) Vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 3.1 papunktyje nustatyta, jog tiekėjas (ginčo atveju ieškovė UAB (duomenys neskelbtini)) turi tikrinti vandentiekio ir nuotekų tinklo bei įrenginių, jeigu jie bus prijungti prie gyvenvietės vandentiekio ir nuotekų tinklo, statybos darbų kokybę. Tiekėjo pastabos ir nurodymai yra privalomi.

55. Ieškovės atstovas teismo 2024 m. birželio 26 d. posėdyje atsakydamas į teismo klausimus, pripažino, kad ieškovė turėjo pareigą patikrinti ginčo vandentiekio tinklo statybos darbų kokybę, ar vandentiekio vamzdis paklotas pagal suderintą statybos projektą, tačiau, anot ieškovės atstovo, to neįmanoma buvo padaryti, nes atsakovų pasitelkta rangovė UAB (duomenys neskelbtini) paklojo vandentiekį uždaruoju būdu. Todėl ieškovė, anot jos atstovo, dalyvavo tik hidrauliniuose bandymuose ir pasirašė hidraulinio bandymo aktą (žr.: 1 t., e. b. l. 60; 3 t., e. b. l. 75). Tačiau vien tik aptariami ieškovo atstovo argumentai savaime nepašalina pirmiau nurodytos ieškovės pareigos patikrinti. Atsakovų įrengtas vandentiekis ieškovės yra priimtas. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi atsakovams ar jų pasitelktai rangovei pastabas dėl vandentiekio įrengimo, pavyzdžiui, dėl to, kad nebuvo atlikti šurfavimo darbai, kaip tai numatyta suderintame statybos projekte.

56. Be to, akcentuotina, kad prieš atliekant vandentiekio įrengimo darbus, ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsakovams dokumentą „atmintinę statytojui“, kurioje nurodė, jog: „<...> užbaigus visus objekto statybos darbus kviečiami UAB (duomenys neskelbtini) atstovai pastatytų ar rekonstruotų vandentiekio ir nuotekų tinklų, įrenginių bei apskaitos mazgų priėmimui. Pateikiami dokumentai: <...> vandentiekio tinklų geodezinės nuotraukos <...>“ (žr. atmintinės antrą lapą; 3 t., e. b. l. 118–119). Teismas pritaria atsakovų argumentams, jog geodezinių nuotraukų pateikimas buvo viena iš būtinųjų sąlygų, kad ieškovė leistų eksploatuoti vandentiekio tinklus.

57. Byloje nėra ginčo, kad UAB (duomenys neskelbtini), užbaigusi vandentiekio įrengimo darbus, prieš ieškovei UAB (duomenys neskelbtini) priimant vandentiekį, pateikė ieškovei tinklų geodezinę nuotrauką. Tik teismui išreikalavus, ieškovė pateikė į bylą aptariamą ginčo vandentiekio vamzdžio geodezinę nuotrauką (žr.: 4 t., e. b. l. 1–14). Iš aptariamos geodezinės nuotraukos matyti, kad vandentiekio gylis ties šuliniu – 2,02 m, tačiau ginčo vandentiekio ir nuotekų vamzdžių susikirtimo vieta neatsispindi geodezinėje nuotraukoje, nes nėra toje vietoje šulinio, požeminės sklendės ar kito taško. Byloje nėra ginčo, kad vamzdžių gyliai geodezinėje nuotraukoje nurodyti tik pagal šulinių gylius. Kitaip tariant, iš geodezinės nuotraukos neaišku, koks faktiškai buvo viso vandentiekio vamzdžio gylis, be kita ko, koks jo gylis buvo vandentiekio ir nuotekų vamzdžių susikirtimo ir ginčo avarijos vietoje. Byloje nėra jokių duomenų ir nė viena iš bylos šalių negalėjo atsakyti į teismo klausimus, koks faktiškai yra vandentiekio ir nuotekų vamzdžių gylis jų susikirtimo, t. y. avarijos vietoje. Tačiau akivaizdu ir byloje nėra ginčo, kad vandentiekio gylis ties šuliniu, kuris yra šalia ginčo vamzdžių susikirtimo vietos yra 2,02 m (žr.: 4 t., e. b. l. 1–14). Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad pagal statybos projektą vandentiekio vamzdis jo ir nuotekų vamzdžių susikirtimo vietoje turėjo būti paklotas apie 1,70 m gylyje, be to, turėjo būti prašurfuotas esamą komunikacijų gylis (žr. (1 t., e. b. l. 118; 3 t., e. b. l. 97–136, be kita ko e. b. l. 123, 133, 134).

58. Taigi ieškovei priimant vandentiekį, buvo žinoma arba turėjo būti žinoma (nes kaip jau minėta ji turi pareigą tikrinti vandentiekio statybos darbų kokybę), kad UAB (duomenys neskelbtini) neprašurfavo esamų komunikacijų gylio, nors ši atsakovų rangovės UAB (duomenys neskelbtini) pareiga buvo aiškiai įtvirtinta statybos projekte. Nepaisant visų pirmiau aptartų aplinkybių, ieškovė priėmė ir leido eksploatuoti vandentiekį. Vadinasi, ieškovė žinojo arba kaip viešoji vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja ir šios srities profesionalė turėjo žinoti, kad vandentiekio vamzdžio gylis faktiškai, įvertinus be kita ko ir geodezinę nuotrauką, tai, jog UAB (duomenys neskelbtini) neprašurfavo esamų komunikacijų gylio, gali neatitikti statybos projekte nustatyto gylio ir atitinkamai atstumų tarp vamzdžių jų susikirtimo vietoje. Ieškovė šiuo konkrečiu atveju turėjo suvokti, kad tiek vandentiekio vamzdis, tiek taip pat ir jos nuotekų vamzdis gali būti pažeisti renovuojant nuotekų vamzdyną uždaruoju būdu, taip pat turėjo suvokti tokio vamzdyno pažeidimo pasekmes. Todėl ieškovė privalėjo elgtis atsakingai bei imtis visų įmanomų saugumo bei prevencijos priemonių. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus visas pirmiau šiame sprendime nurodytas bylos aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė prieš atlikdama nuotekų tinklo, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos darbus uždaruoju būdu, turėjo atlikti (pavesti atlikti) šurfavimo darbus ir tokiu būdu patikrinti gylius bei vamzdžių atstumus, taip sumažindama darbų vykdymo riziką ir užtikrindama, jog darbai būtų padaryti taip, kad nebūtų pažeistas vamzdynas, be kita ko taip pat ir jos turtas, kuris reikšmingas visai visuomenei. Vis dėlto ieškovė to nepadarė, nesiėmė visų įmanomų saugumo bei prevencijos priemonių, prieš atliekant nuotekų tinklo rekonstrukcijos darbus neatliko požeminių komunikacijų šurfavimo darbų, taip pat ir neginčija, jog neinformavo savo rangovės UAB (duomenys neskelbtini) jog vandentiekio vamzdis gali būti paklotas ne pagal statybos projektą. Toks ieškovės UAB (duomenys neskelbtini), kuri yra viešoji vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, neveikimas šiuo konkrečiu atveju vertintinas kaip neatsakingas, neapdairus ir neprotingas. Dėl visų pirmiau nurodytų priežasčių konstatuotina, kad dėl kilusios avarijos ir jos likvidavimo išlaidų iš dalies yra atsakinga taip pat ir pati ieškovė.

59. Teismas, įvertinęs tai, kas nurodyta, ištyręs bylos aplinkybių ir joje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad vandentiekio vamzdžio pažeidimą ir avarijos kilimą, taip pat ir jos likvidavimo išlaidų atsiradimą sąlygojo tiek atsakovų, kurie kaip jau pirmiau nurodyta atsakingi už savo pasitelktos rangovės UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtus veiksmus, tiek taip pat ir pačios ieškovės veiksmai (neveikimas). Įvertinus bylos aplinkybių visetą, darytina išvada, kad atsakovų ir ieškovės kaltės laipsnis dėl įvykio yra vienodai lygus, t. y. po 50 proc., kas sudaro pagrindą 50 proc. sumažinti ieškovės patirtų nuostolių dydį (CK 6.248 straipsnio 4 dalis).

60. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad ieškovės darbuotojai 2022 m. liepos 26 d. atvyko į avarijos vietą ir likvidavo bei tinkamai sutvarkė vandentiekio avarijos padarinius. Ieškovė, likvidavusi ir sutvarkiusi vandentiekio avarijos padarinius, 2022 m. liepos 29 d. pasirašė atliktų darbų aktą, kuriame nurodyta darbų kaina – 3 236,73 Eur, taip pat išrašė atsakovams tris PVM sąskaitas faktūras po 1 078,91 Eur, t. y. iš viso bendrai 3 236,73 Eur dydžio sumai (1 078,91 Eur X 3)) (1 t., e. b. l. 13, 30, 31, 126). Taigi ieškovė dėl avarijos likvidavimo patyrė 3 236,73 Eur išlaidų. Jeigu ginčo avarija nebūtų įvykusi, akivaizdu, kad ieškovė nebūtų jos likvidavusi, šalinusi avarijos padarinių ir atitinkamai nebūtų patyrusi aptariamų 3 236,73 Eur išlaidų. Pirmiau šiame sprendime jau nurodyta, kad atsakovų atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog byloje nėra ginčo nei dėl ieškovės suteiktų darbų apimties, nei dėl atliktų darbų kokybės, nei dėl jų kainos, nėra ginčo dėl ieškovės patirtų 3 236,73 Eur išlaidų už avarijos likvidavimą dydžio.

61. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatavus, kad atsakovų ir ieškovės kaltės laipsnis dėl įvykio yra vienodai lygus, t. y. po 50 proc., ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovei lygiomis dalimis iš atsakovų priteisiama 50 proc. jos patirtų išlaidų – 1 618,37 Eur (3 236,73 Eur / 2), t. y. iš kiekvieno atsakovo po 539,46 Eur, o likusi ieškinio reikalavimo dalis dėl 1 618,37 Eur priteisimo iš atsakovų atmetama.

62. Kiti bylos šalių argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

63. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šioms palūkanoms taikomas CK 6.210 straipsnyje nustatytas atitinkamas dydis. Kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo, skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – 6 proc. palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1–2 dalys).

64. Aptariamos palūkanos vadinamos procesinėmis. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė gera valia ir ieškovas dėl to turėjo kreiptis į teismą. Procesinės palūkanos skatina skolininką greičiau įvykdyti teismo sprendimą ar neįvykdytą prievolę, nes priešingu atveju skolininkas gali patirti papildomų turtinių praradimų. Kai prasideda teismo procesas, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui. Taigi procesinių palūkanų paskirtis – kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius kreditoriaus nuostolius, kartu – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą.

65. Dėl visų pirmiau nurodytų motyvų, iš dalies patenkinus ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovų priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. iš atsakovo D. Z. nuo 2023 m. birželio 20 d., iš V. R. nuo 2023 m. liepos 18 d., o iš D. D. nuo 2023 m. spalio 4 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

66. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

67. Nagrinėjamojoje byloje ieškinys patenkintas iš dalies, t. y. patenkinama 50 proc. ieškovės reikalavimų atsakovams, o atmetama taip pat 50 proc. Dėl to ieškovė, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, įgijo teisę į 50 proc., o atsakovai – taip pat į 50 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

68. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 435 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už kiekvieną ieškinį sumokėjo po 24 Eur žyminio mokesčio, iš viso 72 Eur (24 Eur X 3) žyminio mokesčio, taip pat turėjo 363 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškinius (121 Eur X 3) (žr. dokumentus Nr.: DOK-(duomenys neskelbtini); DOK-(duomenys neskelbtini); CBP-(duomenys neskelbtini)). Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui visas 435 Eur dydžio patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Atsakovai neginčija ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio ir nekvestionuoja išlaidų pagrįstumo.

69. Byloje nustatyta, kad: atsakovas D. Z. turėjo 786,98 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir atsiliepimą į ieškinį; atsakovas V. R. turėjo 778,27 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo ir atsiliepimą į ieškinį; atsakovas D. D. turėjo 765,20 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į ieškinį, kitus procesinius dokumentus ir atstovaujant teismo posėdyje (žr. dokumentus Nr. DOK-(duomenys neskelbtini) ir Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)). Atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė teismui visas aptariamas patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovė neginčija atsakovų prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio ir nekvestionuoja išlaidų pagrįstumo.

70. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

71. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

72. Nustatyta, kad bylos šalių prašomos priteisti išlaidos advokatų pagalbai apmokėti rengiant procesinius dokumentus, taip pat atstovaujant atsakovams teismo posėdžiuose neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokatų darbo ir laiko sąnaudas rengiant procesinius dokumentus, atstovaujant teismo posėdžiuose, konstatuotina, kad bylos šalių prašomos priteisti išlaidos yra pagrįsto ir protingo dydžio. Dėl to, patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei lygiomis dalimis iš visų atsakovų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų daliai – 217,50 Eur (435 Eur X 50 proc.), t. y. po 72,50 Eur (217,50 Eur / 3) iš kiekvieno atsakovo, o atsakovams – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. atsakovui D. Z. priteisiama 393,49 Eur (786,98 Eur X 50 proc.), V. R. – 389,14 Eur (778,27 Eur X 50 proc.), D. D. – 382,60 Eur (765,20 Eur X 50 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis).

73. Atlikus priešpriešinių mokėtinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, atsakovui D. Z. iš ieškovės priteisiama 320,99 Eur (393,49 Eur – 72,50 Eur), atsakovui V. R. – 316,64 Eur (389,14 Eur – 72,50 Eur), atsakovui D. D. – 310,10 Eur (382,60 Eur – 72,50 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

74. Valstybė byloje patyrė 328,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos paskirstytinos bylos šalims taikant pirmiau nurodytą patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporciją. Taip apskaičiavus, ieškovei ir atsakovams tenka pareiga atlyginti valstybei po 164,28 Eur išlaidų (328,56 Eur X 50 proc.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, valstybei iš ieškovės priteisiama 164,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovų taip pat priteisiama 164,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 54,76 Eur iš kiekvieno atsakovo (164,28 Eur / 3).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 539,46 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 46 ct) skolos ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 539,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. birželio 20 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 539,46 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 46 ct) skolos ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 539,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. liepos 18 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 539,46 Eur (penkis šimtus trisdešimt devynis eurus 46 ct) skolos ir 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą 539,46 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. spalio 4 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteisti atsakovui D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 320,99 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų 99 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 316,64 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 310,10 Eur (tris šimtus dešimt eurų 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 164,28 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 28 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,76 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,76 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,76 Eur (penkiasdešimt keturis eurus 76 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Blaževič-Mackevič