Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Bokšto 10“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,,Bokšto 10“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės (toliau – Komisija) 2023-08-28 sprendimą Nr. S-7-2023/141(7-2023/120); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2023-06-05 sprendimą Nr. (21.222Mr)-FR0682-133 (toliau – Sprendimas); 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, kad VMI ginčijamu Sprendimu nurodė jai sumokėti į biudžetą 2 372 Eur gyventojų pajamų mokestį (toliau - GPM), 237 Eur GPM baudą, 352 884 Eur Pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM), 55 229,54 Eur PVM delspinigius ir 105 865 Eur PVM baudą.

Pareiškėja nesutinka su Sprendimu, teigia, kad VMI nepagrįstai nusprendė, jog Bendrovė neva neturi teisės atskaityti pirkimo PVM nuo prekių ir paslaugų, susijusių su nekilnojamojo turto (toliau – NT) pagerinimu.

Nurodo, kad bendrovė patyrė išlaidų dėl gyvenamosios paskirties patalpų esminio pagerinimo (būtų ir automobilių parkavimo vietų remonto ir įrengimo). Bendrovė į atskaitą įtraukė šių darbų pirkimo PVM, nes šį turtą išnuomojo su PVM kitai bendrovei UAB „SV Asset Management“ (toliau - SVAM). SVAM dalį turto naudojo savo veikloje, o kitą dalį subnuomojo fiziniam asmeniui be PVM, todėl netraukė į atskaitą PVM sumų, kurias mokėdavo už nuomą bendrovei. VMI teigia, kad bendrovė neturi teisės atskaityti pirkimo PVM dėl turto pagerinimo, nes SVAM yra dirbtinai įterpta į sandorį ir bendrovė galėjo tiesiogiai nuomoti turtą fiziniam asmeniui, tada nebūtų galėjusi nuomoti jo su PVM ir atitinkamai nebūtų galėjusi atskaityti su to turto pagerinimu susijusio pirkimo PVM.

Pareiškėja teigia, kad VMI reikalauja iš bendrovės du kartus sumokėti tą patį PVM. Pirmiausia VMI siekia atimti iš bendrovės teisę atskaityti pirkimo PVM dėl NT esminio pagerinimo darbų ir tuo pačiu reikalauja, kad bendrovė papildomai sumokėtų PVM nuo to paties NT pasigaminimo PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų pačiai sau. Tačiau NT pasigaminimo PVM sąskaitas faktūras išsirašyti privaloma tik tuo atveju, jeigu buvo prieš tai atskaitytas tokio turto pirkimo PVM. Todėl, VMI reikalavimas yra absoliučiai neteisėtas. Bendrovei buvo papildomai apskaičiuotas mokėtinas PVM dėl to, kad bendrovė nepagrįstai atskaitė pirkimo PVM. Tačiau bendrovė, deklaravusi atskaitomą PVM, niekada neprašė jo grąžinti iš valstybės. Todėl, buvo susidariusi PVM permoka. Atitinkamai negali būti iš bendrovės reikalaujama sumokėti to, ko ji nėra susigrąžinusi. Kadangi VMI klaidingai priskaičiavo bendrovei mokėtino PVM sumas (tiek dėl ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo, tiek ir dėl nesusigrąžintos permokos), VMI nuo klaidingos sumos skaičiuoja tiek delspinigius, tiek ir baudą. Bendrovei turint PVM permoką negalima skaičiuoti delspinigių ir yra pagrindas atleisti nuo baudos, nes nepadaryta žala valstybei.

Pareiškėja dėsto Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktiką tokio pobūdžio ginčo bylose ir teigia, kad nepaisant aukščiau nurodytų grubių VMI padarytų klaidų rengiant Patikrinimo aktą, svarbu ir tai, kad skundžiamame Komisijos sprendime buvo nepasisakyta dėl eilės ypač svarbių bendrovės argumentų. Komisija neįvertino aplinkybės, kad bankas, kuris finansavo bendrovės NT esminio pagerinimo darbus, reikalavo, kad bendrovė nuomotų NT patikimam nuomininkui, kuris uždirba įvairių rūšių pajamas ir turi daug geresnį kreditingumo reitingą nei fizinis asmuo. Komisija nepasisakė apie tai, kad fiziniam asmeniui NT nuomoti turėjo SVAM, nes ji, kitaip nei bendrovė, galėjo teikti ir papildomas, su nuoma susijusias, paslaugas. Komisija nepasisakė dėl fizinio asmens statuso reikšmės PVM atskaitai. Bendrovė skunde Komisijai paaiškino, kad pati bendrovė galėtų nuomoti NT tiesiai fiziniam asmeniui su PVM ir atitinkamai atskaityti jo pirkimo PVM, todėl nebuvo siekiama mokestinės naudos. Įstatymas leidžia nuomoti NT su PVM fiziniam asmeniui jeigu jis yra apmokestinamasis asmuo ir PVM mokėtojas. Kitų reikalavimų nėra, o VMI siekia dirbtinai sukurti papildomą reikalavimą, kad fizinis asmuo nuomojamą NT naudotų savo ekonominėje veikloje. Apie šiuos argumentus Komisija nepasisakė, nors tai vienas esminių argumentų vertinant bendrovės teisę į PVM atskaitą. Komisija be pagrindo atmetė rašytinį VMI išaiškinimą, kuriame VMI, atsakydama į bendrovės atstovo paklausimą, išaiškino, kad bendrovė turi turėti teisę į PVM atskaitą, jeigu nuomoja NT su PVM kitai įmonei. Komisija klaidingai taikė piktnaudžiavimo teise institutą, nes pagal ESTT praktiką ir pačios Komisijos pacituotus išaiškinimus, šis institutas galėjo būti taikomas tik esant visiškai dirbtiniam sandoriui. Šiuo atveju nuomos sandoris buvo realus.

Pareiškėja pažymi, kad ESTT praktikoje yra eilė bylų, kuriose suformuoti išaiškinimai akivaizdžiai rodo, kad VMI ir Komisijos sprendimai yra neteisėti, o bendrovė turi teisę į PVM atskaitą. ESTT išaiškino, kad tuo atveju, kai vienas gyvenamojo namo kambarys yra naudojamas ekonominėje veikloje, o visas kitas pastatas tik asmeninėms reikmėms, laikoma, kad ekonominė veikla yra vykdoma ir fizinis asmuo, naudojantis tą kambarį savo veikloje, turi teisę atskaityti PVM, susijusį su to kambario įsigijimu. Todėl, SVAM, naudojanti vieną kabinetą ir dvi parkavimo vietas savo veiklai, laikoma ekonominę veiklą vykdančiu asmeniu, o bendrovė turi teisę jai nuomoti NT su PVM. Teisei į PVM atskaitą neturi reikšmės tai, per kiek laiko mokesčių mokėtojo sumokama pardavimo PVM suma pasieks jo atsakyto pirkimo PVM sumą. Faktas, kad SVAM naudoja dalį NT savo veiklai, reiškia, kad SVAM turi teisę atskaityti PVM nuo naudojamo turto dalies, atitinkamai SVAM veikia kaip apmokestinamasis asmuo, o bendrovė turi teisę nuomoti jai NT su PVM ir atskaityti savo patirtą pirkimo PVM. Kai PVM mokėtojas, veikiantis kaip toks, įsigyja prekes, jis automatiškai įgyja teisę į pilną tų prekių pirkimo PVM atskaitą, o jau vėliau atskaita gali būti tikslinama priklausomai nuo to ar tos prekės naudojamos PVM apmokestinamai veiklai ar ne (Lennartz principas). Todėl bendrovės pirminė teisė į PVM atskaitą išvis negali būti apribota. PVM sistemai svarbūs yra tik objektyvūs rezultatai ir nesvarbu kokie yra apmokestinamojo asmens ketinimai, todėl nei bendrovės nei SVAM planai ar ketinimai neturi reikšmės. Svarbu tik faktas, kad bendrovė nuomojo NT su PVM įmonei SVAM ir todėl įgijo teisę į PVM atskaitą. PVM mokėjimo išdėstymas laike pasirinkus sudaryti vieną iš kelių galimų skirtingų rūšių sandorių yra visiškai teisėtas ir nelaikomas piktnaudžiavimu.

Pareiškėja akcentuoja, kad byloje nėra ginčo, jog NT nuomos kaina atitinka rinkos sąlygas. SVAM yra realiai veikianti įmonė, kuri be ginčo NT nuomoja ir subnuomoja jau daug metų įvairius kitus nekilnojamojo turto objektus įvairiuose miestuose. Todėl SVAM negali būti laikoma dirbtiniu ar apsimestiniu subjektu.

Pareiškėja nurodo, kad VMI bendrovei apskaičiavo papildomai mokėtinus delspinigius. Jų skaičiavimo lentelė pateikta kaip priedas prie VMI Sprendimo. Minėtoje delspinigių skaičiavimo lentelėje delspinigiai buvo skaičiuojami nuo Patikrinimo akte klaidingai apskaičiuotų mokėtinų PVM sumų. Pvz. Patikrinimo akto 4 priede nurodyta, kad bendrovei už 2020 m. 12 mėn. papildomai apskaičiuota 215 425 Eur PVM. VMI sprendimo priede delspinigių lentelėje nurodyta, kad nuo šios sumos bendrovei paskaičiuota 33 672,23 Eur. delspinigių. VMI Sprendime PVM sumų skaičiavimuose padarytos ypatingai grubios klaidos ir nepagrįstai priskaičiuota didelė dalis mokėtino PVM. Dėl tos pačios priežasties, klaidingai buvo apskaičiuota ir bendrovei skirta bauda, nes ji VMI Sprendimu buvo nustatyta kaip 40% nuo mokėtinos PVM sumos (Komisijos sprendimu sumažinta iki 30% nuo mokėtinos PVM sumos). Tačiau, kaip pagrindas abiem atvejais imta ta pati VMI Sprendime nurodyta klaidingai apskaičiuota mokėtino PVM suma (352 884 Eur). Dėl šių priežasčių, klaidingai apskaičiavus mokėtino PVM sumą, VMI neišvengiamai klaidingai apskaičiavo ir delspinigių bei baudos sumas. Tai savarankiškas pagrindas naikinti VMI ir Komisijos sprendimus.

Pareiškėja teigia, kad byloje nėra faktinių aplinkybių, kad bendrovė būtų deklaravusi mokėtiną PVM ir jo nesumokėjusi, taip pat, kad patikrinimo metu būtų nustatyta, kad bendrovė turėjo deklaruoti pardavimo PVM ir jo nesumokėjo, arba, kad bendrovė nesumokėjo nedeklaruojamo mokesčio.

Kaip minėta, Patikrinimo akte bendrovei buvo apskaičiuotas PVM dėl to, kad bendrovė nepagrįstai atskaitė pirkimo PVM. Vadinasi, bendrovei delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik remiantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 96 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y. už pagal mokesčių mokėtojo prašymą nepagrįstai grąžintą (įskaitytą) mokesčio permoką (išskyrus tuos atvejus, kai per daug grąžinama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos). Tačiau bendrovė niekada neprašė grąžinti susidariusios PVM permokos. Todėl bendrovės atžvilgiu negali būti taikomas net ir MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas delspinigių skaičiavimui. Šį principą patvirtina ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 97 straipsnio 3 dalis, kurioje nurodyta, kad delspinigiai skaičiuojami nuo tos dienos, kai tokia permoka buvo grąžinta (įskaityta). Dar daugiau, kadangi bendrovė niekada neprašė grąžinti atskaitomo PVM ir dėl to turėjo PVM permoką, kuri buvo lygi bendrovei neleisto atskaityti PVM sumai, delspinigiai iš viso negali būti skaičiuojami.

Pareiškėja nurodo, atsižvelgiant į tai, kad nedidelę dalį minėtos permokos VMI buvo įskaičiusi su bendrovės mokėtinu nekilnojamojo turto mokesčiu, kurio sumos bendrai sudarė 39 056 Eur, todėl VMI geriausiu atveju galėtų reikalauti delspinigių tik nuo šios sumos ir tik už laikotarpius nuo šių įskaitymų atlikimo, t. y. pirmiesiems įskaitymams nuo 2021-02-15, o kitiems dar vėliau. Todėl, absoliučiai didžioji dalis VMI apskaičiuotų delspinigių išvis negalėjo būti skaičiuojami, o VMI sprendimas dėl to yra naikintinas, kaip ir MGK sprendimas, kuriuo jis patvirtintas.

Pareiškėja teigia, kad bendrovė turėjo PVM permoką viso tikrinamojo laikotarpio metu, todėl valstybei negalėjo būti padaryta žala ir tai yra pagrindas atleisti bendrovę tiek nuo delspinigių, tiek ir nuo baudos.

Pareiškėja pažymi, kad VMI Patikrinimo akto 4-ajame priede, mokesčių perskaičiavimo lentelėse VMI yra nurodytos eilutės pavadinimu „MP metu nustatytas atskaitomas PVM“, tačiau nei Patikrinimo akte nei VMI Sprendime nėra niekur paaiškinta ar detalizuota iš kur paimti toje eilutėje nurodyti skaičiai, kuo remiantis jie įrašyti ir kaip jie apskaičiuoti. Todėl bendrovė net neturi galimybės įsivertinti šių skaičių teisingumo ir pateikti savo poziciją dėl jų.

Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad iš mokestinės bylos medžiagos matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija VMI mokestinio patikrinimo metu vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atkūrusi iškreiptas ir slepiamas aplinkybes, gyvenamųjų patalpų nuomos paslaugas perkvalifikavo į PVM neapmokestinamas, eliminuojant bendrovės formaliai sudarytus tarpinius nuomos sandorius su susijusiu asmeniu UAB „SV Asset Management“, sumažino tikrinamojo laikotarpio PVM atskaitą ir pardavimo PVM bei vadovaudamasi PVMĮ 58 straipsnio nuostatomis apskaičiavo bendrovei mokėtiną 352 884 Eur PVM.

Atsakovė pažymi, kad mokesčio administratoriaus teisę nevertinti sandoriu sukeliamų mokestinių teisinių pasekmių, reglamentuoja MAĮ 69 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Atsakovė dėsto patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, aptaria teisinį reglamentavimą, LVAT ir ESTT praktiką tokio pobūdžio bylose ir nurodo, kad įvertinus patikrinimo metu surinktus įrodymus, konstatuotina, jog patikrinimo akte pagrįstai padaryta išvada, kad bendrovės su UAB „SV Asset Management“ sudaryti gyvenamųjų patalpų (428,47 m²), adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamųjų patalpų dalies (92,35 m²), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, PVM apmokestinami nuomos sandoriai buvo sudaryti dirbtinai ir formaliai, siekiant vienintelio tikslo - gauti mokestinę naudą, t. y. nemokėti PVM. Nustatyta, kad tuo atveju, jei bendrovė būtų sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sandorį tiesiogiai su neapmokestinamuoju asmeniu G. K., bendrovė būtų praradusi teisę pirkimo PVM, susijusį su gyvenamųjų patalpų įsigijimu ir jų apstatymu, įranga, įtraukti į atskaitomą PVM. Ekonomine, įprasta verslo logika pagrįstų tikslų siekimas nagrinėjamu atveju nenustatytas.

Bendrovė su UAB „SV Asset Management“ sudarydama formalius PVM apmokestinamus gyvenamųjų patalpų nuomos sandorius į PVM atskaitą įtraukė 392 205 Eur pirkimo PVM. Pažymi, kad sudarius tiesioginį sandorį su neapmokestinamuoju asmeniu G. K., bei PVM neapmokestinamąjį sandorį su UAB „SV Asset Management“, bendrovė būtų praradusi teisę pirkimo PVM, susijusį su gyvenamųjų patalpų įsigijimu ir jų apstatymu, įranga, įtraukti į atskaitomą PVM.

Pateiktose laikotarpio nuo 2020-02-18 iki 2022-07-31 PVM deklaracijose bendrovė deklaravo 158 201 Eur grąžintino PVM. Pripažinus gyvenamųjų patalpų nuomos sandorius tarp bendrovės ir susijusio asmens UAB „SV Asset Management“ formaliais ir tyrimo metu perskaičiavus PVM pagal PVMĮ atitinkamas nuostatas, nustatyta, kad bendrovė gavo 352 884 Eur mokestinę naudą.

Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą patikrinimo akte pagrįstai bendrovės dirbtinai sudaryti tarpiniai nuomos sandoriai su susijusiu asmeniu UAB „SV Asset Management“ eliminuoti iš sandorių grandinės, bei pripažinta, jog bendrovė pati išnuomojo gyvenamąsias patalpas G. K..

Atsakovė nurodo, kad patikrinimo aktu nustačius, jog PVM apmokestinami sandoriai tarp bendrovės ir UAB „SV Asset Management“ dėl gyvenamųjų patalpų (butų), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo sudaryti formaliai, siekiant gauti mokestinę naudą, bei atsižvelgus į tai, kad dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išnuomota PVM neapmokestinamajam asmeniui - K. J., pagrįstai konstatuota, jog bendrovė vykdė gyvenamųjų patalpų nuomą, kuri pagal PVMĮ 31 straipsnio 1 dalį yra PVM neapmokestinama.

Nustatyta, kad bendrovė 2020 ir 2021 metais atliko gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esminį pagerinimą ir ilgalaikiam materialiajam turtui pagerinti sunaudotų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis įtraukė į PVM atskaitą.

Bendrovė pagal PVMĮ 6 straipsnį apskaičiavo pagerinto ilgalaikio turto vertę, kurią įformino išrašydama 2020-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (apskaičiuota 969 538 Eur apmokestinamoji vertė ir 203 603 Eur PVM) ir 2021-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. P20211231 (apskaičiuota 81 659 Eur apmokestinamoji vertė ir 17 148 Eur PVM), viso pagerinto ilgalaikio turto apmokestinamoji vertė sudaro 1 051 197 Eur ir 220 751 Eur PVM. Bendrovė pagerinto ilgalaikio turto vertę bei nuo jo apskaičiuotą pardavimo PVM deklaravo 2020 m. gruodžio mėn. ir 2021 m. gruodžio PVM deklaracijose. Apskaičiuotą pardavimo PVM sumą tą patį mokestinį laikotarpį bendrovė deklaravo kaip pirkimo PVM ir įtraukė į PVM atskaitą.

Bendrovė, vykdydama PVM neapmokestinamą gyvenamųjų patalpų (butų) nuomos veiklą į atskaitomą PVM įtraukė 220 751 Eur pirkimo PVM apskaičiuoto nuo pasigaminto ilgalaikio turto, ir tuo pažeidė PVMĮ 58 straipsnio nuostatas.

Atsakovė pažymi, kad bendrovė gyvenamąsias patalpas išnuomojo su baldais, buitine technika, kitu turtu ir į atskaitomo PVM vertę įtraukė minėto turto ir paslaugų, suteiktų įrengiant minėtą turtą pirkimo PVM. Bendrovė patikrinimo metu pateikė 2022-05-20 paaiškinimą su PVM sąskaitų faktūrų suvestinėmis. Suvestinėse nurodyta, jog išnuomotų baldų, buitinės technikos ir jai įrengti įsigytų paslaugų pirkimo PVM sudaro 171 454 Eur, įrengiant butą (duomenys neskelbtini) sudaro 168 729 Eur ir 2 725 Eur įrengiant butą (duomenys neskelbtini). Bendrovė į atskaitomą PVM įtraukdama 171 454 Eur pirkimo PVM, apskaičiuoto už minėto turto įsigijimą, pažeidė PVMĮ 58 straipsnio nuostatas.

Atsakovė nurodo, kad bendrovė, priskirdama gyvenamųjų patalpų nuomą PVM apmokestinamai veiklai, išrašytose UAB „SV Asset Management“ laikotarpio nuo 2020-12-31 iki 2022-07-31 PVM sąskaitose faktūrose apskaičiavo 39 321 Eur pardavimo PVM, kurį deklaravo minėto laikotarpio PVM deklaracijose. Atsižvelgiant į tai, jog bendrovė vykdė gyvenamųjų patalpų nuomą, kuri pagal PVMĮ 31 straipsnio 1 dalį yra PVM neapmokestinama, sandoriai su UAB „SV Asset Management“ pagrįstai pripažinti PVM neapmokestinamais sandoriais, nuo kurių PVM neskaičiuojamas. Patikrinimo aktu pardavimo PVM pagrįstai sumažintas 39 321 Eur.

Atsakovė teigia, kad vadovaujantis PVMĮ 58 straipsniu ir MAĮ 66 straipsnio 2 dalimi, patikrinimo aktu bendrovei pagrįstai apskaičiuota 352 884 Eur PVM, iš jų: 220 751 Eur mažinamas atskaitytas pirkimo PVM, apskaičiuotas nuo pasigaminto ilgalaikio turto; 171 454 Eur mažinamas atskaitytas pirkimo PVM, apskaičiuotas už PVM neapmokestinamoje veikloje naudojamo turto įsigijimą; 39 321 Eur mažinamas pardavimo PVM, dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sandorių tarp Bendrovės ir UAB „SV Asset Management“ pripažinimo PVM neapmokestinamais.

Atsakovė pažymi, kad patikrinimo metu yra vertinami bendrovės vykdyti sandoriai su nuomininku UAB „SV Asset Management“ ir kiti nuomos / subnuomos sandoriai, todėl bendrovės pateiktas argumentas dėl UAB „SV Asset Management“ vykdomos nekilnojamojo turto veiklos su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas.

Atsakovė pažymi, kad sandoriais su UAB „SV Asset Management“, bendrovė siekė mokestinės naudos, kadangi apskaičiuojamos nedidelės mėnesinės pardavimo PVM sumos, atskaitomą PVM viršytų tik po 15,8 metų (392 205 Eur : 24 834 Eur (vid. per 1 metus apskaičiuotas pardavimo PVM; 39 321 Eur (pardavimo PVM suma apskaičiuota per 19 mėn.) : 19 * 12 mėn.), t. y. bendrovė nukėlė PVM mokėjimo terminus. Be to, bendrovė tiesiogiai nuomodama nekilnojamąjį turtą neapmokestinamiesiems asmenims būtų praradusi teisę į PVM atskaitą. Pastebi, jog LVAT suformuotoje praktikoje pažymima, kad mokesčių mokėtojas neįgyja teisės į PVM atskaitą, jei jis piktnaudžiauja ūkinėmis operacijomis ar prisideda prie ūkinių operacijų, kuriomis yra nesumokami PVM ar įgyjama neteisėta mokestinė nauda (LVAT 2011-01-10 nutartis adm. byloje Nr. A-438-1898/2010). Ginčo atveju bendrovės veiksmuose konstatavus piktnaudžiavimą PVM srityje bei siekį įgyti mokestinį pranašumą, bendrovės teisė atskaityti 352 884 Eur pirkimo PVM buvo pagrįstai apribota.

Atsakovė teigia, kad patikrinimo metu surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančiu, kad PVM apmokestinami sandoriai tarp bendrovės ir UAB „SV Asset Management“ dėl gyvenamųjų patalpų (butų) nuomos buvo sudaryti formaliai, siekiant gauti mokestinę naudą. Šiuo atveju mokesčių administratorius, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, naudojasi įstatymo suteikta teise vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį ir neatsižvelgti į formalią jos išraišką. Mokesčių mokėtojui nesutinkant su šia mokesčių administratoriaus išvada, pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojui kyla pareiga ją paneigti. Nagrinėjamoje byloje bendrovė nepateikė papildomų įrodymų, todėl vien jos įrodymais nepagrįsti skundo teiginiai negali paneigti mokesčių administratoriaus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų pagrįstų išvadų taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas.

Atsakovė nurodo, kad pagal PVM direktyvos 135 straipsnį kitai PVM neapmokestinamai veiklai yra priskiriamas nekilnojamojo turto lizingas ar nuoma (1 dalies 1 punktas), tačiau PVM direktyvos 137 straipsnyje yra suteikta teisė valstybės narėms suteikti apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti šiuos sandorius (1 dalies d punktas). Šiuo klausimu pažymi, kad PVM direktyvos 137 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog valstybės narės gali suteikti apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti, be kita ko, „nekilnojamojo turto lizingą ar nuomą“, o 2 dalyje nurodyta, kad valstybės narės „nustato išsamias taisykles, kuriomis reglamentuojamas 1 dalyje nurodytos galimybės naudojimas“ ir „gali apriboti šios pasirinkimo teisės taikymo sritį“.

Svarbus vaidmuo aiškinant Europos Sąjungos direktyvų nuostatas, įskaitant reglamentuojančias PVM atskaitą, tenka ESTT. Iš ESTT suformuotos praktikos dėl 1977-05-17 Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, 1977, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 13 straipsnio C dalies, pagal analogiją taikytinos PVM direktyvos 137 straipsniui, kurio turinys iš esmės identiškas, matyti, kad valstybės narės, remdamosi tame straipsnyje numatyta galimybe, gali asmenims, kuriems taikomas PVM direktyvoje numatytas neapmokestinimas / apmokestinimas, suteikti galimybę jo atsisakyti bet kuriuo atveju, tam tikrais atvejais arba pagal tam tikras taisykles (šiuo klausimu žiūrėti: 2006-01-12 sprendimo Turn und Sportunion Waldburg, C-246/04, EU:C:2006:22, 27 punktą ir jame nurodytą jurisprudenciją). Tuo pačiu, pagal PVM direktyvos 137 straipsnį valstybėms narėms suteikiama ne tik galimybė suteikti apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti sandorius, numatytus šioje nuostatoje, bet ir įgaliojimai apriboti šios teisės taikymo sritį arba ją panaikinti. Taigi, valstybės narės turi didelę diskreciją, susijusią su 137 straipsniu, nes jos turi įvertinti, ar reikia numatyti teisę pasirinkti, atsižvelgdamos į jų šalyje atitinkamu momentu egzistuojančias aplinkybes (šiuo klausimu žiūrėti: sprendimo Turn und Sportunion Waldburg, C-246/04, EU:C:2006:22, 28, 29, 30 punktus ir juose nurodytą jurisprudenciją).

Mokesčių administratoriui konstatavus, jog bendrovės vykdytina NT nuomos veikla, įterpiant bendrovės akcininką UAB „SV Asset Management“, buvo siekiu gauti ne ekonominę naudą (pajamas), o siekiu gauti mokestinę naudą (pasinaudoti PVM atskaita dėl ginčo NT atliktos rekonstrukcijos, turto įrengimo ir apstatymo), bendrovei papildomai buvo apskaičiuota mokėtina 352 884 Eur PVM suma. Mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad sandorių grandinėje UAB „SV Asset Management“ buvo įterpta dirbtinai, siekiant pateisinti pirkimo 203 603 Eur PVM, 17 148 Eur PVM ir 171 454 Eur PVM atskaitą, todėl patikrinimo metu pagrįstai buvo vadovautasi MAĮ 10 straipsnio bei 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Nustačius sudaryto sandorio neatitikimą tikrajam jo turiniui bei mokestinės naudos siekį bendrovės veiksmuose, pagrįstai neatsižvelgta į formalų sandorių grandinės turinį, tačiau atkūrus šiais formaliais sandoriais slepiamas aplinkybes, padaryta pagrįsta išvada, kad Bendrovė siekė mokestinės naudos – pasinaudoti PVM atskaita, kas nėra suderinama su ESTT praktika. Pagal PVMĮ 6 straipsnio nuostatas ilgalaikio turto pagerinimas laikomas prekių tiekimu už atlygį, todėl, vadovaujantis PVMĮ 58 straipsniu, jeigu ilgalaikis turtas skirtas naudoti PVM neapmokestinamoje veikloje, PVM mokėtojas teisės į PVM atskaitą neturi.

Atsakovė dėl bendrovei apskaičiuotų delspinigių pažymi, kad MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Vadovaujantis MAĮ 10 straipsnio bei 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atkūrus iškreiptas ir slepiamas aplinkybes, gyvenamųjų patalpų nuomos paslaugas perkvalifikavus į PVM neapmokestinamas, eliminuojant formaliai sudarytus tarpinius nuomos sandorius su susijusiu asmeniu UAB „SV Asset Management“, bendrovė prarado teisę į PVM atskaitą, taip pat sumažintas bendrovės deklaruotas pardavimo PVM. Vadovaujantis PVMĮ 58 straipsnio ir MAĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apskaičiuotas 352 884 Eur PVM (220 751 Eur + 171 454 Eur - 39 321 Eur), iš jų: 220 751 Eur sumažintas atskaitytas pirkimo PVM, apskaičiuotas nuo pasigaminto ilgalaikio turto; 171 454 Eur sumažintas atskaitytas pirkimo PVM, apskaičiuotas už PVM neapmokestinamoje veikloje naudojamo turto įsigijimą; 39 321 Eur sumažintas pardavimo PVM, dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sandorių tarp bendrovės ir UAB „SV Asset Management“ pripažinimo PVM neapmokestinamais. Kaip matyti iš byloje pateiktos Delspinigių ataskaitos, bendrovei PVM delspinigiai teisėtai ir pagrįstai apskaičiuoti atsižvelgiant į bendrovės deklaruotas PVM permokas. Įvertinus Delspinigių ataskaitos duomenis nėra pagrindo teigti, kad žala biudžetui nepadaryta.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundą, prašė jį patenkinti. Atsakovės atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl VMI Sprendimo, kuriuo pareiškėjai papildomai apskaičiuotas PVM bei su šiuo mokesčiu susiję delspinigiai ir bauda, taip pat dėl ikiteismine tvarka pareiškėjos skundą išnagrinėjusios Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad VMI Kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimo skyrius atliko bendrovės PVM 2020-02-18 – 2022-07-31 laikotarpio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą bei surašė 2023-04-05 patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr)-FR0680-103, kuriame nustatė, jog tikrinamuoju laikotarpiu, siekdama mokestinės naudos, bendrovė su susijusiu asmeniu UAB „SV Asset Management“ sudarė formalius gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir dalies gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sandorius. Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, konstatavo, jog gyvenamųjų patalpų nuomos sandoriai sudaryti tarp bendrovės ir UAB „SV Asset Management“ pripažintini formaliais ir slepiančiais aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą. Konstatuota, jog bendrovė faktiškai vykdė PVM neapmokestinamus gyvenamųjų patalpų nuomos sandorius, į atskaitomą PVM nepagrįstai įtraukė 352 884 Eur pirkimo PVM ir tuo pažeidė PVM 58 straipsnio nuostatas.

Bendrovė pateikė pastabas dėl 2023-04-05 patikrinimo akto Nr. (21.222 Mr)-FR0680-103, kuriose nurodė, kad patikrinimo akte daroma prielaida, jog bendrovės nuomos sandoriai su UAB „SV Asset management“ yra sudaryti formaliai siekiant vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudą, t. y. nemokėti PVM. Ši prielaida yra klaidinga ir prieštarauja faktinei situacijai. Nurodo, kad patikrinimo akte padaryta daug faktų klaidų. Teigia, jog patikrinimo akte nurodyti teiginiai apie sandorių dirbtinumą yra nepagrįsti ir prieštarauja nustatytiems faktams, kadangi visi Patikrinimo akte nurodyti teiginiai niekaip nepagrindžia ir net teoriškai negalėtų pagrįsti sandorio dirbtinumo.

VMI, išnagrinėjusi patikrinimo aktą, kartu su juo pateiktą medžiagą ir bendrovės pateiktas pastabas, Sprendimu patikrinimo aktą patvirtino.

Komisija sprendimu patvirtino VMI Sprendimo dalį dėl nurodymo UAB „Bokštas 10“ sumokėti į valstybės biudžetą 352 884 Eur PVM ir 55 229,54 Eur PVM delspinigius. Pakeitė VMI Sprendimo dalį dėl nurodymo UAB „Bokštas 10“ sumokėti 141 154 Eur PVM baudą, nurodė UAB „Bokštas 10“ sumokėti 105 865 Eur PVM baudą.

Pareiškėja nesutinka su VMI Sprendimu, teigia, kad patikrinimo akte nurodyti teiginiai apie sandorių dirbtinumą yra nepagrįsti ir prieštarauja nustatytiems faktams, kadangi visi patikrinimo akte nurodyti teiginiai niekaip nepagrindžia ir net teoriškai negalėtų pagrįsti sandorio dirbtinumo. Faktas, kad sandoriai sudaryti tarp susijusių asmenų, negali būti vertinamas, kaip dirbtinumo požymis. Priešingu atveju visi susijusių asmenų sandoriai būtų laikomi dirbtiniais.

Bylos rašytine medžiaga nustatyta, kad VMI patikrinimo metu vertino bendrovės mokestiniam tyrimui pateiktus bei šio patikrinimo metu gautus dokumentus, bendrovės 2023-01-27 paaiškinime „Dėl 2022-12-29 Pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.222Mr)FR0687-661“ pateiktą informaciją (2023-01-30, reg. Nr. GM-3896), buhalterinės apskaitos dokumentų duomenis už tikrinamąjį laikotarpį VMI išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) standartizuotų apskaitos duomenų kaupimo ir tvarkymo posistemyje (i.SAF-T) bendrovės duomenis pateiktus mokestinio tyrimo metu 2022-09-14, i. SAF-T rinkmenos duomenis, kurie patvirtina, kad UAB „SV Asset Management“ nuo 2020-04-10 iki šiol yra vienintelė bendrovės akcininkė. Bendrovės, taip pat kaip ir UAB „SV Asset Management“ direktorė yra O. K., apskaitą tvarkantis asmuo - UAB „ZeroSum“ įgaliota atstovė R. K..

Bendrovei nuosavybės teise priklauso 2 gyvenamosios patalpos (butai) , adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei, kaip nurodyta bendrovės pastabose, 7 automobilių parkavimo vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šis nekilnojamas turtas perimtas iš UAB „ investicijos“, pagal 2019-11-15 atskyrimo sąlygas, kur po atskyrimo UAB „ investicijos“ tęsia veiklą, o nuo šios įmonės atskyrus dalį turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų, jos pagrindu įkurta nauja įmonė. UAB „ investicijos“ akcininko UAB „ZSC RE Management“ sprendimu (2019-11-15 atskyrimo sąlygos) buvo įkurta nauja įmonė – UAB „Bokšto 10“.

Iš pateiktų UAB „ investicijos“ 2020-01-06 perduodamo turto, teisių ir pareigų perdavimo-priėmimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad minėtas turtas buvo perduotas bendrovei. Bendrovė taip pat perėmė visas perduodančios įmonės teises ir pareigas pagal sutartis ir (arba) sąskaitas, susijusias su perduodamu turtu.

UAB „SV Asset Management“ akcininkas – G. K. yra O. K., bendrovės direktorės sūnus.

Patikrinimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad bendrovė 2020 ir 2021 metais atliko gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esminį pagerinimą ir ilgalaikiam materialiajam turtui pagerinti sunaudotų 392 205 Eur prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM ar jo dalis įtraukė į PVM atskaitą.

Patikrinimo duomenys patvirtina, kad bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu akcininkui UAB „SV Asset Management“ pagal 2020-04-14 nekilnojamojo turto nuomos sutartį ir prie jos pasirašytą papildomą 2020-12-31 susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojo nekilnojamąjį turtą: 1) nuo 2020-06-01 išnuomojo 428,74 m² gyvenamosios paskirties patalpas (butą), esančias adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenimis minėtų patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog buto kapitalinis remontas baigtas 2019 m. Pagal 2020-06-01 patalpų perdavimo aktą šis butas kartu su jame esančiais baldais ir buitine technika perduotas nuomininkui.

- nuo 2020-06-01 išnuomojo 6 automobilių parkavimo vietas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2020-06-01 patalpų perdavimo aktą parkavimo vietos perduotos nuomininkui; 2) nuo 2020-12-31 išnuomojo dalį (92,35 m² iš 148,47 m² bendro ploto) gyvenamosios paskirties patalpų (butą), esančią adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis minėtų patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis – gyvenamoji (butų). Šio buto kapitalinis remontas baigtas 2019 m. Pagal 2020-12-31 patalpų perdavimo aktą šis butas kartu su jame esančiais baldais ir buitine technika perduotas nuomininkui.

Tarp bendrovės ir UAB „SV Asset Management“ sudaryta 2020-04-14 nuomos sutartis, 2022-08-18 įregistruota nekilnojamojo turto registre. Patalpų nuomos terminas 10 metų, sutartyje nurodyta, jog nuomininkas (UAB „SV Asset Management“) turi teisę jas subnuomoti. Nustatytas mėnesinis viso turto nuomos mokestis - 7 000 Eur plius PVM (sutartyje nuomos mokestis už nuomojamus baldus, stovėjimo aikšteles atskirai nenurodytas). Nuomotojo ir nuomininko vardu sutartį pasirašė tas pats asmuo - bendrovės ir UAB „SV Asset Management“ direktorė O. K..

Patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad bendrovė su nuomininku 2020-02-14 buvo sudariusi ir preliminarią nekilnojamojo turto nuomos sutartį, kurioje nurodyta, jog šalys susitaria patalpų savininkei bendrovei, užbaigus su nuomininku suderintus patalpų įrengimo darbus, sudaryti pagrindinę nuomos sutartį. Nuomotojo ir nuomininko vardu minėtą preliminarią sutartį pasirašė tas pats asmuo – tikrinamos bendrovės ir UAB „SV Asset Management“ direktorė O. K..

Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė pagal tas pačias sutartis kartu su gyvenamosiomis patalpomis išnuomojo ir jose esančius baldus, buitinę techniką, bei automobilių parkavimo aikšteles, t. y. sudarė „mišrios“ nuomos paslaugų sandorį. Kai kartu su nekilnojamuoju turtu išnuomojamas ir kitas jame esantis turtas, PVM tikslais laikoma, kad sandorį sudaro keli elementai. Įvertinus nustatytas „mišrios“ nuomos aplinkybes darytina išvada, jog sandorį sudarantys elementai yra glaudžiai susiję ir objektyviai ekonominiu požiūriu sudaro visumą, kurio išskaidymas būtų dirbtinio pobūdžio, neturi atskiro savarankiško tikslo, pagrindinį sandorį, t. y. gyvenamųjų patalpų nuomos sandorį padaro patrauklesnį ir yra tik priemonė geriausiomis sąlygomis įvykdyti šį pagrindinį sandorį. Todėl PVMĮ prasme laikytina, jog gyvenamųjų patalpų kartu su esamais baldais, buitine technika, bei mašinų stovėjimo aikštelėmis nuoma sudaro vieną sandorį. Darytina išvada, jog pagal minėtas sutartis sudarytų sandorių pagrindinis elementas yra gyvenamųjų patalpų nuoma ir todėl PVM tikslais laikytina, kad yra sudaryti nekilnojamojo turto nuomos sandoriai.

Pažymėtina, jog nuomos sutartyse bei nuomininkams išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta bendra gyvenamųjų patalpų, jose esančių baldų, buitinės technikos, bei automobilių parkavimo vietų nuomos kaina (7 000 Eur), t. y. nuomojamo turto grupių kaina atskirai neišskirta.

Per tikrinamąjį laikotarpį bendrovė buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir i. SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose užregistravo bei PVM deklaracijose deklaravo 46 PVM sąskaitas faktūras išrašytas UAB „SV Asset Management“, kuriose nurodyta 214 548 Eur suteiktų paslaugų vertė ir 44 997 Eur pardavimo PVM, iš jų: 187 243 Eur + 39 321 Eur PVM nekilnojamojo turto nuomos paslaugoms ir 27 305 Eur + 5 676 Eur PVM už nuomojamų patalpų komunalinius, administravimo mokesčius (iš jų administravimo mokestis sudaro 5 444 Eur + 1 111 Eur PVM).

UAB „SV Asset Management“ už suteiktas paslaugas bendrovei mokėjo bankiniais pavedimais. 2022-07-31 UAB „SV Asset Management“ už suteiktas paslaugas su Bendrove atsiskaitė pilnai. Išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nuomos mokestis už nuomojamus baldus, buitinę techniką, automobilių stovėjimo aikšteles atskirai nenurodytas. PVM sąskaitos faktūros išrašytos bendrai - už turto nuomą, neišskiriant pagal turto grupes.

Iš 2022-11-29 priešpriešinės informacijos surinkimo pažymos Nr.(21.222Mr)FR1041-208 matyti, kad VMI patikrinimo metu dėl bendrovės nuomojamo nekilnojamojo turto sandorių UAB „SV Asset Management“ 2022-11-29 atliko operatyvų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad UAB „SV Asset Management“ iš bendrovės nuomojamą nekilnojamąjį turtą, t. y. dalį buto (413,33 m²), esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir dalį (92,35 m²) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juose esamais baldais, buitine technika ir kitu turtu, bei 4 automobilių parkavimo vietas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), išnuomojo fiziniam asmeniui - UAB „SV Asset Management“ akcininkui G. K..

UAB „SV Asset Management“ 2022-11-25 pateiktame paaiškinime nurodė, jog subnuomuojant butus G. K. nebuvo sudaromi perduodamų baldų, buitinės technikos ar kito perduodamo turto sąrašai. Visi baldai, buitinė technika ir kitas turtas buvo išnuomojamas kaip visuma. Dėl šio turto nuomos UAB „SV Asset Management“ su G. K. 2020-02-14 sudarė 2020-02-14 preliminarią nekilnojamojo turto subnuomos sutartį, 2020-06-01 gyvenamųjų patalpų (buto) subnuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2020-12-31 papildomą susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini). Sutartys pasirašytos bendrovės direktorės O. K. ir G. K. (motinos ir sūnaus). 2020-06-01 gyvenamųjų patalpų (buto) subnuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2022-10-07 yra įregistruota nekilnojamojo turto registre.

Preliminarioje 2020-02-14 nekilnojamojo turto subnuomos sutartyje nurodyta, jog šalys susitaria patalpų savininkui (bendrovei) užbaigus patalpų įrengimo darbus, kurie bus suderinti su subnuomotoju (G. K.) ir pritaikyti subnuomininko poreikiams, sudaryti pagrindinę subnuomos sutartį.

Pagrindinėje 2020-06-01 gyvenamųjų patalpų (buto) subnuomos sutartyje Nr.(duomenys neskelbtini), bei 2020-12-31 papildomame susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog aukščiau įvardinti butai su juose esančiais baldais ir buitine technika bei kitu turtu išnuomojami 5 metams (60 mėn.). Numatytas 7 200 Eur subnuomos mokestis (PVM neskaičiuojamas), kuris kiekvienų metų pradžioje, atsižvelgus į praėjusių metų infliaciją, indeksuojamas. Nurodyta, jog butų gyventojai yra subnuomininkas ir šeimos nariai. Sutartyje numatyta, jog subnuomininkas neturi teisės vykdyti jokios komercinės ir (arba) ūkinės veiklos, subnuomoti patalpų (ar jų dalies) ar suteikti bet kokią kitą teisę naudotis patalpoms be išankstinio subnuomotojo raštiško sutikimo. UAB „SV Asset Management“ atstovai operatyvinio patikrinimo metu nurodė, kad toks sutikimas subnuomininkui nebuvo duotas. Šie duomenys operatyviam patikrinimui nepateikti.

2020-06-01 surašyto patalpų perdavimo akto duomenimis, (duomenys neskelbtini) esanti buto dalis su patalpose esančiais baldais ir buitine technika bei kitu turtu ir 4 parkavimo vietomis G. K. išnuomotos nuo 2020-06-01. Minėtame bute G. K. šeima yra deklaravusi gyvenamąją vietą.

2020-12-31 surašyto patalpų perdavimo akto duomenimis, (duomenys neskelbtini) esanti buto dalis su patalpose esančiais baldais ir buitine technika bei kitu turtu G. K. išnuomotos nuo 2020-12-31. Minėtame bute gyvenamąją vietą yra deklaravę G. T. ir D. T.. 2020-06-01 gyvenamųjų patalpų (buto) subnuomos sutartis Nr.(duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruota 2022-08-18.

VMI patikrinimo metu nustatė, kad per tikrinamą laikotarpį UAB „SV Asset Management“ buhalterinėje apskaitoje apskaitė ir i. SAF išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose užregistravo 73 PVM sąskaitas faktūras išrašytas G. K., kuriose nurodyta 236 615 Eur įsigytų paslaugų ir 5 400 Eur pardavimo PVM, iš jų: 207 931 Eur už nekilnojamojo turto nuomą (be PVM) ir 28 684 Eur + 5 400 Eur PVM už nuomojamų patalpų komunalinius mokesčius. Per tikrinamą laikotarpį G. K. už suteiktas paslaugas UAB „SV Asset Management“ apmokėjo bankiniais pavedimais už kiekvieną mėnesį pagal išrašytas sąskaitas faktūras.

Patikrinimo metu nustatyta, kad G. K. yra Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ partneris advokatas. Nuo 2003-09-01 yra PVM mokėtojas. Pateiktose PVM deklaracijose deklaruojamas buveinės adresas ((duomenys neskelbtini)) sutampa su Advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ buveinės registracijos adresu.

Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „SV Asset Management“ dalį (15 m²) iš bendrovės išnuomoto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir 2 parkavimo vietas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) naudoja savo poreikiams. UAB „SV Asset Management“ nurodė, jog dalį iš bendrovės išnuomotų baldų, t. y. stalą, spintą, knygų lentyną, kilimą, darbo kėdę naudoja savo poreikiams. Minėtu adresu yra įregistruota buveinė, kurią UAB „SV Asset Management“ deklaruoja VMI duomenų bazėje.

VMI taip pat nustatė, kad per tikrinamą laikotarpį (duomenys neskelbtini), UAB dalį (56,12 m2) turimo nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomojo ir nesusijusiam asmeniui K. J., kuri už suteiktas paslaugas bendrovei mokėjo bankiniais pavedimais, 2022-07-31 bendrovei neskolinga.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja PVMĮ, nustatantis apmokestinimą PVM, taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVMĮ 1 str. 1 d.).

Pagal PVMĮ 2 straipsnio 31 dalies 4 punktą, susiję asmenys laikomi „apmokestinamasis asmuo ir jo dalyvis (akcininkas, pajininkas ar kt.)“, o pagal 7 punktą susijusiais asmenimis laikomi apmokestinamasis asmuo ir fizinis asmuo, susijęs su šio apmokestinamojo asmens dalyviu arba valdymo organo nariu šios dalies 1, 2 arba 3 punkte nurodytais ryšiais ar santykiais.

Pagal PVMĮ 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.

PVMĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad PVM neapmokestinama gyvenamųjų patalpų nuoma, išskyrus: 1) viešbučių, motelių, kempingų ir panašios apgyvendinimo paslaugos; 2) šios dalies 1 punkte nenurodytą gyvenamųjų patalpų nuomą, kurios laikotarpis ne ilgesnis kaip 2 mėnesiai.

Taigi cituotos teisės aktų nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina sąlygas, kada gyvenamųjų patalpų nuoma neapmokestinama PVM.

Nagrinėjamu atveju, byloje aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ir jos akcininkė UAB „SV Asset Management“, sudariusios nuomos sandorį yra laikomos susijusiais asmenimis PVMĮ prasme.

Teismo įsitikinimu, patikrinimo metu pagrįstai padaryta išvada, jog nuomos ir subnuomos sandoriai vyko tarp asmenų, kurie pagal PVMĮ 2 straipsnio 31 dalies 4 ir 7 punktų nuostatas laikomi susijusiais asmenimis, kadangi nuomos ir subnuomos sandoriai buvo sudaromi tarp bendrovės ir jos akcininkės UAB „SV Asset Management“, ir atitinkamai - tarp bendrovės akcininkės UAB „SV Asset Management“ ir pastarosios akcininko G. K., sutartis pasirašė giminystės ryšiais susiję bendrovės ir UAB „SV Asset Management“ direktorė O. K. ir subnuomininkas G. K., todėl sandoriai patenka į neapmokestinamą PVM.

Bendrovė pagal tas pačias sutartis kartu su gyvenamosiomis patalpomis išnuomojo ir jose esančius baldus, buitinę techniką, bei automobilių parkavimo aikšteles, t. y. sudarė „mišrios“ nuomos paslaugų sandorį. Kai kartu su nekilnojamuoju turtu išnuomojamas ir kitas jame esantis turtas, PVM tikslais laikoma, kad sandorį sudaro keli elementai. Įvertinus nustatytas „mišrios“ nuomos aplinkybes darytina išvada, jog sandorį sudarantys elementai yra glaudžiai susiję ir objektyviai ekonominiu požiūriu sudaro visumą, kurio išskaidymas būtų dirbtinio pobūdžio, neturi atskiro savarankiško tikslo, pagrindinį sandorį, t. y. gyvenamųjų patalpų nuomos sandorį padaro patrauklesnį ir yra tik priemonė geriausiomis sąlygomis įvykdyti šį pagrindinį sandorį. Todėl PVMĮ prasme laikoma, jog gyvenamųjų patalpų kartu su esamais baldais, buitine technika, bei mašinų stovėjimo aikštelėmis nuoma sudaro vieną sandorį. Darytina išvada, jog pagal minėtas sutartis sudarytų sandorių pagrindinis elementas yra gyvenamųjų patalpų nuoma ir todėl PVM tikslais laikytina, kad yra sudaryti nekilnojamojo turto nuomos sandoriai.

Iš byloje pateiktų duomenų ir dokumentus nustatyta, kad bendrovė, gyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir dalį patalpų (duomenys neskelbtini) nuomojo akcininkei UAB „SV Asset Management“ ir tikrinamuoju laikotarpiu nuo nuomos paslaugų apskaičiavo 39 321 Eur pardavimo PVM.

Vadovaujantis PVMĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis gyvenamųjų patalpų nuoma PVM neapmokestinama, tačiau apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamojo daikto nuomą, kuri PVM neapmokestinama, skaičiuoti PVM, jeigu daiktas nuomojamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui (PVMĮ 31 str. 3 d.). Bendrovė minėtiems nuomos sandoriams pasirinko skaičiuoti PVM ir tai deklaravo centriniam mokesčių administratoriui.

MAĮ 10 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint vienintelį tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokesčių administratorius naudojasi įstatymo suteikta teise vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį ir neatsižvelgti į formalią jos išraišką. Mokesčių administratoriaus taikomas apmokestinimo būdas, papildomai skaičiuojami mokesčiai turi atitikti faktiškai tarp šalių susiformavusius santykius, atspindėti šalių veiklos turinį, t. y. sprendžiant apie tarp šalių susiformavusius santykius turi būti atsižvelgiama į tikruosius šalių ketinimus, kai abiejų šalių valia ir veiksmai yra nukreipti į atitinkamų santykių atsiradimą. Ūkinės operacijos vertinamos atsižvelgiant į jų turinį, o ne į formalią išraišką. Tokiais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi norint gauti mokestinės naudos, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja atsižvelgdamas į realią (faktinę) mokesčių mokėtojo veiklą. Tokią mokesčių administratoriaus teisę ir pareigą suponuoja mokesčių mokėtojų lygybės (MAĮ 8 str.) ir draudimo piktnaudžiauti principas.

Teismas, įvertinęs MAĮ 10 straipsnio bei 69 straipsnio 1 dalies nuostatas ir pateiktus byloje dokumentus, konstatuoja, kad bendrovės su UAB „SV Asset Management“ sudaryti gyvenamųjų patalpų (428,47 m²), adresu (duomenys neskelbtini), ir gyvenamųjų patalpų dalies (92,35 m²), adresu (duomenys neskelbtini), PVM apmokestinami nuomos sandoriai buvo sudaryti dirbtinai ir formaliai, siekiant vienintelio tikslo - gauti mokestinę naudą, t. y. nemokėti PVM. Tuo atveju, jei bendrovė būtų sudariusi gyvenamųjų patalpų nuomos sandorį tiesiogiai su neapmokestinamuoju asmeniu G. K., bendrovė būtų praradusi teisę pirkimo PVM, susijusį su gyvenamųjų patalpų įsigijimu ir jų apstatymu, įranga, įtraukti į atskaitomą PVM. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad ekonomine, įprasta verslo logika pagrįstų tikslų siekimas nagrinėjamu atveju nenustatytas. Bendrovė su UAB „SV Asset Management“, sudarydama formalius PVM apmokestinamus gyvenamųjų patalpų nuomos sandorius, į PVM atskaitą įtraukė 392 205 Eur pirkimo PVM. Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus išvada, kad sudarius tiesioginį sandorį su neapmokestinamuoju asmeniu G. K., bei PVM neapmokestinamąjį sandorį su UAB „SV Asset Management“, bendrovė būtų praradusi teisę pirkimo PVM, susijusį su gyvenamųjų patalpų įsigijimu ir jų apstatymu, įranga, įtraukti į atskaitomą PVM. Iš patikrinimo metu pateiktų laikotarpio nuo 2020-02-18 iki 2022-07-31 PVM deklaracijų matyti, kad bendrovė deklaravo 158 201 Eur grąžintino PVM, pripažinus gyvenamųjų patalpų nuomos sandorius tarp bendrovės ir susijusio asmens UAB „SV Asset Management“ formaliais ir tyrimo metu perskaičiavus PVM pagal PVMĮ nuostatas, mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, kad bendrovė gavo 352 884 Eur mokestinę naudą.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių visumą ir MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, konstatuoja, kad VMI pagrįstai bendrovės dirbtinai sudarytus tarpinius nuomos sandorius su susijusiu asmeniu UAB „SV Asset Management“ eliminavo iš sandorių grandinės ir pripažino, kad bendrovė pati išnuomojo gyvenamąsias patalpas G. K..

Teismo įsitikinimu, bendrovės 2023-01-30 pateikto paaiškinimo „Dėl 2022-12-29 pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.222Mr) FR0687-661“ argumentai, kad UAB „SV Asset Management“ vykdo nekilnojamojo turto veiklą, o nuomos sandoriai su bendrove yra tik nedidelė dalis visos įmonės nekilnojamojo turto nuomos veiklos, todėl sandorius su bendrove nėra pagrindo laikyti formaliais ar apsimestiniais; sandoriais su UAB „SV Asset Management“, bendrovė nesiekė mokestinės naudos, t. y. per tiriamą laikotarpį bendrovė buvo priskaičiavusi 39 321 Eur pardavimo PVM, o po keleto metų bendrovės sumokėta PVM suma taps didesnė nei atskaityta ir VMI teiginys apie bendrovės gaunamą mokestinę naudą taps beprasmiu, nepaneigia patikrinimo metu vertintų bendrovės vykdytų sandorių su nuomininku UAB „SV Asset Management“ ir kitų nuomos / subnuomos sandorių aplinkybių. Bendrovės pateiktas argumentas dėl UAB „SV Asset Management“ vykdomos nekilnojamojo turto veiklos su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas. Sandoriais su UAB „SV Asset Management“, bendrovė siekė mokestinės naudos, kadangi, kaip nustatė VMI, apskaičiuojamos nedidelės mėnesinės pardavimo PVM sumos, atskaitomą PVM viršytų tik po 15,8 metų, t. y. bendrovė nukėlė PVM mokėjimo terminus. Be to, bendrovė tiesiogiai nuomodama nekilnojamąjį turtą neapmokestinamiesiems asmenims būtų praradusi teisę į PVM atskaitą.

Akcentuotina, jog, kaip ne kartą yra pažymėta mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikoje, mokesčių teisė yra viešosios teisės šaka, kurioje vyrauja imperatyvinis teisinio reguliavimo metodas, todėl teisės normose nustatomi griežti reikalavimai, kurių teisinių santykių subjektai privalo laikytis. Šio principo taikymas mokestiniuose teisiniuose santykiuose nesuteikia teisės nei mokesčių administratoriui, nei mokesčių mokėtojui plečiamai aiškinti mokesčių teisės normų, o įpareigoja mokesčius apskaičiuoti tik pagal mokesčių įstatymuose nustatytus reikalavimus, laikantis šiuose teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo tvarkos.

Teismo įsitikinimu, patikrinimo metu surinkta pakankamai įrodymų patvirtinančiu, kad PVM apmokestinami sandoriai tarp bendrovės ir UAB „SV Asset Management“ dėl gyvenamųjų patalpų (butų) nuomos buvo sudaryti formaliai, siekiant gauti mokestinę naudą. Teismas sutinka su VMI pozicijai, jog surinktų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad sandorių grandinėje UAB „SV Asset Management“ buvo įterpta dirbtinai, siekiant pateisinti pirkimo 203 603 Eur PVM, 17 148 Eur PVM ir 171 454 Eur PVM, todėl patikrinimo metu pagrįstai buvo vadovautasi MAĮ 10 straipsnio bei 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Mokesčių administratorius, vadovaudamasis turinio viršenybės prieš formą principu, pagrįstai naudojosi įstatymo suteikta teise vertinti mokesčių mokėtojo veiklos turinį ir neatsižvelgti į formalią jos išraišką. Kaip jau minėta, mokesčių mokėtojui nesutinkant su šia mokesčių administratoriaus išvada, pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojui kyla pareiga ją paneigti. MAĮ 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad sąvoka „pagrįsti“ turi dvejopą reikšmę. Vienu atveju „pagrįsti“ reiškia pateikti pagrįstus argumentus, kad pagal mokesčių administratoriaus turimą ir tirtą medžiagą mokestis apskaičiuotas neteisingai ar neteisingai nustatyta mokesčio bazė arba neteisingai interpretuotos faktinės aplinkybės, arba neteisingai taikytos materialinės teisės normos. Kitu atveju sąvoka „pagrįsti“ reiškia pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtintų faktines aplinkybes, sąlygojančias nustatytos mokesčio bazės neteisingumą ar mokesčio dydžio apskaičiavimo neteisingumą arba įrodymus apie kitas aplinkybes, kuriomis mokesčių mokėtojas grindžia savo reikalavimą (LVAT 2006-06-27 sprendimas adm. byloje Nr. A15-1108/2006). Taigi, mokesčių mokėtojui nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų teikimu, mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius leistinus įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius (LVAT 2010-09-13 nutartis adm. byloje Nr. A556-973/2010). Nagrinėjamoje byloje bendrovė nepateikė įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius, todėl vien jos įrodymais nepagrįsti skundo teiginiai negali paneigti mokesčių administratoriaus byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų pagrįstų išvadų taikant MAĮ 69 straipsnio nuostatas.

Pareiškėja teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ji turėjo PVM permoką viso tikrinamojo laikotarpio metu, valstybei negalėjo būti padaryta žala ir tai yra pagrindas atleisti bendrovę tiek nuo delspinigių, tiek ir nuo baudos.

MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad delspinigiai skaičiuojami už nesumokėtą arba pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo būti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Vadovaujantis MAĮ 10 straipsnio bei 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atkūrus iškreiptas ir slepiamas aplinkybes, gyvenamųjų patalpų nuomos paslaugas perkvalifikavus į PVM neapmokestinamas, eliminuojant formaliai sudarytus tarpinius nuomos sandorius su susijusiu asmeniu UAB „SV Asset Management“, bendrovė prarado teisę į PVM atskaitą, taip pat sumažintas bendrovės deklaruotas pardavimo PVM. Vadovaujantis PVMĮ 58 straipsnio ir MAĮ 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, apskaičiuotas 352 884 Eur PVM (220 751 Eur + 171 454 Eur - 39 321 Eur), iš jų: 220 751 Eur sumažintas atskaitytas pirkimo PVM, apskaičiuotas nuo pasigaminto ilgalaikio turto; 171 454 Eur sumažintas atskaitytas pirkimo PVM, apskaičiuotas už PVM neapmokestinamoje veikloje naudojamo turto įsigijimą; 39 321 Eur sumažintas pardavimo PVM, dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sandorių tarp bendrovės ir UAB „SV Asset Management“ pripažinimo PVM neapmokestinamais. Kaip matyti iš byloje pateiktos Delspinigių ataskaitos, bendrovei PVM delspinigiai teisėtai ir pagrįstai apskaičiuoti atsižvelgiant į bendrovės deklaruotas PVM permokas (atskaitos 11 ir 12 eilutės).

Teismo įsitikinimu, pagal bylos aplinkybes akivaizdu, kad bendrovė mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo tikslu neveikė kaip atsakingas ir rūpestingas asmuo, o jos veiksmuose galima įžvelgti mokesčių slėpimo / vengimo požymių, todėl situacijos vertinti mokesčių mokėtojo naudai nėra galimybės.

Apibendrinus šiame sprendime nurodytus argumentus bei vadovaujantis MAĮ 140 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytomis asmens atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, tai, kad VMI bendrovės veikoje nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės (asmuo, nors ir bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, tačiau pažeidimo nepripažįsta (pateiktose 2023-05-05 rašytinėse pastabose ginčija nustatytus pažeidimus ir prašo netvirtinti patikrinimo akto)) ir nustatė kelias sunkinančias aplinkybes (pažeidimas padarytas siekiant gauti mokestinę naudą, todėl vertinant bendrovės teisę į PVM atskaitą taikytos MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatos; padaryta didelė žala valstybės biudžetui, kadangi nesumokėto PVM suma 352 884 Eur akivaizdžiai viršija 21 000 Eur (500 x 42), tai yra 500 bazinių socialinių išmokų)) bendrovei pagrįstai skyrė 40 proc. dydžio 141 154 Eur (352 884 Eur x 40 proc.) PVM baudą. Taip pat akcentuotina, kad Komisija, nagrinėdama pareiškėjos skundą, vertino, kad nustatytos aplinkybės leidžia spręsti apie mokesčių mokėtojos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą ir sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjai paskirta 40 proc. dydžio bauda yra nepakankamai motyvuota bei paskirta neįvertinus lengvinančios aplinkybės, todėl pareiškėjai paskirtą baudą, vadovaujantis MAĮ 139 straipsniu, sumažino iki 30 proc., t. y. 105 865 Eur (352 884 Eur x 30 proc.).

Dėl MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto atleidimo nuo baudų ir delspinigių mokėjimo pagrindo pažymėtina, jog LVAT, aiškindamas dėl šiame punkte įtvirtintos normos taikymo, ne kartą yra konstatavęs, kad žala biudžetui padaroma laiku nesumokėjus mokesčių (LVAT 2005-02-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-141-2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005; 2008-07-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1301/2008; 2014-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-971/2014; 2016-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1045-556/2016). Kadangi pareiškėja mokesčių įstatymų nustatytais terminais ir tvarka nesumokėjo 352 884 Eur PVM, atsirado žala valstybės biudžetui, t. y. valstybė 2020–2022 m. laikotarpiu neturėjo biudžete pajamų, kurios jai teisėtai priklausė, taip pareiškėjos kaltais veiksmais buvo padaryta reali žala valstybės biudžetui.

Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėja neįrodė, jog dėl konstatuotų pažeidimų ji neatliko kaltų veiksmų. Vadovaujantis MAĮ 40 straipsnio nuostatomis, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 p.), teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais (4 p.), laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus (5 p.), atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja įrodė, kad ji neatliko kaltų veiksmų dėl mokestinių pažeidimų, ir atleisti ją nuo apskaičiuotų baudos ir delspinigių, nėra teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir remiantis anksčiau nurodytais motyvais darytina išvada, kad mokesčių administratorius nagrinėjamu atveju savo Sprendimą tinkamai pagrindė tiek nustatytais faktiniais duomenimis, tiek aktualiomis teisės aktų nuostatomis, o pareiškėja jų nepaneigė.

Pareiškėja taip pat nesutinka su Komisijos sprendimu.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl išankstinės ginčų sprendimo institucijos (šiuo atveju Komisijos) sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020). Nagrinėjamo ginčo atveju skundo reikalavimai dėl VMI sprendimo panaikinimo atmesti, todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl galimai nepakankamai motyvuoto Komisijos sprendimo, netinkamų, pareiškėjos nuomone, įrodymų vertinimo nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų nenagrinėja ir dėl to plačiau nepasisako.

Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad VMI ir Komisija, priimdamos ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl naikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2023-06-05 sprendimą Nr. (21.222Mr)-FR0682-133 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės 2023-08-28 sprendimą Nr. S-7-2023/141(7-2023/120), vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997-12-19 sprendimas Hell prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016-07-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB ,,Bokšto 10“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.