Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, suinteresuoti asmenys byloje: valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“, B. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjas ir K. L. gyvendami santuokoje, nusipirko gyvenamąjį namą su priklausiniais, žemės sklypą prie gyvenamojo namo, esančius (duomenys neskelbtini). Minėtame gyvenamajame name gyveno nuo pat jo įsigijimo - nuo (duomenys neskelbtini) metų. Jo sutuoktinė K. L. gyveno iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)). Gyvenamojo namo adresu yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Po K. L. mirties liko jos palikimas: ½ dalis gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypu, viešajame registre įregistruotų pareiškėjų vardu. Po sutuoktinės mirties jis faktiškai priėmė palikimą: rūpinosi nekilnojamuoju turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo statinius, dirbo žemės sklype. Jis po K. L. mirties priėmė ir visą kilnojamąjį turtą: buities ir namų apyvokos daiktus, buvusius (duomenys neskelbtini). Nusprendus savo turimą turtą padovanoti dukterėčiai B. J., paaiškėjo, kad jis teisiškai neįteisino palikimo priėmimo, nors faktiškai jį priėmė. Gyvendami santuokoje, vaikų nesusilaukė, kitų K. L. įpėdinių nėra.

Suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, B. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti proceso įstatyme nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir K. L., mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 8). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu A. L. priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7). Byloje pateiktos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Pirkimo–pardavimo sutarčių kopijos (b. l. 10-12). Raseinių rajono 1-asis notarų biuras 2021 m. birželio 4 d. rašte pažymi, kad dėl K. L. turto paveldėjimo įstatymo nustatytu laiku niekas nesikreipė, paveldėjimo bylos nėra (b. l. 9). Iš 2021 m. birželio 4 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos Raseinių miesto seniūnijos pažymos Nr. (2021-396-PD)-64 nustatyta, kad A. L. 1988 m. vasario 12 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). (duomenys neskelbtini) A. L. testamentu Nr. (duomenys neskelbtini) išreiškė valią namų valdos žemės sklypą, gyvenamą namą, ūkinius pastatus, kiemo įrenginius, esančius (duomenys neskelbtini), palikti B. J. (b. l. 17). Valstybės įmonės „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad K. L. mirusi santuokoje; sutuoktinis A. L.; duomenų apie vaikus nėra (b. l. 27). Byloje taip pat yra pateikta: 2020 m. liepos 20 d., 2021 m. sausio 15 d. AB „Lietuvos draudimo“ sąskaitos už pastatų draudimą, siųstos pareiškėjui adresu: (duomenys neskelbtini) (b. l. 34, 35), 2020 m. liepos 24 d., 2021 m. sausio 22 d., mokėjimų kvitai, iš kurių nustatyta, kad padarytos įmokos AB „Lietuvos draudimui“, UAB „Ignitis“ už elektrą(b. l. 36), pateiktos elektros skaitliukų rodmenų deklaravimo sąskaitų kopijos (b. l. 37-39).

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 straipsnis). Duomenys, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti, nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami. Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar veiksmai atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Pagal CK 5.13 straipsnį, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį, antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. L. po sutuoktinės K. L. mirties praleido terminą palikimui priimti paduodant pareiškimą notarui. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos anksčiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės K. L. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai bei pareiškime pateikti pareiškėjo paaiškinimai, patvirtina, kad A. L. po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti kaip savo, t. y. mirus K. L. jų santuokos metu įgytuose namuose liko gyventi ir toliau, rūpinosi turtu, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo statinius, dirbo žemės sklype. Visa tai patvirtina byloje pateiktos mokėjimo sąskaitų kopijos, kurios siųstos pareiškėjui mirusios K. L. palikto turto dalies adresu: (duomenys neskelbtini), šių sąskaitų mokėjimo kvitai. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas ieškinyje savo gyvenamosios vietos adresą taip pat nurodęs - (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad po K. L. mirties paliktą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys.

Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas A. L. po sutuoktinės K. L. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį pradėjęs valdyti (CK 5.51 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po K. L. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sutuoktinis A. L..

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pavelde?jimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ją pergyvenęs sutuoktinis A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Apie palikimo priėmimą pranešti Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.