Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.7; 1.2.4.4.2.3; 1.2.4.6.2.2; 1.1.7.2.5; 2.1.15.3.3.2

2026 m. vasario 5 d.

nukentėjusiųjų E. P. ir (duomenys neskelbtini) N. K. atstovui advokatui Audriui Leonavičiui,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį dėl 2 nusikaltimų, 138 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktus, 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. laikotarpiu nuo 2021 m. iki 2024 m. gegužės mėn. 23 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., žinodamas, kad O.N. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, būdamas nukentėjusios patėviu ir pasinaudodamas jos priklausomumu, atliko O. N. K. tvirkinimo veiksmus, o būtent : nenustatytą kiekį kartų gulėsi ant O. N. K., miegodavo kartu su nukentėjusiąja, stipriai prispausdamas prie jos savo kūnu ir lytiniais organais bei apkabindamas ir laikydamas ranką ant jos krūtinės ar pilvo, kaišiojo rankas po jos rūbais, lietė O. N. K. krūtinę, sėdmenis, nugarą, kojas, lytinius organus ir kitas kūno dalis, bučiavo ir kišo liežuvį nukentėjusiajai į burną, liepė ir prašė O. N. K. parodyti savo lytinius organus, pats patraukdavo jos apatines kelnaites ir žiūrėdavo, ar ji nusiskutusi, skatino nukentėjusiąją siųsti vyrams savo apsinuoginusios nuotraukas ir už tai gauti pinigų, bandė prievarta numauti šortus, aptarinėjo nukentėjusios kūną ir krūtinės dydį, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei šešiolika metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tvirkino jaunesnę nei šešiolikos metų O.N. K..

Kaltinamasis tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, toje pačioje vietoje tvirkindamas O. N. K., jai sukėlė potrauminio streso sutrikimą, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su O. N. K. tvirkinimu, tokiais tyčiniais veiksmais nesunkiai sutrikdė savo šeimos narės sveikatą.

Kaltinamasis 2022 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, savo gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., žinodamas, kad E. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė nei šešiolikos metų amžiaus, atliko E. P. tvirkinimo veiksmus, o būtent: aptarinėjo ir lygino E. P. ir savo (duomenys neskelbtini) O.N. K. krūtinės dydį, tarpkojo plaukelius ir jų skutimą, nurodydamas, kad O.N. K. parodanti jam nuskustą tarpkojį, klausinėdamas E. P. apie menstruacijas, miegojo po viena antklode, apsikabinęs nukentėjusiąją, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei šešiolika metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą susidomėjimą lytinėmis funkcijomis ir sutrikdyti vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi, tvirkino jaunesnę nei šešiolikos metų E. P..

Kaltinamasis 2022 m., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, toje pačioje vietoje tvirkindamas E. P., jai sukėlė kitas reakcijas į stiprų stresą, kurios tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su E. P. tvirkinimu, tokiais tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė mažametės E. P. sveikatą.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo santykiai su O.N. K. buvo tėviški, geresni, nei jos su savo mama, jie pajuokaudavo, pasikutendavo, ji jį apsikabindavo, pabučiuodavo į skruostą, užguldavo - ,,spausdavo sūrį“, pakutendavo, galėjo netyčia paliesti pilvą, krūtinę, sėdmenis. Jis su (duomenys neskelbtini) bendravo kaip su dukra, nėra jos įsivaikinęs. Ji jam sakė, kad iš jos mokykloje šaiposi dėl neskustų kojų, jis jai patarė skustis peiliukais, ją maudydavo, išplaudavo galvą. Jis kelionėje į Norvegijos karalystę (duomenys neskelbtini) nenugirdė, ji pati gėrė sidrą. (duomenys neskelbtini) nepatiko, kad jis pykosi su jos mama, ji dėl to jautė stresą. Jis nelietė (duomenys neskelbtini) lytinių organų. Jis siūlė (duomenys neskelbtini) reklamuoti kosmetiką, bet ne apsinuoginusiai. Jis timptelėjo (duomenys neskelbtini) šortus, nes tuo metu buvo karšta. (duomenys neskelbtini) jam rodė nuskustas kojas, o lytinius organus skustis ją išmokė mama. Jis, eidamas į tualetą, visada pasibelsdavo, jei vonios kambaryje maudydavosi (duomenys neskelbtini), ir į ją nežiūrėdavo. (duomenys neskelbtini) dabar demonizuoja kiekvieną vyrą.

Jų namuose pas draugę jo (duomenys neskelbtini) besisvečiuojanti E. P. jam pasakė negalinti užmigti, todėl jis jai pasiūlė pripūsti čiužinį, po to jie abu žiūrėjo filmą ir užmigo ant čiužinio, jis nebuvo mergaitės apsikabinęs ar prisiglaudęs. Sakė (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini) skutasi kojas, klausė, ar skutasi (duomenys neskelbtini), tačiau jos neklausė apie menstruacijas, krūtinės dydį.

Nukentėjusioji O.N. K., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad tai prasidėjo prieš tris metus. Kartą su patėviu žiūrėjo filmą, jis pradėjo ją bučiuoti ir kišti savo liežuvį į burną. Sakė, kad jai tai nemalonu, patėvis dėl to pyko. Kartą jis ją pasisodino taip, kad sėdėtų atsisukusi veidu į jį ir apsižergusi jo kojas. Jis pradėjo ją nurenginėti, bet jį atstūmė. Vėliau patėvis paklausė, ar norėtų nusirenginėti už pinigus. Dar buvo atvejis, kai patėvis atėjo į kambarį ir atsigulė prie jos. Jis kišo rankas po maikute, skaudžiai lietė krūtinę. Iš kambario išėjo, kai ji pradėjo verkti. Kartą jis leido nusipirkti žaidimą telefone ir pasakė, kad reiks už tai atsilyginti, tačiau nepasakė, kaip. Po to atėjęs vakare ir sakydamas, kad nori miegoti su ja, glaudėsi prie jos, kišo rankas po maikute prie krūtinės, bandė numauti šortus, bet jam priešinosi. Jis pasakė, kad arba jam parodo, arba kažką jai padarys. Dėl tokio jo elgesio verkė ir labai jo bijojo. Viskas prasidėjo nuo to, kad patėvis pradėjo siūlyti eiti miegoti kartu su juo. Tai būdavo tuomet, kai mama su patėviu būdavo susipykę. Patėvis kviesdavo kartu žiūrėti filmus. Po to siūlydavo kartu likti miegoti. Gulint jis prisiglausdavo iš nugaros, rankas laikydavo ant krūtinės arba ant pilvo, savo priekine apatine kūno dalimi (nukentėjusioji paveikslėlyje parodė lytinių organų sritį) liesdavosi prie jos sėdmenų. Patėvis prisitraukęs ją bučiavo kišdamas savo liežuvį jai į burną. Per jos dvyliktą gimtadienį kartu su patėviu keltu vyko į Norvegiją. Plaukiant į priekį ir atgal, patėvis davė sidro nuo kurio buvo negera, pykino. 2023 m. pavasarį, tuo metu jai buvo (duomenys neskelbtini) metų, su patėviu tvarkė rūbus pasirodymui. Jis pasakė, kad jos gražus kūnas ir visi turi jį pamatyti, siūlė siųsti savo nuotraukas ir už tai gauti pinigų. Po kurio laiko vėl klausė, ar sutiktų siųsti savo nuotraukas. Patėvis sakė, kad pažįsta kažkokį modelį ir nori jai nusiųsti nuotrauką vien tik su apatiniais. Už pirmą nuotrauką gautų 50 eurų, o už kitas vis daugiau. Sakė, kad pradžioje nuotraukose turėtų būti su truputi pakelta suknele, o po to nusirenginėti pagal kitų žmonių norus. Mama sanatorijoje su broliu buvo nuo (duomenys neskelbtini) iki gegužės dvidešimt kelintos dienos. Vakare su patėviu kalbėjo apie žaidimą. Jis pasakė, kad nupirks žaidimą, tačiau su viena sąlyga, o tą sąlygą įvardys vėliau. Vakare gulint lovoje ir žaidžiant žaidimą, atėjęs patėvis, praskėtė jai kojas ir atsigulė ant jos visu svoriu, pasakė, kad nori būti su ja. Stengėsi jį atstumti, o patėvis kišo rankas jai prie krūtinės, skaudžiai jas spaudė. Tada patėvis bandė numauti šortus ir liepė parodyti „ten“, tačiau atsisakė. Patėvis bandė jėga numauti šortus, jį atstūmė ir verkdama pasakė, kad jo bijo. Patėvis galiausiai ją paliko. Vėliau grįžęs bandė apsikabinti. Kitą dieną nuėjusi į mokyklą pasakė apie tai savo draugei (duomenys neskelbtini). Patėvis grasino, kad kažką padarys, tačiau tiksliai neįvardijo ką. Labai bijojo to, nes suprato, kad ją nurengs ir išprievartaus. Per tris metus patėvis bučiavo vieną kartą kišdamas savo liežuvį į burną, tačiau tai bandė daryti kelis kartus per tą vakarą. Nuogas krūtis patėvis lietė kelis kartus, gal 6–7 kartus. Draugė E. P. pas ją dažnai nakvodavo. Buvo toks atvejis, kad kai nuėjo miegoti, (duomenys neskelbtini) liko kalbėti su patėviu svetainėje. Jis pasakė, kad jos krūtinė didesnė už jos, kad jos kūnas gražesnis. Pasiūlė jai miegoti kartu ant čiužinio, taip pat jai davė savo maikutę, o po kurio laiko jis pasiūlė E. P. miegoti be maikutės. Apie tai E. P. papasakojo kitą rytą. Patėvis, kai komentavo apie nuotraukas ir kad gali jas siųsti už pinigus, buvo blaivus, o kitus kartus, apie kuriuos pasakojo – patėvis buvo neblaivus. Santykiai su patėviu iki tų įvykių buvo geri. Po to, kai atsikraustė į kaimą, jis dažniau pykosi su mama ir pradėjo ją atsivedinėti į savo kambarį. Mamai apie tuos įvykius papasakojo 2024 m. birželio mėnesį, anksčiau jai apie tai nieko nesakė. Patėvis buvo prigrasinęs. Sakė, kad ja niekas nepatikės, kad dėl to bus neigiamos pasekmės. Patį pirmą kartą, kai patėvis atsigulė su ja ir prisiglaudęs lietė nuogą krūtinę, mama su broliu jau miegojo savo kambaryje. Be nuogos nugaros ir krūtinės, patėvis dar lietė sėdmenis ir norėjo liesti lytinius organus, tačiau atsitraukė ir neleido to daryti (1 t., b.l. 121-125, 129, 131-134).

Globos namų (duomenys neskelbtini) vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad atliekant O.N. K. vertinimą, kalbantis su (duomenys neskelbtini) apie atvykimo į Pagalbos centrą priežastis, ji teigia atvykusi dėl patėvio elgesio su ja ir įvardija, kad „jis siūlė nusirengti, lietė krūtinę, vos neišprievartavo, bučiavo ir kišo liežuvį į burną, bandydavo prigirdyti“. Pasibaigus apklausai (duomenys neskelbtini) pasakė jos metu užmiršusi paminėti, kad patėvis taip pat užeidavo į vonios kambarį, kai ji nuoga maudydavosi duše ir į ją žiūrėdavo, ją kalbindavo, siūlydavo maudytis kartu (teigė, jog nebuvo atvejų, kai patėvis maudėsi su ja). Pasak merginos, ji bandydavo užrakinti vonios kambario duris, bet patėvis dėl to ant jos pykdavo, „rėkdavo, kad nereikia slėptis“. (duomenys neskelbtini) teigimu, patėvis jai maudantis ateidavo 1-2 kartus per savaitę, tai tęsėsi apytikriai metus. Mergina atskleidžia negatyvius psichologinės būsenos pokyčius, sietinus su galimai iš patėvio patirtu seksualiniu smurtu - ji pasakoja apie nevalingai iškylančius šių patirčių prisiminimus ir vaizdinius, lydimus nemalonių emocijų, sutrikusi miegą (teigia, kad sunkiai užmiega dėl prievartos prisiminimų, naktį dažnai atsibunda, sapnuoja patėvį ir prievartos situacijas), išsako vengianti su šiais įvykiais susijusių jausmų ir prisiminimų, nurodo tapusi dirglesnė, nervingesnė, sunkiau nusiraminanti, kilus nemaloniems jausmams, taip pat dalinasi, kad sustiprėjo nesaugumo jausmas, neigiamas savęs vertinimas, atsirado negatyvus santykis su savo kūnu, pasišlykštėjimo juo jausmas („šlykštu kartais, nes lietė, žiūrėjo“), pasakoja apie patiriamus sunkumus mokykloje (teigia, kad jai tapo sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį, jį blaško prievartos situacijų prisiminimai), taip pat pasakoja pradėjusi vengti prisilietimų, nes jie kelia nemalonias emocines reakcijas, patėvio veiksmus. Kalbantis su (duomenys neskelbtini) galimai patirtos seksualinės prievartos tema, stebimos intensyvios gyvenamos įtampos, nerimo, liūdesio reakcijos. Aptariant merginos patirtis, ji nurodo negatyvių intymių patyrimų su kitais asmenimis neturėjusi. (duomenys neskelbtini) įvardyti patėvio veiksmai jos atžvilgiu, su šiomis patirtimis sietini psichologinės būsenos pokyčiai bei stebimos emocinės reakcijos į šią temą leidžia kelti pagrįstą prielaidą, kad mergina galėjo nukentėti nuo seksualinės prievartos. (2 t., b.l. 61-65).

2024-06-10 Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad su O. N. K. bendrauta individualiai jos kambaryje. ji nurodė, kad maždaug prieš 3 metus, su patėviu būnant salione, jiems žiūrint filmą, jis pradėjo siūlyti eiti miegoti į vieną lovą, ji nieko blogo nepagalvojo, sutiko. Jis nusirengė iki apatinių, ji buvo su pižama, jis "nepatogiai" prie jos prisiglaudė iš nugaros, spaudė ją, uždėjo rankas ant krūtinės. Po kelių savaičių vėlai, apie 2 val. nakties su juo žiūrėjo filmą salione, jis rankomis suėmė jos veidą, pradėjo bučiuoti, vėliau į burną kišo liežuvį. Taip pat jis jai bežiūrint filmą parodė 50 centų ir pasiūlė jai nusirengti, bandė jai maikę nurengti, bet nepavyko. per jos (duomenys neskelbtini) gimtadienį kėlėsi keltu į Norvegiją, jis jai nupirko kažkokio gėrimo, kai išgėrė galva sukosi, skaudėjo. Atgal plaukiant jis jai nupirko du butelius sidro, liepė gerti. Praeitą vasarą paklausė, ar ji nenorėtų siųsti savo nuogos nuotraukų už pinigus. Jis pasakė kas geriau kad ji sėdėtų ir nieko neveiktų, ar geriau jiems pinigus uždirbinėtų. Prieš šiuos mokslo metu patėvis atėjęs į jos kambarį atsigulė ant jos lovos, šalia jos, kišo rankas po maikute, graibė krūtinę, spaudė ją prie sienos. Ji priešinosi, jai skaudėjo verkė, tačiau jis toliau graibė. kai ji teigė, kad jai skauda krūtinę, jis rankas kišo jai už apatinių kelnaičių, užkišo, graibė, į vidų nekišo nieko. Ji nuo jo nusisuko, verkė, tuomet jis atsistojo ir išėjo. 2024-05-23 apie 23 val. ji užsiminė, kad norėtų nusipirkti žaidimą. Jis sakė, kad galės nusipirkti, bet su viena sąlyga, kurią pasakys vėliau. jai gulint lovoje visu svoriu atsigulė ant jos. Masažavo jai nugarą, jai skaudėjo, jis artėjo prie krūtinės, jo rankos buvo po jos maike, lietė nuogą krūtinę. Jis jai sakė, kad nori su ja būti, suprato, kaip su moterimi. jai būnant ant lovos jis ją pagavo už kojų ir pradėjo pritraukinėti išsižergusią sau prie klyno. tada ji priešinosi, atsitraukė nuo jo, jis vėl kišo rankas po maike. Ji sakė, kad jai nepatinka, jis darėsi agresyvesnis, liepė pačiai nusimauti šortus gražiuoju, nes pats numaus ir išprievartaus. Ji nuo jo atsitraukė ir susisuko, sakė, kad bijo. Patėvis jai sakydavo, kad jai tinka aptempti drabužiai, juos turėtų nešioti, netinka jai laisvesni drabužiai. Ji pastebėjo, kad, jai maudantis patėvis visada eidavo į tualetą, ateidavo ir žiūrėdavo (2 t., b.l. 69-88).

Nukentėjusioji E. P., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jai yra (duomenys neskelbtini) metų. E. B. yra draugės (duomenys neskelbtini) patėvis. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) patėvis versdavo (duomenys neskelbtini) gerti alkoholinius gėrimus, siūlė jai už pinigus nusirengti, fotografuotis be rūbų. Kai (duomenys neskelbtini) mama buvo išvažiavusi su broliu į sanatoriją, patėvis buvo atėjęs į (duomenys neskelbtini) kambarį, pilnai atsigulė ant jos ir kurį laiką gulėjo, paskui atsisėdo, palietė jos krūtinę. Lietė po marškinėliais, paskui ranką patraukė, (duomenys neskelbtini) pradėjo verkti, tada jis jai sakė nusirengti, pradėjo grasinti, kad jeigu ji nenusirengs, tai jis ją išprievartaus. Viskas vyko 2024 m., vienas arba du mėnesiai buvo likę iki vasaros atostogų. Kai patėvis užgulė (duomenys neskelbtini), ji buvo apsirengusi maikę ir tikriausiai šortais. Patėvis gulėjo ant jos kokias 5 minutes, krūtinę patėvis lietė po drabužiais. (duomenys neskelbtini) bijojo savo patėvio. Kartą būnant pas (duomenys neskelbtini), negalėjo užmigti ir žaidė telefonu, tada atėjo (duomenys neskelbtini) patėvis ir pasiūlė eiti į virtuvę pasikalbėti. Tą kartą buvo labai keista tai, kad (duomenys neskelbtini) patėvis pasakė, kad jos krūtinė yra didesnė, nors yra jaunesnė už (duomenys neskelbtini). Užsinorėjus miego, patėvis paklausė, ar norėtų miegoti ant čiužinio. Galvojo, kad miegos viena, bet pasirodo jis turėjo omenyje, kad miegos kartu. Bijojo jam pasakyti, kad eis miegoti pas (duomenys neskelbtini). Atsigulus prie krašto, (duomenys neskelbtini) patėvis atsigulė iš nugaros ir apsikabino. Kartą (duomenys neskelbtini) patėvis buvo užsiminęs apie tai, kad kažkada matė jos plaukelius ir klausė, ar skutasi tą vietą, sakė, kad jis (duomenys neskelbtini) prašydavo kaskart, kai ji nusiskusdavo tą vietą, parodyti. Ta vieta yra tarpkojis. (duomenys neskelbtini) sakė, kad ji tarpkojo patėviui nerodydavo, kad patėvis meluoja. Kai (duomenys neskelbtini) eidavo praustis į dušą, kartais būdavo, kad patėvis žiūrėdavo kaip (duomenys neskelbtini) maudosi. (duomenys neskelbtini) yra sakiusi patėviui, kad baigtų į ją žiūrėti. (duomenys neskelbtini) jautėsi nejaukiai, jai labai nepatikdavo patėvio elgesys, ji tiesiog verkdavo (1 t., b.l. 190-195, 2 t., b.l. 2-7, 8).

Globos namų (duomenys neskelbtini) vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos įvertinimo išvados matyti, kad, atliekant E. P. vertinimą, kalbantis apie atvykimo į Pagalbos centrą priežastį (duomenys neskelbtini) išsako atvykusi dėl to, kad draugės patėvis „priekabiavo“ prie jų abiejų. Kalbantis apie draugės patėvio elgesio su ja keliamus jausmus (duomenys neskelbtini) išsako, jog jai nemalonu prisiminti šią situaciją, stengiasi apie tai negalvoti ir siekia tai pamiršti („padaryčiau bet ką, kad pamirščiau tą laiką, kai mano draugės patėvis mane apkabino“). Pati mergaitė draugės patėvio elgesį taip pat sieja su iki šiol patiriamu baimės jausmu: išsako, kad po minėto įvykio pradėjo jausti grėsmę šalia vyresnių vyrų, pavyzdžiui, eidama gatve. (duomenys neskelbtini) žinios su lytiškumu susijusiomis temomis atitinka jos amžių. Pokalbio apie viešas bei privačias kūno dalis metu išryškėja nesaugumo jausmas bei padidėjęs poreikis saugoti kūną: mergaitė tiksliai diferencijuoja privačias kūno dalis, tačiau nuolat kartoja, kad jai privatus visas jos kūnas, išsako vengianti būti pamatyta su kūno neuždengiančiais drabužiais ar maudymosi kostiumėliu. Daugiau negatyvių intymaus pobūdžio patirčių tyrimo metu neatsiskleidžia (2 t., b.l. 168-173).

Įstatyminė atstovė V. P. parodė, kad jai dukra E. P. pasakė, kad jos draugė O.N. K. nenori būti namuose dėl patėvio. E. P. pasakė, kad draugės patėvis yra pedofilas. Ji dukrai liepė taip žmonių nevadinti. Tuomet dukra pasakė, kad patėvis priekabiauja prie O.N. K. : girdė alkoholiu, siūlė fotografuotis, kišo rankas po marškinėliais, žiūrėjo, kaip ji prausiasi vonioje, vasarą šortus mūvinčios (duomenys neskelbtini) klausė, ar ji skutasi plaukelius, nes jam (duomenys neskelbtini) parodydavo, kai nusiskusdavo, E. B. lygino dukros ir (duomenys neskelbtini) krūtinės dydį.

Dukra papasakojo, kad E. B. priekabiavo prie jos pačios. Dukra nakvojo pas (duomenys neskelbtini), į kambarį užėjęs E. B. paklausė, ar nesimiega, pasiūlė miegoti ant čiužinio kitame kambaryje. Jis atsigulė kartu ir miegojo, ją apsikabinęs. Dukra jautėsi labai blogai, grįžusi nekalbėjo dvi dienas ir tik po to pasipasakojo. Dukrai buvo depresija, savižala – pjaustėsi rankas, blogai miegojo, vengė vyrų prisilietimų, prastėjo mokymosi rezultatai, mažėjo draugų ratas. Dukra lankosi pas psichologą, jai nustatyta socialinė fobija. Dukra ir iki to įvykio gailėjo (duomenys neskelbtini), sakydavo nekenčianti jos patėvio.

V. P. 2023-10-01 parašė SMS O.N. K. mamai ir susitarė dėl pokalbio telefonu. 2023-10-02 telefonu paklausė mamos, ar ji pastebėjo tokius dalykus, mama atsakė nepastebėjusi, nes eidavusi miegoti anksčiau už savo sutuoktinį ir dukrą. Ji mamai liepė stebėti (duomenys neskelbtini). Ji pati kelis kartus bendravo su O.N. K., ir dukra. (duomenys neskelbtini) norėdavo išsikalbėti, jai pasakojo, kad patėvis jai siūlė fotografuotis apsinuoginusiai už pinigus, sakė, kad stebi ją, besimaudančią vonioje, ji bijo būti namuose, nes patėvis ateidavo pas ją į kambarį ir kišo rankas po marškinėliais, liesdamas krūtinę. Ji suprato, kad tokie patėvio veiksmai vyko ne vieną kartą ir kuo toliau, tuo jis elgėsi drąsiau. O.N. K. sakė, kad patėvis grasino, jog jei ji pasiskųs, jis atims kažkokius daiktus. Mano, kad O.N. K. jai ne viską papasakojo, nes mergaite buvo gėda ir nemalonu kalbėti. Vėliau jai paskambino O.N. K. mama ir pasakė, kad pasitvirtino tai, apie ką jos kalbėjosi.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti atstovės ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad parodė, dukrai E. P. (duomenys neskelbtini). Dukra kokius 6 metus draugauja su O.N. K.. Kalbant su dukra (duomenys neskelbtini), ji (duomenys neskelbtini) patėvį įvardino kaip pedofilą ir paaiškino, kad jis liepdavo rūkyti ir girdydavo (duomenys neskelbtini), siūlė fotografuotis už pinigus. (duomenys neskelbtini) išeinant iš dušo, patėvis jos klausdavo, ar ji nusiskutusi "tą vietelę", dukra rodydavo į klyną. Pasakojo (duomenys neskelbtini), kad ateidavo patėvis pas (duomenys neskelbtini) į kambarį, atsiguldavo šalia. (duomenys neskelbtini) mama tuo metu dažniausiai miegodavo. (duomenys neskelbtini) sutikus, kad apie tai pasikalbėtų su jos mama, susiskambino ir mamai papasakojo, ką sužinojo iš dukros. (duomenys neskelbtini) mama labai sunerimo, išsigando. Ji pasakojo, kad nieko blogo neįtarė. Aiškino, kad būdavo, jog pati anksti eidavo miegoti su mažyliu. (duomenys neskelbtini) likdavo su patėviu kitame kambaryje. Žaisdavo kompiuteriu, juokdavosi, kad nieko blogo nepagalvojo, nes galvojo jog jie ten kutenasi iš draugiškumo. Dar pasakojo apie alkoholį, kad patėvis ją girdo. (duomenys neskelbtini) mamai buvo žinomas vienas atvejis, kada (duomenys neskelbtini) vyko į reisą kartu su patėviu. Patėvis norėjo (duomenys neskelbtini) nupirkti nealkoholinį „Radler“, bet nupirko alkoholinį. Apie kitus atvejus ji teigė nieko nežinojusi. Kai sužinojo apie (duomenys neskelbtini) patėvį, (duomenys neskelbtini) nebeleido miegoti pas (duomenys neskelbtini), jei žinodavo, kad patėvis yra namuose. Klausė (duomenys neskelbtini), ar kai ji nakvodavo pas juos, būdavo kas nors įtartino, tai (duomenys neskelbtini) sakė, kad ne. (duomenys neskelbtini) tik pasisakė, kad (duomenys neskelbtini) patėvis dažnai gerdavo alų, prie jos nėra lindęs, ji taip pat nematė, kad patėvis lįstų prie (duomenys neskelbtini). Jau kada (duomenys neskelbtini) mama kreipėsi į policiją, dukra papasakojo, gali būti tokie keli atvejai, kad patėvis atsigulė ant (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) verkė, nes patėvis pakišo ranką po marškinėliais ir laikė ranką ant (duomenys neskelbtini) krūtinės. Kaip pasakojo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pasisakė, kad tada, kai patėvis ant jos gulėjo, ji labai verkė, net iki isterijos. Vieno tokio atvejo metu patėvis atsikėlė ir atsiprašė, o kitą kartą patėvis (duomenys neskelbtini) pasakė - pati žinai, kas tau bus, jei kam nors pasakysi. Paklausus ką čia reiškia "kas tau bus", tai dukra atsakė, kad (duomenys neskelbtini) išprievartaus tokiu atveju. Tai kaip suprato, šis atvejis buvo paskutinis. dukra (duomenys neskelbtini) pasisakė, kad kažkada, kai nakvojo pas (duomenys neskelbtini) namuose, negalėjo ilgai užmigti ir žiūrėjo telefoną. (duomenys neskelbtini) tuo metu jau miegojo. (duomenys neskelbtini) pradaręs duris paklausė jos, kodėl ji nemiega. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad negali užmigti. (duomenys neskelbtini) pasiūlė ateiti į virtuvę pakalbėti su juo ir (duomenys neskelbtini) mama. (duomenys neskelbtini) daug kalbėjo ir domėjosi jos apie mėnesines, klausė (duomenys neskelbtini), ar ji skutasi "tą vietelę", parodė rankomis sau į klyną. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sakė, kad jam keista, kad nors (duomenys neskelbtini) daug jaunesnė už (duomenys neskelbtini), jos, t.y. (duomenys neskelbtini) krūtinė daug didesnė už (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pasiūlė miegoti ant čiužinio. (duomenys neskelbtini) sutiko, nes jai patinka pripučiami čiužiniai. (duomenys neskelbtini) sakė, kad ji galvojo, jog miegos viena, bet (duomenys neskelbtini) atsigulė kartu. (duomenys neskelbtini) sakė, kad jai buvo nemalonu, kad (duomenys neskelbtini) prie jos prisispaudė ir miegojo ją apsikabinęs. Ji dalyvavo dukros E. P. apklausoje. Stebint jos apklausą pastebėjo, kad ji negali įvardinti įvykių tikslių datų, gana dažnai minėjo, žodžius "nežinau", "gal", "galimai", tai galėjo įtakoti patiriamas jaudulys. Iš 2023 m. į 2024 m., žiemos metu, užregistravo (duomenys neskelbtini) privačiai pas psichologą, nes ji pasirodė liūdna, depresyvi, bandė save žalotis. Po to, kai (duomenys neskelbtini) atsivėrė ir papasakojo apie netinkamą (duomenys neskelbtini) patėvio elgesį su (duomenys neskelbtini) ir pačia (duomenys neskelbtini), suprato, kad ta (duomenys neskelbtini) emocinė būklė buvo įtakota (duomenys neskelbtini) patėvio elgesio. (duomenys neskelbtini) galėjo pergyventi ne vien tik dėl savęs, bet ir dėl to, kas vyksta su (duomenys neskelbtini). (1 t., b.l. 75-77, 78-80, 81-83, 84-85). V. P. patvirtino, kad šie parodymai teisingi.

Liudytoja L. B., O.N. K. mama, parodė, KAD dukra jai papasakojo, kad E. E. B. trejus metus prie jos seksualiai priekabiavo. Ji padarė to pokalbio garso įrašą, iškvietė policiją, vaiko teisių apsaugos specialistus. (duomenys neskelbtini) sakė, kad paskutinis kartas buvo 2024 m. gegužės paskutinę savaitę, kuomet ji gulėjo lovoje, o girtas E. B. atsigulė ant jos ir pradėjo kaišioti rankas už kelnaičių ir liemenėlės, dukra apsiverkė. Dukra sakė, kad toks elgesys tęsiasi trejus metus, kad E. B. ją bučiavo, kišdamas liežuvį į burną, ji nesileido. Ji yra girdėjusi dukros aimanas, bet E. B. sakydavo, kad jis su dukra žiūri filmus ar žaidimus. E. B. su dukra kokį kartą per mėnesį miegodavo kartu. Dukra pasakojo, kad išvykos su E. B. į Norvegijos Karalystę metu jis ją nugirdė, jai darė kokteilius ir namuose, ateidavo į vonią, jai maudantis. Dukra sakė maniusi, kad ji nepatikės jos pasakojimu. Dukra ji tiki, mergaitė negalėtų išsigalvoti tokių dalykų. Iki dukros pasipasakojimo yra pastebėjusi, kad dukra vengė E,B.: eidavo anksčiau miegoti, užsidarydavo savo kambaryje, po to pasakė taip elgųsis, kad E. B. manytų, jog ji miega. Dukra po pasipasakojimo lankėsi pas psichologą, vartojo psichiatro skirtus vaistus. Pas šiuos specialistus dukra lankosi iki šiol, buvo gydyta sanatorijoje Palangoje. Dukros emocinė būklė dabar gerėja, pagerėjo po įvykių suprastėję jos mokymosi rezultatai.

2023 m. E. P. nakvojo jų namuose, pati prisipūtė čiužinį. Rytą rado E. P. su E. B. kartu ant čiužinio. Ji niekam apie tai nepasakojo, nes nenorėjo įtraukti pašalinių žmonių. (duomenys neskelbtini) papasakojo mamai, kad E. B. prie jos lindo. 2023 m. spalio mėn. V. P. ją telefonu įspėjo atkreipti dėmesį į sutuoktinio elgesį.

BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka perskaityti liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose nurodė, kad 2024-06-06 apie 22 val., būnant namuose, bendravo su dukra apie mokyklą. Baigus kalbėtis dukra pasakė, kad nori kai ką pasakyti apie tėtį. Dukra sutuoktinį (duomenys neskelbtini) vadina tėčiu, o (duomenys neskelbtini) ją vadina dukra, nors realiai (duomenys neskelbtini) O. N. yra podukra. Su (duomenys neskelbtini) kartu gyvena nuo 2016 m. liepos mėnesio, tada O. N. buvo (duomenys neskelbtini) metai. Pokalbio su dukra metu darė garso įrašą. Dukra pasakė, kad (duomenys neskelbtini) prie jos kabinėjasi - liečia krūtinę, jos lytinius organus, išsireiškė, kad "kišo rankas už kelnaičių, bet nedaėjo iki to", kad jai bandė numauti šortus. Dukra nesileido, ji sakė jam, kad jai skauda, o neva (duomenys neskelbtini) jai pasakė - ko tu čia gėdijiesi. Jau seniau buvo kilę blogų įtarimų. Ne kartą buvo girdėjusi kai iš kito kambario girdėjo lyg aimaną, lyg "skauda, ne tete, nelįsk". Ateidavus į kambarį, juos rasdavo sėdinčius lyg niekur nieko. Paklausus ką jie daro, atsakydavo "mes čia kutenomės. Ką aš negaliu dukros pakutenti? Eik miegoti". Klausdavo dukros kas čia vyksta, o ji nuleidusi galvą, akis, nieko nesakydavo. Prieš metus su ja telefonu susisiekė V. P., kuri yra O. N. draugės (duomenys neskelbtini) mama. Ji pasakė, kad iš (duomenys neskelbtini) elgesio ir (duomenys neskelbtini) pasakojimų atrodo, kad (duomenys neskelbtini) netinkamai su (duomenys neskelbtini) elgiasi. Konkrečiai nepasakė ir neįvardino. Jai atsakė, kad turi įtarimų dėl tų, prieš tai nurodytų vakarais girdimų keistų garsų. Dukros klausė, kodėl ji taip ilgai nieko nesakė, o ji atsakė, kad bijojo, (duomenys neskelbtini) ją baugindavo sakydamas, kad bus dar blogiau. (duomenys neskelbtini) dažnai vaikščiodavo į tualetą, kai maudydavosi dukra. Dukra sakė, kad (duomenys neskelbtini), ateidamas į vonią, kurioje ji maudydavosi, pasilenkdavo ir žvilgtelėdavo į ją besimaudančią. Apie minimus įvykius su dukra kalbėjosi tada, kai darė garso įrašą, tai buvo pirmas pokalbis. Po policijos iškvietimo dukra apie viską, kas vyko nederamo su ja, ką jai darė (duomenys neskelbtini), papasakojo Vaiko teisių specialistei. Dukra sakė, kad pasakojo viską kaip ir buvo, tik gal tarp pačių datų ir įvykių galėjo susimaišyti, nes atvejų buvo daug, o laiko tarpas, kada viskas vyko, ilgas. Paskutinis atvejis buvo tada, kai su sūnumi laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) buvo sanatorijoje. Tai tas minimas atvejis, kai dukrai (duomenys neskelbtini) movė šortus, galėjo būti 2024 m. gegužės 22-23 d. Nežino kodėl dukra dabar prabilo, kodėl nesakė to ankščiau. Buvo pastebėjusi, kad dukra nešiodavo gerokai per didelius drabužius pagal savo figūrą, vėliau dukra paaiškino, "kad tėtis nežiūrėtų į mane". Dukra daugiausiai laiko leidžia su (duomenys neskelbtini), kuriai yra 12-13 metų, pas ją dažnai lieka nakvoti, būna (duomenys neskelbtini) atvažiuodavo miegoti. Kažkuriuo metu (duomenys neskelbtini) kardinaliai pasikeitė, ėmė vengti atvažiuoti, dukra klausdavo, ar tėtis savaitgalį bus namuose, nes to klausia (duomenys neskelbtini). Dukra nėra linkusi meluoti, nėra linkusi fantazuoti, iškreipti faktus, lanko bendro ugdymo mokyklą, neturi specialiųjų poreikių, nesutrikusi raida. Dukra nuo 2024 m. gruodžio mėnesio gyvena (duomenys neskelbtini). Ji apsigyveno (duomenys neskelbtini), nes pradėjo lankyti psichologą bendrose ir individualiose konsultacijose raidos centre (duomenys neskelbtini). Pas psichologą pradėjo lankytis jau vykstant ikiteisminiam tyrimui. (duomenys neskelbtini) emocinė būklė nepakitusi, ji toliau vaikšto su treningais, dangstosi kūną, mokymosi rezultatai nepakitę. (duomenys neskelbtini) padėjo nusipirkti pečių, krauna malkas, prisideda buityje kai nėra (duomenys neskelbtini) namuose. Su juo atnaujino bendravimą, tačiau gyvena atskirai. (duomenys neskelbtini) atvažiuoja padėti, nes sūnus turi raidos sutrikimą. (1 t., b.l. 56-58, 59-62, 63-65). Liudytoja patvirtino, kad šie parodymai teisingi.

2024-06-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad L. B. pateikė garso įrašą, kur ji kalbėjo su dukra (2 t., b.l. 39-40).

2024-06-12 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas L. B. pateiktas garso įrašas 05.27 min. trukmės. Įraše kalbasi du moteriški balsai (Balsas 1) ir (Balsas 2). Balsas 2 pasakoja apie tai, kad tete ją versdavo gerti, rūkyti elektronines cigaretes. Tete daug kartų yra lietęs jos krūtinę, taip pat ir "apačią". Nieko nesakė, nes bijojo, galvojo, kad ja nepatikės, kad kažkas atsitiks blogo, jai buvo grasinama. Pasakoja, kad tete atėjo, atsigulė ant jos. Po kiek laiko atsisėdo ir pradėjo ją pritraukinėti prie savęs. Sakė jam, kad eis miegoti, bet tete sakė, kad nori pabūti su ja. Tada tete pradėjo liesti krūtinę, ji traukė jo rankas, liepė baigti. Tada tete pradėjo nuiminėt šortus. Laikydama šortus, sakė tetei baigti, sakė, kad jai nepatinka. Tete liepė parodyti, arba jis kažką padarys. Atsitraukė nuo jo, jis vėl pradėjo grasinti. Kai pasakė tetei, kad jo bijo, jis nustojo. Balsas 2 kalba verkdama, nustojusi verkti vėl ima graudintis, pasakojo drebančiu balsu (2 t., b.l. 41-44, 45).

Liudytoja I. R., vaiko teisių apsaugos specialistė, parodė 2024 m. birželio mėn. gavusi pranešimą iš vaiko mamos, kad vaikas galimai patyrė seksualinę prievartą, nedelsdama nuvyko į įvykio vietą. Namuose O.N. K. kalbėjo aiškiai ir nuosekliai. Sakė, kad patėvis prievartą tempė už kojų, sukeldavo skausmą, ją suimdamas, tai pasakodama, pravirko. Sakė, kad patėvio iniciatyva vartojo alkoholinius gėrimus, patėvis versdavo žiūrėti per televizorių nemalonius savižalos vaizdus, ateidavo į jos kambarį, liesdavo, kišdavo rankas už apatinių kelnaičių, siūlė fotografuotis. Mergaitę labai išgąsdino paskutinis įvykis, kai patėvis lovoje agresyviai pradėjo ją tempti prie savo klyno. Mergaitė pajuto didelę grėsmę, nurodė bijanti, kad patėvis ją išprievartaus, todėl apie patėvio elgesį papasakojo mamai. Mergaitė yra pasakojusi apie patėvio elgesį draugei E. P., kuri papasakojo savo mamai. Namuose kartu buvo neblaivi mergaitės mama ir neblaivus patėvis. Ji O.N. K. jokių menamų klausimų neuždavinėjo. Ji fiksavo mergaitės paaiškinimus.

Liudytoja A. P. parodė, kad jos dukra draugauja su O.N. K.. Jai (duomenys neskelbtini) pasakojo, kad patėvis ją lietė, liepdavo gerti alkoholinius gėrimus, mama ir patėvis neleisdavo užsirakinti vonioje ir ateidavo, kai ji maudydavosi. Dukra, prie kurios lindo jos sutuoktinio sūnus, pasakė, kad (duomenys neskelbtini) turi tokios pačios patirties, kaip ir dukra, tada mergaitės susidraugavo. (duomenys neskelbtini) mama sakė nerandanti ryšio su dukra, nenutrauks santuokos su E. B., kol nebus įrodyta jo kaltė. (duomenys neskelbtini) blogai sutaria su mama, nenori važiuoti namo. (duomenys neskelbtini), susipykusi su mama, save žaloja.

Liudytoja A. M. parodė, kad O.N. K. į (duomenys neskelbtini) atėjo mokytis (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugsėjį mergaitė tapo uždaresnė, dirglesnė. Mergaitė jai sakė, kad jos patėvis su ja negražiai elgiasi. 2024 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) jos pačios prašymu apgyvendinta (duomenys neskelbtini) ir gyvena iki šiol. Apsigyvenusi (duomenys neskelbtini), mergaitė tapo ramesnė, sakė nenorinti grįžti namo. (duomenys neskelbtini) draugės G. P. mama sakė, kad (duomenys neskelbtini) patyrusi tą patį, ką ir (duomenys neskelbtini), kurią išnaudojo jos netikras brolis. (duomenys neskelbtini) mama jos prašė stebėti dukrą dėl savižalos, sakė vešianti gydyti dukrą, o jei dukra bus gydoma, bus galima spręsti, kad dukra išsigalvojo įvykius. Jai susidarė įspūdis, kad mama stengiasi (duomenys neskelbtini) pavaizduoti prasimanančią įvykius. (duomenys neskelbtini) žalojosi popieriaus lapu rankas ir vidines šlaunų puses. Mergaitė jai nenurodė savižalos priežasčių. (duomenys neskelbtini) lankosi pas psichologus.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad ekspertizės metu O.N. K. konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas (F43.1), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir tai vertinama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (3 t., b.l. 76-83l. ).

Teismo ekspertė S. S. dėl O.N. K. atliktos ekspertizės paaiškino, kad mergaitei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas tiesiogiai susijęs su nagrinėjama veika. Mergaitė nurodė, kad jai nuolat iškyla prisiminimai apie patėvio veiksmus, pvz., kaip jis, sugriebęs už kojų, žiūri į ją. Įkyrūs iškylantys prisiminimai yra vienas esminių potrauminio streso sutrikimo simptomų. Nekilo abejonių, kad nagrinėjami įvykiai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Ekspertizės metu mergaitė suicidinių minčių neišsakė, bet nurodė, kad prieš kelias savaites bandė žudytis, išgėrusi vaistų. Ekspertizės metu gėrė antidepresantus. Iki tiriamų įvykių ji nesilankė pas psichologą ar psichiatrą. Pirmojoje konsultacijoje 2024-09-04 mergaitei nustatytas potrauminio streso sutrikimas, kuris tęsėsi ir ekspertizės metu. Mergaitės santykis su mama neturėjo įtakos potrauminio streso sutrikimui, tačiau turėjo įtakos didesniam pažeidžiamumui, nes nepalaikanti mamos pozicija sunkina psichoemocinę būseną.

Teismo ekspertė A. Š. dėl O.N. K. atliktos ekspertizės paaiškino, kad mergaitei nenustatyti jokie pažintinės veikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų liudyti, nekilo abejonių dėl jos duodamų paaiškinimų patikimumo. Dėl iškylančių prisiminimų krito mergaitės pažangumas mokykloje, nes jai sunku susikaupti, tinkamai mokytis. Mergaitė apie kelis metus trukusius įvykius mamai papasakojo ne iš karto, nes dėl jauno amžiaus jautėsi nesaugi ir įsibaiminusi, abejojo, ar ja kas nors patikės. Jos santykis su mama nėra atviras ir grįstas pasitikėjimu. Mergaitė nurodė, kad jos mama ekspertizės atlikimo metu atnaujino ryšius su kaltinamuoju. Taip mama atstūmė dukrą, ji jaučia mamos nepalaikymą, jai nesiseka mokykloje, ji viena išeina gyventi į (duomenys neskelbtini). Ji palaikymą gauna tik išorėje, palaiko tik draugės mama. Tiriamų įvykių pasekmės išlieka ne tik šiuo metu, bet ir ilgiau, išryškės, kai mergaitė norės kurti šeimą.

Liudytojas A. P., E. P. tėvas, parodė apie įvykius sužinojęs iš buvusios sutuoktinės V. P.. Dukra jam pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) namuose E. B. atsigulė prie dukros ant čiužinio, dukrą apsikabino ir prisitraukė, klausė, ar ją tėtis taip apkabina. Dukra bijojo, verkė, nes taip elgėsi svetimas girtas žmogus. E. B. prieš miegą begerdamas virtuvėje dukros klausinėjo, ar ji skutasi plaukelius, sakė, kad jai užaugusi krūtinė, klausinėjo, ar dukra jau serga mėnesinėmis, aiškino apie higienos priemones. Dukra sakė buvusi įsitempusi, nes jai pokalbis buvo nemalonus. Jis dukros klausė, ar jos neišprievartavo, dukra atsakė, kad to nebuvo. Dukros baimės prasidėjo po šių įvykių. Dukra pradėjo bijoti žmonių, viešumos, viena važiuoti autobusu, suprastėjo mokslai. Vedė dukrą pas psichologą apie metus. Vežant (duomenys neskelbtini) į Vilnių, ji sakė, kad E. B. jos prašė parodyti krūtinę. Jis su dukros mama išsituokė prieš 6 metu, dukrai dėl to buvo sunku, bet jis nepastebėjo tokių elgesio pokyčių, kokius matė po dukros susidūrimo su kaltinamuoju.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad E. P. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (43.8), šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat E. P. nustatoma socialinė fobija (F40.1), nesusijusi su byloje tiriama veika. (3 t., b.l. 84-91).

Teismo ekspertė S. S. dėl E. P. atliktos ekspertizės paaiškino, kad tyrimas atliktas, įvertinus vaiko psichologinį ištyrimą, medicininius dokumentus, pačios mergaitės paaiškinimais, kada pradėjo blogai jaustis ir kokiose situacijose taip nutikdavo. Apibendrinus tyrimo medžiagą, padaryta išvada, kad mergaitės reakcija į stresą kilo būtent dėl kaltinamojo veiksmų. Mergaitė iki tiriamų įvykių buvo patyrusi emocinių sunkumų, tačiau nesukėlė psichikos sutrikimo. Mergaitei po įvykių kilo baimė, kad negalėjo išvengti tos situacijos, nes nežinojo, kaip elgtis. Mergaitė apie įvykį papasakojo draugei (duomenys neskelbtini), tai rodo, kad įtampa kilo įvykio metu ir po įvykio ji tęsėsi. Mergaitė iki įvykio buvo jautresnė, o įvykis ją padarė pažeidžiamesnę kitiems neigiamiems išgyvenimams. Bendraudama su mergaite, nustatė, kad kilusi įtampa nenuslopo ir ekspertizės atlikimo metu, tačiau simptomai buvo mažesni, todėl dėl nežymaus adaptacijos sutrikimo mergaitei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kilusių pasekmių sušvelninimui reikia tęstinės psichologinės pagalbos. Mergaitei gali išlikti padidintas jautrumas ateityje, mezgant romantinius santykius, mergaitė nurodė pradėjusi bijoti visų žmonių, ypač vyrų, tai rodo, kad jai įsijungia padidintas savisaugos mechanizmas prie kitų žmonių.

Teismo ekspertė A. Š. dėl E. P. atliktos ekspertizės paaiškino, kad nenustatė jokių mergaitės kognityvinių sutrikimų, aplinkybių, dėl kurių būtų galima netikėti mergaite. E. P. apie įvykį ne iš karto pasakė mamai dėl situacijos netikėtumo, mergaitės asmenybės nebrandumo, nežinojimo, kaip elgtis ir reaguoti. Mergaitė yra jaučianti padidintą įtampą, tačiau nagrinėjamas įvykis jai stipriai pakenkė ir ji tapo dar pažeidžiamesnė, jautresnė, nei buvo iki tol. Mergaitė iki šiol dėl šiol labai pergyvena dėl nagrinėjamo įvykio.

BK 153 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atliko jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo veiksmus. Teismų praktikoje tvirkinamieji veiksmai paprastai pasireiškia demonstruojant jaunesniam negu šešiolikos metų asmeniui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą tokio asmens akivaizdoje ir pan. Tvirkinamaisiais veiksmais pripažįstami veiksmai, galintys sukelti jaunesnio negu šešiolikos metų asmens per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais ir kitokių neigiamų padarinių. Šio nusikaltimo veikos sudėtis yra formalioji – ji nereikalauja padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tvirkinamųjų veiksmų įtaka nukentėjusiojo elgesiui neįeina į šios nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys Nr. 2K-356/2014,2K-257-495/2024, 2K-133-813/2025). Šis nusikaltimas padaromas, veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka šešiolikos metų amžiaus nesulaukusio asmens tvirkinimo veiksmus, ir nori taip veikti. BK 138 straipsnyje numatyta atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymą, BK 140 straipsnio 3 dalyje– už nežymų mažamečio sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis kaltės nepripažino, teigė, kad su nukentėjusiąją O.N. K. bendravo kaip tėvas su dukra, jų santykiai buvo geri, jos kūną liesdavo ar patardavo dėl higienos ir ateities planų juokaudamas ar rūpindamasis jos gerove, vedinas tėviškų, o ne tvirkinamųjų tikslų.

Nukentėjusiojo O.N. K. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2024 m. metu parodė, kad patėvis E. B. su ja netinkamai elgtis pradėjo prieš trejus metus, kuomet jis likdavo su ja miegoti ir stipriai savo kūnu prisispausdavo prie jos, jai buvo labai nemalonu, pradėjo ją bučiuoti, kišdamas savo liežuvį jai į burną, lietė jos nuogą kūną – krūtinę, sėdmenis, lytinius organus ir kitas kūno vietas, kalbino ją parodyti savo lytinius organus, aptarinėjo kūną ir krūtinės dydį, tikrino jos lytinius organus, ar yra nusiskutusi, siūlė jai nuogai fotografuotis už pinigus. Ji apie tai nepasakojo nei mamai, nei kitiems asmenims, nes patėvis grasino, kad ja niekas nepatikės, jai kils neigiamos pasekmės. Galiausiai patėvis ją užgulė, prispaudė, lietė krūtinę, bandė numauti šortus, ji šią situaciją suprato tai, kad gali būti išprievartauta, todėl apie patėvio elgesį pirmiausia papasakojo draugei E. P., vėliau – liudytojai V. P. ir savo mamai. Nukentėjusioji tokias pačias esmines aplinkybes apie kaltinamojo veiksmus nurodė teismo ekspertėms, vaiko teisių apsaugos specialistams, užfiksavusiems jos paaiškinimus vaiko situacijos vertinimo anketoje, globos namų (duomenys neskelbtini) specialistams, užfiksavusiems paaiškinimus vertinimo išvadoje.

Nukentėjusioji E. P. parodė iš draugės (duomenys neskelbtini) sužinojusi, kad patėvis E. B. versdavo (duomenys neskelbtini) gerti alkoholinius gėrimus, siūlė jai už pinigus fotografuotis nuogai, gulėjo ant jos, lietė krūtinę, žiūrėdavo, kaip naudosi. Liudytoja V. P. parodė pirmiausia iš dukros E. P. sužinojusi, kad patėvis O.N. K. girdė alkoholiu, siūlė fotografuotis, kišo rankas po marškinėliais, žiūrėjo, kaip ji prausiasi vonioje, vasarą šortus mūvinčios (duomenys neskelbtini) klausė, ar ji skutasi plaukelius. Vėliau jai pati O.N. K. pasakojo, kad patėvis E. B. siūlė jai fotografuotis apsinuoginusiai, kišdavo rankas po jos marškinėliais, lietė krūtinę, žiūrėdavo, kaip ji prausiasi vonioje, tokie patėvio veiksmai vyko ne vieną kartą ir kuo toliau, tuo jis elgėsi drąsiau. Liudytoja apie tokius kaltinamojo veiksmus 2023 m. spalio mėn. pranešė nukentėjusiosios mamai L. B.. L. B. parodė, 2024-06-05 birželio mėn. dukra jai papasakojo, kad E. B. apie trejus metus liečia jos lytinius organus, krūtinę, bučiuoja, kišdamas liežuvį į burną, stebi besimaudančią. Liudytoja I. R. parodė, kad nukentėjusioji pasakojo, kad patėvis ją liesdavo, kišdavo rankas už kelnaičių, siūlė fotografuotis nuogai už pinigus, vartoti alkoholinius gėrimus, žiūrėti per televizorių nemalonius savižalos vaizdus. Mergaitę labai išgąsdino paskutinis įvykis, kai patėvis lovoje agresyviai pradėjo ją tempti prie savo klyno. Mergaitė pajuto didelę grėsmę ir baimę, kad patėvis ją išprievartaus. Liudytoja A. P. parodė, kad O.N. K. jai sakė, kad patėvis ją lietė, liepdavo gerti alkoholinius gėrimus, žiūrėjo į besimaudančią vonioje.

Atlikus nukentėjusiosios teismo psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę, jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika. Ekspertė A. Šaulytė teisme paaiškino, mergaitei nenustatyti jokie pažintinės veikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų liudyti, nekilo abejonių dėl jos duodamų paaiškinimų patikimumo. Ekspertė S. Stanaitienė papildomai paaiškino, kad mergaitė nurodė, kad jai nuolat iškyla prisiminimai apie patėvio veiksmus. Įkyrūs iškylantys prisiminimai yra vienas esminių potrauminio streso sutrikimo simptomų.

Taigi, byloje apklausti liudytojai, vaiko teisių apsaugos specialistė, nukentėjusiąją tyrusios ekspertės patvirtino iš nukentėjusiosios sužinojusios iš esmės tas pačias aplinkybes, kuris ji nurodė, apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji apie kaltinamojo veiksmus kitiems asmenims papasakojo ne iš karto : pirmiausia, praėjus apie porai metų nuo įvykių pradžios – savo draugei E. P. ir jos mamai V. P., o 2024 m. birželio mėn. – ir savo mamai po agresyviausių kaltinamojo veiksmų – atsigulimo ant jos, prievartinio šortų movimo, bijodama ateityje būti išžaginta. Šio pokalbio metu nukentėjusioji mamai ir anksčiau E. P. ir V. P. nurodė tas pačias delsimo priežastis – baimę, kad ja nepatikės, patėvio grasinimą. Teismo ekspertė A. Š. paaiškino, kad mergaitė apie kelis metus trukusius įvykius mamai papasakojo ne iš karto, nes dėl jauno amžiaus jautėsi nesaugi ir įsibaiminusi, abejojo, ar ja kas nors patikės. Ekspertė nurodė, kad mergaitės santykis su mama nėra atviras ir grįstas pasitikėjimu. Aptartos aplinkybės rodo, kad jauno amžiaus nukentėjusioji, gyvendama kartu su kaltinamuoju patėviu, būdama nuo jo priklausoma, neturėdama gyvenimiškos patirties ir pakankamai palaikymo iš mamos, apie patėvio veiksmus bijojo pasakoti kitiems žmonėms dėl kaltinamojo grasinimų, įtikinėjimo, kad ja netikės.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-495/2024).

Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji, pasakodama apie patėvio veiksmus, negalėjo nurodyti jų tikslaus laiko, kiekio, tačiau, atsižvelgus į jau aptartas aplinkybes apie jos parodymų turinį, nuoseklumą, kuris įvertintas, atsižvelgus į jos kitiems asmenims pasakotas tas pačias aplinkybes, ilgą kaltinamojo tęstinių veiksmų laiką, tai nesuteikia pagrindo jais abejoti. Teismas nukentėjusiosios parodymus vertina kaip patikimus.

Apibendrindamas teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis atliko prieš nukentėjusiąją kaltinime nurodytus veiksmus kaltinime nurodytu laiku ir vietoje.

Kaltinamasis, būdamas nukentėjusiosios patėviu, žinojo jos amžių. Bylos įrodymais nustatyti kaltinamojo ilgai trukę seksualinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją : intymus nukentėjusiosios kūno, lytinių organų lietimas, bučiavimas, kūno aptarinėjimas - galėjo jai sukelti per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais, todėl jie buvo tvirkinamieji. Kaltinamasis, būdamas pilnametis, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, pats turėdamas nepilnametę dukrą, tiek remdamasis bendru supratimu apie seksualinio elgesio ribas, tiek matydamas nukentėjusiosios neigiamą reakciją į jo veiksmus : atstūmimą, verkimą, sakymą, kad skauda, prašymą liautis – aiškiai suprato, kad naudoja prieš nukentėjusiąją prievartą, o ne tėviškai ja rūpinasi. Kaltinamasis suvokė, kad atlieka šešiolikos metų amžiaus nesulaukusios nukentėjusiosios tvirkinimo veiksmus, ir norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tyčiniai veiksmai atitinka BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamajam inkriminuotas nesunkus kvalifikuotas nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas. Teismo ekspertizės išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų apie nukentėjusiosios psichikos sutrikimus iki tiriamų įvykių. Nukentėjusioji 2024-09-04 (po byloje tiriamos veikos) konsultuota psichiatro dėl pykinimo, sutrikusio apetito, košmariškų sapnų ir nevalingų, spontaniškų prisiminimų, jai nustatytas potrauminio streso sutrikimas, 2024-12-19 išplėstinė vaikų psichikos sveikatos specialistų konsultacija nustatyta ta pati diagnozė. Ekspertizės metu nukentėjusiosios psichikoje vyravo potrauminio streso simptomai : įkyrūs nevalingi įvykio prisiminimai, emocinis labilumas, traumą primenančių stimulų vengimas (girtų vyrų baimė), stebimas iki šiol išliekantis byloje tiriamų įvykių psichotraumuojantis poveikis. Nukentėjusiajai konstatuojamas potrauminio streso sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika, t.y. tiriamų įvykių metu nukentėjusioji išgyveno baimę, nerimą, nesmagumą, fizinį skausmą, įtariamojo veiksmai jai sukėlė sumaištį; paskutinis labiausiai įsiminęs įvykis (2024-05-09), po kurio pradėjo formuotis potrauminio streso sutrikimas (įkyrūs prisiminimai, vengimas, dirglumas) ir šie simptomai, nors ir susilpnėję, išlieka ekspertizės metu. Kitų reikšmingų gyvenimo įvykių ar situacijų, galėjusių sukelti tokio pobūdžio sutrikimą, nenustatyta. Potrauminio streso sutrikimas nustatytas 2024-09-04, jis konstatuojamas ekspertizės atlikimo metu 2025-03-12-2025-04-11, t.y. ilgiau nei 10 d., todėl nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas yra nesunkus.

Aptarti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiosios sveikata dėl kaltinamojo prieš ją atliktų nusikalstamų veiksmų sutrikdyta nesunkiai. Kaltinamasis, apie trejus metus tvirkinęs nukentėjusiąją, matydamas šiame sprendime jau aptartą jos neigiamą reakciją į jo elgesį, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji gali būti psichiškai traumuota, susirgti, ir, nors tiesiogiai nenorėjo tokių pasekmių, tačiau suprato, kad tokių pasekmių kilimo tikimybė yra labai didelė, taigi, sąmoningai leido kilti tokioms pasekmėms, todėl veikė netiesiogine tyčia.

Kaltinamajam inkriminuotos trys nesunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojančios aplinkybės: mažamečio, bejėgiškos būklės žmogaus ir šeimos nario sveikatos sutrikdymas.

Teismų praktikoje asmens neįvaikintas sutuoktinio nepilnametis vaikas pripažįstamas tokios šeimos nariu, nes, vaiko motinai sukūrus su kaltininku šeimos santykius ir vaikui gyvenant kartu su jais šioje šeimoje, vaikas, atsižvelgiant ir į kitų šeimos santykių požymių visumos buvimą, paprastai faktiškai tampa tokios šeimos nariu, nepriklausomai nuo savo tiesioginio apsisprendimo ir formalaus teisinio statuso kaltininko atžvilgiu (kasacinės nutartys Nr. 2K-95-648/2021, 2K-7-196-303/2022). Taigi, kaltinamajam BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė - šeimos narės sveikatos sutrikdymas - inkriminuota pagrįstai.

Kaltinamasis tęstinį nusikaltimą prieš nukentėjusiąją, gim. (duomenys neskelbtini), pradėjo, jai esant mažamete, baigė 2024-05-23, jai jau sulaukusiai (duomenys neskelbtini) metų, nukentėjusiajai nesunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas 2024-09-04. Kadangi tęstinio nusikaltimo paskutinis epizodas padarytas, t.y. nusikaltimas baigtas ir nusikaltimo pasekmės kilo, nukentėjusiajai esant vyresnei nei 14 metų amžiaus, BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė - mažamečio sveikatos sutrikdymas- šalintina iš kaltinimo.

Teismų praktikoje pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle reiškia, kad nukentėjusysis dėl savo fizinės ar psichinės būklės ypatumų – fizinių trūkumų, ligos, mažametystės, senatvės, psichikos sutrikimo ar kitokios liguistos ar nesąmoningos būsenos – negali suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės arba kad ir suvokia, bet dėl bejėgiškos būklės negali pasipriešinti kaltininkui, o kaltininkas supranta, kad asmuo yra bejėgiškos būklės, ir tuo pasinaudoja. Tačiau asmens psichinė ir socialinė branda vis dėlto nėra besąlygiškai siejama su asmens amžiumi, teismai, nustatydami nukentėjusiojo bejėgišką būklę dėl amžiaus, privalo įvertinti šio asmens psichinę bei socialinę brandą ir įsitikinti dėl jos atitikties asmens amžiui, asmens gebėjimo suvokti su juo atliekamų veiksmų pobūdį bei esmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-50-511/2022, 2K-257-495/2024).

Nagrinėjamoje byloje iš nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo teisėjui duotų parodymų, ekspertėms duotų paaiškinimų matyti, kad nukentėjusioji iš esmės suprato kaltinamojo su ja atliekamų tvirtinamųjų veiksmų pobūdį ir esmę, veiksmams tapus pavojingesniais, atstūmė patėvį, o apie jo elgesį ilgą laiką niekam nepasakojo, bijodama patėvio, o ne todėl, kad nesuprato jo veiksmų. Teismo vertinimu, kaltinamasis prieš nukentėjusiąją nusikalto, pasinaudodamas jos, kaip šeimos narės, priklausomumu, o ne dėl bejėgiškumo taip, kaip jis suprantamas teismų praktikoje. Esant tokioms aplinkybėms, BK 138 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė - bejėgiškos būklės asmens sveikatos sutrikdymas - šalintina iš kaltinimo.

Kaltinamojo nusikalstami veiksmai prieš O.N. K. atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamasis nepripažino kaltės ir dėl nukentėjusiosios E. P. tvirkinimo, teigdamas, kad, miegodamas ant čiužinio su nukentėjusiąja, jos neapsikabino ir neprisiglaudė, klausė, ar ji skutasi kojas, bet neklausinėjo apie menstruacijas, krūtinės dydį.

Nukentėjusioji E. P., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad O.N. K. namuose kaltinamasis lygino jos krūtinę su (duomenys neskelbtini), po to pasiūlė miegoti ant čiužinio, ji bijojo pasakyti, kad nori miegoti su (duomenys neskelbtini), kaltinamasis, apsikabinęs ją iš nugaros, taip pramiegojo visą naktį, kito apsilankymo pas (duomenys neskelbtini) metu klausinėjo, ar skutasi tarpukojį. Teismo ekspertizės akte ir globos namų (duomenys neskelbtini) išvadose užfiksuoti esmės tokie patys nukentėjusiosios paaiškinimai.

Nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo veiksmus iš esmės sutampa su aplinkybėmis, kurias ji pasakojo savo mamai, tėvui, draugei, ekspertėms.

Nukentėjusiosios mama V. P. parodė, kad dukra pasakojo, jog (duomenys neskelbtini) namuose E. B. jos klausinėjo apie menstruacijas, ar ji skutasi tarpkojo plaukelius, lygino jos ir (duomenys neskelbtini) krūtinės dydį. Kaltinamasis pasiūlė dukrai miegoti ant čiužinio, prisispaudė prie dukros ir miegojo, ją apsikabinęs, dukrai buvo nemalonu. Nukentėjusiosios tėvas A. P. parodė, kad dukra jam pasakojo, kaip kaltinamasis atsigulė prie dukros ant čiužinio, apsikabino, prisitraukė, klausinėjo, ar ją tėtis taip apsikabina, dukra bijojo, verkė, nes taip elgėsi svetimas girtas žmogus. Kaltinamasis dukros klausinėjo apie menstruacijas, ar skutasi plaukelius, aptarinėjo krūtinę. Dukra buvo įsitempusi, nes pokalbis buvo nemalonus.

Taigi, nukentėjusioji apklausoje nurodė iš esmės tokius pačius kaltinamojo veiksmus, apie kokius pasakojo savo mamai, tėvui vaiko teisių apsaugos specialistams. Teisminio nagrinėjimo metu ekspertė A. Š. paaiškino, kad E. P. nenustatyti jokie kognityviniai sunkumai, nekilo jokių abejonių, kad E. P. gali būti liudytoja. Mergaitė mamai apie įvykius papasakojo ne iš karto, o po kurio laiko dėl situacijos netikėtumo, asmenybės nebrandumo, nežinojimo, kaip tinkamai elgtis ir reaguoti. Jaunas žmogus nežino, kaip tokioje situacijoje tinkamai elgtis ir reaguoti.

Apibendrindamas teismas nukentėjusiosios parodymus vertina kaip patikimus, ir, remdamasis šiais ir kitais aptartais įrodymais, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis atliko prieš nukentėjusiąją kaltinime nurodytus veiksmus kaltinime nurodytu laiku ir vietoje.

Kaltinamasis, ne kartą bendravęs su podukros drauge E. P., pats turintis dukrą, žinojo, kad nukentėjusioji yra mažametė. Bylos įrodymais nustatyti kaltinamojo seksualinio pobūdžio veiksmai prieš nukentėjusiąją : kūno, fiziologijos aptarinėjimas, miegojimas ją apsikabinus - galėjo nukentėjusiajai sukelti per ankstyvą domėjimąsi lytiniais santykiais, todėl jie buvo tvirkinamieji. Kaltinamasis, būdama pilnametis, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, turėdamas supratimą apie seksualinio elgesio ribas, suvokė, kad atlieka šešiolikos metų amžiaus nesulaukusios nukentėjusiosios tvirkinimo veiksmus, ir norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo tyčiniai veiksmai atitinka BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Atlikus nukentėjusiosios teismo psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę, jai nustatytos kitos reakcijos į stiprų stresą, šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su byloje tiriama veika ir nežymiai sutrikdęs nukentėjusiosios sveikatą.

Teisminio nagrinėjimo metu kilo klausimas, ar nukentėjusioji negalėjo patirti stiprių neigiamų išgyvenimų dėl tėvų skyrybų, įvykusių 2021 m., ir ar tai nesutrikdė jos sveikatos.

Teismo psichiatrinės ir psichologinės ekspertizės išvadose nurodyta, kad nėra duomenų apie nukentėjusiosios sirgimą psichikos sutrikimu iki byloje tiriamos veikos. Emocinėje būsenoje vyrauja padidinta vidinė įtampa ne tik kaip jai būdingas individualus bruožas, bet ir kaip kylantis dėl byloje tiriamų įvykių, įvardija po šio įvykio pablogėjusią savijautą (norą atsiriboti, dar didesnę baimę išeiti iš namų vienai, vyresnių, ypač svetimų vyrų, baimę). Atsižvelgiant į tai, stebimas iki šios išliekantis byloje tiriamų įvykių psichotraumuojantis poveikis E. P. emocinei būsenai. Tiriamo įvykio metu ji buvo išsigandusi, sutrikusi, iš baimės nesugebėjusi išvengti situacijos, jautėsi bejėgė, verkė. Ekspertizės metu E,Pociūtės būsenoje vyraujantys nerimas, įtampa, liūdesys atitinka buvusius emocinius išgyvenimus, susijusius su tiriama veika. E. P. emocinis distresas į byloje nagrinėjamą įvykį sukėlė nežymų adaptacijos sutrikimą. Pažymėtina, kad E. P. iki tiriamo įvykio turėjo įvairių emocinių sunkumų (nedrąsi, baimė atsakinėti prieš klasę, žmonių baimė, vienišumas, panikos atakos, jautriai išgyvenusi tėvų skyrybas) ir tai turėjo įtakos didesniam E. P. pažeidžiamumui neigiamiems įvykiams. E. P. nustatyta socialinė fobija nesusijusi su tiriama veika.

Teismo ekspertė S. Stanaitienė papildomai paaiškino, kad tyrimas atliktas, įvertinus vaiko psichologinį ištyrimą, medicininius dokumentus, pačios mergaitės paaiškinimais, kada pradėjo blogai jaustis ir kokiose situacijose taip nutikdavo. Apibendrinus tyrimo medžiagą, padaryta išvada, kad mergaitės reakcija į stresą kilo būtent dėl kaltinamojo veiksmų. Mergaitė iki tiriamų įvykių buvo patyrusi emocinių sunkumų, tačiau nesukėlė psichikos sutrikimo. Mergaitė apie įvykį papasakojo draugei (duomenys neskelbtini), klasiokei, tai rodo, kad įtampa kilo įvykio metu ir po įvykio ji tęsėsi. Mergaitė iki įvykio buvo jautresnė, o įvykis ją padarė pažeidžiamesnę kitiems neigiamiems išgyvenimams. Bendraudama su mergaite, nustatė, kad kilusi įtampa nenuslopo ir ekspertizės atlikimo metu, tačiau simptomai buvo mažesni, todėl dėl nežymaus adaptacijos sutrikimo mergaitei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teismo ekspertė A. Šiaulytė papildomai paaiškino kad mergaitė yra jaučianti padidintą įtampą, tačiau nagrinėjamas įvykis jai stipriai pakenkė ir ji tapo dar pažeidžiamesnė, jautresnė, nei buvo iki tol.

E. P. tėvas A. P. parodė, kad jis su dukros mama išsituokė prieš 6 metu, dukrai dėl to buvo sunku, bet jis nepastebėjo tokių elgesio pokyčių, kokius matė po dukros susidūrimo su kaltinamuoju.

Teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, atmeta kaltinamojo versiją, kad nukentėjusiosios nežymus sveikatos sutrikdymas kilo dėl kitų aplinkybių, nei nagrinėjamas įvykis, ir pripažįsta įrodyta, kad tokias pasekmes jai sukėlė kaltinamojo tvirkinamieji veiksmai.

Kaltinamasis, tvirkinęs mažametę nukentėjusiąją, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusioji gali būti psichiškai traumuota, susirgti, ir, nors tiesiogiai nenorėjo tokių pasekmių, tačiau suprato, kad tokių pasekmių kilimo tikimybė yra labai didelė, taigi, sąmoningai leido kilti tokioms pasekmėms, todėl veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamojo tyčinė veika atitinka BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmes, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1-2 dalyse išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Kaltinamasis padarė tyčinius nesunkų (BK 140 straipsnio 3 dalis) smurtinį ir tris apysunkius nusikaltimus : vieną smurtinį, už kurį baudžiamasis įstatymas numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą, du seksualinio apsisprendimo laisvei. Kaltinamasis apie trejus metus tvirkino podukrą, naudodamasis jos priklausomumu nuo jo, nusikaltimą pradėjo daryti, jai esant mažamete, atskleidimo atveju grasindamas jai neigiamomis pasekmėmis, kaltinamasis tvirkino ir mažametę podukros draugę, jas abi susargdindamas. Teismas kaltinamojo padarytus nusikaltimus, įvertinęs jų aplinkybes, trukmę, pasekmes, vertina žymiai kaip pavojingesnius už rūšinį tokių nusikaltimų pavojingumą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą prieš O.N. K. sunkina jo padarymas prieš šeimos narę. Kaltinamasis dirba, turi (duomenys neskelbtini), vienas kurių turi raidos sutrikimų, jis neteistas (teistumas išnykęs). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas kaltinamajam už nusikaltimus prieš O.N. K. skiria laisvės atėmimo bausmes, griežtesnes už sankcijose numatytus vidurkius, už nusikaltimus prieš E. P. - laisvės atėmimo bausmes, švelnesnes už veikų sankcijose numatytus vidurkius. Kaltinamasis prieš kiekvieną nukentėjusiųjų smurtinius ir seksualinius nusikaltimus padarė, esant idealiajai sutapčiai, todėl už juos skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, o šios bausmės už nusikaltimus, padarytus prieš skirtingas nukentėjusiąsias, esant jų realiajai sutapčiai, bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Įvertinus jau aptartus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis : neteistas, dirba, augina du vaikus, šiuo metu yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti, atidėjus bausmės vykdymą maksimaliam įstatyme numatytam terminui, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. O.N. K. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), taigi, pavojaus jai artimai bendrauti su kaltinamuoju nėra, tačiau ji gali nuspręsti grįžti į šeimą. Spręsdamas dėl BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonės, teismas atsižvelgia į tai, kad, įpareigojus kaltinamąjį gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, šie asmenys negalėtų tuo pačiu metu gyventi vienuose namuose. Įvertinus bylos duomenis apie nukentėjusiosios mamos nepalaikančią poziciją, jos bendravimą su kaltinamuoju proceso metu, jų auginamą sūnų, labai tikėtina, kad būtent nukentėjusiajai, o ne mamos sutuoktiniui būtų sudarytos kliūtys grįžti namo, jei nukentėjusioji to norėtų ar turėtų. Esant tolioms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina ši priemonė, uždraudžiant jam bausmės vykdymo atidėjimo metu artintis prie abiejų nukentėjusiųjų arčiau kaip 10 metrų atstumu. Byloje prioritetas teiktinas kuo greitesniam žalos nukentėjusiosioms atlyginimui, todėl kaltinamajam BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė neskirtina.

Nukentėjusiosios O.N. K. atstovas advokatas A.Leonavičius pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo iki visiško sprendimo įvykdymo.

Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai sukeltas išgąstis, ji patyrė emocinius ir dvasinius išgyvenimus, sutrikdyta jos psichinė sveikata, patyrė stresą, baimę, nesaugumo jausmą, krito jos produktyvumas ugdymo procese, mokantis sunku susikaupti, jai stinga moralinio palaikymo.

Nukentėjusiosios E. P. atstovė V. P. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo iki visiško sprendimo įvykdymo. Ieškinyje nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų E. P. patyrė emocinį šoką, dvasines kančias. Jos dvasinė būsena pablogėjo– ji tarpo uždaresnė, jautresnė, kurį laiką vengė bet kokio kontakto su kitais žmonėmis. Šiuo metu E. P. išlieka labai jautri, sunkiau bendrauja su bendraamžiais, lankosi pas psichologus, kad kai sugrįžtų pasitikėjimas kitais žmonėmis ir savimi.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiosioms priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje pateikiama neturtinės žalos sąvoka ir jos įvertinimo kriterijais. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra svarbiausios įstatymų saugomos vertybės, todėl jų gynimo atveju pagrindiniu neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, o teismas nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Nukentėjusiajai O.N. K. kaltinamasis, ilgą laiką - apie trejus metus – ją tvirkinęs, sukėlė potrauminio streso sutrikimą, nesunkai sutrikdydamas jos sveikatą. Teismo ekspertizės akto išvadose nurodyta, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo veiksmų išgyveno nesaugumą, baimę, ekspertizės metu ji nurodė kritusį produktyvumą ugdymosi veikloje dėl dėmesio koncentravimo sunkumų - negali susikaupti dėl kylančių prisiminimų apie byloje tiriamus įvykius. Globos namų (duomenys neskelbtini) įvertinimo išvadoje nurodyta, kad nukentėjusioji pasakojo apie nevalingai iškylančius patėvio seksualinio smurto prisiminimus ir vaizdinius, lydimus nemalonių emocijų, sutrikusi miegą (sunkiai užmiega, dažnai atsibunda, sapnuoja patėvį ir prievartos situacijas), tapusi dirglesnė, nervingesnė, sunkiau nusiraminanti, kilus nemaloniems jausmams, sustiprėjo nesaugumo jausmas, neigiamas savęs vertinimas, atsirado negatyvus santykis su savo kūnu, pasišlykštėjimo juo jausmas, pasakojo apie patiriamus sunkumus mokykloje (tapo sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį, jį blaško prievartos situacijų prisiminimai), pasakoja pradėjusi vengti prisilietimų, nes jie kelia nemalonias emocines reakcijas. Nukentėjusiosios mama nurodė, kad dukra po nusikaltimo lankėsi pas psichologą, vartojo psichiatro skirtus vaistus. Pas šiuos specialistus dukra lankosi iki šiol, buvo gydyta sanatorijoje, buvo suprastėję jos mokymosi rezultatai. Liudytojos A. M., A. P. nurodė, kad O.N. K. po nusikaltimo žalojasi – pjaustosi rankas. Iš byloje nustatytų aplinkybių, ekspertės A. Š. paaiškinimų matyti, kad nukentėjusioji po nusikaltimo išsikėlė iš namų į (duomenys neskelbtini), nes jaučiasi atstumta savo mamos dėl šios besitęsiančio bendravimo su patėviu, taigi, nukentėjusioji neteko ir jai įprastos namų aplinkos, suprastėjo jos santykiai su mama. Ekspertė nurodė, kad nukentėjusiajai neigiamos psichologinės pasekmės išliks ir ilgiau, nei tik paauglystėje.

Taigi, aplinkybė, kad kaltinamojo veiksmai sutrikdė nukentėjusiosios psichinę sveikatą, sukeldami jai potrauminį stresą, rodo, kad nukentėjusioji patyrė intensyvius ir itin neigiamus dvasinius išgyvenimus. Po nusikaltimo ji neteko galimybės gyventi su motina, broliu, suprastėjo jos mokymosi rezultatai, dėl to ji jaučia nesaugumo jausmą, baimę. Nukentėjusioji neigiamų išgyvenimų pasekmes jaus ir ateityje. Jos psichinei sveikatai padaryta ilgalaikė žala.

Kaltinamasis darbingas ir dirbantis, gaunantis pakankamas pajamas žmogus, kuris kaltės proceso metu nepripažino, neatlygino nei dalies žalos, taigi, savo elgesiu niekaip nesistengė sumažinti nukentėjusiosios dvasinio skausmo.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios atstovo reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis gali kompensuoti bent dalį nukentėjusiosios patirtos skriaudos, todėl visa atstovo reikalaujama suma jai priteistina iš kaltinamojo. Iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

Nukentėjusiajai E. P. kaltinamasis, ją tvirkinęs, sukėlė kitas reakcijos į stiprų stresą, nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą. Iš šiame sprendime jau nurodytų teismo ekspertizės akto išvadų matyti, kad po nusikaltimo pablogėjo nukentėjusiosios savijauta, ji jautė nerimą, įtampą, liūdesį. Globos namų (duomenys neskelbtini) įvertinimo išvadose nurodyta, kad nukentėjusioji po įvykio jaučia baimę, grėsmę, būdama šalia vyresnių vyrų. Teismo ekspertė A. Šiaulytė nurodė, kad nukentėjusioji po įvykio tapo žymiai jautresnė, pažeidžiamesnė, nei buvo iki tol. Teismo ekspertė S. Stanaitienė nurodė, kad nukentėjusiajai reikia tęsti psichologinę pagalbą, jai gali išlikti padidintas jautrumas ateityje, mezgant romantinius santykius. Nukentėjusiosios mama V. P. parodė, kad dukrai buvo depresija, savižala – pjaustėsi rankas, blogai miegojo, vengė vyrų prisilietimų, prastėjo mokymosi rezultatai, mažėjo draugų ratas. Dukra lankosi pas psichologą. Nukentėjusios tėvas A. P. parodė, kad dukra po įvykio pradėjo bijoti žmonių, viešumos, viena važiuoti autobusu, suprastėjo mokslai.

Taigi tai, kad kaltinamojo veiksmai sutrikdė nukentėjusiosios psichinę sveikatą, sukeldami jai kitas reakcijas į stiprų stresą, rodo, kad kaltinamojo veiksmai tuo metu (duomenys neskelbtini) mergaitę psichologiškai stipriai traumavo. Bylos įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad po nusikaltimo pablogėjo nukentėjusiosios gyvenimo kokybė : prastėjo jos emocinė būsena, ji tapo jautresnė, lankėsi pas psichologus. Nukentėjusioji nusikaltimo pasekmes tebejaučia ir gali jausti ateityje.

Teismo vertinimu, nukentėjusiosios atstovės reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydis gali palengvinti nukentėjusiajai padarytą skriaudą, todėl visa atstovės reikalaujama suma priteistina iš kaltinamojo. Iš kaltinamojo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnis).

Nukentėjusiosioms nepilnametėms advokato teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 1525,01 Eur. Teismas šias išlaidas BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu pripažįsta proceso išlaidomis ir priteisia jų atlyginimą iš kaltinamojo valstybei.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu pagal BK 153 straipsnio 1 dalį dėl 2 nusikaltimų, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 140 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2025-02-01) ir jam skirti bausmes :

- pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (E. P. tvirkinimas) - laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams,

- pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, skirtas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (O.N. K. tvirkinimas) ir BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, subendrinus apėmimo būdu, skirti laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, skirtas pagal BK 153 straipsnio 1 dalį (E. P. tvirkinimas) ir BK 140 straipsnio 3 dalį, subendrinus apėmimo būdu, skirti laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintas bausmes iš dalies sudėjus, skirti laisvės atėmimą 4 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 metams, jo metu įpareigojant nuteistąjį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, uždrausti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo metu artintis prie (duomenys neskelbtini) N. K. ir E. P. arčiau kaip 10 metrų atstumu.

Rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės atlikimo pradžios.

Priteisti iš E. B. (duomenys neskelbtini) N. K. 4000 Eur, E. P.– 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš E. B. 1525,01 Eur valstybei už nukentėjusiosioms teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.